„Džiunglėse“, kuriose, įvairiais duomenimis, dabar gyvena nuo 7000 iki 9000 pabėgėlių ir migrantų, sąlygos atitinka gyvenvietės pavadinimą ir Prancūzija šią savaitę nusprendė imtis radikalių priemonių, kurios ilguoju laikotarpiu gali nieko ir neišspręsti.
Vidutiniame Prancūzijos miestelyje, kuriame gyvena apie 9000 gyventojų, žmogžudystė pagal šalies vidurkį, gali pasitaikyti tik kartą per 11 metų, nes šimtui tūkstančių gyventojų šalyje tenka vienas nužudymas. Todėl kai devynių tūkstančių miestelio Kalė vidury praėjusią savaitę smurtine mirtimi miršta jau vienuoliktas žmogus per metus, dar kartą paaiškėja, kodėl tas miestelis – viena didžiausių migrantų ir pabėgėlių stovyklų Prancūzijoje, – vadinamas „Džiunglėmis“.
Bado akis
Kad čia blogai, sutinka visi – Kalė gyventojai, „Džiunglių“ gyventojai, bandantys padėti „Džiunglių“ gyventojams, visų partijų Prancūzijos politikai.
Prancūziškame devynių tūkstančių miestelyje sudaniečių ir afganų grupuotės tarpusavyje iki mirties nesigrumia. Prancūziškame miestelyje dėl galimybės šešias minutes pasinaudoti dušu nereikia laukti tris valandas. Todėl kas vakarą būriai migrantų iš „Džiunglių“ patraukia Kalė perkėlos link, su viltimis kaip nors patekti į Didžiąją Britaniją, dėl kurios čia ir įstrigo.
Kalė yra kaip Ventimilja Italijoje, kaip kai kurios Graikijos salos – iš atokių užkampių savo valstybių pasieniuose jie tapo Europą kankinančios migrantų problemos simboliais.
Nesėkmingai savadarbes migrantų gyvenvietes Prancūzija Kalė uždarinėja jau nuo 1999-ųjų, kai persipildžius Prancūzijos Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių stovyklai, žmonės ėmė kurtis tiesiog aplinkiniuose krūmynuose.
Kas vakarą iš „Džiunglių“ traukiantiems Kalė perkėlos ir Eurotunelio link prasiveržti ten šansų beveik nėra. Prancūzijos policininkų čia dabar apie tūkstantį ir kiekvieną vakarą šalia spygliuota viela aptvertos perkėlos vyksta gatvės kovos. Tad labiau nei medaliai už tarnybą prancūzų pareigūnus šią savaitę turi nuraminti galų gale atvykusio šalies vidaus reikalų ministro žinia. Kalė miestas nebesusitvarko, yra sakiusi jo merė, bet ministras Bernard`as Cazeneuve`as pareiškia, kad dabar čia atėjo su konkrečiu problemos sprendimu – visus iškraustyti lauk ir išsiuntinėti po Prancūziją.
„Mes rasime veiksmingą krizės, kurią išgyvena Kalė miestelis, sprendimą, kol visiškai uždarysime stovyklą – tai, tikiuosi, įvyks kuo greičiau“, – sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras.
Kuo greičiau – veikiausiai iki metų pabaigos, sako Kalė merė Natacha Bouchart, gavusi tokį patikinimą iš vidaus reikalų ministro. Tačiau daugeliui vietinių toks pažadas reiškia klausimą – ar visam laikui?
Sunkiai įveikiama
Nesėkmingai savadarbes migrantų gyvenvietes Prancūzija Kalė uždarinėja jau nuo 1999-ųjų, kai persipildžius Prancūzijos Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių stovyklai, žmonės ėmė kurtis tiesiog aplinkiniuose krūmynuose.
Šį vasarį ir kovą pabandžius išardyti pietinį „Džiunglių“ sparną gyventojų skaičius ne tik atsikūrė, bet iki rugsėjo beveik dvigubai išaugo ir gali išaugti dar dvigubai, teigia Kalė merė, jei stovykla bus ardoma dar kelis mėnesius. Ministras siūlo atblokuoti Kalė sukuriant migrantams gyvenimo vietas kitose Prancūzijos vietose, tokių, iš Kalė išbarstytų po visoje Prancūzijoje įrengtus pabėgėlių centrus.
„Anglijoje ilgai gyvenau. Penkerius metus studijavau, ten baigiau mokyklą, ten gyvena giminės. Tad noriu ten vykti legaliajai, bet tai užtrunka šešis, septynis mėnesius. Todėl atsakymo iš Jungtinės Karalystės laukiu čia. Nenoriu brautis į sunkvežimius, ar panašiai“, – aiškino vienas afganistas, gyvenantis nelegalioje stovykloje.
Pagal dar 2003 m. britų ir prancūzų pasirašytą vadinamąją „Le Touquet“ sutartį Britanijos sienos patikra atliekama Prancūzijos pusėje – pasiųsti žmogų atgal žeme paprasčiau nei jį plukdyti ar vežti tuneliu. Tačiau prancūzų politikai jau kurį laiką užsimena, kad į Britaniją norintys patekti žmonės – pačios Britanijos, o ne juos įsileidusios ir savo išorinės sienos nekontroliuojančios Prancūzijos problemos.
Valstybių sienos išvis yra blogiausias politikų išradimas, rugpjūčio pabaigoje Austrijoje paskelbia Europos komisijos vadovas Jean-Claude`as Junckeris. Tačiau nuo Sąjungos nusprendusiems atsiskirti britams atrodo kitaip ir Pa de Kalė regiono vadovo siūlymai čia pat, Prancūzijoje, sudaryti galimybę žmonėms pildyti prieglobsčio Britanijoje prašymus, Londono nesudomina.
Siekia patekti į Britaniją
Šią savaitę susitikę abiejų šalių vidaus reikalų ministras tesutaria dėl tolesnio bendradarbiavimo Kalė klausimu ir tų pačių sienų – tarpusavio, stiprinimo.
Iš Europos Sąjungos besitraukiančiam Londonui Kalė – Europos Sąjungos sienų kontrolės klaidų padarinys. Pagal vadinamąjį Dublino reglamentą, Europos Sąjungoje prieglobsčio prašyti norintis asmuo turi tai padaryti pirmoje valstybėje, per kurią patenka į bloką. Daugeliui Kalė gyventojų Prancūzija nėra pirmoji. Nemažai Kalė gyventojų teisės į prieglobstį ir neturi, nes nebėga nuo persekiojimo ar rimto pavojaus, tėra ekonominiai migrantai iš kitų žemynų.
Apklausų centro rugpjūtį atliktos apklausos duomenimis, aštuoniose iš dešimties Europos Sąjungos valstybių daugiau nei pusė žmonių bijo, kad besitęsiantis migrantų srautas padidins terorizmo jų šalyje pavojų. Tačiau Kalė gyventojų problemos panašios į migrantų – trukdžiai judėti.
Humanitarinių organizacijų atstovai, pavyzdžiui, „Džiunglėse“ dirbančių „Gydytojų be sienų“ vadovas siūlo skirti daugiau vietų migrantams apgyvendinti valstybiniuose pastatuose ir prašo daugiau Prancūzijos miestelių merų iniciatyvos priimti migrantus.
Išskirstymu šįkart Kalė problemą spręs ir Prancūzijos socialistų vyriausybė. Tačiau niekas negali pažadėti, kad „Džiunglės“ vėl neatsikurs migrantams iš kitų Prancūzijos vietų sugrįžtant ar atvykstant naujiems laukti prie Europos Sąjungos vartų į Didžiąją Britaniją, kur nekliudomas migrantų judėjimas per žemyną staiga sustoja.
