Sekite 15min Google
Rusijos ekonomika pirmą kartą per tris dešimtmečius gali smukti dvejus metus iš eilės, infliacija gali grįžti į pirmųjų karo metų rekordines aukštumas, gyventojams gali tekti mažinti vartojimą, o vyriausybei – susidurti su visiško Nacionalinio gerovės fondo išsekimo grėsme. Toks scenarijus numatytas Rusijos centrinio banko parengtame artimiausių trejų metų ekonomikos raidos „rizikos scenarijuje“, kuriame daroma prielaida, kad naftos kaina kris iki 25-35 JAV dolerių už barelį, o Vakarų sankcijos bus dar labiau sugriežtintos.
„Rizikos scenarijuje“, kurį Rusijos centrinis bankas paskelbė pinigų ir kredito politikos gairėse, numatoma, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas 2027 metais sumažės 3-4 proc., o 2028 metais – dar 1,5-2,5 proc. Prognozuojama, kad nuosmukio pikas bus pasiektas kitų metų ketvirtąjį ketvirtį, kai ekonomikos smukimas sieks 8-9 proc.
Pagal recesijos mastą tai būtų didžiausias ekonomikos nuosmukis nuo 2009 metų, kai Rusijos ekonomika susitraukė 7,9 proc. O pagal trukmę tai būtų blogiausias laikotarpis nuo 1995-1996 metų, kai šalis paskutinį kartą naujausioje istorijoje patyrė dvejus metus iš eilės trunkantį ekonomikos smukimą, rašo „The Moscow Times“.
Kada Rusijos lauktų juodasis scenarijus?
Šis scenarijus grindžiamas „staigiu išorės sąlygų pablogėjimu“, kurio mastas būtų panašus į 2007-2008 metų pasaulinę finansų krizę, pažymi Rusijos centrinis bankas. Jame taip pat numatoma recesija JAV ir Europoje, kurią, pavyzdžiui, galėtų sukelti dirbtinio intelekto bendrovių „burbulo“ sprogimas pasaulio biržose.
Be to, teigiama, kad sustiprėjęs sankcijų spaudimas padidintų nuolaidas Rusijos prekėms, taip pat sumažintų naftos eksportą ir gavybą.
Pagal šį scenarijų, Rusijos ekonomika pirmaisiais krizės metais netektų 115 mlrd. JAV dolerių eksporto pajamų, o antraisiais – dar 57 mlrd. JAV dolerių. Dėl to bendras eksporto pajamų mastas sumažėtų iki 286 mlrd. JAV dolerių – žemiausio lygio nuo 2006 metų. Infliacija paspartėtų iki 11-13 proc., o Rusijos centrinis bankas į tai reaguotų dar kartą padidindamas bazinę palūkanų normą iki 19-21 proc.
Importo tiekimas į Rusiją fizine išraiška 2027 metais sumažėtų 6-8 proc., o 2028 metais – 18-20 proc., o pinigine išraiška per dvejus metus susitrauktų ketvirtadaliu. Rusijos gyventojams tektų dar labiau veržtis diržus: privataus vartojimo apimtys pirmaisiais krizės metais sumažėtų 1-2 proc., o antraisiais – dar 5,5-6,5 proc.
Rusijos centrinis bankas pažymi, kad „reikšmingas žaliavų kainų kritimas“ priverstų vyriausybę „intensyviai naudoti likvidžiąją Nacionalinio gerovės fondo dalį“, o tai „sukurtų greito fondo lėšų išsekimo riziką“. Kad to būtų išvengta, vyriausybei tektų reformuoti biudžeto taisyklę ir realiai mažinti biudžeto išlaidas.
Perspėjo Putiną
Pavasarį aukšto rango Rusijos centrinio banko pareigūnai kartu su Finansų ministerijos atstovais perspėjo Vladimirą Putiną apie didėjančias rizikas Rusijos ekonomikai, kuri šiemet jau pradėjo trauktis.
Kaip skelbė „Bloomberg“ šaltiniai, jie atkreipė dėmesį į biudžetui nebepakeliamą karinių išlaidų lygį, dėl kurio iždo deficitas jau trečius metus iš eilės gali gerokai viršyti planą: liepos pabaigoje jis siekė 6,45 trln. rublių.
Pasak „Bloomberg“ pašnekovų, Vladimiras Putinas atmetė finansų bloko poziciją ir nurodė rengti visų biudžeto išlaidų mažinimą, išskyrus karines. Agentūros duomenimis, Rusijos finansų ministerija trečdaliu sumažino civilinių išlaidų finansavimą, taip pat pavedė vyriausybei pavaldžioms agentūroms ruoštis 15 proc. etatų mažinimui, o pats V.Putinas rengiasi tolesnei kovinių veiksmų eskalacijai.
