Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
WSJ: Rusija gerokai išplėtė savo karinę paramą Iranui
22:59
Rusija plečia paramą Iranui JAV ir Izraelio karinių operacijų Artimuosiuose Rytuose fone. Maskva sustiprino žvalgybinės informacijos dalijimąsi su Teheranu.
Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais. Pažymima, kad Rusija perduoda Iranui palydovinius vaizdus ir pažangias dronų technologijas, kad padėtų Teheranui vykdyti smūgius prieš amerikiečių pajėgas regione.
Pasak šaltinių, tokia parama apima ir komponentų tiekimą modifikuotiems „Shahed“ dronams, siekiant pagerinti ryšį, navigaciją ir pataikymą.
Maskva taip pat konsultuoja Teheraną dėl dronų naudojimo taktikos, remdamasi savo patirtimi kare prieš Ukrainą. Agresorė teikia partneriui taktines rekomendacijas, kiek dronų naudoti operacijose ir iš kokio aukščio juos leisti. Manoma, kad su Maskvos pagalba Iranas vykdė smūgius prieš amerikiečių radarų sistemas Persijos įlankoje.
Vienas pareigūnas teigė, kad Rusijos Iranui teikiami duomenys gaunami iš palydovų tinklo, kurį valdo Rusijos oro pajėgos. Karo analitikai pažymi, kad Irano smūgiai labai panašūs į Rusijos taktiką Ukrainoje.
Irano ir Rusijos aljansas
Nors Rusija ir Iranas neturi oficialaus karinio aljanso, Maskva yra viena pagrindinių Teherano karinės įrangos tiekėjų. Be to, šalys reguliariai rengia bendras karines pratybas. Taip pat Iranas tiekė Rusijai „Shahed“ atakos dronus, kuriuos okupantai pradėjo naudoti kare prieš Ukrainą dar 2022 metais.
„Nuo tada Maskva pradėjo juos gaminti savo teritorijoje ir patobulino, kad būtų užtikrintas tikslesnis navigavimas ir taikymas bei atsparumas elektroninėms priemonėms. Dabar ji dalijasi dalimi šių inovacijų su Iranu“, – teigiama straipsnyje.
Rusijos galimybes padėti Iranui riboja ne tik karas Ukrainoje, bet ir Kremliaus nenoras erzinti Trumpą. Maskva galėtų padaryti daug daugiau, teigia buvęs CŽV analitikas Jimas Lamsonas.
„Pagalbos rūšys, kurias Rusija teikia Iranui, įskaitant palydovinius duomenis ir patarimus dėl dronų taktikos, yra ribotos, tačiau vis tiek reikšmingos karui ir Irano gebėjimui taikytis į konkrečius karinius objektus“, – sakė jis.
Kaip karas Artimuosiuose Rytuose padeda Rusijai
Leidinys pažymi, kad Rusija jau gauna naudos iš regione vykstančio konflikto. Vienas aspektas – sumažėję perėmimo raketų, reikalingų Ukrainos oro gynybai, kiekiai.
„Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, blokavimas lėmė naftos kainų augimą – tai gyvybiškai svarbus Rusijos ekonomikos išteklius. Trumpo administracija sušvelnino apribojimus rusiškos naftos pirkimui, siekdama sumažinti kainas“, – priduria autorius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo karą su Iranu neturėdamas aiškios strategijos, rašo „The New York Times“ redakcija. Publikacijoje pažymima, kad Amerikos lyderis neįvertino operacijos poveikio pasaulio ekonomikai. Be to, vis dar neaišku, kaip JAV pasieks tikslą užtikrinti, kad Iranas netaptų branduoline valstybe.
Tuo tarpu pats Trumpas kritikavo NATO dėl nenoro prisijungti prie karo su Iranu. Jis pareiškė, kad „visada laikė NATO vienpuse organizacija“. Taip pat tvirtino, kad Amerikai nebereikia ir ji nebenori NATO šalių pagalbos – tas pats galioja ir Japonijai, Australijai ar Pietų Korėjai.
Iranas patvirtino saugumo vadovo Ali Larijanio žūtį
23:27 Atnaujinta 23:31
Irano valstybinė žiniasklaida praneša apie savo saugumo vadovo Ali Larijanio žūtį, taip patvirtindama ankstesnį Izraelio pareiškimą, rašo „Reuters“.
Izraelis buvo paskelbęs, kad per naktinį oro smūgį sudavė smūgį Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovo slėptuvei.
Iranas taip pat anksčiau pripažino, kad žuvo „Basij“ pajėgų vadovas Gholamreza Soleimani.
Veteranas Irano politikas Ali Larijani buvo vienas įtakingiausių Islamo Respublikos veikėjų, jos saugumo politikos architektas ir artimas ajatolos Ali Khamenei patarėjas iki aukščiausiojo lyderio žūties per oro smūgį praėjusį mėnesį.
Irano žiniasklaida antradienį pranešė, kad jis žuvo būdamas 67 metų. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas anksčiau tą pačią dieną pareiškė, kad Larijani žuvo per Izraelio smūgį.
Būdamas įtakingos dvasininkų šeimos palikuonis, kurios nariai po 1979 m. Islamo revoliucijos užėmė aukštus postus, Larijanis buvo laikomas sumaniu ir pragmatišku politiku, tačiau visada ryžtingai siekė išlaikyti Irano teokratinę valdymo sistemą.
Irano–Irako karo metu jis buvo Revoliucinės gvardijos vadas, vėliau tapo Irano nacionalinio transliuotojo vadovu, o po to – Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovu (šias pareigas ėjo skirtingais laikotarpiais prieš ir po darbo parlamente), kuriame 12 metų buvo parlamento pirmininkas.
Jo, kaip vieno svarbiausių žmonių Khamenei valdomame Irane, vaidmuo suteikė jam atsakomybę už platų sričių spektrą – įskaitant svarbias branduolines derybas su Vakarais, Teherano regioninių ryšių valdymą ir vidaus neramumų slopinimą.
Nepaisant jo nepajudinamo lojalumo Khamenei absoliučiai valdžiai, jis pasisakė už atsargesnį požiūrį nei kiti griežtos linijos veikėjai – kartais buvo linkęs siekti Irano tikslų diplomatinėmis priemonėmis ir į vidaus opoziciją reaguoti raminančiais pareiškimais.
Tačiau, nepaisant santykinio nuosaikumo, jis, kaip teigiama, atliko svarbų vaidmenį kruvinai malšinant masinius protestus sausį. Ši smurtinė represija, per kurią žuvo tūkstančiai protestuotojų, lėmė, kad praėjusį mėnesį Vašingtonas jam pritaikė sankcijas.
Po to, kai vasario 28 d. prasidėjo JAV ir Izraelio smūgiai, jis buvo vienas pirmųjų aukšto rango Irano pareigūnų, pasisakiusių viešai, apkaltinęs šalies užpuolikus siekiu sugriauti ir apiplėšti Iraną. Jis taip pat griežtai perspėjo galimus protestuotojus.
Šie smūgiai tapo galutine nesėkme branduolinei politikai, prie kurios kūrimo jis buvo prisidėjęs – ši politika siekė plėtoti branduolinius pajėgumus laikantis tarptautinių taisyklių ribos, tačiau neprovokuojant karinio smūgio.
Iranas patvirtino sukarintų „Basij“ pajėgų vado žūtį
22:32
Irano Islamo revoliucijos gvardija (IRGC) patvirtino „Basij“ pajėgų vado Gholamrezos Soleimani žūtį. Pareiškime teigiama, kad ši „baili žmogžudystė“ parodo „Basij svarbą ir vaidmenį“ jų „kovoje“ prieš JAV ir Izraelį.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) teigė, kad šiandien taikėsi į „Basij“ pajėgas „daugiau nei 10 skirtingų vietų“ visame Teherane.
„Basij“ yra žinoma dėl savo vaidmens žiauriai malšinant prieš režimą nukreiptus protestus ir, kaip manoma, yra atsakinga už nesuskaičiuojamą daugybę Irano civilių gyventojų mirčių.
Kaip manoma, ji turi apie milijoną narių.
Izraelis teigia, kad persekios, suras ir neutralizuos naująjį Irano lyderį
21:42
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) ir toliau taikysis į visus, kurie „kelia grėsmę Izraelio valstybei“, įskaitant naująjį Irano aukščiausiąjį lyderį Mojtabą Khamenei, antradienį žurnalistams sakė kariuomenės atstovas Effie Defrinas.
Paklaustas, ar IDF žino Khamenei likimą – jis nuo paskyrimo nebuvo nei matytas, nei girdėtas viešai – Defrinas atsakė ne ir pridūrė:
„Tačiau galiu pasakyti viena: mes tęsime – kaip jau įrodėme – mes tęsime persekiojimą visų, kurie kelia grėsmę Izraelio valstybei, ir niekas, kuris pakelia ranką prieš ją, nėra nuo mūsų apsaugotas. Mes jį persekiosime, surasime ir neutralizuosime.“
Defrinas taip pat teigė, kad Izraelis ir toliau taikysis į Irano sukarintų „Basij“ pajėgų narius: „Dar kartą sakau – mes pasieksime kiekvieną, nesvarbu kur ir kada.“ Anksčiau antradienį IDF pranešė, kad nukovė šių pajėgų vadą Gholamrezą Soleimani.
Defrinas pridūrė, kad Izraelis ruošiasi „ilgalaikei kampanijai, įskaitant ir per Pesachą“. Šiemet ši žydų šventė vyksta pirmąsias aštuonias balandžio dienas.
Trumpas sako, kad JAV turėtų persvarstyti savo narystę NATO
21:33
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo sąjungininkus už atsisakymą padėti Jungtinėms Valstijoms jų kare prieš Iraną ir pareiškė, kad JAV turėtų persvarstyti savo narystę NATO.
Šią pastabą jis išsakė kalbėdamas su žurnalistais Ovaliajame kabinete antradienį, kovo 17 d., praneša CNN.
Trumpas teigė, kad JAV narystė NATO yra dalykas, kurį „reikėtų apsvarstyti“. Amerikos lyderis taip pat sakė, kad JAV „nebuvo įpareigotos“ teikti pagalbą, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau vis tiek tai daro.
„Mes jiems padedame, o jie mums nepadėjo, ir manau, kad tai labai blogai NATO“, – sakė Trumpas.
Jis taip pat išreiškė pasipiktinimą, kad NATO sąjungininkai palaiko JAV veiksmus Irane, tačiau atsisako padėti. Pasak Trumpo, JAV tai įsidėmėjo. Tuo pačiu prezidentas pažymėjo, kad tai nesukels pasekmių NATO.
„Ne, tiesiog manau, kad tai nėra gerai partnerystei, kai jie sako: „Tai, ką darote, yra puikus dalykas, bet mes nepadėsime“, – pridūrė JAV vadovas.
Anksčiau, kovo 17 d., Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ kritikavo NATO sąjungininkus dėl atsisakymo padėti kare su Iranu. Jis pavadino Aljansą „vienpusiu keliu“, nes narės „nieko dėl mūsų nepadarys, ypač sunkiais laikais“.
ES vyriausioji įgaliotinė užsienio ir saugumo politikai Kaja Kallas „Reuters“ sakė, kad daugelis europiečių bandė įtikinti JAV ir Izraelį nepradėti karo su Iranu. Ji pažymėjo, kad Europos Sąjunga išlieka JAV sąjungininkė, tačiau pastaruoju metu blokui sunku suprasti Vašingtono veiksmus.
Vasario 28 d. prasidėjo bendra JAV ir Izraelio operacija prieš Irano režimą. Dėl oro smūgių buvo likviduotas ajatola Ali Khamenei. Atsakydamas Iranas paleido balistines raketas į Izraelį, taip pat į Katarą, JAE, Bahreiną, Kuveitą, Saudo Arabiją ir Jordaniją. Buvo užfiksuoti išpuoliai prieš JAV karines bazes.
Trumpas teigė, kad dėl šios operacijos Iranas buvo „visiškai nugalėtas“. Pasak Baltųjų rūmų vadovo, Teheranas nori sudaryti susitarimą, tačiau jis su tuo nesutiks.
Kovo 16 d. prezidentas Trumpas, kalbėdamas žurnalistams lėktuve „Air Force One“, pareiškė dar nesantis pasirengęs skelbti pergalės kare su Iranu – nepaisant ankstesnių pareiškimų, kad „Jungtinės Valstijos karine ir ekonomine prasme sudavė šaliai triuškinantį smūgį“.
Iranas: Hormuzo sąsiauris negrįš į ikikarinę padėtį
21:27
Irano parlamento pirmininkas antradienį perspėjo, kad laivyba Hormūzo sąsiauriu negrįš į ankstesnes sąlygas net ir pasibaigus dabartiniam konfliktui.
„Hormūzo sąsiaurio situacija negrįš į ikikarinę padėtį“, – anglų kalba socialiniame tinkle parašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Kallas – apie JAV ir Izraelio pradėtą karą su Iranu: „Mūsų niekas neklausė“
21:15
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas paragino JAV ir Izraelį nutraukti karą su Iranu ir pareiškė, kad ES konsultuojasi su Artimųjų Rytų šalimis dėl būdų, kaip užbaigti konfliktą.
Interviu „Reuters“ Kallas taip pat pažymėjo, kad durys Europos dalyvavimui pastangose atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje nėra uždarytos, tačiau tai greičiausiai įmanoma tik diplomatiniu keliu. Kelios Europos šalys jau atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus dalyvauti misijoje atblokuoti sąsiaurį – svarbų naftos, dujų ir kitų prekių tranzito mazgą, kurį šiuo metu iš esmės yra užblokavęs Iranas.
Europos lyderiai pareiškė nenorintys rizikuoti savo pajėgomis kare, kurio patys nepradėjo, nepaisant Trumpo perspėjimų, kad toks atsisakymas gali turėti neigiamų pasekmių NATO aljansui. Kallas pažymėjo, kad Europa nesupranta kai kurių JAV veiksmų valdant Trumpui ar jo tikslų Irane, tačiau yra pripratusi prie jo nenuspėjamumo ir į jį reaguoja „ramiau“.
ES konsultuojasi su Artimųjų Rytų šalimis
Paklausta, ar atėjo laikas užbaigti karą, Kallas atsakė: „Be abejo. Manau, kad visų interesas yra šį karą užbaigti. Problema ta, kad karus lengviau pradėti nei sustabdyti, ir jie visada išslysta iš kontrolės.“ Ji taip pat pareiškė, kad blokas pasirengęs padėti „diplomatiškai suvesti šalis, kad šis karas iš tikrųjų būtų sustabdytas“:
„Mes konsultuojamės su regiono šalimis, tokiomis kaip Persijos įlankos valstybės, Jordanija, Egiptas, ar galime pateikti pasiūlymus Iranui, Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms, kaip išeiti iš šios situacijos.“
Pasak jos, pagrindinė Europos šalių problema yra ta, kad prieš prasidedant šiam karui su jomis nebuvo konsultuotasi – priešingai. Daugelis europiečių bandė įtikinti JAV ir Izraelį nepradėti šio karo.
Smūgiai Iranui jau daro reikšmingą poveikį Europai, pirmiausia per augančias energijos kainas dėl Irano blokados Hormūzo sąsiauryje. „Niekas nenori rizikuoti savo žmonėmis Hormūzo sąsiauryje“, – sakė Kallas. „Turime rasti diplomatinių būdų, kaip jį išlaikyti atvirą, kad nesusidurtume su maisto krize, trąšų krize ir pasauline energetikos krize.“
Kallas pasiūlė idėją atkartoti JT tarpininkautą susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus, maistą ir trąšas per Juodąją jūrą be Rusijos atakų prieš civilinius laivus.
Ji sakė, kad šią idėją aptarė su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir kad JT „dirba ties tuo“. „Dabar klausimas – su kuo gali sutikti kaimyninės šalys, ypač Iranas“, – pridūrė ji.
Ukraina dislokavo per 200 dronų gynybos ekspertų į Artimuosius Rytus
20:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad 201 Ukrainos karinis ekspertas, apmokytas kovoti su dronais, yra Artimuosiuose Rytuose, siekiant padėti regionui apsiginti nuo Irano sukurtų „Shahed“ dronų, o dar 34 yra pasirengę dislokavimui.
„Tai yra kariniai ekspertai, ekspertai, kurie žino, kaip padėti, kaip apsiginti nuo „Shahed“ dronų. Mūsų komandos jau yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Katare, Saudo Arabijoje ir pakeliui į Kuveitą“, – sakė V. Zelenskis kreipdamasis į Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjus Jungtinės Karalystės (JK) parlamente.
Bagdade smogta JAV ambasadai, girdimi sprogimai
19:55
Irako sostinėje Bagdade antradienio vakarą pasigirdo keli stiprūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, o saugumo pareigūnas informavo apie drono ir raketų ataką prieš JAV ambasadą.
Viename miesto restorane, kur lankytojai nereagavo į pirmuosius sprogimų garsus, liudininkas AFP pasakojo danguje matęs sprogimus, kuriuos sukėlė ambasados oro gynyba, perimdama sviedinius.
Kita liudininkė iš savo balkono matė gaisrą ambasados teritorijoje. Apie gaisrą taip pat pranešė saugumo pareigūnas, teigdamas, kad jį sukėlė dronas.
Trumpas: Starmeris padarė didelę klaidą nepalaikydamas JAV smūgių Irane
18:58
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris padarė neteisingą pasirinkimą nepalaikydamas Vašingtono dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
„Jis nepalaikė, ir manau, kad tai didelė klaida“, – D.Trumpas sakė žurnalistams Ovaliniame kabinete.
„Esu nusivylęs Keiru – man jis patinka, manau, kad jis malonus žmogus, bet esu nusivylęs“, – tvirtino JAV prezidentas.
Senatorius Grahamas – apie Trumpą: niekada gyvenime negirdėjau jo tokio pikto
18:47 Atnaujinta 18:49
JAV senatorius Lindsey Grahamas sako, kad dar niekada negirdėjo prezidento Donaldo Trumpo „tokio pikto“, kaip šį rytą, kai jiedu aptarinėjo karą su Iranu ir kalbėjo apie „Europos sąjungininkų nenorą“ suteikti lėšų, kad Hormūzo sąsiauris liktų atviras.
„Niekada gyvenime negirdėjau jo tokio pikto. Atsižvelgdamas į tai, kas pastatyta ant kortos, pritariu tam pykčiui“, – rašė L.Grahamas socialiniame tinkle „X“.
„Mūsų sąjungininkų arogancija, kad Iranas, turintis branduolinį ginklą, mažai kam rūpi ir kad kariniai veiksmai, kuriais siekiama sustabdyti ajatolą nuo branduolinės bombos įsigijimo, yra mūsų, o ne jų problema, yra daugiau nei įžeidžianti, – pridūrė jis. – Europos požiūris į ajatolos branduolinių ambicijų sulaikymą pasirodė esąs apgailėtinai nesėkmingas.“
Sąjungininkai Europoje nesutinka su D.Trumpo reikalavimais padėti spręsti užblokuoto Hormūzo sąsiaurio problemą.
L.Grahamas perspėjo, kad „pasekmės“, kurių Europa sulauks suteikdama „menką pagalbą, kad Hormūzo sąsiauris veiktų, bus plačios ir gilios Europai ir Amerikai“.
„Aš laikau save labai perspektyviu, remdamas aljansus, tačiau tokie tikri išbandymai kaip šis verčia abejoti šių aljansų verte, – pridūrė jis. – Esu tikras, kad nesu vienintelis senatorius, kuris taip mano.“
Trumpas: jie daro kvailą klaidą
D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose sureagavo į žurnalistų klausimą apie tai, kad Amerikos sąjungininkės turi padėti lydėti naftos tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį.
„Na, mums nereikia jokios pagalbos“, – tikino D.Trumpas, sakydamas, kad NATO sąjungininkai pritarė tam, ką darė JAV, – esą labai svarbu, kad jie pašalintų Irano branduolinę grėsmę.
JAV tai padarė „labai stipriai“, sakė jis ir pridūrė, kad Amerika sunaikino Irano kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas.
Dėl NATO, D.Trumpas tikino, – jie daro „kvailą klaidą“.
„Mums jų nereikia, bet jie turėjo ten būti“, – kalbėjo JAV prezidentas, kurį cituoja BBC.
