Po ketvirtadienį įvykusių derybų mažiausiai du verslininkai pareiškė V.Putinui, kad būtų pasirengę prisidėti prie gynybos biudžeto, pranešė laikraštis.
Manoma, kad V.Putinas nusiteikęs tęsti karą tol, kol Maskva užsitikrins likusių Ukrainos rytinio Donbaso regiono teritorijų kontrolę. Juoba, Kyjivas per neseniai vykusias derybas, kurioms tarpininkavo JAV, atsisakė vienašališkai pasitraukti iš Donbaso.
Rusija palaikys ryšius su JAV dėl naujo derybų dėl taikos susitarimo raundo, kai tik sąlygos leis, nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pabrėžė, kad Rusija neprarado susidomėjimo taikos derybomis, tačiau pridūrė, kad dar reikia išspręsti pagrindinius klausimus, įskaitant teritorijos klausimą.
Išlaidos gynybai
Kremliaus išlaidos gynybai padidėjo 42 proc. ir pernai pasiekė 13,1 trln. rublių (139 mlrd. eurų), o savo ekonomiką jis siekia stabilizuoti mokesčiais.
Ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija svarsto galimybę šiais metais įvesti dar vieną nenumatytą mokestį, jei rublis ir toliau silpnės.
Rusija surinko 320 mlrd. rb (3,4 mlrd. eurų) iš vienkartinio 10 proc. nenumatytų atvejų mokesčio, kuriuo 2023 m. apmokestintos kai kurios didelės bendrovės.
Sausio mėn. Kremlius padidino PVM iki 22 proc., siekdamas per trejus metus iš mažųjų ir vidutinių įmonių surinkti papildomus 600 mlrd. rublių.
Rusijos biudžeto deficitas sausio ir vasario mėn. išaugo iki daugiau nei 90 proc. visiems metams numatyto dydžio, nes dėl JAV sankcijų Maskva buvo priversta parduoti naftą gerokai sumažintomis kainomis.
Anksčiau V.Putinas įspėjo, kad Rusijos bendrovės ir vyriausybė turėtų laikytis apdairaus požiūrio spręsdamos, kaip išleisti netikėtai gautas pajamas iš dėl karo Artimuosiuose Rytuose pakilusių naftos kainų.
„Dabar, kai mūsų tradicinio eksporto kainos kyla, o rinkose vyrauja sumaištis, gali kilti pagunda pasinaudoti situacija“, – dėstė jis verslo lyderiams Maskvoje.
V.Putinas pridūrė, kad ši pagunda gali būti susijusi su papildomų pajamų iššvaistymu, jų išmokėjimu bendrovių dividendais arba, valstybės atveju, biudžeto išlaidų didinimu.
„Turime išlikti apdairūs. Jei šiandien rinkos svyruoja į vieną pusę, rytoj jos gali pakrypti į kitą“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
„Reikia nuosaikaus konservatyvumo ir nuosaikaus konservatyvaus požiūrio tiek į įmonių sektorių, tiek į viešuosius finansus“, – reziumavo Rusijos vadovas.
Pagrindinis derybų klausimas
Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujienų agentūrai „Reuters“ pripažino, kad JAV savo pasiūlymą dėl saugumo garantijų taikos susitarimui Ukrainoje teiktų su sąlyga, kad Kyjivas Rusijai atiduos visą šalies rytinį Donbaso regioną.
„Artimieji Rytai neabejotinai turi įtakos prezidentui Trumpui ir, manau, jo tolesniems žingsniams. Prezidentas Trumpas, deja, vis dar renkasi strategiją daryti didesnį spaudimą Ukrainos pusei“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
„Labai norėčiau, kad Amerikos pusė suprastų, jog rytinė mūsų šalies dalis yra mūsų saugumo garantijų dalis“, – pabrėžė jis.


