Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Iranas pagrasino amerikiečių pilotams: pasaulio turistų lankomos vietos nebėra jums saugios
15:23 Atnaujinta 15:26
Pranešama, kad Irano kariuomenė pagrasino Amerikos ir Izraelio kariniam personalui ir pareigūnams. Irano saugumo tarnyboms artima naujienų agentūra „Fars“ „Telegram“ žinutėje citavo Irano ginkluotųjų pajėgų aukšto rango atstovą:
„Mes stebime jūsų bailius pareigūnus ir vadus, jūsų nedorus pilotus ir kareivius.“
„Nuo šiol, remiantis iš jūsų gauta informacija, pasaulio turistų lankomos vietos, kurortai ir pramogų centrai jums taip pat nebus saugūs“, – cituojamas atstovas spaudai.
Įspėjo britus
Irano užsienio reikalų ministras taip pat įspėjo Jungtinę Karalystę, kad jos pasirinkimą leisti JAV naudotis britų bazėmis Iranas vertina kaip „dalyvavimą agresijoje“.
Į šį grasinimą sureagavo ir pati Jungtinė Karalystė.
„Taigi mūsų pozicija yra labai aiški. Mes nedalyvavome pirminiuose smūgiuose ir nesame įtraukti į platesnio masto karą.
Mes leidome JAV naudoti savo bazes konkrečiam gynybiniam ir ribotam tikslui, atsakant į nuolatinę ir įžūlią Irano agresiją, ir visada sakėme, kad tai yra geriausias būdas pašalinti skubią grėsmę ir atkurti diplomatijos kelią“, – sakoma oficialaus Keiro Starmerio atstovo spaudai atsakyme.
Dideliam Donaldo Trumpo pykčiui, K.Starmeris nesuteikė leidimo JAV naudoti savo bazes pirminėms puolamosioms atakoms prieš Iraną. Tačiau vėliau JK ministras pirmininkas davė leidimą jas naudoti „gynybiniams“ veiksmams.
Naujausios žinios apie JAV, Izraelio ir Irano konfliktą
08:31
Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas atmeta paliaubas, tačiau teigia: Izraelis sutiks baigti karą, kai „jis bus tam pasiruošęs“
00:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu nėra suinteresuotas paliaubomis su Iranu.
„Galime vesti dialogą, bet aš nenoriu paliaubų. Juk nesudarinėji paliaubų tada, kai tiesiogine to žodžio prasme šluoji nuo žemės paviršiaus kitą pusę“, – žurnalistams prie Baltųjų rūmų sakė D.Trumpas.
Paklaustas, ar Izraelis sutiks užbaigti karą tada, kai tai nuspręs padaryti JAV, D.Trumpas atsakė: „Manau, kad taip“.
„Mūsų santykiai yra labai geri. Mes norime daugiau ar mažiau panašių dalykų. Žinote, ko mes norime? Mes abu norime pergalės – ir būtent tai dabar turime“, – teigė D.Trumpas.
Prezidentas pridūrė, kad šalys, tokios kaip Pietų Korėja, Japonija ir Kinija, „privalės“ padėti užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje, atsižvelgiant į Irano pastangas blokuoti šį kanalą.
D.Trumpas atsisakė komentuoti pranešimus, esą jis svarsto galimybę perimti Irano Charko salos kontrolę, tikintis, kad tai privers Tehraną atverti Hormūzo sąsiaurį.
Trumpas pasirinko Putiną vietoje sąjungininkų, o Zelenskio pareiškimus pavadino „viešaisiais ryšiais“
22:43
JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė didesnį pasitikėjimą Kremliaus diktatoriumi Vladimiru Putinu nei bet kuriuo iš Europos sąjungininkų, po 15 minučių trukusio pokalbio su juo pareiškė kanalo „MS NOW“ žurnalistė Stephanie Ruhle. Ji taip pat pridūrė, kad, pasak D.Trumpo, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „labai sunku turėti reikalų – sunkiau nei su Putinu“.
S.Ruhle laidoje „Ana Cabrera Reports“ pranešė, kad iš pradžių jie kalbėjosi apie Iraną. D.Trumpas tvirtino, kad JAV „gali pasitraukti nors ir rytoj, nes sunaikino didžiąją dalį šalies ir jų valdžią“. Tuo pat metu jis pripažino, kad ajatolų režimas nėra galutinai nugalėtas ir „gali atsikurti“.
Kartu Amerikos prezidentas griežtai sukritikavo NATO sąjungininkus, kurie „absoliučiai niekuo nepadėjo“ karo prieš Iraną kontekste. Tačiau JAV jų pagalbos vis tiek nereikia.
Kalbant apie Ukrainos pagalbą Artimuosiuose Rytuose, pasak D.Trumpo, viskas, ką sako V.Zelenskis, „daroma politiniais ir viešųjų ryšių tikslais“. „Jie nieko nepadarė“, – pabrėžė jis.
JAV siunčia daugiau jūrų pėstininkų į Artimuosius Rytus
21:02
JAV žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos siunčia papildomus jūrų pėstininkus į Artimuosius Rytus, o tai galbūt reiškia, kad, praėjus trims savaitėms nuo JAV ir Izraelio kampanijos prieš Iraną pradžios, gali būti rengiama sausumos operacija.
Šie pranešimai pasirodė tuo metu, kai JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę užimti strateginę Irano Charko salą, siekdama priversti Islamo Respubliką atverti Hormūzo sąsiaurį, ir ši misija galėtų tekti JAV jūrų pėstininkams.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtonas siunčia nuo 2200 iki 2500 jūrų pėstininkų iš Kalifornijoje dislokuotos „USS Boxer“ amfibinės parengties grupės ir 11-ojo jūrų pėstininkų ekspedicinio dalinio.
Tuo metu televizija CNN teigė, kad į Artimuosius Rytus turėtų būti išsiųsti tūkstančiai jūrų pėstininkų ir jūreivių. Abiejuose pranešimuose buvo cituoti anoniminiai JAV pareigūnai.
Paklaustas apie šiuos pranešimus, Jūrų pėstininkų korpusas teigė, kad „USS Boxer“ amfibinė parengties grupė ir 11-asis jūrų pėstininkų ekspedicinis dalinys yra „dislokuoti jūroje“. Tuo metu JAV 3-iasis laivynas nurodė, kad jie „vykdo įprastas operacijas“.
Prieš savaitę JAV žiniasklaida pranešė apie atskirą maždaug 2500 jūrų pėstininkų dislokavimą į Artimuosius Rytus net trijuose laivuose.
Vasario 28 dieną JAV ir Izraelis pradėjo didelio masto oro kampaniją prieš Iraną, o Teheranas atsakė dronų ir raketų salvėmis, taip pat atakomis prieš laivus Hormūzo sąsiauryje, per kurį taikos metu gabenama penktadalis pasaulinės naftos.
NYT: JAV ir Izraelio nuomonės dėl karo tikslų prieš Iraną vis labiau skiriasi
20:56
Šią savaitę Izraelis sudavė masinį smūgį Irano dujų telkiniui, o tai išprovokavo atsakomuosius Teherano veiksmus prieš Persijos įlankos šalis. Pasak „The New York Times“, tai sukėlė grėsmę pasauliniam energijos išteklių tiekimui ir lėmė staigų degalų kainų šuolį.
Leidinys pažymi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių tvirtino, jog Jungtinės Valstijos apie šį smūgį „nieko nežinojo“. Tačiau vėliau jis pakeitė poziciją ir pareiškė įspėjęs Izraelį, kad pulti šį objektą yra netikslinga.
Straipsnyje pabrėžiama, kad prezidento bandymas atriboti savo administraciją nuo šios atakos išryškino JAV ir Izraelio tikslų nesutapimą užsitęsusio karo prieš Iraną sąlygomis.
„Kaip supervalstybė, prisiimanti pasaulinę atsakomybę, JAV yra labai susirūpinusi dėl pasaulinio energijos išteklių tiekimo ir savo sąjungininkų Persijos įlankoje saugumo“, – rašo leidinys.
Be to, atsižvelgiant į šiemet vyksiančius svarbius vidurio kadencijos rinkimus, D.Trumpo administraciją ypač neramina augančios benzino kainos JAV.
Tačiau analitikų ir buvusių pareigūnų nuomone, Izraelis, būdamas regioninė galia, siekia kitų strateginių tikslų ir turi siauresnį interesų ratą.
Leidinys atkreipė dėmesį, kad Izraelis turi nuosavų gamtinių dujų atsargų, beveik nepriklauso nuo Hormūzo sąsiaurio, kuriame Iranas kontroliuoja naftos gabenimą, ir nėra atsakingas už laisvą pasaulinės prekybos srautą.
„Izraeliui statymai yra didesni nei Jungtinėms Valstijoms, nes jis laiko Iraną, prisiekusį sunaikinti Izraelio valstybę, tiesiogine grėsme – tiek dėl jo branduolinės programos, tiek ypač dėl balistinių raketų“, – teigiama straipsnyje.
Be to, publikacijoje pažymima, kad Izraelis demonstruoja didesnį ryžtą nei Vašingtonas siekiant režimo pasikeitimo Irane, Islamiškosios Respublikos žlugimo bei jos balistinių raketų programos likvidavimo.
Analitikų teigimu, Izraelis taip pat palankiau nei Vašingtonas vertina galimą valstybės subyrėjimą ir chaosą Irano viduje.
Priduriama, kad Izraelis aukštos kovinės parengties būsenoje yra nuo „Hamas“ puolimo iš Gazos Ruožo 2023 m. spalį, todėl yra pasirengęs didesnėms aukoms ir ekonominiams nuostoliams, nei tam tikriausiai yra pasiryžusios JAV.
Analitikai daro prielaidą, kad Izraelis mato išskirtinę galimybę su JAV pagalba suduoti smūgį Iranui ir tikriausiai sieks tęsti karą ilgiau nei prezidentas D.Trumpas.
Antrame plane Izraelis sutelkia dėmesį į Irano branduolinę bei balistinių raketų programas, taip pat į pagrindinius režimo ramsčius, tokius kaip Islamo revoliucijos gvardijos korpusas ir sukarintas „Basij“ padalinys.
„Prie platesnių strateginių JAV interesų priskiriamos pasaulinės energijos rinkos, Hormūzo sąsiauris, šaudmenų sunaudojimo apimtys, ilgalaikis jūrų bei oro pajėgų įgulų dislokavimas, įtaka karui Ukrainoje ir tai, kaip tai atsiliepia JAV kovinei parengčiai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – teigė buvęs Pentagono darbuotojas bei buvęs JAV ambasadorius Izraelyje Danielis Shapiro.
Leidinys pažymi, kad šias dvi šalis vienija viena svarbi ir iki šiol neišspręsta problema: 440 kilogramų labai praturtinto urano likimas. Šio kiekio iš esmės pakaktų 10 branduolinių galvučių sukurti, jei Iranas nuspręstų pasukti šiuo keliu.
Tačiau iki šiol lieka neaišku, kaip tiksliai šį uraną būtų galima sunaikinti arba perimti jo kontrolę. Todėl kai kurie analitikai mano, kad karas baigsis derybomis dėl Irano branduolinės programos, net ir esant sąlygai, kad režimas Teherane bus gerokai susilpnintas.
Trumpas pripažino liūdną tiesą dėl Irano
18:44
Baltuosiuose rūmuose išsakyti JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie Iraną buvo trumpi ir beveik neatskleidė jo požiūrio į tolesnius veiksmus tęsiantis operacijai „Epinis įniršis“.
Tačiau daugeliui įstrigo D.Trumpo pastaba, kad „norime kalbėtis su Iranu“, bet „nėra su kuo kalbėtis“.
JAV prezidentas ne kartą sakė, kad daugelis Irano vadovybės narių buvo sunaikinti, ir užsiminė, kad Mojtaba Khamanei gali būti fiziškai nepajėgus vadovauti šaliai po to, kai buvo sužeistas karo pradžioje.
Todėl neaišku, kas, jo nuomone, šiuo metu kasdien vadovauja Iranui, arba kas, jo manymu, galėtų būti kitas vadovas.
D.Trumpas sakė, kad, jo nuomone, JAV turėtų dalyvauti renkant kitą Irano lyderį, ir kad jo pageidaujamas variantas būtų kas nors, kas jau yra šalyje – iranietiška Venesuelos prezidentės Delcy Rodriguez versija.
Tačiau iki šiol niekas iš administracijos viešai nenurodė, kas tai galėtų būti, pastebi BBC žurnalistai.
M.Khamenei buvo paskelbtas naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu šį mėnesį, tačiau nuo to laiko jo niekas nematė, nors Irano žiniasklaida paskelbė keletą jam priskiriamų pareiškimų – paskutinis nuskambėjo šiandien.
Mojtaba Khamenei užminė naują mįslę: kas atakavo Turkiją ir Omaną
18:27
Valstybinė televizija perskaitė trečiojo Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei rašytinę žinią persų naujųjų metų šventės Novrūzo proga.
Jo žinia apėmė devynis puslapius, ją taip pat paskelbė Irano žiniasklaidos priemonės, pastebi BBC.
Mini 3 karus
Žinutėje jis teigė, kad Iranas šiais metais jau išgyveno tris karus – vieną su Izraeliu dar birželio mėnesį, kitą – dabartinį karą, o trečiąjį – praėjusių metų gruodžio pabaigoje prasidėjusius mirtinus Irano prieš valdžią nukreiptus protestus.
Jis sveikino tuos, kurie dalyvavo mitinguose už valdžią, ir prašė žmonių paminėti Novrūzą atsižvelgiant į tai, kad jo tėvas ajatola Ali Khamenei neseniai žuvo kare.
Aukščiausiasis lyderis tėvo žūtį vasario 28 d. pavadino „mylimo lyderio“ kankinystės tragedija.
M.Khamenei taip pat nustatė šių metų šūkį, kuris yra „Pasipriešinimo ekonomika nacionalinės vienybės ir nacionalinio saugumo šešėlyje“.
Tai kas atakavo Turkiją ir Omaną?
Kalbėdamas apie Irano kaimynines šalis, jis sakė, kad Iranas savo rytines kaimynes laiko „labai artimomis“, o Pakistaną įvardijo kaip šalį, kuri buvo „ypač mėgstama“ jo tėvo.
M.Khamenei prašė gerinti Pakistano ir Afganistano santykius, sakydamas, kad yra pasirengęs iš savo pusės „imtis reikiamų priemonių“.
Kalbėdamas apie smūgius šioms kaimyninėms šalims per karą, jis teigė, kad „išpuoliai, kurie buvo įvykdyti prieš Turkiją ir Omaną, su kuriomis mus sieja geri santykiai, prieš kai kurias šių šalių dalis, jokiu būdu nebuvo įvykdyti Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Pasipriešinimo fronto pajėgų“.
Šia tema jis apkaltino Izraelį, kad šis žaidžia „triuką“, siekdamas sukurti nesutarimus tarp Irano ir jo kaimynių.
Nepasirodė prieš kameras
Tai ryškus skirtumas, palyginti su jo tėvo ajatolos Ali Khamenei pranešimais apie Novrūzą, kurie tradiciškai būdavo sakomi prieš kamerą, sako BBC.
Mojtaba Khamenei, kuris šį mėnesį buvo išrinktas savo tėvo įpėdiniu, nuo to laiko dar nebuvo matytas gyvai – nei nufilmuotas, nei nufotografuotas. Iki šiol Irano žiniasklaida paskelbė keletą jo rašytinių pranešimų.
Izraelis smerkia Irano „beprotybę“ po smūgio netoli Jeruzalės šventovių
17:44
Izraelio užsienio reikalų ministerija penktadienį apkaltino Iraną „išpuoliu prieš Jeruzalės šventąsias vietas“, kai po įspėjimo dėl raketų pavojaus netoli Senamiesčio sienų buvo užfiksuotas smūgis.
„Irano ataka prieš visoms trims religijoms šventas vietas atskleidžia Irano režimo, kuris dedasi esąs religingas, beprotybę“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ministerija.
Smūgį ji sarkastiškai pavadino Irano „dovana“ musulmonų Id al Fitro šventės, kuria baigiasi šventasis Ramadano mėnuo, proga.
Kol kas neaišku, ar smogė pati raketa, ar nukrito perimtos raketos skeveldros.
Penktadienį virš smūgio vietos netoli Jeruzalės Senamiesčio sienų kilo dūmai, parodė Izraelio televizija, o naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo garsius sprogimus po perspėjimo apie Irano paleistas raketas.
Izraelio žiniasklaidos reportažuose matyti duobė gatvėje netoli senamiesčio žydų ir armėnų kvartalų.
Izraelio policija pranešė, kad pareigūnai „vykdo paieškas Jeruzalės apygardoje, siekdami nustatyti ginklų, šaudmenų ar perimtų raketų nuolaužų poveikio vietas“.
Teherane per iraniečių Naujuosius metus griaudėjo sprogimai
17:44
Teherane naujienų agentūros AFP žurnalistai penktadienį pranešė girdėję kelis sprogimus, tęsiantis karui su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
Sprogimai, nugriaudėję iraniečiams švenčiant persų Naujuosius metus – Novrūzą, pasigirdo rytinėje ir šiaurinėje sostinės dalyse, teigė žurnalistai.
Lenkija skubiai evakuoja karius iš Irako
17:27 Atnaujinta 17:30
Lenkija ką tik paskelbė evakuojanti savo karius iš Irako dėl „blogėjančios saugumo padėties Artimųjų Rytų regione“.
Šalies gynybos ministras Wladysławas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad „didžioji dalis personalo jau yra Lenkijoje arba pakeliui, o dalis – Jordanijoje“, skelbia „The Guardian“.
„Tai leidžia mums išlaikyti [dislokavimo] regione tęstinumą“, – sakė jis.
Jis sakė, kad sprendimas evakuotis iš Irako buvo priimtas koordinuojant veiksmus su NATO sąjungininkais. Lenkija turėjo karių Irake 2003-2011 m., o nuo 2016 m. – vėl.
NATO nekovinės pajėgos pasitraukė iš Irako į Europą
15min primena, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija penktadienį pareiškė, kad koreguoja savo misiją Irake.
Pranešimas pasirodė po to, kai du anonimiškai kalbėję Irako pareigūnai naujienų agentūrai AFP sakė, kad NATO nekovinės pajėgos laikinai pasitraukė iš šios šalies dėl karo Artimuosiuose Rytuose poveikio.
„Galime patvirtinti, kad koreguojame savo pajėgų išdėstymą dėl NATO misijos Irake“, – pareiškime AFP teigė Aljanso atstovė Allison Hart.
Vėliau penktadienį aljansas pranešė, kad NATO misija Irake visiškai perkelta į Europą, o penktadienį iš šalies išvyko paskutiniai kelių šimtų nekovinių pajėgų kariai.
„NATO misija Irake pakoregavo savo poziciją ir saugiai perkėlė visą savo personalą iš Artimųjų Rytų į Europą“, – sakoma aljanso Europos vadavietės pareiškime.
