- „The Washington Post“: Trumpo planas stringa – žvalgyba netiki režimo žlugimu Irane
- Trumpas išvadino Iraną Vidurio Rytų „lūzeriu“ ir pagrasino triuškinančiu smūgiu
- Šaltiniai: Trumpas slapta svarsto siųsti JAV karius į Iraną
- Netikėtas Irano prezidento žingsnis: atsiprašė kaimynų, bet žada priešus „nusinešti į kapus“
„Reuters“: Trumpo karas prieš Iraną gali tapti pavojingiausia jo klaida
22:59
Praėjus savaitei po karo prieš Iraną pradžios, įstūmusios Artimuosius Rytus į chaosą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su vis didėjančia rizika. Kyla rimtų abejonių, ar šis konfliktas jam gali tapti geopolitine pergale, praneša „Reuters“.
Po ajatolos Ali Khamenei nužudymo ir triuškinančių smūgių Irano pajėgoms, JAV ir Izraelio karinė operacija greitai peraugo į regioninį karą. Tai gresia ilgalaikiu JAV kariniu įsitraukimu ir pasekmėmis, kurios gali tapti nebekontroliuojamos.
Trumpo „nuotykis“ Irane
„Karas su Iranu yra sudėtinga ir potencialiai užsitęsianti karinė kampanija. D.Trumpas rizikuoja pasaulio ekonomika, regiono stabilumu ir savo paties Respublikonų partijos rezultatais artėjančiuose JAV vidurio kadencijos rinkimuose“, – žurnalistams teigė Laura Blumenfeld iš Johns Hopkins universiteto Vašingtone.
Agentūra primena, kad ateidamas į valdžią D.Trumpas žadėjo saugoti JAV nuo „kvailų karinių intervencijų“.
Tačiau dabar visas pasaulis stebi tai, ką ekspertai vadina „paties pasirinktu begaliniu karu“. Analitikai pastebi, kad prezidentas nesuformulavo nei tikslaus tikslų sąrašo, nei aiškaus operacijos „Epinis įniršis“ (Epic Fury) pabaigos plano. Be to, jo pateikiami karo pateisinimai ir pergalės apibrėžimai nuolat kinta.
Grėsmė partijos reitingams ir naftos kainoms
„Reuters“ pabrėžia: jei karas užsitęs, Amerikos aukų skaičius augs. Be to, sutrikęs naftos tiekimas iš Persijos įlankos gali padaryti milžinišką politinę žalą Respublikonų partijai prieš lapkritį vyksiančius rinkimus į Kongresą.
Nors MAGA (Make America Great Again) judėjimo šalininkai kol kas iš esmės palaiko prezidentą, jų gretose ryškėja skilimas.
„Amerikos žmonės nėra suinteresuoti kartoti Irako ir Afganistano klaidų. MAGA bazė pasidalijusi į tuos, kurie pasitikėjo pažadais nepradėti naujų karų, ir tuos, kurie lieka ištikimi bet kokiam D.Trumpo sprendimui“, – sakė respublikonų strategas Brianas Darlingas.
Pavojingas apsiskaičiavimas
Daugelis analitikų mano, kad D.Trumpas tikėjosi scenarijaus, panašaus į šių metų operaciją Venesueloje. Tačiau Teheranas pasirodė esąs kur kas stipresnis ir geriau ginkluotas priešininkas.
Net ir bendras JAV bei Izraelio smūgis, kurio metu žuvo A.Khamenei, nesustabdė Irano karinio atsako.
Kyla klausimų, ar nužudytus lyderius nepakeis dar radikalesnės figūros. Ekspertai baiminasi, kad žlugus režimui Iranas gali panirti į visišką chaosą, o tai galutinai destabilizuotų visus Artimuosius Rytus.
Trumpas kirto Starmeriui: „Mums nereikia žmonių, kurie prisijungia prie karų po to, kai mes jau laimėjome!“
23:26
Donaldas Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbė žinutę, skirtą Jungtinės Karalystės premjerui serui Keirui Starmeriui.
Prezidentas teigia, kad JK „pagaliau rimtai apsvarstė“ galimybę į Artimuosius Rytus nusiųsti du lėktuvnešius, tačiau, panašu, šį pasiūlymą atmetė.
„Mums jų nebereikia“, – rėžė jis.
„Mums nereikia žmonių, kurie prisijungia prie karų po to, kai mes jau laimėjome!“ – pridūrė D.Trumpas.
Analitikai įspėja – Trumpo planas dėl Irano gali nepavykti
23:02
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tikėjosi, kad Venesuelos scenarijus galėtų pasikartoti ir Irane. Tačiau ekspertai teigia, kad šiuo metu tai nėra tikėtina. Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kodėl JAV prezidento planas kol kas nesiklosto taip, kaip jis norėtų.
Nuo savaitės pradžios Iranas buvo užsiėmęs naujo aukščiausiojo lyderio rinkimais po to, kai šeštadienio rytą per JAV ir Izraelio oro smūgius buvo nužudytas ajatola Ali Khamenei.
Šiuo tikslu Irano aukšto rango dvasininkai susirinko virtualiu būdu, nes Izraelis antradienį bombardavo pastatą Komo mieste, kuriame turėjo vykti vadinamosios ekspertų komisijos susitikimas.
Trys Irano pareigūnai, susipažinę su rinkimų procesu, teigia, kad Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei yra favoritas tapti naujuoju šalies aukščiausiuoju lyderiu, praneša „The New York Times“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Netanyahu: Izraelis kitam karo su Iranu etapui paruošė „daug siurprizų“
22:42
Karui su Iranu įžengus į antrąją savaitę, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kreipėsi į tautą per televiziją. Premjeras pareiškė, kad šalis turi „organizuotą planą su daugybe siurprizų“ kitam karo etapui.
Perspėjimas Revoliucinės gvardijos korpusui
Siųsdamas tiesioginę žinutę Irano Revoliucinės gvardijos nariams, B.Netanyahu pabrėžė: „Jūs taip pat esate mūsų taikiklyje“.
„Tam, kas padės ginklą, nieko blogo nenutiks, – pridūrė jis. – O kas to nepadarys, pats bus atsakingas už savo kraują.“
Žinia Irano žmonėms: „Mes siekiame jus išlaisvinti“
Vėliau B.Netanyahu kreipėsi tiesiogiai į Irano gyventojus, teigdamas, kad „tiesos akimirka artėja“. Jis patikino, kad Izraelis „nesiekia suskaldyti Irano“.
„Priešingai – mes siekiame išlaisvinti Iraną“, – reziumavo Izraelio vyriausybės vadovas.
Turkija: pastangos kurstyti pilietinį karą Irane – itin pavojingos
21:05
Turkija šeštadienį perspėjo dėl pastangų kurstyti pilietinį karą Irane, siekiant pakeisti režimą, teigdama, kad tai būtų istorinė klaida.
„Mes esame prieš visus scenarijus, kuriais siekiama sukelti pilietinį karą Irane, kurie taikosi į etnines ar religines takoskyras. Tai yra pavojingiausias scenarijus“, – perspėjo užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė paramą Irano kurdų kovotojų puolimui, siekiant paremti JAV ir Izraelio kampaniją Irane.
JAV pradėjo naudoti JK bazes gynybinėms operacijoms prieš Iraną
20:19
Jungtinės Valstijos pradėjo naudoti britų bazes tam tikroms operacijoms prieš Iraną per karą Artimuosiuose Rytuose, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė.
Britanijos gynybos ministerija pranešė, kad JAV pradėjo naudoti JK karinius objektus „specifinėms gynybinėms operacijoms, siekiant užkirsti kelią Iranui leisti raketas į regioną“.
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris supykdė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kai iš pradžių atsisakė dalyvauti JAV ir Izraelio kare su Iranu, kuris prasidėjo prieš savaitę.
Vėliau jis sutiko su JAV prašymu naudoti dvi britų karines bazes „specifiniam ir ribotam gynybiniam tikslui“.
Šios bazės yra Ferfordas Glosteršyre, Vakarų Anglijoje, ir JK bei JAV Diego Garcios bazė Čagoso salose Indijos vandenyne.
JAV karinių oro pajėgų bombonešis „B-1 Lancer“ šeštadienį nusileido Ferforde, pranešė naujienų agentūros AFP fotografas.
Bazės kilimo ir tūpimo take taip pat buvo matomas amerikiečių lėktuvas „C-5 Galaxy“, o lauke demonstraciją surengė karu nepatenkinti protestuotojai.
D.Trumpas sakė esąs „nepatenkintas JK“ ir šaipėsi iš K.Starmerio sakydamas, kad „čia reikalų turime ne su Winstonu Churchilliu".
K.Starmeris, buvęs žmogaus teisių advokatas, gynė savo pirminį sprendimą sakydamas, kad bet koks JK veiksmas „visada turi turėti teisinį pagrindą ir perspektyvų, apgalvotą planą“.
Jis taip pat tvirtino, kad buvo teisus pakeisdamas savo poziciją, nes Irano atsakomieji smūgiai raketomis ir dronais į JAV ir Izraelio atakas sukėlė grėsmę britų interesams ir sąjungininkams regione.
K.Starmerio valdančiosios Leiboristų partijos įstatymų leidėjus vis dar persekioja buvusio ministro pirmininko Tony Blairo pražūtinga parama JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003 metais.
Penktadienį paskelbta 1 045 britų „Survation“ apklausa parodė, kad 56 proc. respondentų mano, jog K.Starmeris buvo teisus neįtraukdamas Britanijos į pirminius smūgius. Tik 27 proc. teigė manantys, kad jis klydo.
Toronte pranešama apie šūvius šalia sinagogų
20:17
Kanados policija šeštadienį sustiprino pajėgas žydų rajonuose Toronte po naktinių šūvių, nukreiptų į dvi sinagogas.
Pranešimų apie sužeidimus nebuvo, bet kulkos penktadienio vidurnaktį pataikė į dvi sinagogas, pranešė Toronto ir kaimyninio Jorko regiono policija socialiniuose tinkluose, pridurdama, kad abu incidentai tiriami.
„Pripažįstame, kad tokie incidentai kelia didelį susirūpinimą žydų bendruomenės nariams. Šią savaitę Toronte ir Jorko regione esančios sinagogos buvo apšaudytos“, – sakoma Toronto policijos pranešime socialiniame tinkle „X“.
„Tyrimui tęsiantis, padidintas policijos buvimas aplink žydų rajonus, maldos namus ir bendruomenės institucijas“, – sakė pareigūnai.
Nacionalinis visuomeninis transliuotojas CBC pranešė, kad pirmadienio vakarą buvo šaudoma į kitą sinagogą Šiaurės Jorke.
Konservatorių opozicijos lyderis Pierre'as Poilievre'as šeštadienį pareiškė esąs pasibaisėjęs penktadienio vakarą įvykusiais šaudymais, teigdamas, kad žydų bendruomenė „Kanadoje yra puolama“.
Pareigūnai anksčiau šią savaitę padidino savo buvimą ir patruliavimą platesniame Toronto rajone, reaguodami į augančią įtampą ir tebesitęsiantį karą Artimuosiuose Rytuose, citavo policiją CBC.
„The Washington Post“: Trumpo planas stringa – žvalgyba netiki režimo žlugimu Irane
19:43
Didelio masto JAV karinė kampanija vargu ar sukels Islamo režimo griūtį Teherane. Amerikos žvalgybos agentūros įspėja, kad šalies kariuomenė ir klerikalinis elitas per stipriai laikosi valdžios gniaužtų, praneša „The Washington Post“ (WP), remdamasis įslaptinta Nacionalinės žvalgybos tarybos (NIC) ataskaita.
Analitikai parengė bendrą vertinimą, pagrįstą 18-os Vašingtono žvalgybos agentūrų duomenimis.
Įdomu tai, kad ši ataskaita pasirodė likus savaitei iki vasario 28 d. prasidėjusių pilno masto karo veiksmų. Išvados vienareikšmės: net aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei žūtis nesustabdys valstybės mašinos, nes Iranas turi griežtus valdžios išlaikymo protokolus.
Du scenarijai – tas pats rezultatas
Žvalgyba išnagrinėjo du galimus scenarijus:
-
Tiksliniai smūgiai aukščiausiajai vadovybei.
-
Masyvi ataka prieš valstybines institucijas.
Abiem atvejais rezultatas būtų identiškas – esminių pokyčių neįvyktų, nes šalies opozicija yra per daug susiskaidžiusi, o jos atėjimas į valdžią – mažai tikėtinas.
Be to, Irano diktatūra tokiems išpuoliams ruošėsi dešimtmečius. Baltieji rūmai atsisakė patvirtinti, ar prezidentas skaitė šią ataskaitą prieš pradedant operaciją.
Operacija „Epinis įniršis“: Baltųjų rūmų pozicija
Donaldo Trumpo administracija laikosi priešingos nuomonės – jie įsitikinę, kad Irano sistema jau braška per siūles. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Anna Kelly rėžė tiesiai:
„Prezidentas D.Trumpas ir administracija aiškiai įvardijo operacijos „Epinis įniršis“ (Epic Fury) tikslus: sunaikinti Irano balistinių raketų pajėgumus, sutriuškinti karinį laivyną, nutraukti proksi grupuočių ginklavimą ir užkirsti kelią branduolinio ginklo įsigijimui. Irano režimas yra visiškai sutriuškintas“, – teigė ji.
Pats D.Trumpas toliau reikalauja iš Teherano „besąlygiškos kapituliacijos“ ir vadina šalį „Vidurio Rytų lūzeriu“. JAV prezidentas siekia asmeniškai daryti įtaką tam, kas taps kitu šalies lyderiu.
Kova dėl įpėdinio ir vidinis pasipriešinimas
Kol tęsiasi kariniai veiksmai, Teherane sprendžiamas įpėdinio klausimas. Galutinį žodį turi Ekspertų asamblėja, tačiau situaciją kontroliuoti siekia ir Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGK).
Pagrindinis kandidatas – velionio lyderio sūnus Mojtaba Khamenei.
Donaldas Trumpas jau sukritikavo potencialų įpėdinį, pavadindamas jaunesnįjį Khamenei „nekompetentingu“ ir „lengvabūdžiu“.
JAV nenori valdžioje matyti asmens, kuris tiesiog atnaujintų branduolinę programą. Tačiau Irano viduje yra ir kitų žaidėjų, pavyzdžiui, įtakingas Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani. Tarp jėgos struktūrų ir dvasininkijos tęsiasi užkulisinė kova.
Ekspertai: institucijos stipresnės už bombas
Suzanne Meloni iš „Brookings“ instituto mano, kad žvalgybos vertinimas yra pagrįstas. Islamo Respublikos institucijos buvo kuriamos būtent tam, kad išgyventų didžiulį išorinį spaudimą.
Verta pastebėti, kad žvalgybos ataskaitoje nebuvo nagrinėjama sausumos invazija, nors D.Trumpas neatmeta tokios operacijos galimybės.
Analitikai taip pat nevertino etninių mažumų, ypač kurdų, sukilimo tikimybės. Šie veiksniai, leidinio teigimu, gali tapti lemiami.
Izraelis sako Teherano oro uoste smogęs 16-ai Revoliucinės gvardijos orlaivių
19:37
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Teherano Mehrabado tarptautiniame oro uoste, kuris, jos teigimu, yra pagrindinis Islamo respublikos Revoliucinės gvardijos centras, smogė 16-ai Irano orlaivių.
„Naktį Izraelio karinės oro pajėgos (...) įvykdė plačią smūgių bangą visame Teherane ir smogė karinei infrastruktūrai, esančiai Mehrabado oro uoste Teherane“, – sakoma pranešime.
„16 IRGC Quds pajėgų padalinio orlaivių buvo tiksliai sunaikinti“, – nurodoma pranešime, turint omenyje Irano Revoliucinės gvardijos atšaką, prižiūrinčią operacijas užsienyje.
Kariuomenė apkaltino Gvardiją naudojant Mehrabado tarptautinį oro uostą, vieną iš dviejų sostinę aptarnaujančių oro uostų, gryniesiems pinigams ir ginklams siųsti savo įgaliotiniams Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libano grupuotę „Hezbollah“.
„Taip pat buvo taikytasi į kelis Irano naikintuvus, kurie kėlė grėsmę Izraelio karinių oro pajėgų orlaiviams, veikiantiems Irano oro erdvėje“, – priduriama pranešime.
Anksčiau šeštadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad daugiau nei 80 naikintuvų tą pačią dieną įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centriniame Irane.
Viename didžiausių Izraelio reidų nuo karo regione pradžios vasario 28-ąją, pranešime teigiama, kad lėktuvai smogė Revoliucinei gvardijai priklausančiai karinei akademijai, kuri „buvo naudojama kaip atsarginis objektas“.
Jame teigiama, kad objektas buvo naudojamas karinėms operacijoms, todėl jis tapo „teisėtu kariniu taikiniu“.
Kiti taikiniai apėmė požeminį vadovavimo centrą ir raketų saugyklą bei paleidimo aikšteles, „siekiant sumažinti ugnies, nukreiptos į Izraelio Valstybės teritoriją, mastą“, sakoma pranešime.
Kai karo pradžioje Izraelis prisijungė prie Jungtinių Valstijų suduodant didžiulę smūgių bangą Iranui, Izraelio kariuomenė pranešė, kad reiduose dalyvavo 200 naikintuvų, ir pavadino tai didžiausia operacija karinių oro pajėgų istorijoje.
Libanas: 454 tūkst. gyventojų perkelti dėl karo
19:37
Libano socialinių reikalų ministrė šeštadienį pranešė, kad nuo naujo karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios užregistruota 454 tūkst. perkeltųjų asmenų.
Spaudos konferencijoje Haneen Sayed teigė, kad bendras asmenų, užregistravusių savo vardus ministerijai priklausančioje svetainėje, skaičius pasiekė 454 tūkst., įskaitant 112 525 asmenis, užregistruotus vyriausybės prieglaudose.
H.Sayed paragino likusius perkeltuosius asmenis užsiregistruoti valdžios institucijose, Izraeliui šią savaitę įspėjus tankiai apgyvendintų Beiruto pietinių priemiesčių ir pietinių Libano vietovių gyventojus evakuotis.
Iranas ruošiasi permainoms: naują aukščiausiąjį vadovą išrinks per parą
18:35
Irano Ekspertų asamblėja susirinks per artimiausią parą, kad išrinktų naują šalies aukščiausiąjį vadovą. Tai patvirtino asamblėjos narys ajatola Mozafari, kurį cituoja Irano žiniasklaida.
Šis skubus žingsnis žengtas po to, kai praėjusį savaitgalį per pirmąsias JAV ir Izraelio pajėgų atakas buvo nukautas ajatola Ali Khamenei. Irano politinėje sistemoje aukščiausiasis vadovas turi paskutinį žodį visais valstybės klausimais.
Kas perims valdžią?
88 asamblėjos nariai sprendžia, kas užims šį postą po A.Khamenei žūties. Pagal Irano vilayat-e faqih sistemą (islamo teisininko globą), aukščiausiasis vadovas privalo būti autoritetingas dvasininkas, turintis tiek politinę, tiek religinę galią.
Iškart po A.Khamenei žūties laikinai šalies valdymą perėmė trijų asmenų taryba, kurią sudaro:
-
Masoudas Pezeshkianas – Irano prezidentas, laikomas reformistu;
-
Gholamhosseinas Mohseni Ejei – griežtosios linijos atstovas, teismų sistemos vadovas;
-
Alireza Arafi – teisininkas ir sukarintų „Basij“ pajėgų vadovas.
Pažymėtina, kad A.Khamenei viešai niekada nebuvo įvardijęs savo įpėdinio, todėl dabar asamblėjai tenka kritinė užduotis stabilizuoti šalį vykstant kariniam konfliktui.
