Po dešimtmečių, kai priėmė afganistaniečius, bėgančius nuo krizių savo šalyje, Pakistanas ir Iranas suintensyvino deportacijas ir privertė milijonus grįžti per sieną į šalį, kuriai sunkiai sekasi juos aprūpinti.
„Šiemet iš Irano ir Pakistano jau grįžo beveik 150 tūkst. afganistaniečių“, – spaudos konferencijoje Ženevoje sakė Arafatas Jamalas (Arafatas Džamalas), UNHCR atstovas Afganistanui.
„Didelis grįžusiųjų skaičius (...) kelia nerimą, atsižvelgiant į atšiaurią žiemą“, – sakė jis, kalbėdamas iš Kabulo.
„Šie atvykę (žmonės) papildo ir taip beprecedenčius grįžimus – 2,9 mln. žmonių 2025 metais, o bendras skaičius nuo 2023 metų spalio yra apie 5,4 milijono“, – teigė jis.
A. Jamalas sakė, kad afganistaniečiai grįžta arba yra verčiami grįžti itin sunkiomis aplinkybėmis.
Nesvarbu, ar atvyksta prie sienos su šeima, ar vieni, grįžę afganai turi kurti naują gyvenimą šalyje, kurią kamuoja skurdas ir aplinkos problemos.
„Šių grįžimų greitis ir mastas stūmia Afganistaną į gilesnę krizę, nes šalis ir toliau susiduria su blogėjančia humanitarine ir žmogaus teisių padėtimi – ypač moterų ir mergaičių – trapia ekonomika ir pasikartojančiomis stichinėmis nelaimėmis“, – sakė A. Jamalas.
UNHCR atstovas spaudai Babaras Balochas (Babaras Baločas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad grįžusiųjų skaičius padidėjo daugiau nei 50 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
A. Jamalas tvirtino, kad, remiantis UNHCR atlikta grįžusiųjų apklausa, daugelis šeimų teigė, kad jų nariams trūksta civilinių dokumentų, o daugiau nei 90 proc. gyveno už mažiau nei 5 eurus per dieną.
Jis išreiškė didelį susirūpinimą dėl grįžimų tvarumo, sakydamas, kad kai kurie sugrįžę žmonės jau vėl palieka Afganistaną.
„Šie sprendimai yra skatinami ne noro išvykti, o realybės, kai daugelis negali atkurti perspektyvaus ir oraus gyvenimo“, – sakė jis.
UNHCR telkia pastangas remti grįžusiųjų reintegraciją.
Agentūra teigė, jog šiemet jai reikia 216 mln. dolerių (184,7 mln. eurų), kad paremtų šalies viduje perkeltus asmenis ir grįžusius žmones, tačiau šis prašymas šiuo metu finansuojamas tik 8 procentais.
„Tai yra kritinis momentas veikti, kol yra galimybė rasti ilgalaikius sprendimus ir išspręsti grįžusių afganistaniečių perkėlimo problemą jų tėvynėje, dažnai po daugelio metų ar dešimtmečių užsienyje“, – sakė A. Jamalas.
