Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 23, 10:59

K.Kallas: pagal dabartinius NATO gynybos planus Estija būtų nušluota nuo žemės paviršiaus

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sukritikavo dabartinius NATO planus ginti Baltijos šalis. Premjerė perspėjo, kad pagal dabartinį Aljanso Baltijos šalių gynybos planą, Rusijai užpuolus, Estijos valstybė gali būti nušluota nuo žemėlapio. Planuose taip pat numatyta galimybė, kad Baltijos šalys gali būti okupuotos iki 180 dienų. Tai ji pareiškė interviu laikraščiui „The Financial Times“.
Kaja Kallas
Kaja Kallas / „Scanpix“ nuotr.

Interviu leidiniui premjerė sakė, kad dabartiniuose NATO planuose atsižvelgta į tai, kad Baltijos šalys gali likti Rusijos okupuotos 180 dienų. K.Kallas pažymėjo, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjo daugiau kaip 100 dienų.

„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – sakė K.Kallas.

„Tie, kurie lankėsi Taline, žino mūsų senamiestį ir jo šimtametę istoriją – visa tai būtų sunaikinta, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“, – pridūrė K.Kallas.

Premjerė sakė, kad dabartiniuose NATO planuose atsižvelgta į tai, kad Baltijos šalys gali likti Rusijos okupuotos 180 dienų. K.Kallas pažymėjo, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą praėjo daugiau kaip 100 dienų.

Pasak K.Kallas, praėjus 80 dienų nuo invazijos pradžios Rusijos kariai surengė skerdynes Bučoje. „Dabar visi mato, kad tripwire koncepcija iš tikrųjų neveikia (pagal šią koncepciją užpultai šaliai padedama gintis nuo agresoriaus, tačiau pagalbos pajėgos yra mažesnės nei agresoriaus, – red. past.)“, – sakė K.Kallas.

K.Kallas sakė, kad ji taip pat kalbėjosi su Estijoje įsikūrusiais sąjungininkų kariais. Premjerė sakė, kad kariškiams nepatinka mintis, jog pagal dabartinius planus Rusijos invazijos atveju jie žūtų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų vėliavų pakeitimo ceremonija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./JAV rotacinių pajėgų vėliavų pakeitimo ceremonija

„Jiems nepatinka mintis, kad teks mirti“, – sakė K.Kallas.

Kitą antradienį Madride vyks NATO aukščiausio lygio susitikimas. Aljanso nariai planuoja aptarti rytinio sparno gynybos klausimus. NATO šalys taip pat diskutuoja dėl Baltijos šalių saugumo padėties gerinimo. Talinas nori, kad NATO atsiųstų daugiau karių į Estiją. Svarstoma, kad Baltijos šalys, taip pat ir Lietuva, turėtų po NATO pajėgų brigadą, tačiau ne visi kariai būtų dislokuoti Baltijos šalyse.

K.Kallas nori, kad kiekvienai Baltijos šaliai būtų priskirta bent po 20–25 tūkst. NATO karių. Tačiau tai nereiškia, kad visi užsienio kariai turėtų būti nuolat dislokuoti Estijoje.

Berlynas pasiūlė, kad dauguma Lietuvai priskirtos brigados karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir galėtų kuo greičiau persikelti į Baltijos šalis.

Pasak K.Kallas, nereikėtų koncentruotis į konkretų Vokietijos pasiūlytą modelį, svarbiausia, kad Estija galėtų nedelsiant apsiginti.

„Svarbiausia, kad šie planai veiktų, kad galėtume apsisaugoti nuo pirmos dienos“, – sakė K.Kallas.

K.Kallas taip pat pabrėžė, kad Estija labiausiai remia Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min