Interviu „Reuters“ Kallas taip pat pažymėjo, kad durys Europos dalyvavimui pastangose atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje nėra uždarytos, tačiau tai greičiausiai įmanoma tik diplomatiniu keliu. Kelios Europos šalys jau atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus dalyvauti misijoje atblokuoti sąsiaurį – svarbų naftos, dujų ir kitų prekių tranzito mazgą, kurį šiuo metu iš esmės yra užblokavęs Iranas.
Europos lyderiai pareiškė nenorintys rizikuoti savo pajėgomis kare, kurio patys nepradėjo, nepaisant Trumpo perspėjimų, kad toks atsisakymas gali turėti neigiamų pasekmių NATO aljansui. Kallas pažymėjo, kad Europa nesupranta kai kurių JAV veiksmų valdant Trumpui ar jo tikslų Irane, tačiau yra pripratusi prie jo nenuspėjamumo ir į jį reaguoja „ramiau“.
ES konsultuojasi su Artimųjų Rytų šalimis
Paklausta, ar atėjo laikas užbaigti karą, Kallas atsakė: „Be abejo. Manau, kad visų interesas yra šį karą užbaigti. Problema ta, kad karus lengviau pradėti nei sustabdyti, ir jie visada išslysta iš kontrolės.“ Ji taip pat pareiškė, kad blokas pasirengęs padėti „diplomatiškai suvesti šalis, kad šis karas iš tikrųjų būtų sustabdytas“:
„Mes konsultuojamės su regiono šalimis, tokiomis kaip Persijos įlankos valstybės, Jordanija, Egiptas, ar galime pateikti pasiūlymus Iranui, Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms, kaip išeiti iš šios situacijos.“
Pasak jos, pagrindinė Europos šalių problema yra ta, kad prieš prasidedant šiam karui su jomis nebuvo konsultuotasi – priešingai. Daugelis europiečių bandė įtikinti JAV ir Izraelį nepradėti šio karo.
Smūgiai Iranui jau daro reikšmingą poveikį Europai, pirmiausia per augančias energijos kainas dėl Irano blokados Hormūzo sąsiauryje. „Niekas nenori rizikuoti savo žmonėmis Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Kallas. „Turime rasti diplomatinių būdų, kaip jį išlaikyti atvirą, kad nesusidurtume su maisto krize, trąšų krize ir pasauline energetikos krize.“
Kallas pasiūlė idėją atkartoti JT tarpininkautą susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus, maistą ir trąšas per Juodąją jūrą be Rusijos atakų prieš civilinius laivus.
Ji sakė, kad šią idėją aptarė su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir kad JT „dirba ties tuo“. „Dabar klausimas – su kuo gali sutikti kaimyninės šalys, ypač Iranas“, – pridūrė ji.
