Paaiškėjo, kaip prie smūgių JAV karinėms bazėms nagus prikišo Rusija
16:59
Rusija perduoda Iranui žvalgybos duomenis, kurie naudojami atakoms prieš amerikiečių karius Artimuosiuose Rytuose organizuoti, skelbia leidinys „The Washington Post“, remdamasis trimis JAV pareigūnais.
Jų teigimu, nuo pat šeštadienio Maskva Teheranui reguliariai perduoda informaciją apie JAV karinių objektų, įskaitant laivus ir orlaivius, buvimo vietą.
Vienas iš šaltinių tokios pagalbos matmenis įvertino kaip masinius: „Atrodo, kad tai gana plati operacija“. Tačiau tokio bendradarbiavimo mastas nėra žinomas.
„The Wall Street Journal“ vertinimu, ši pagalba, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta, tik patvirtina, kad konfliktas sparčiai plečiasi ir dabar į jį įsitraukė viena iš pagrindinių Amerikos branduolinių konkurenčių, turinčių puikius žvalgybos pajėgumus.
Iki šiol amerikiečių pareigūnai oficialiai Rusijos pagalbos nepatvirtino. Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) ir JAV gynybos departamentas šią informaciją komentuoti atsisakė.
Tuo tarpu Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anne Kelly pareiškė, kad „Irano režimas dabar patiria didžiulį spaudimą“, o Teherano galimybės imtis atsakomųjų veiksmų mažėja.
Vienas amerikiečių pareigūnas nurodė, kad Maskva dabartinę paramą gali vertinti kaip atsaką į JAV pagalbą Ukrainai.
„Rusai gerai žino, kokią pagalbą mes teikiame Kyjivui. Manau, kad jiems malonu bandyti atsilyginti“, – pažymėjo jis.
Analitikų vertinimu, dalijimasis žvalgybos informacija galėtų paaiškinti daugelio Irano atakų tikslumą.
„Carnegie“ tarptautinės taikos fondo analitinio centro ekspertė Dara Massicot atkreipė dėmesį, kad Irano smūgiai nukreipti būtent į pagrindinius karinės infrastruktūros elementus.
„Jie labai tiksliai pataiko į išankstinio perspėjimo radarus ir valdymo bei kontrolės sistemas“, – teigė ji.
Pasak ekspertės, kaip bebūtų, Iranas neturi savo palydovų, o tokiu atveju Rusijos kosminės žvalgybos duomenys galėtų gerokai padidinti smūgių veiksmingumą.
Harvardo Belferio saugumo studijų centro ekspertė Nicole Grajewski taip pat pakomentavo padidėjusį Irano atakų veiksmingumą.
Pasak jos, smūgių sudėtingumo lygis, palyginti su ankstesniais konfliktais, gerokai išaugo, o kai kurie išpuoliai sugebėjo pralaužti JAV oro gynybą.
Nuo pat karinės kampanijos pradžios, kai JAV ir Izraelis atakavo šalį, Iranas taikosi į regione esančias JAV karines bazes, diplomatinius objektus ir civilinius taikinius. Iki šiol į juos buvo paleista ūkstančiai atakos dronų ir šimtai raketų.
Anksčiau pranešta, kad per sėkmingą Irano dronų smūgį operaciniam centrui Kuveite žuvo šeši JAV kariškiai ir dar keli buvo sužeisti.
Savo ruožtu JAV ir Izraelis smogė daugiau kaip 2000 Irano taikinių.
Putinas „išreiškė paramą“ ugnies nutraukimui
00:27
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vykusio pokalbio telefonu su kolega iš Irano Masoudu Pezeshkianu metu išreiškė paramą „neatidėliotinam“ ugnies nutraukimui Irane, pranešė Kremlius.
„Buvo dar kartą patvirtinta principinė Rusijos pozicija dėl būtinybės nedelsiant nutraukti karo veiksmus“, – teigė Kremlius ir pridūrė, kad V.Putinas paragino „grįžti prie politinio ir diplomatinio sprendimo kelio“.
Iranas į Katarą paleido 10 dronų
00:24
Penktadienį Iranas į Katarą paleido 10 bepiločių orlaivių, teigiama Dohos gynybos ministerijos pranešime, Islamo Respublikai tęsiant oro kampaniją prieš Persijos įlankos valstybes.
„Kataras patyrė atakų bangas iš Irano Islamo Respublikos, kurių metu nuo penktadienio aušros panaudota 10 dronų“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad kariuomenė „sėkmingai perėmė devynis dronus, o vienas dronas nukrito negyvenamoje vietovėje, aukų išvengta“.
JAV teigia per pirmąją karo su Iranu savaitę sudavusios smūgius daugiau nei 3000 taikinių
00:21
Jungtinės Valstijos per pirmąją karo su Iranu savaitę atakavo daugiau nei 3 000 taikinių, pranešė JAV kariuomenė.
Tarp taikinių yra vadovavimo ir kontrolės centrai, oro gynybos sistemos, raketų paleidimo vietos, taip pat Irano karinio jūrų laivyno laivai ir povandeniniai laivai, teigiama už Amerikos pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakingos JAV centrinės vadavietės (CENTCOM) informaciniame pranešime.
Irano pasiuntinys JT teigia, kad kare žuvo 1332 Irano civiliai
00:18
Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Amiras Saeidas Iravani pareiškė, kad konflikte su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis iki šiol gyvybės neteko mažiausiai 1332 Irano civiliai, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
Šie skaičiai nėra oficialiai patvirtinti, be to, juose nėra atskiriamos civilių ir kovotojų žūtys.
Šiuos komentarus jis išsakė bendraudamas su žurnalistais Jungtinėse Tautose, Niujorke.
Irano viceministras: prie JAV ir Izraelio atakų prisijungusios ES šalys taptų „teisėtu taikiniu“
00:16
Europos Sąjungos valstybės narės, kurios prisijungtų prie JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, taptų „teisėtais taikiniais“, interviu televizijos kanalui „France 24“ pareiškė Irano užsienio reikalų viceministras Majidas Takht-Ravanchi.
„Bet kuri šalis, prisijungusi prie agresijos prieš Iraną, palaikanti Ameriką ir Izraelį vykdant agresiją, be abejo, taip pat taps teisėtu Irano atsakomųjų veiksmų taikiniu“, – teigė M.Takht-Ravanchi.
Nors kai kurios ES narės, pavyzdžiui, Prancūzija, Graikija ir Italija, išsiuntė karinius laivus Artimųjų Rytų link, o dauguma aukščiausių bloko pareigūnų pasmerkė Irano smūgius regione, jos iš esmės ragina nutraukti konfliktą ir ieškoti diplomatinio sprendimo.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas kartu su partneriais siekia rasti būdą, kaip užbaigti kovos veiksmus su Iranu, tačiau pabrėžė, kad jo šalis pritaria Jungtinių Valstijų ir Izraelio keliamiems tikslams.
JAV disponuoja duomenimis, kad Kinija ketina suteikti karinę pagalbą Iranui
21:39
Jungtinės Valstijos turi žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Kinija gali ruoštis teikti Iranui finansinę paramą, taip pat tiekti atsargines dalis bei komponentus raketoms. Apie tai, remdamasis trimis informuotais šaltiniais, rašo CNN.
Televizijos kanalo portalas pažymi, kad iki šiol Pekinas laikėsi nuošalyje nuo JAV karo su Iranu. Kartu žurnalistai priminė, kad Kinija yra stipriai priklausoma nuo Irano naftos ir „daro spaudimą Teheranui, kad šis užtikrintų saugų laivų praėjimą per Hormūzo sąsiaurį“.
„Kinija savo paramą teikia atsargiau. Ji nori, kad karas pasibaigtų, nes tai kelia grėsmę šalies energijos tiekimui“, – leidiniui teigė vienas iš šaltinių.
Tuo metu Centrinė žvalgybos valdyba šį klausimą komentuoti atsisakė.
Baltieji rūmai: karo tikslams pasiekti prireiks 4–6 savaičių
20:52
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV tikisi per keturias–šešias savaites pasiekti savo tikslus operacijoje „Epic Fury“ prieš Iraną.
Baltieji rūmai nurodė, kad pagrindiniai operacijos tikslai yra Irano raketų programos sunaikinimas, karinių jūrų pajėgų sutriuškinimas, užtikrinimas, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo, bei Teherano paramos ginkluotoms grupuotėms regione nutraukimas.
Kalbėdama su žurnalistais prie Baltųjų rūmų, K.Leavitt informavo, kad JAV jau nuskandino daugiau nei 30 Irano karo laivų, o šalies karinės jūrų pajėgos šiuo metu laikomos „nebetinkamomis kovai“.
„Praėjus vos šešioms dienoms, Irano atsakomųjų balistinių raketų smūgių skaičius sumažėjo 90 procentų“, – teigė ji.
„Pastebime, kad per pastarąsias šešias dienas „Hezbollah“ ir hučiai beveik nesipriešina.“
„Kalbant apie Irano ateitį... Jungtinių Amerikos Valstijų interesas yra tas, kad Iranui nebevadovautų radikalus teroristinis režimas“, – tęsė spaudos sekretorė.
„Prezidentas Trumpas... nori domėtis tuo, kas bus kitas Irano vadovas, ir... tai aptarinėja“, – pridūrė K.Leavitt.
Iranas skelbia į Izraelį paleidęs naują dronų ir raketų salvę
20:46
Iranas penktadienį – septintąją Artimųjų Rytų karo, kuris prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiais Islamo Respublikai, dieną – pranešė į Izraelį paleidęs naują dronų ir raketų salvę.
Islamo revoliucinė gvardija – ideologinė Irano kariuomenės dalis – pradėjo leisti dronus ir raketas „į taikinius okupuotose teritorijose (Izraelį) ir JAV bazes regione“, pranešė valstybinės televizijos vedėjas.
JT vadovas smerkia „neteisėtus išpuolius“, įspėja apie galimą nevaldomą padėtį Artimuosiuose Rytuose
20:45 Atnaujinta 21:32
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, konfliktui plintant į daugelį šalių, padėtis gali tapti nevaldoma.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelio pajėgos pradėjo didelio masto oro kampaniją prieš Iraną. Teheranas atsakė smūgiais prieš Izraelį ir Persijos įlankos šalis.
Vašingtonas pareiškė, kad jo tikslas yra panaikinti Teherano branduolinę ir raketų grėsmes, tačiau per smūgius jau žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir keli kiti aukšto rango Teherano veikėjai, o prezidentas Donaldas Trumpas dabar reikalauja „besąlyginės Irano kapituliacijos“.
„Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis.
„Situacija gali tapti nevaldoma. Atėjo laikas nutraukti kovas ir pradėti rimtas diplomatines derybas“, – pridūrė JT vadovas.
Tuo metu JT pagalbos tarnybos vadovas Tomas Fletcheris penktadienį pareiškė: „Matome, kad šiam karui finansuoti skiriamos milžiniškos pinigų sumos, kaip pranešama, milijardas dolerių per dieną, išleidžiamos naikinimui, o politikai toliau giriasi apie mažinamą pagalbos biudžetą tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia.“
„Matome vis daugiau mirčių nešantį technologijų ir nebaudžiamo žudymo aljansą“, – pažymėjo jis.
„Matome nuolatinį puolimą prieš sistemas ir įstatymus, skirtus sulaikyti mus nuo mūsų blogiausių instinktų ir neapgalvotų karo veiksmų“, – sakė T.Fletcheris.
Jis taip pat išreiškė didėjantį susirūpinimą dėl kitų karo padarinių ir įspėjo, kad „jis daro žalą rinkoms, tiekimo grandinėms, maisto kainoms, o kai tai įvyksta, pirmieji nukenčia labiausiai pažeidžiami žmonės ir jie nukenčia labiausiai“.
Izraelio kariuomenė atsiskaitė apie naujausius smūgius
19:44
Izraelio karinės oro pajėgos pranešė, kad penktadienį, vykdydamos naują antskrydžių bangą, Vakarų Irane atakavo daugiau nei 400 karinių objektų.
Kariuomenės duomenimis, tarp penktadienį Vakarų Irane sunaikintų taikinių buvo balistinių raketų paleidimo įrenginiai ir sandėliai, kuriuose laikyti bepiločiai orlaiviai.
Izraelio gynybos pajėgų (IDF) vertinimu, po to, kai dabartinio karo metu buvo pranešta apie daugiau nei 300 sunaikintų balistinių raketų paleidimo įrenginių, Iranas jų vis dar turi apie 100–200. Kariuomenė teigia tęsianti šių įrenginių „medžioklę“, kad „kiek įmanoma labiau sumažintų apšaudymo Izraelio kryptimi mastą“.
Be to, IDF informavo sudavusi oro smūgį mobiliajai oro gynybos sistemai tuo metu, kai Irano kariai bandė ją pervežti iš Šahrudo (į rytus nuo Teherano) į kitą šalies vietą.
