Politologas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Andrijus Tkačiukas radijo stoties „Radio NV“ eteryje aiškino, kokią reikšmę turi Rusijos povandeninio laivo sunaikinimas povandeniniu dronu „Sub Sea Baby“ per Ukrainos saugumo tarnybos SBU specialiąją operaciją Novorosijske.
Dronas vandeniu nuskriejo 700 km
„Čia nereikia būti itin geru specialistu. Informacijos, kuri yra [prieinama], daugiau nei pakanka. Ir šios informacijos daugiau nei pakanka, kad būtų galima patvirtinti, jog tai unikali, itin aukšto lygio operacija, kai jūrinis dronas pataikė į 400 mln. JAV dolerių vertės objektą.
Tai milžiniškas nuostolis Rusijos laivynui, kurį pastaruosius kelerius metus sistemingai mažinome, ir Juodosios jūros vandenyse nustatome savo darbotvarkę. Bent jau išvalydami ir išlaisvindami vakarinę šios akvatorijos dalį – tam, kad galėtume atkurti laivybą ir tam tikru mastu saugiai veikti. Žinoma, ne visiškai, nes praėjusiais metais buvo smogta ir su Panamos vėliava plaukiojančiam civiliniam laivui.
Apskritai, galime matyti, kad šis dronas atliko puikią operaciją. Dronas vandeniu nukeliavo apie 700 kilometrų. Tai didžiulis atstumas. Jis įveikė tokį atstumą ir efektyviai pataikė į šį laivą“, – sako A.Tkačiukas.
Pastatyti tokį laivą dabar kainuotų pusę milijardo dolerių
Pasak jo, povandeninio laivo vertė, remiantis naujausiais vertinimais ir duomenimis, siekia 400 mln. JAV dolerių. Atsižvelgiant į Rusijai taikomas sankcijas – ekonomines ir technines bei technologines sankcijas – rusams atstatyti tokį laivą, t. y. pastatyti jį nuo nulio šiuolaikinėmis sąlygomis, kainuotų pusę milijardo JAV dolerių.
Anot eksperto, šis laivas ukrainiečiams yra pavojingas, nes jame yra keturios sparnuotųjų raketų paleidimo sistemos, kurias rusai naudoja smūgiams į Ukrainos teritoriją.
„Šis smūgis, galima sakyti, smarkiai pakenkė Rusijos gynybai, Rusijos saugumui Juodojoje jūroje ir Rusijos laivynui. Anksčiau šis laivas buvo dislokuotas Sevastopolyje, tačiau po sėkmingų smūgių Sevastopolio uostui, Juodosios jūros laivynui, jis buvo perkeltas į Novorosijską, kur, tiesą sakant, vakar jam ir buvo suduotas šis smūgis.
Geras, kokybiškas smūgis brangiam, brangiai kainuojančiam objektui, kuris neabejotinai turėtų būti įrašytas į karinių operacijų istoriją, kai povandeninis dronas pirmą kartą istorijoje smogė povandeniniam laivui“, – apibendrino analitikas.
Kokios bus smūgio pasekmės
JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) rašo, kad beprecedentė Ukrainos operacija, per kurią buvo smogta Rusijos „Varšaviankos“ klasės povandeniniam laivui, gali padėti sumažinti Rusijos galimybes smogti Ukrainai, ypač Odesos regionui, raketomis „Kalibr“.
Analizuodami jūrinio drono smūgį, ISW ekspertai cituoja SBU pareiškimus, kad 636 projekto „Varšaviankos“ klasės povandeniniame laive („Kilo“ pagal NATO klasifikaciją) buvo įrengti 4 „Kalibr“ sparnuotųjų raketų paleidimo įrenginiai ir jis greičiausiai buvo kritiškai pažeistas.
Rusija naudoja „Kilo“ klasės povandeninius laivus „Kalibr“ sparnuotųjų raketų smūgiams prieš Ukrainą, pirmiausia prieš Odesos regioną. Todėl naujasis Ukrainos smūgis tikriausiai buvo skirtas sumažinti Rusijos gebėjimą smogti raketomis „Kalibr“ Odesos regionui.
Be to, Karo studijų institutas pabrėžia, kad Ukrainos smūgis povandeniniam laivui Novorosijske įrodo, jog „Ukrainos pajėgos toliau modernizuoja ir optimizuoja bepiločius pajėgumus, kad Ukraina galėtų smogti Rusijos kariniams objektams tokiu atstumu, kurį Rusijos pajėgos anksčiau laikė saugiu“.
ISW taip pat pažymi, kad gruodžio 5 d. „Planet Labs“ palydovinės nuotraukos rodo, jog tuo metu Rusijos karinių jūrų pajėgų bazėje Novorosijske buvo mažiausiai du „Kilo“ klasės povandeniniai laivai. O gruodžio 11 d. darytos mažesnės skiriamosios gebos nuotraukos rodo, kad tą dieną bazėje buvo bent vienas toks povandeninis laivas.
Gruodžio 15 d. paskelbti NASA FIRMS sistemos duomenys patvirtino, kad netoli Novorosijsko karinio jūrų laivyno bazės buvo gaisrų židinių.
ISW primena, kad rusai anksčiau buvo prisišvartavę projekto „Varšavianka“ povandeninius laivus okupuotame Kryme, konkrečiai Sevastopolio uoste, tačiau 2023 m. spalį dėl sėkmingos Ukrainos smūgių kampanijos prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno objektus pradėjo juos atitraukti iš vakarinės Juodosios jūros dalies ir perkelti į Novorosijską.
