-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ką sumelavo ir kur išsidavė V.Putinas „tiesioginės linijos“ su tauta metu?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kiekvienais metais stengiasi tautai pateikti vis naują spektaklį – tiesioginės transliacijos metu jis atsako į neva gyventojų užduodamus klausimus, bendrauja su tautiečiais. Šiemet jis pažėrė statistikos, kuri turėjo parodyti, kad Rusijoje reikalai klojasi net geriau, nei tikėtasi, tačiau kartu netikėtai atskleidė skaičius, kuriuos jo valdomoje šalyje uoliai stengiamasi nuslėpti.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Daugiau nei 4 valandas trukusios tiesioginės linijos metu V.Putinas kalbėjo apie tautai svarbius dalykus.

Stebuklingas ekonomikos spurtas

Kiekvienais metais jis giriasi pagerėjusiais šalies rodikliais. Šį kartą jis pareiškė, kad išaugo vienas pagrindinių šalies ekonomikos rodiklių – Bendrasis vidaus produktas (BVP).

BVP – galutinio produkto (visų gatavų prekių ir paslaugų), kurį šalis pagamina per konkretų laikotarpį (paprastai metus) savo teritorijoje, piniginė vertė.

V.Putino teigimu, iki metų galo šalies BVP turėtų padidėti 3,5 proc.

Tačiau kalboje nutylima, kad BVP augimą daugiausiai nulėmė ginklų pramonė.

RFE/RL Ukrainos tyrimų padalinio „Schemes“ atlikta palydovinių vaizdų analizė rodo, kad Rusija aktyviai didina savo ginklų gamybos pajėgumus ir kuria naujas gamyklas.

Kai skelbia valstybinė statistikos tarnyba „Rosstat“, Rusijos BVP augimas trečiąjį ketvirtį sudarė 5,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sumažėjo 3,5 proc.

Teigiama, kad Rusijos ekonomika šiais metais ketina atsigauti po 2022 m. 2,1 proc. sumažėjusio BVP, kai Vakarai įvedė Rusijai plataus masto sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą.

A.Anušausko nuotr./Ukrainiečių pamuštas rusų tankas ekspozicijoje Kaune
A.Anušausko nuotr./Ukrainiečių pamuštas rusų tankas ekspozicijoje Kaune

Sausio-rugsėjo mėnesiais BVP išaugo 3 proc. nurodė „Rosstat“. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP sumažėjo 1,8 proc., o antrąjį augo 4,9 proc.

Apie tai, kad BVP augimą nulėmė karas Ukrainoje, o dauguma ekonomikos rodiklius keliančių produktų yra tiesiog „iššaudoma į orą“, skelbia net Kremliui palankus verslo ir ekonomikos naujienų portalas „Komersant“.

Publikacijoje rašoma, kad naujoje analitinėje pažymoje apie Rusijos ekonomikos dinamiką (ji tapo nuolatinio stebėjimo objektu prasidėjus karui Ukrainoje) Suomijos centrinio banko ekspertai, remdamiesi oficialiais „Rosstat“ duomenimis, pažymi, kad stebimas didelis karinės pramonės komplekso ir susijusių pramonės šakų indėlis spartinant Rusijos ekonomikos augimą.

Autoriai įspėja, kad viešinami duomenys neleidžia tiksliai įvertinti karinės produkcijos dalies pramonės šakose, tačiau atkreipia dėmesį, kad ekonomikoje yra perdirbimo subsektorių, „greičiausiai susijusių“ su karinės pramonės kompleksu ir pasižyminčių sparčiausiu augimu – kompiuterių, elektronikos, optikos, baterijų, taip pat „kitos“ metalo apdirbimo ir transporto įrangos gamyba 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su taikiu 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, išaugo nuo pusantro iki dviejų kartų, o jų dinamika smarkiai skyrėsi nuo pramonės šakų, kurios neleidžia manyti, kad jų sudėtyje yra karinė produkcija.

Vida Press nuotr./Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
Vida Press nuotr./Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

Nedarbas mažėjo, bet kodėl?

Tiesioginio eterio metu V.Putinas pasigyrė, kad Rusijoje pavyko dar labiau sumažinti nedarbo lygį.

Pasak jo, istorinis nedarbo minimumas siekė 3 procentus, o štai naujausiais duomenimis jis dar labiau sumažėjo – iki 2,9 proc.

Tačiau čia taip pat nutylima, kad prie to nemenkai prisidėjo plataus masto karinė invazija į Ukrainą.

Išslaptintoje JAV žvalgybos ataskaitoje vertinama, kad karas Ukrainoje Rusijai kainavo 315 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių, arba beveik 90 proc. konflikto pradžioje turėto personalo.

„Re:Rusija“ analizės ir politikos tinklas išnagrinėjo duomenis iš šalių, kurios priėmė daug rusų emigrantų.

Buvo nustatyta, kad nuo 2022 m. vasario mėn. iš Rusijos išvyko nuo 817 tūkst. iki 922 tūkst. žmonių. Didžiausios priimančios šalys buvo Kazachstanas ir Serbija – po 150 tūkst. emigrantų. Tačiau rusai bėgo ir į kitas šalis, įskaitant 30-40 tūkst. išvykusiųjų į Ameriką.

Gruodžio 15 d. Ukrainos karinės žvalgybos agentūros (GUR) atstovas Andrijus Jusovas pareiškė, kad Ukrainoje dislokuota apie 450 tūkst. Rusijos karių.

Natūralu, kad visi šie žmonės nebedalyvauja Rusijos darbo rinkoje, kur taip rekordiškai mažėja nedarbas.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai
123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Netikėtai išsidavė?

Tiesioginio eterio metu V.Putinas pareiškė, kad mobilizacijos metu kariauti pašaukta 300 tūkst. asmenų, dar 41 tūkst. buvo išleista užtarnauto poilsio dėl amžiaus ar sveikatos būklės.

Taip pat buvo kviečiama savanoriškai pasirašyti sutartis ir keliauti kariauti Ukrainoje už atlygį. Tokių, anot V.Putino, atsirado 486 tūkstančiai.

V.Putinas pridūrė, kad šiuo metu karo zonoje yra 617 tūkst. rusų.

Šiuos skaičius išanalizavo „Kovos su korupcija fondo“ atstovas Leonidas Volkovas.

Anot jo, V.Putinas netikėtai išsidavė, kiek iš tiesų rusų žuvo kare.

„Dabar, kaip jis ką tik pasakė, specialiosios karinės operacijos zonoje yra 617 tūkstančių.

Pernai buvo mobilizuota 300 tūkst. „savanorių“ (tai ir įsakymai valstybinių įstaigų darbuotojams ir reidai per migrantus, ir zekai (kaliniai red. past.).

Savanorių šiemet užsirašė dar 486 tūkst., kai invazijos pradžioje jų buvo, skirtingais vertinimais, nuo 190 iki 300 tūkst.

Čia mes dar nepaskaičiavome nuteistųjų ir kitų privačių karinių kompanijų karių, kurie buvo užverbuoti 2022 m. – bet darykime prielaidą, kad jie visi irgi buvo užverbuoti kaip „savanoriai“; be to, nuteistiesiems po 6 mėnesių buvo leidžiama grįžti namo, o kitiems – ne.

Apskaičiuokime mažiausiai: 190+300+486=976 tūkst. išsiųstų į žudynes. O dabar karo zonoje yra 617 tūkstančių. 359 tūkstančiai žmonių kažkur dingo.

Anądien amerikiečių karinė žvalgyba apskaičiavo, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai nuo karo pradžios yra 315 tūkst. žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Ką gi, akivaizdu, kad jų duomenys šiek tiek pavėluoti. Bet pasirodo, kad V.Putinas šiandien visiškai patvirtino šiuos skaičius. Išplatino, kaip sakoma, tiesos neatitinkančią informaciją apie specialią karinę operaciją savo viešoje kalboje“, – socialiniame tinkle „X“ (buv. „Twitter“) rašė L.Volkovas.

„Tiesos neatitinkančia informacija“ Rusijoje vadinama bet kuri tikslesnė informacija apie žuvusius ar sužeistuosius kare, Rusijos pralaimėjimus, ar net „specialiosios karinės operacijos“ vadinimas karu. Už tai šioje šalyje gresia įkalinimas iki 15 metų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Leonidas Volkovas
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Leonidas Volkovas

15min verdiktas: trūksta konteksto. Faktai pateikiami tendencingai, nutylint priežastis, pateikiant situaciją geresnėje šviesoje, nei yra iš tiesų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius