„Nuo specialiosios karinės operacijos (karo Ukrainoje – red. past.) pradžios Čečėnijos Respublikoje per Kalėjimų tarnybą sudaryta 571 sutartis... Norintieji ginti tėvynę su ginklu rankose į Rusijos gynybos ministeriją vyksta išimtinai savanoriškai. Šiemet ši galimybė jiems taip pat suteikta. Pasak Achmedo Alijevičiaus, mūsų respublika šioje kryptyje yra pirmoje vietoje“, – rašė R.Kadyrovas savo „Telegram“ kanale.
Tikslus į karą išsiųstų rusų kalinių skaičius nežinomas. Rusijos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas Vladimiras Davydovas pranešė, kad nuteistųjų skaičius šalyje sumažėjo iki istorinio minimumo – kovo pradžioje įkalinimo įstaigose ir kardomojo kalinimo įstaigose buvo 308 tūkst. piliečių. Prieš karą jų buvo apie 466 tūkst., skelbia „The Moscow Times“.
„Mediazonos“ ir BBC vertinimu, nuo 2022 m. vasario mėn. per karą žuvo mažiausiai 23 187 Rusijos kaliniai, arba 11,24 proc. vardais patvirtintų „neatstatomų nuostolių“ (tarp jų 63 karininkai).
Masinį kalinių siuntimą į frontą 2022-2023 m. vadinamosios „mėsos atakoms“ vykdė sukarinta grupuotė „Wagner“. Grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė, kad užverbavo 50 000 kalinių, iš kurių apie 20 proc. (10 000) žuvo.
Nuo 2023 m. vasario mėn. už verbavimą kolonijose atsakinga Rusijos gynybos ministerija. Tuo pat metu kaliniams buvo atimtos išmokos ir malonė. Dabar jiems suteikiamas „sąlyginis paleidimas“ ir jie siunčiami į frontą iki karo pabaigos. Nuo 2023 m. vasario iki rugsėjo 108 kolonijose visoje šalyje į karą buvo užverbuota daugiau kaip 30 tūkst. žmonių, rašė „Važnyje istorii“.
Nuo 2022 m. lapkričio mėn. Rusijos valdžia leido mobilizuoti rusus, nuteistus už sunkius nusikaltimus, įskaitant žmogžudystes, plėšimus, vagystes ir prekybą narkotikais. 2023 m. vasarą Valstybės Dūma pritarė įstatymui, leidžiančiam bausmes atliekantiems, teistumą turintiems ir teistiems asmenims pasirašyti sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Vėliau ši praktika buvo išplėsta, įtraukiant ir kaltinamuosius.
