Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 20d. 11:08 , Atnaujinta: 2019 rugpjūčio 20d. 19:40

K.Kaljulaid G.Nausėdai: „Vertybės – mažųjų šalių branduolinis ginklas“

Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda leidosi jau į ketvirtąjį vizitą nuo inauguracijos. Šįsyk maršrute – nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčianti Estija, kur G.Nausėda susitiko su šios šalies prezidente Kersti Kaljulaid. Lietuvos prezidentas Taline buvo sutiktas šiltai ir pakvietė atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą.

G.Nausėdai viešnagė Estijoje – ketvirtoji nuo jo kadencijos pradžios. Iki šiol prezidentas lankėsi kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje bei Vokietijoje.

Į Estiją, kurią šiuo metu krečia politinė krizė dėl kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) lyderių skandalingo elgesio, prezidentas atvyko be žmonos Dianos – tai darbinis vizitas.

G.Nausėdą Taline jau priėmė prezidentė K.Kaljulaid, pasitikusi svečią su plačia šypsena ir susėdusi su juo trumpam pokalbiui.

Vertybės – mažųjų branduolinis ginklas

„Mus prieš 30 metų suvienijo valia būti laisviems. Džiaugiuosi, kad buvome drąsūs. Ir vis dar esame – turime būti drąsūs šiame pasaulyje ir kalbėti apie pastangas riboti žmonių bei šalių laisvę.

Turime ginti savo vertybes, nes vertybės ir tarptautinė teisė yra mažųjų valstybių branduolinis ginklas“, – per trumpą spaudos konferenciją Prezidentūroje kalbėjo K.Kaljulaid.

G.Nausėda su Estijos prezidente dar žurnalistų akivaizdoje išsiaiškino, kad abu jie – tik skirtingose vietose – stovėjo Baltijos kelyje 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną.

„Penktadienį stovėsiu prie Lietuvos ir Latvijos sienos, kaip, beje, ir prieš 30 metų“, – prasitarė Lietuvos prezidentas, o K.Kaljulaid iškart džiaugsmingai sušuko: „Aš irgi, tik prie mūsų sienos su Latvija!“

„Tad mes tikrai esame draugai, broliai ir seserys, – laimingas užbaigė G.Nausėda. – Mūsų balsai stipresni, kai veikiame kartu.“

Tiesa, jei, pavyzdžiui, Estijos prezidentė K.Kaljulaid šių metų pavasarį nuvyko į Rusiją ir susitiko su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu, tai G.Nausėda neseniai pareiškė, kad tokiam susitikimui ir dialogui su Kremliumi neturi „moralinės teisės“.

K.Kaljulaid dar tada, balandį, jau susitikusi su V.Putinu, pareiškė: „Svarbu kalbėtis su kaimynais, net jei dėl ko nors konkrečiai nesutariame.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

Tokią pat poziciją Estijos prezidentė išsakė ir stovėdama šalia G.Nausėdos.

K.Kaljulaid: „Mes tikrai negalime vengti kalbėjimosi su Rusija. Aš noriu, kad Estija būtų kalbanti šalis, o ne valstybė, apie kurią kalba kitos šalys.“

„Sankcijos Rusijai vis pratęsiamos, bet reikia pripažinti, kad tęsiantis konfliktinėms situacijoms atsiranda nuovargis, skirtingos nuovargių formos.

Tačiau mes tikrai negalime vengti kalbėjimosi su Rusija. Aš noriu, kad Estija būtų kalbanti šalis, o ne valstybė, apie kurią kalba kitos šalys. Turime būti tvirti, bet, kad būtume tvirti, reikia kalbėtis“, – pabrėžė K.Kaljulaid.

15min žiniomis, tą patį estė G.Nausėdai pakartojo ir per privatų pokalbį, o į Lietuvos prezidento pastebėjimą, esą prieš kalbantis su Rusija galbūt buvo galima pasitarti su partneriais, atsakė kone gūžtelėdama pečiais – taip jau nutiko.

Diplomatiniuose sluoksniuose kalbama, kad K.Kaljulaid, siekdama susitikimo su V.Putino, norėjo parodyti pasauliui Estijos politinę brandą ir įsitvirtinti kaip pagrindinis Baltijos šalių balsas tarptautiniuose santykiuose.

Iki šiol tokiu laikyta Lietuvos eksprezidentė Dalia Grybauskaitė.

Savo ruožtu G.Nausėda dar kartą pakvietė atkurti reguliarių Baltijos valstybių vadovų susitikimų formatą, nors per spaudos konferenciją jo svarstymai buvo kuklesni.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos ir Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid spaudos konferencija

„Reikalingos platesnės diskusijos, į kurias galbūt reikėtų įtraukti ir premjerus. Juk Latvijos ir Estijos prezidentai nevyksta į Europos Vadovų Tarybas, o Lietuvos – vyksta.

Apskritai nesu tikras, kad šios konsultacijos, susitikimai turėtų būti labai formalūs. Juk turime mobiliuosius telefonus. Manau, kad kartą per pusmetį ar per ketvirtį galime susitikti“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Elektrinis Astravo galvosopis

Vėliau G.Nausėdos laukė susitikimai su Estijos premjeru J.Ratu ir parlamento pirmininku Hennu Põlluaasu.

Čia pokalbių būta dalykiškesnių. Vis dėlto gali būti, kad bent jau J.Ratui, nors jo pokalbis su G.Nausėda apie gynybos ir ES reikalus užtruko ilgiau nei planuota, galvoje sukosi visai kiti dalykai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Hennas Põlluaasas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Hennas Põlluaasas

Kaip jau rašė 15min, Estijoje siautėja politinė krizė. Opozicija piktinasi EKRE lyderių, tėvo Marto Helme ir jo sūnaus Martino Helme, elgesiu – pastarasis, nors vadovauja Finansų ministerijai, praėjusią savaitę pabandė nelegaliai išstumti iš posto nacionalinės policijos vadovą Elmarą Vaherą.

Premjeras Juris Ratas, kuris apie tokią brolių Helme iniciatyvą nežinojo, didelės problemos nemato ir atleisti šių ministrų neketina.

Tačiau prezidentė K.Kaljulaid pirmadienio vakarą, po susitikimo su J.Rato, jau pareiškė, kad Martino Helme, kuris esą „bandė nustumti teisės viršenybę į griovį“ turėtų nelikti vyriausybėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid

O opozicijoje dirbančios Reformų ir Socialdemokratų partijos jau inicijuoja balsavimą dėl nepasitikėjimo J.Ratu ir jo vyriausybe, nors šis greičiausiai nebus sėkmingas neturint daugumos.

G.Nausėdo vizito darbotvarkėje – krūva tradicinių temų: ES reikalai, tarkime, derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, naujosios Europos Komisijos ir komisarų aptarimas. Taip pat – artėjantis NATO viršūnių susitikimas Londone, gynybos planai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid

Kalbėtasi ir apie pastaruoju metu vieną opiausių klausimų – elektros energiją iš Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje.

Lietuva, kaip ir Lenkija, teigia nepirksianti elektros energijos iš Baltarusijos, bet Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad perkels elektros prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį dar pridūrė, kad Latvijos premjeras jį asmeniškai patikino, kad Ryga tikrai nepirks elektros iš Astravo jėgainės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvos pasienyje dygstanti nesaugi Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lietuvos pasienyje dygstanti nesaugi Astravo atominė elektrinė

Tačiau Prezidentūroje pripažįstama, kad Latvijos pozicija dviprasmiška. O Estijos? Šioje šalyje esą yra dvi grupės, palaikančios skirtingas nuomones dėl elektros importo, o koks nusiteikimas estų vyriausybėje – neaišku.

Esą valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ palaiko Lietuvos poziciją, o elektros energijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“, atvirkščiai, importo ribojimui nepritaria, nes įžvelgia tiekimo pertrūkių grėsmę – galimus nepatogumus vartotojams.

K.Kaljulaid: „Kai užbaigsime elektros tinklų sinchronizacijos procesą, technine prasme visas importas iš kanalų, kontroliuojamų Maskvos, turės sustoti.“

K.Kaljulaid, paklausta, kokia yra Estijos pozicija, iš pradžių nukirto: „Estija nesvarsto naudoti šalį ir Rusiją jungiančių elektros linijų prekybai elektros energija.“

Bet tada priminė, kad rusiška elektra teka kabeliu „NordBalt“, nors ir daugiausiai keliauja į Suomiją: „Tad pasekmių yra. Tikimės, kad visi, kurie naudoja rusišką elektrą, bent jau pritaikys tarifus.“

Kitaip tariant, K.Kaljulaid iš esmės pareiškė palaikanti idėją apmokestinti į Baltijos šalių rinką iš Rusijos patenkančią elektrą. Kita vertus, konkretesnių komentarų dėl Astravo elektros energijos importo ji nepateikė.

„Taip pat turime Europos Sąjungos viduje susitarti dėl elektros energijos importo iš trečiųjų šalių ir neleisti iškraipyti rinkos. Laukia daug diskusijų.

Kita vertus, kai užbaigsime elektros tinklų sinchronizacijos procesą, technine prasme visas importas iš šių kanalų, kontroliuojamų Maskvos (BRELL sistemos, kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Latvija ir Lietuva, – red.), turės sustoti“, – svarstė K.Kaljulaid.

Tuo tarpu G.Nausėda pasiūlė steigti specialų Europos Sąjungos koordinatorių rūpintis Baltijos šalių elektros tinklų atjungimu nuo posovietinės sistemos ir sinchronizavimu su Vakarų Europa.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gitanas Nausėda susitiko su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid

Prezidentas sakė, kad į šią poziciją jau yra kandidatų, bet jų neįvardijo.

„Pasiūliau idėją įsteigti specialų koordinatorių sinchronizacijos projektui. Mes jį vadiname „ponu sinchronizacija“, – žurnalistams Taline sakė G.Nausėda.

„Jau turime keletą kandidatų, kurie gali užimti šią poziciją. Tai turbūt leistų sklandžiau ir efektyviau vystyti projektą“, – pridūrė prezidentas.

Akmeninė simbolika

Antradienį, kuris Estijoje, kuri prieš lygiai 28 metus paskelbė atkurianti nepriklausomybę, yra nedarbo diena, G.Nausėda ne tik bendravo su Estijos politikais, bet ir apsilankė prie Talino televizijos bokšto, kuris, visai kaip Lietuvoje, 1991 metais tapo kovos už laisvę simboliu. Ten vyko Šeimos diena.

Priėjęs prie NATO karių palapinės, Lietuvos prezidentas nedvejodamas čiupo jam pasiūlytą snaiperio šautuvą ir smalsiai prikišo akį prie optinio taikiklio.

Luko Balandžio / 15min nuotr./G.Nausėda lankėsi Šeimos dienoje prie Talino TV bokšto
Luko Balandžio / 15min nuotr./G.Nausėda lankėsi Šeimos dienoje prie Talino TV bokšto

Vėliau G.Nausėda vyko prie Komunizmo aukų memorialo, Estijoje iškilusio praėjusiais metais, šaliai švenčiant valstybingumo 100-metį.

Estonian World nuotr./Komunizmo aukų memorialas Estijoje
Estonian World nuotr./Komunizmo aukų memorialas Estijoje

Prezidentas dar susitiko su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare dalyvavo tradiciniame Estijos nepriklausomybės dienos atkūrimo proga rengiamame priėmime Prezidentūros rožių sode, kur pasakė sveikinimo kalbą Estijos žmonėms.

G.Nausėda ir K.Kaljulaid antradienio vakarą taip pat apsikeitė simbolinėmis relikvijomis.

Estijos prezidentė svečiui įteikė akmenėlį iš barikadų, kurios buvo iškilusios 1991 metais ginant Tompėjos kalvą Taline, o G.Nausėda atsilygino panašiu simboliu iš Vilniaus.

„Nei estai, nei lietuviai niekada negriovė tvirtovių ir niekada nejuto poreikių jas naikinti. Bet mes ėjome kartu didžiulėse miniose mūsų didžiausių miestų gatvėse, atkurdami istorinį teisingumą bei žmogišką orumą, kuris buvo šiurkščiai pažeistas.

Kai atėjo laikas, mes pastatėme stiprias barikadas, bet stiprybės dar daugiau buvo mūsų dainose ir sunertose rankose. Mes norėjome savo šalims laisvės ir nepalikome abejonių – kaip ir Baltijos kelyje – kad mūsų vienybė negali būti sugriauta“, – kalbėjo G.Nausėda.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min