Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 2d. 22:01

Karantino neskelbusi Švedija nori atvirų sienų, bet kitos Skandinavijos šalys nesutinka

Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos
„Scanpix“ nuotr. / Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos

Šiaurės šalyse koronavirusas svajones apie laisvą judėjimą ir aktyvų kaimynių bendradarbiavimą pavertė košmaru – ypač Švedijai. Stokholmas jau kuris laikas ragina gretimas šalis atidaryti sienas ir kartu kovoti su pandemija, bet švedų, kurie Europoje kartu su baltarusiais nutarė neskelbti karantino, neklauso nei danai, nei norvegai, nei suomiai, rašo „Politico“.

„Manau, kad sienos turėtų būti atidarytos – tokia visada buvo Švedijos pozicija. Kiekviena šalis priima sprendimus savarankiškai, bet mes norime atvirų sienų“, – teigia Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren.

Bet tokie raginimai lieka neišgirsti. Kadangi Švedijoje užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių – daugiausia visoje Skandinavijoje, Suomija, Norvegija ir Danija savąsias pasienio su Švedija dalis laiko uždarytas.

O tvoros palei sieną su Švedija kone nuo pat Arkties iki Baltijos jūros Šiaurės šalis pavertė tinkamu eksponatu tiems, kurie mano, kad Europos Sąjunga nusisuko nuo valstybių narių tokiu metu, kai joms labai reikėjo pagalbos.

„Scanpix“ nuotr./Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos
„Scanpix“ nuotr./Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos

Sužiuro į savo kiemą

„Kai tik kilo krizė, ES išnyko ir pasiliko tik popieriuje, – per neseniai įvykusius debatus pareiškė žinomas švedų ekonomistas Tino Sanandaji. – Viskas, kas liko, buvo institucijos, šeima, bendruomenė ir tauta. ES neišsprendė nieko.“

Toks požiūris gana populiarus, nors Švedijai Europos Komisijoje atstovaujančiai Ylvai Johansson, kuri turi koordinuoti bloko atsidarymą slūgstant pandemijai, padėtis jos gimtinėje reiškia dar didesnį iššūkį.

Juk kai pandemija įsibėgėjo, daugelis ES šalių įsikasė savo kieme. Paryžius nusprendė perimti medicininės įrangos siuntą, priklausiusią Švedijos kompanijai „Mölnlycke“, kuri turi gamyklą Prancūzijoje.

O Vokietija uždraudė eksportuoti bet kokias apsaugos priemones, įskaitant veido kaukes.

„Todėl tokiu metu, kai tikėtumeisi, kad Europa bus solidari ir rūpinsis šalimis, visi tapo labai nacionalistiški ir uždarė sienas“, – pastebėjo „Mölnlycke“ vadovas Richardas Twomey.

Dabar, kai Europos Komisija jau spaudžia šalis nares atsidaryti, Bendrijos narės Danija ir Suomija bei Šengeno erdvei priklausanti Norvegija nenori atverti sienos su Švedija – esą šioje šalyje per daug užsikrėtusiųjų koronavirusu.

Kritikuoja ir opozicija

Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellas dar bando įtikinti kaimyninių šalių specialistus, kad sienų uždarymai tik labai nežymiai padeda pristabdyti koronaviruso plitimą. Tačiau jo neklausoma.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andersas Tegnellas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Andersas Tegnellas

„Infekcijos importavimas iš užsienio reiškia riziką, kad koronavirusas vėl suliepsnos šioje šalyje“, – neseniai pareiškė Norvegijos, ką tik pratęsusios draudimą į šalį atvykti iš Švedijos, ministrė pirmininkė Erna Solberg.

Negana to, minčiai, esą sienų kontrolė ne padeda, o trukdo kovoti su pandemija, prieštarauja ir kai kurios pačios Švedijos opozicinės partijos.

„Jei būtume įvedę sienų kontrolę vasarį, kai virusas čia atkeliavo, būtume sėkmingiau su juo kovoję. Vyriausybė leido žmonėms leistis šalies oro uostuose ir laisvai iš jų išeiti. Tai buvo didelė klaida“, – tvirtino kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos lyderis Jimmie Akessonas.

Minčiai, esą sienų kontrolė ne padeda, o trukdo kovoti su pandemija, prieštarauja ir kai kurios pačios Švedijos opozicinės partijos.

Žinoma, kaip jau minėta, švedei ES komisarei Y.Johansson tikrai nepadeda faktas, kad Švedijai COVID-19 smogė bene skaudžiausiai Europoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ylva Johansson
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ylva Johansson

Ketvirtadienį Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė Švediją ir dar 10 kitų šalių į sąrašą valstybių, kuriose koronaviruso protrūkis vėl įsibėgėjo, nors A.Tegnellas tvirtina, kad statistiką blogina tai, jog švedai atlieka kur kas daugiau testų nei anksčiau.

Praleista proga bendram darbui?

Dabar Y.Johansson turi kovoti ir su stiprėjančiu kitų Šiaurės šalių nacionalizmu. Antai Danijos premjerė Mete Frederiksen pirmadienį pasidžiaugė, kad valstybė greitai uždarė ir sieną, ir ekonomiką.

„Tai reiškia, kad laimėjome pirmąjį šių rungtynių su koronavirusu kėlinį, nes drįsome žengti per daug, o ne per mažai žingsnių. Tai leido mums šiandien būti geroje padėtyje“, – aiškino M.Frederiksen.

„Scanpix“/AP nuotr./Mette Frederiksen
„Scanpix“/AP nuotr./Mette Frederiksen

Jau antradienį Suomijos premjerė Sanna Marin irgi pabrėžė tikrai neskubėsianti atidaryti sienos su Švedija.

„Aišku, visi nori grįžti prie normalaus gyvenimo, bet epidemiologinė situacija Švedijoje tokia bloga, kad negalime atlaisvinti pasienio kontrolės“, – tvirtino Suomijos vyriausybės vadovė.

Tiek M.Frederiksen, tiek S.Marin taip leidžia suprasti, kad griežta kovos su koronaviruso strategija buvo sėkminga ir padėjo išgelbėti daug žmonių gyvybių.

„Scanpix“ nuotr./Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos
„Scanpix“ nuotr./Uždaryta siena tarp Švedijos ir Suomijos

Stokholme su tokia pozicija užsispyrėliškai nesutinkama. Šalies sienos atviros per visą pandemiją, o vyriausybėje manoma, kad užsidarymas tik trukdo bendradarbiavimui, kuris būtų padėjęs efektyviau suvaldyti protrūkį.

„Švedijos vyriausybės pozicija – noras, kad sienos būtų atviros. Tikime, kad pasauliui reikia atvirumo ir kad infekcijos plitimą galima sustabdyti kitais būdais“, – teigė sveikatos apsaugos ministrė L.Hallengren.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min