Kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano prasideda susidūrimai dėl Kalnų Karabacho, paprastai Maskvos reikalavimai abiejų šalių atstovus susodina prie derybų stalo.
Tačiau šįkart Rusijos raginimai nutraukti sekmadienį prasidėjusį smurtą liko neišgirsti. Iš dalies tai įvyko dėl Turkijos, kaip regioninės galios, iškilimo. Tai jau pakeitė trapų jėgų balansą šioje Kaukazo dalyje, rašo „Financial Times“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl Armėnijai ir Azerbaidžanui toks svarbus Kalnų Karabachas?
Ankaros parama kaimyniniam Azerbaidžanui ir karinga retorika Kalnų Karabache pakurstė didžiausią smurtą nuo 2016-ųjų ir sukūrė didelę problemą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui – buvo mestas iššūkis Maskvos regioninei hegemonijai.
Auganti Turkijos įtaka
Rusija tradiciškai šiame konflikte bando išlikti neutrali ir laiko abi šalis savo sąjungininkėmis. Tačiau Armėnijoje stovi rusų karinė bazė, valstybės yra pasirašiusios gynybos paktą, pagal kurį įsipareigoja teikti pagalbą išorinės jėgos užpuolimo atveju. O Turkijos parama Azerbaidžanui sustiprino Baku ir susilpnino Maskvos įtaką azerų lyderiams, rašo FT.
„Augantis Turkijos įsitraukimas Pietų Kaukaze per Azerbaidžaną yra faktas, kuris nepatinka Rusijai. Rusų ir turkų interesai čia susikerta labiau nei bet kur nors kitur. Putinas ir Erdoganas niekada nebuvo tikri sąjungininkai ir niekada nebus“, – „Financial Times“ sakė tyrimų centro „Carnegie Moscow“ vadovas Dmitrijus Treninas.
„Jie koncentruojasi į savo paralelinius interesus ir sumenkina skirtumų svarbą, kad jie nelemtų tiesioginio konflikto tarp Rusijos ir Turkijos“, – pridūrė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas prasiveržus smurtui užsipuolė Armėnijos lyderius ir pasiūlė visišką paramą Azerbaidžanui.
„Tai signalizuoja didelį Turkijos politikos pokytį, – FT sakė regiono ekspertas Thomas de Waalas. – Turkija visada siūlė politinę paramą Azerbaidžanui, tačiau sakė, kad konfliktas turi būti išspręstas taikiai... Buvo politinė pusiausvyra, kai nė viena pusė iš tikrųjų nebuvo remiama labiau nei kita... Dabar staiga viena pagrindinių regiono veikėjų remia Azerbaidžaną.“
Turkija laiko Azerbaidžaną „broliška šalimi“, su kuria ją sieja kultūriniai, lingvistiniai ir etniniai ryšiai. Šalių ekonominiai ryšiai taip pat artimi, ypač energetikoje.
NATO ir Europos Sąjunga paragino abi puses sudaryti paliaubas. Per Azerbaidžaną eina dujotiekis, kuriuo dujos keliauja Europos link. Briuselis akimis, tai svarbi alternatyva dujų tiekimui iš Rusijos.
Antradienį, tęsiantis kovoms, Armėnija paskelbė, kad iš Azerbaidžano teritorijos atskridęs turkų naikintuvas F-16 numušė jos karinį lėktuvą Su-25. Ankara ir Baku tokią informaciją paneigė.
Maskva apsiribos diplomatija
Rusijos siekis pamaloninti abi konflikto puses ir Turkijos pozicija reiškia, kad Maskva greičiausiai pasitelks diplomatines priemones, o ne agresyvų karinį atsaką, rašo „Financial Times“.
Rusijos ir Armėnijos gynybos paktas neapima Kalnų Karabacho, todėl Jerevanas galėtų paprašyti dislokuoti pajėgas tik tuo atveju, jei būtų įvykdyta ataka neginčytinoje Armėnijos teritorijoje.
„Greičiausiai matysime nebūdingai švelnų užsienio politikos atsaką iš Maskvos“, – laikraščiui sakė Jerevane įsikūrusio Regioninių studijų centro direktorius Richardas Giragosianas.
Buvę turkų diplomatas, dabar vadovaujantis Stambule įsikūrusiam tyrimui centrui „Edam“ Sinanas Ulgenas sakė, kad Turkija ir Rusija sieks išspręsti konfliktą Kalnų Karabache nepakenkdamos dvišaliams santykiams.
Tačiau jis įspėjo apie rizikas, jei kovos išplistų į tokias vietas kaip Nachičevanės Autonominė Respublika, besiribojanti su Armėnija. Pagal 1921-ųjų sutartį Ankara įsipareigojo ją ginti.
„Jei konfliktas persikels į kitas dalis, ypač į Nachičevanę, tai sukels kur kas sudėtingesnį epizodą tarp Turkijos ir Rusijos“, – „Financial Times“ teigė S.Ulgenas.
