Nigeris istoriškai eksportavo metalą tolesniam perdirbimui Prancūzijoje, tačiau tai keičiasi, nes karinė valdžia nutraukė ryšius su buvusia kolonijine valstybe.
Prancūzijos branduolinės energetikos grupės „Orano“ vykdoma urano gavyba birželio mėn. buvo nacionalizuota, o tai atvėrė kelią Rusijai tapti naująja partnere.
Maskva gražbyliauja apie elektros energijos gamybą ir medicinines taikymo galimybes, daugiausia dėmesio skirdama vietos specialistų apmokymui pagal bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą tarp Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ ir Nigerio valdžios institucijų.
Jei šis projektas bus įgyvendintas, tai būtų pirmasis branduolinės energetikos projektas Vakarų Afrikoje.
Po pirminių diskusijų neaišku, kiek toli šis projektas pažengs. Tačiau jau pirmasis Maskvos žingsnis rodo, kad ji suvokia, kokie nusivylę yra vietos gyventojai.
Daugiau nei penkis dešimtmečius „Orano“ (iki 2018 m. žinoma kaip „Areva“) kasė Nigerio uraną, kad aprūpintų branduolinės energetikos sektorių, kuris yra Prancūzijos energetikos strategijos pagrindas, atkreipė dėmesį BBC.
Prancūzijos vyriausybei priklausanti bendrovė dabar didžiąją dalį tiekimų gauna iš Kanados ir Kazachstano, taip pat vykdo projektus Mongolijoje ir Uzbekistane.
Viltis dėl branduolinės ateities
Paryžius niekada nesidalijo savo branduolinės energetikos žiniomis su lojaliu Afrikos tiekėju. Todėl Nigeris turi daugiausia pasikliauti anglimi kūrenamomis elektrinėmis ir elektros importu iš Nigerijos.
Tačiau Nigerio chuntos ir Prancūzijos santykių griūtis leido Maskvai suteikti šaliai viltį, nors ir tolimą, dėl branduolinės ateities, pažymėjo BBC.
„Mūsų užduotis nėra tiesiog dalyvauti urano kasyboje. Turime sukurti visą sistemą taikios atominės energijos plėtrai Nigeryje“, – liepos 28 d. per vizitą Niamėjuje pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergejus Civiliovas.
Rusijos ėjime nėra nieko altruistiško. Maskvai tai suteikia ekonominės naudos ir yra dalis platesnio masto siekio išstumti Vakarus ir nutraukti jų įtakos saitus Sahelio regione.
Be to, rusai galėtų gauti galimybę plėtoti kasybą Imourarene, viename iš didžiausių urano telkinių pasaulyje.
Prancūzijos planas plėtoti šią vietovę iš pradžių buvo sužlugdytas dėl pasaulinės urano paklausos nuosmukio po 2011 m. Fukušimos branduolinės avarijos Japonijoje. Jis buvo atgaivintas 2023 m. viduryje, tačiau karinė chunta, kuri po kelių savaičių perėmė valdžią, atšaukė bendrovės „Oran“ teises į Imourareno kasyklą.
„Prieiga prie tokio svarbaus turto sustiprintų Rusijos jau ir taip svarbią padėtį pasaulinėje urano gavyboje, o uranas yra prekė, kuri šiuo metu yra ypač svarbi pasaulio viltims, kad branduolinė energija padės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – rašo BBC.
Tikėtina, kad tai taip pat leistų Rusijai palankia kaina nupirkti visą arba dalį iki 1400 tonų pusiau perdirbto urano iš „Orano" valdomos Sominako kasyklos Arlite, kurią birželio mėn. perėmė valstybė.
Pasinaudojo situacija
Urano atsargos šalyje susikaupė, kai Vakarų Afrikos regioninis blokas ECOWAS įvedė prekybos blokadą Nigeriui po to, kai 2023 m. liepos mėn. buvo nuverstas šalies prezidentas Mohamedas Bazoumas. Tačiau net ir po sankcijų panaikinimo naujasis karinis režimas neleido „Orano“ atnaujinti eksporto.
Pažymima, kad vienu metu ir Kinija rodė susidomėjimą įsigyti dalį urano koncentrato. Nigerio naujoji vadovybė netgi bandė užmegzti ryšius su Iranu, kol sulaukė Jungtinių Valstijų perspėjimo.
Branduolinės elektrinės statyba šalyje galėtų užtrukti metų metus, o tokie projektai reikalauja didelių kapitalo investicijų, be to, pradėjus eksploatuoti, jiems reikia didelio ir saugaus energijos tiekimo.
Tokios elektrinės gyvybingumas taip pat priklausomas nuo pramonės ir buitinių vartotojų, galinčių sau leisti mokėti už pagamintą energiją, skaičiaus.
Kyla klausimų, ar branduolinė elektrinė galėtų būti saugiai pastatyta ir apsaugota šiandien ypač nestabiliame Sahelio regione. Džihadistų ginkluotos grupuotės kontroliuoja didelius teritorijos plotus Malyje ir Burkina Fase bei vakarų Nigerio dalyse.
Tačiau Rusija sėkmingai pasinaudojo Nigerio gyventojų nepasitenkinimu Prancūzijos primesta nuostata, kad jie turėtų būti patenkinti tuo, kad neribotą laiką lieka žaliavų tiekėjais, be vilties kada nors pereiti į labiau industrializuotą lygį.
Nigerio valdžioje esanti chunta atrodo yra pasiryžusi užbaigti Prancūzijos urano kasybos Nigeryje erą, pastebėjo BBC.
O vienas pareigūnas Paryžiaus laikraščiui „Le Monde“ sakė, kad „Orano“ „prisikimšdavo kišenes mūsų šalies gamtiniais ištekliais“.
-
JAV kariuomenė išvedė visas savo pajėgas iš Nigerio
-
Kyjivas sako apgailestaująs dėl Nigerio sprendimo nutraukti diplomatinius ryšius
-
Bloko atstovas: ES atšaukė savo pasiuntinį iš karinės chuntos kontroliuojamo Nigerio
-
Austrų URM: Nigeryje pagrobta Austrijos pilietė
-
Analitikas: Putinas kuria trampliną karui su Vakarais naujame žemyne
-
Rusų energetikos ministras: Rusija nori kasti uraną Nigeryje
