Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 26d. 19:57

Kai leidžiama slėpti tiesą nuo pasaulio: Rusija naudojasi struktūrinėmis PSO silpnybėmis

Maskvos policijos pareigūnai per pandemiją
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Maskvos policijos pareigūnai per pandemiją

Vakarams atvirai pripažįstant, kad su antrąja koronaviruso banga kovoti sekasi sunkiai, Rusijos vyriausybė kone džiūgauja: pas mus viskas tvarkoje. Taip beveik neabejotinai nėra, tačiau kritikai pastebi, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nė nesistengia apie situaciją Rusijoje kalbėti faktų kalba, o tai Maskvai leidžia pateisinti savo požiūrį į kovą su pandemija, rašo „The Moscow Times“.

Dar gegužę, kai Rusija ruošėsi nutraukti karantiną, nors užsikrėtimų koronavirusu skaičiavo rekordiškai daug, šalies pareigūnai aktyvavo ambicingą viešųjų ryšių kampaniją – esą Maskva nepriekaištingai suvaldė pandemiją.

Girtasi, kad Rusijoje, palyginti su Europa ir JAV, labai mažai aukų. Vicepremjerė Tatjana Golikova aiškino: „Mirštamumo rodikliai Rusijoje net 7,5 karto mažesni nei bendrai pasaulyje.“

Tiesa, kita statistika, kuri buvo skelbiama tyliai, liudijo visai kitokį situacijos paveikslą. Antai „Rosstat“ pranešti rodikliai parodė, kad mirčių Rusijoje gerokai daugiau nei kitais metais – tai leido manyti, kad niūri realybė slepiama nuo pasaulio.

Oficialia informacija abejojo ir kitų šalių diplomatai, ir Vakarų žiniasklaidos priemonės. Tačiau iš PSO Maskva netikėtai sulaukė padrąsinimo, o kritikams tai iškart pasirodė keista. Kodėl?

Tiki abejotina statistika

„Mes – Pasaulio sveikatos organizacija – neturime jokių nusiskundimų Rusijos pateikiama statistika“, – pareiškė PSO biuro Rusijoje vadovė Melita Vujnovič.

Tokios pozicijos PSO ir M.Vujnovič laikosi visus pastaruosius šešis mėnesius, net ryškėjant ženklams, kad Rusija neįtraukia į sąrašus daugybės mirčių, kurios įmanomos ir dėl kitų priežasčių. Pareigūnė šią savaitę vėl pakartojo: „Jokio susirūpinimo dėl metodologijos nėra.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Melita Vujnovič
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Melita Vujnovič

Toks oficialus PSO požiūris kelia nerimą tiek nepriklausomiems Rusijos, tiek tarptautiniams sveikatos ekspertams. Jie teigia, kad tikėjimas abejotina statistika rodo, jog Kremlius daro pernelyg didelę įtaką šiai organizacijai.

Mat kai tik PSO viešai paremia Rusijos pateikiamus duomenis ir visą kovą su pandemiją, tokius teiginius pasigauna ir šalies valstybinė žiniasklaida.

Negana to, PSO pareigūnai sveikina ne tik neva teisingą statistiką, bet ir esą tvarkingas klinikas ar ligonines.

„Tikrai norėčiau, kad ir kitose valstybėse dirbtų tiek medikų, būtų taip laikomasi higienos normos ir būtų turima tokios įrangos.

PSO pareigūnai sveikina ne tik neva teisingą statistiką, bet ir esą tvarkingas Rusijos klinikas ar ligonines.

Nesakau, kad nėra problemų, kad nėra vietų, kur situacija bloga. Bet bendra situacija labai gera – Rusija gali didžiuotis savo sveikatos apsaugos sistema, jei ją lygintume su padėtimi kitose šalyse“, – rugsėjį pareiškė M.Vujnovič.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitosios pagalbos automobilis Maskvoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Greitosios pagalbos automobilis Maskvoje

Viešai turi elgtis labai atsargiai

Bet jau po kelių savaičių antroji koronaviruso banga iš esmės sutriuškino kantriai brandintą mitą, kad Rusijoje, ypač regionuose, ligoninių sistema paruošta krizei.

Į neviltį puolę medikai pradėjo viešai peikti pareigūnus, vasarą esą tik krapščiusius nosis. Savo ruožtu ir apie PSO poziciją imta kalbėta atviriau – esą elgiamasi neprofesionaliai, o motyvai kelia abejonių.

„Kai PSO teigia, kad tiki rusiška statistika, tai liudija arba visišką neprofesionalumą ir nesugebėjimą suprasti duomenis, arba kažką daug labiau įtartina“, – teigė nepriklausomas duomenų analitikas Borisas Ovčinikovas.

„Scanpix“ nuotr./Rusija
„Scanpix“ nuotr./Rusija

O buvęs „Rosstat“ darbuotojas Aleksejus Rakša, atleistas už viešas abejones pateikiamais duomenimis, pridūrė: „Medikų ir demografų bendruomenė daug kalba apie PSO pareiškimus. Jais netikime ir jų rimtai nevertiname.“

Visi PSO biurai egzistuoja tik dėl to, kad juos finansuoja šalys narės, tad organizacijos atstovai viešai turi būti labai neutralūs.

Aišku, PSO jau pratusi prie kaltinimų pataikavimu autokratiniams režimams. Organizacija sulaukė daug kritikos dėl esą pernelyg draugiškų komentarų režimo Pekine atžvilgiu, o tam tikrose šalyse PSO nė nebelaikoma autoritetu kovojant su pandemija.

Kita vertus, PSO privalo išlikti diplomatiška ir per aštriai nekritikuoti savo narių. Kadangi organizacinė ir finansinė struktūra trapoka, agentūra yra priklausoma nuo ją išlaikančių šalių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

„Bet kai PSO netiesiogiai palaiko Rusijos poziciją, jai tai kainuoja patikimumą ir reputaciją“, – pastebi Strateginių ir tarptautinių studijų Pasaulinės sveikatos politikos centro direktorius J.Stephenas Morrisonas.

„Problema endemiška. Visi PSO biurai egzistuoja tik dėl to, kad juos finansuoja šalys narės, tad organizacijos atstovai viešai turi būti labai neutralūs. Tai riboja laisvę sakyti tiesą ir kritikuoti“, – pridūrė ekspertas.

Maskva investuoja strategiškai

Nors kadenciją baigiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš PSO daug kur buvo kritikuojami, iš tiesų Vakaruose sutariama, kad organizacijai reikalinga reforma.

Tačiau ekspertai teigia, kad Rusija kaip tik bando blokuoti bet kokias pastangas suteikti PSO daugiau svorio ir teisines galimybes rengti intervencijas – kitaip tariant, imtis lyderystės iš galios pozicijų. Vietoj to Maskva esą stengiasi užtikrinti, kad bet kokios permainos kaip tik padidintų jos įtaką.

Svarbiausia, kad Rusijos ir PSO santykiai ne visada buvo tokie draugiški. Nors organizacija jau turėjo biurus Lenkijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, bet 1998-aisiais Rusijos pareigūnai esą tiesiai paklausė: „Ar PSO turi biurą Londone? Paryžiuje? Vašingtone? Ne? Mums tada irgi nereikia.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas tik kilus didžiulei ekonominei krizei sutiko priimti PSO. Iš pradžių jokių problemų nebuvo, bet kai ekonomika pradėjo augti ir atsirado daugiau pinigų, šalis ėmė auginti įtaką PSO ir gausiai remti organizaciją.

Anot ekspertų, tokia dinamika nusvėrė galios balansą Kremliaus naudai. Šiandien Rusija PSO per metus skiria apie 35 mln. JAV dolerių (29,4 mln. eurų).

Ir nors suma nėra didelė, Maskva, regis, investuoja strategiškai – pavyzdžiui, finansuoja PSO Neužkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės centro Europos biuro, kuris įsikūręs būtent Rusijos sostinėje, veiklą.

„Rusija įtaisė ekspertus svarbiose pozicijose, jei kalbėtume, tarkime, apie tuberkuliozę ir neužkrečiamas ligas. Tokios investicijos – svarbi Rusijos strategijos dalis“, – pripažino Judy Twigg, Rusijos sveikatos apsaugos sistemos ekspertė Virdžinijos sandraugos universitete.

Tačiau J.S.Morrisonas pastebi: „Nenuostabu, bet Rusija pasisako prieš nuoseklią PSO reformą. Viešai Putinas remia permainas, bet jas įsivaizduoja kitaip nei Vakarai – nori skirti PSO daugiau lėšų, bet tikrai ne galių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min