Trumpas nori dalyvauti renkant naują Irano ajatolą
19:03 Atnaujinta 19:34
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jis turi „dalyvauti skiriant“ kitą Irano lyderį, ir atmetė galimybę, kad Mojtaba Khamenei pakeis jo tėvą, mirusį aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
„Jie veltui gaišta laiką. Khamenei sūnus yra nekompetentingas. Aš turiu dalyvauti skiriant, kaip su Delcy Venesueloje“, – sakė D.Trumpas interviu portalui "Axios", turėdamas omenyje Venesuelos prezidentę Delcy Rodriguez, kuri perėmė valdžią po to, kai JAV sučiupo Nicolasą Maduro.
D.Trumpas sakė, kad nesutiks su įpėdiniu, kuris tęsia buvusio Irano aukščiausiojo vadovo politiką.
„Khamenei sūnus man nepriimtinas“
„Khamenei sūnus man nepriimtinas. Mes norime žmogaus, kuris atneš į Iraną harmoniją ir taiką“, – sakė D.Trumpas, perspėdamas, kad tokio paties lyderio paskyrimas gali priversti Jungtines Valstijas „po penkerių metų“ grįžti į karą.
Jo komentarai nuskambėjo praėjus vos vienai dienai po to, kai Baltieji rūmai prasitarė, kad režimo pakeitimas Irane nėra pagrindinis prezidento karinės kampanijos tikslas.
CNN kreipėsi į Baltuosius rūmus dėl komentarų.
Neaišku, kokiu būdu JAV prezidentas galėtų atlikti vaidmenį Islamo Respublikos naujo aukščiausiojo lyderio rinkimuose – sprendimą priima vyresniųjų šiitų musulmonų dvasininkų asamblėja, kuri daugiausia griežtai priešinasi Jungtinėms Valstijoms.
Tačiau jo pastabos rodo norą dirbti su kuo nors iš Islamo Respublikos, o ne siekti nuversti vyriausybę, kuri yra arši Jungtinių Valstijų priešininkė nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, nuvertusios provakarietišką šachą.
Vėlyvojo šacho sūnus Reza Pahlavi pasiūlė grįžti kaip pereinamojo laikotarpio figūra, kol Iranas parengs naują konstituciją kaip pasaulietinė demokratija. R. Pahlavi ketvirtadienį anksčiau pareiškė, kad bet kuris naujas aukščiausiasis lyderis Islamo Respublikoje būtų neteisėtas.
A. Khamenei, kuris geležiniu kumščiu valdė Iraną nuo 1989 metų, vykdė represijas šalies viduje ir plėtojo konfrontaciją su kaimyninėmis šalimis, buvo nužudytas šeštadienį per Izraelio smūgį, Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms pradėjus karą.
Jo sūnus laikomas vienu iš pretendentų pakeisti savo tėvą.
Venesueloje D. Trumpas įsakė žaibišką sausio 3 dienos ataką, kurios metu JAV pajėgos pagrobė N. Maduro, ilgametį JAV priešą.
Užuot palaikęs opoziciją, kurią ilgai rėmė Jungtinės Valstijos, D. Trumpas sakė, kad jį džiugina D. Rodriguez, kuri buvo N. Maduro viceprezidentė, bet bendradarbiavo dėl pagrindinių JAV reikalavimų, ypač naftos kompanijų naudai.
Trumpas teigia, kad Iranas siekia „sudaryti susitarimą“
23:58
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas kreipėsi tikėdamasis sudaryti susitarimą, kuris užbaigtų karą.
„Jie skambina, jie sako: „Kaip galime sudaryti susitarimą?“ – Baltuosiuose rūmuose sakė Trumpas. – Aš pasakiau: „Jūs šiek tiek pavėlavote, o mes dabar norime kovoti labiau nei jie.“
Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Trumpas gyrė iki šiol pasiektą JAV pažangą ir tvirtino, kad kariuomenė „toliau visiškai naikina priešą“.
Jis nepatikslino, kas iš Irano pusės buvo susisiekęs ir ar tai paskatino kokias nors rimtas pastangas derėtis dėl paliaubų.
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė kare prieš Iraną yra „gerokai priekyje grafiko“.
„Jungtinių Valstijų kariuomenė kartu su nuostabiais Izraelio partneriais toliau visiškai naikina priešą – gerokai greičiau, nei buvo planuota, ir tokiu mastu, kokio žmonės dar nėra matę“, – sakė prezidentas.
Šie prezidento komentarai pasirodė tuo metu, kai Izraelio kariuomenės vadas pareiškė, jog jo šalis pereina į „kitą karo su Iranu etapą“, po to kai buvo įvykdyta 2 500 smūgių panaudojant daugiau nei 6 000 ginklų.
Trečiadienį CNN pranešė, kad Irano žvalgyba perdavė žinią Jungtinėms Valstijoms, jog gali būti pasirengusi pradėti pokalbius apie karo užbaigimą, teigia žmonės, susipažinę su netiesioginėmis žinutėmis. Tačiau JAV pareigūnai sako, kad jokios derybos nevyksta ir kad galimi „pasitraukimo iš konflikto“ scenarijai artimiausiu metu greičiausiai neatsiras.
Izraelio pajėgos teigia pereinančios į „kitą operacijos etapą“ prieš Iraną
22:36
Izraelio gynybos pajėgų (IDF) vadas teigia, kad kariuomenė „pereina į kitą operacijos etapą“ prieš Iraną ir pabrėžia, kad sieks „dar labiau sugriauti režimą ir jo karinius pajėgumus“, rašo BBC.
IDF generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Eyalas Zamiras sako, kad Izraelis ir JAV „strategiškai izoliavo“ Iraną ir pastatė jį į tokį silpnumo tašką, „kokio jis dar nėra patyręs“.
Jis teigia, kad jau šešias dienas Izraelis „be pertraukos“ smogia Iranui ir kad „operacija vyksta tokiu tempu, kokį buvome suplanavę“.
Savo pareiškime jis rašo:
„Užbaigę netikėto smūgio etapą, kurio metu įgijome oro viršenybę ir nuslopinome balistinių raketų sistemą, dabar pereiname į kitą operacijos etapą.
Šiame etape dar labiau sugriausime režimą ir jo karinius pajėgumus. Mūsų laukia ir daugiau netikėtumų, kurių šiuo metu neketinu atskleisti.“
Toliau pareiškime kalbama apie situaciją Libane – teigiama, kad „Hezbollah“ padarė „strateginę klaidą“, įsitraukdama į kovas, ir kad Izraelis „smogia visa jėga – tiek fronto linijoje, tiek giliau Libano teritorijoje“.
JAV stabdo veiklą ambasadoje Kuveite
22:12
Jungtinės Valstijos stabdo veiklą savo ambasadoje Kuveite, nes karas regione toliau eskaluojasi, ketvirtadienį paskelbė JAV Valstybės departamentas.
„Nors nepranešta apie JAV personalo sužeidimus, užsienyje esančių amerikiečių saugumas išlieka aukščiausias JAV Valstybės departamento prioritetas“, – teigiama departamento pranešime žiniasklaidai.
Visiškas ambasados uždarymas rodo didelį pavojų, su kuriuo vietoje susiduria JAV personalas. Ambasada kelis kartus buvo atakuota įtariamais Irano dronais.
Jau anksčiau buvo sustabdytos visos įprastos konsulinės paslaugos ir nurodyta išvykti neesminiam personalui bei jų šeimos nariams. Dabar, kai ambasada uždaryta, Valstybės departamentas greičiausiai išves ir likusį personalą.
Pranešime žiniasklaidai JAV piliečiams Kuveite patariama „išvykti iš šalies, jei tai galima padaryti saugiai, naudojantis komerciniu ar kitu prieinamu transportu“.
JAV piliečiai, kurie „negali išvykti, turėtų likti savo buvimo vietoje ir slėptis“.
Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį kalbėjosi su Kuveito užsienio reikalų ministru šeichu Jarrah Jaber Al-Ahmad Al-Sabah ir „išreiškė padėką ministrui už Kuveito tvirtą reakciją į Irano režimo atakas ir grasinimus“.
„Jie taip pat aptarė vykdomas JAV operacijas siekiant atremti šias grėsmes, taip pat kitus įvykius regione“, – teigiama Valstybės departamento pranešime apie pokalbį.
NATO stiprina priešraketinę gynybą dėl Irano grėsmės
22:08
NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė.
„Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas, pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.
Užsienio reikalų ministras: Iranas yra pasiruošęs ir laukia JAV invazijos
21:30
Iranas „laukia“ ir yra pasirengęs atremti bet kokią JAV kariuomenės sausumos invaziją, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.
„Esame įsitikinę, kad galime su jais susidoroti, ir tai jiems būtų didžiulė katastrofa“, – jis sakė „NBC News“.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad jo šalis pasimokė iš ankstesnių konfliktų ir dabar turi pajėgesnes kovines pajėgas, kurios galėtų susiremti su amerikiečių kariais, jei šie įsiveržtų.
„Kai sakiau, kad jų laukiame, tai nereiškė, jog laukiame karo tęsinio. Ne, tačiau mes pasiruošėme susidurti su bet kokiu scenarijumi, bet kokia baigtimi, bet kokia galimybe, ir žinome, kad galime su tuo susitvarkyti“, – sakė jis.
Jis taip pat teigė, kad Iranas neprašo paliaubų ir nemato jokios priežasties derėtis su JAV.
„Mes su jais derėjomės du kartus, ir kiekvieną kartą jie mus užpuolė derybų metu. Todėl iš mūsų pusės nėra jokio prašymo dėl paliaubų ir nėra jokio prašymo dėl derybų su JAV“, – sakė jis.
Araghchi tvirtino, kad JAV „nepavyko“ pasiekti greitos pergalės ir pakeisti režimo Irane, nors per JAV ir Izraelio smūgį praėjusią savaitę žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
„Sistema veikia. Vadai jau pakeisti, o aukščiausiasis lyderis netrukus taip pat bus pakeistas“, – sakė jis.
Anksčiau JAV yra pareiškusios, kad „šiuo metu“ neplanuoja siųsti savo karių į Iraną, tačiau visiškai neatmeta tokios galimybės. Keli šaltiniai CNN teigė, kad CŽV dirba siekdama apginkluoti kurdų pajėgas, tikėdamasi paskatinti visuotinį sukilimą Irane.
Izraelio kariuomenė įspėja evakuotis 3 kaimus Rytų Libane
21:21
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį įspėjo trijų kaimų gyventojus Libano rytiniame regione nedelsiant evakuotis.
Skubus įspėjimas gyventojams – „Hezbollah“ veikla šioje vietovėje verčia IDF (Izraelio kariuomenę) imtis griežtų veiksmų prieš ją, siekiant sunaikinti jos karinę infrastruktūrą“, socialiniame tinkle „X“ arabų kalba pranešė kariuomenės atstovas spaudai pulkininkas Avichay Adraee.
„Siekdami užtikrinti jūsų saugumą, raginame nedelsiant evakuotis iš šios vietovės ir judėti į vakarus“, – teigė jis.
Donaldas Trumpas teigia remiantis kurdų puolimo Irane galimybę
21:19
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė pritariantis Irano kurdų kovotojų puolimui Irane, remiant JAV ir Izraelio karą prieš Islamo respubliką.
„Manau, kad nuostabu, jog jie nori tai padaryti, aš visiškai tam pritarčiau“, – sakė D. Trumpas interviu naujienų agentūrai „Reuters“.
D. Trumpas atsisakė pasakyti, ar Jungtinės Valstijos suteiks oro paramą kurdų pajėgoms.
Emmanuelis Macronas ragina užkirsti kelią naujam karui Libane
21:18
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad reikia padaryti viską, kad Libanas „vėl nebūtų įtrauktas į karą“, ir paragino Izraelį bei „Hezbollah“ nutraukti karines operacijas.
„Šiandien kalbėjausi su aukščiausiomis Libano valdžios institucijomis, siekdamas parengti planą, kaip nutraukti karines operacijas, kurias šiuo metu vykdo „Hezbollah“ ir Izraelis abiejose sienos pusėse“, – anglų kalba socialiniame tinkle „X“ parašė E. Macronas.
„Šiuo didelio pavojaus momentu raginu Izraelio ministrą pirmininką neišplėsti karo į Libaną“, – tvirtino jis.
Apskaičiavo, kiek JAV kainavo pirmosios 100 karo su Iranu valandų
20:12
Per pirmąsias 100 JAV karinės kampanijos prieš Iraną valandų išlaidos, kaip manoma, siekė 3,7 mlrd. JAV dolerių – tai daugiau nei 890 mln. dolerių per dieną, rodo ketvirtadienį paskelbta Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) analizė.
Mažiau nei 200 mln. dolerių iš šios bendros sumos sudaro operacinės išlaidos, kurios jau yra įtrauktos į Pentagono biudžetą. Likę apie 3,54 mlrd. dolerių, kaip teigia CSIS analitikai, „greičiausiai pareikalaus papildomo Gynybos departamento (DoD) finansavimo – per papildomą asignavimą arba kitą biudžeto suderinimo įstatymo projektą“.
Apie 1 000 laivų sulaikyta prie Hormūzo sąsiaurio, teigia ekspertas
19:41
Lloyd’s Market Association (LMA), atstovaujanti draudikams, veikiantiems Londono draudimo rinkoje, palankiai įvertino JAV įsitraukimą siekiant padėti neužsankcionuotų laivų judėjimui per Hormūzo sąsiaurį, teigdama, kad saugus plaukimas yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai ir ekonominiam stabilumui.
Antradienį prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV karinis jūrų laivynas „jei reikės“ saugos laivus Artimuosiuose Rytuose, taip pat paskelbė nurodęs Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros finansų korporacijai suteikti rizikos draudimą „už labai priimtiną kainą prekybai, vykstančiai per Persijos įlanką“.
LMA jūrų ir aviacijos padalinio vadovas Neilas Robertsas BBC Verify teigė, kad apie 1 000 laivų – pusė jų yra naftos ir dujų tanklaiviai – lieka Persijos įlankoje ir aplinkiniuose vandenyse.
„Dauguma laivų lieka nuleidę inkarus pirmiausia dėl suprantamų laivų savininkų ir kapitonų nuogąstavimų dėl savo laivų ir įgulos saugumo“, – sakė jis, pridurdamas, kad draudimo apsauga „yra ir išlieka prieinama“.
Robertsas teigia, kad nuo sekmadienio apie 40 laivų perplaukė sąsiaurį. Trečiadienį paskelbti laivybos analizės bendrovės „Kpler“ duomenys rodo, kad laivų srautas šiuo vandens keliu yra maždaug 90 % mažesnis, palyginti su ankstesne savaite.
