- Karas su Iranu slysta Trumpui iš rankų: įvardijo didžiausią JAV prezidento klaidą
- „Axios“: Trumpo komanda rengia strategiją taikos deryboms su Iranu – kokios JAV ir Irano sąlygos?
- „CBS News“: Trumpas kuria strategiją Irano branduolinėms atsargoms perimti
- Izraelis įspėja, kad smūgiai Iranui reikšmingai suintensyvės
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Karas su Iranu slysta Trumpui iš rankų: įvardijo didžiausią JAV prezidento klaidą
22:05
JAV prezidentas Donaldas Trumpas baigia trečiąją karo su Iranu savaitę, susidūręs su krize, kuri greitai išslydo jam iš rankų. Pasaulinės energijos kainos kyla, JAV atsiduria santykinėje izoliacijoje nuo sąjungininkų, o į regioną ruošiamasi siųsti daugiau karių, nepaisant Trumpo pažado, kad konfliktas tebus „trumpa išvyka“, praneša „Reuters“.
„NATO bailiai“ ir gynybinė retorika
Užėmęs gynybinę poziciją, Trumpas apkaltino kitas NATO šalis nesugebėjimu užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumo ir tvirtino, kad kampanija „vyksta pagal planą“. Tačiau jo teiginiai apie „laimėtą karinę kovą“ prieštarauja realybei: Iranas nutraukė naftos ir dujų tiekimą Persijos įlankoje ir vykdo raketų smūgius regione.
„Trumpas pats įsispraudė į dėžę, vadinamą karu su Iranu, ir dabar negali suprasti, kaip iš jos išeiti“, – sakė buvęs Artimųjų Rytų derybininkas Aaronas Davidas Milleris.
Atsakydamas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškė, kad operacija buvo sėkminga. „Tai buvo neginčijama karinė sėkmė“, – sakė jis, pabrėždamas aukšto rango Irano lyderių likvidavimą ir dalinį Irano karinio laivyno bei balistinių raketų arsenalo sunaikinimą.
Sąjungininkų paramos trūkumas
Trumpas susidūrė su sąjungininkų ir NATO narių pasipriešinimu – jie atsisakė siųsti karines jūrų pajėgas Hormūzo sąsiauriui apsaugoti. Pasak vieno anoniminio Baltųjų rūmų pareigūno, kai kurie patarėjai ragino prezidentą greitai rasti „atsitraukimo variantą“ ir apriboti operacijos mastą, tačiau neaišku, ar tai paveiks jo sprendimą.
Analitikai teigia, kad sąjungininkų nenoras atspindi ne tik atsisakymą dalyvauti kare, apie kurį jie nebuvo konsultuoti, bet ir reakciją į tradicinių JAV aljansų silpnėjimą po Trumpo sugrįžimo į valdžią prieš 14 mėnesių.
Nesutarimai su Izraeliu ir eskalacija
Trumpas tvirtino nežinojęs apie Izraelio smūgį „South Pars“ dujų telkiniui, nors Izraelio pareigūnai teigė, kad ataka buvo suderinta su JAV.
Analitikai teigia, kad Trumpas dabar atsidūrė kryžkelėje: arba eskaluoti JAV puolimą, rizikuojant ilgalaikiais kariniais įsipareigojimais, arba paskelbti pergalę ir bandyti „atsitraukti“, kas galėtų supykdyti Persijos įlankos sąjungininkus.
JAV jau siunčia tūkstančius papildomų jūrų pėstininkų ir jūreivių į Artimuosius Rytus, nors sprendimas dėl invazijos į Iraną dar nepriimtas.
Ekspertai pažymi, kad Trumpo kadaise tvirtas autoritetas jo MAGA judėjime silpnėja, o ekonominės konflikto pasekmės jau jaučiamos JAV visuomenėje.
„Kai ekonominė padėtis blogės, žmonės pradės klausti: kodėl vėl moku dideles degalų kainas? Kodėl Hormūzo sąsiauris lemia, ar galiu išvykti atostogų?“ – sakė Respublikonų strategas Dave’as Wilsonas.
Planavimo klaidos
Nuo pat karo pradžios administracija suprato, kad konfliktas ir jo pasekmės turėjo būti geriau suplanuotos. Pagrindinė Trumpo klaida, analitikų teigimu, buvo Irano reakcijos nuvertinimas. Teheranas atsakė likusiomis raketomis ir ginkluotų dronų flotile, smogė kaimyninėms šalims ir faktiškai užblokavo Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos.
„Jie nesugebėjo numatyti netikėtų aplinkybių, kai konfliktas gali pasisukti nepalankia linkme“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Johnas Bassas.
Didėjant eskalacijai, Trumpas vis labiau nusivilia praradęs kontrolę informacinėje erdvėje.
„Jam sunku valdyti naujienų srautą taip, kaip anksčiau, nes jis vis dar negali paaiškinti, kodėl įtraukė šalį į karą ir kas bus toliau“, – sakė buvęs užsienio politikos patarėjas Brettas Bruenas.
Trumpas anksčiau paskelbė, kad JAV svarsto galimybę „mažinti didelio masto karines operacijas“ prieš Iraną.
JAV prezidento Donaldo Trumpo retorika dėl karo su Iranu tapo gerokai griežtesnė, bet kartu ir prieštaringa. Signalais apie galimą „karinių veiksmų mažinimą“ nereikėtų aklai pasitikėti, rašo „Sky News“ korespondentas Markas Stone’as.
„Nieko negalima laikyti savaime suprantamu“, – rašo žurnalistas.
„Axios“: Trumpo komanda rengia strategiją taikos deryboms su Iranu – kokios JAV ir Irano sąlygos?
23:14
Po trijų savaičių karo Artimuosiuose Rytuose Trumpo administracija pradėjo preliminarias diskusijas dėl kito etapo ir galimo taikos derybų su Iranu formato, „Axios“ pranešė JAV pareigūnas ir informuotas šaltinis.
Trumpas pareiškė svarstantis „užbaigti“ karą, tačiau JAV pareigūnai teigia, kad kovos gali tęstis dar dvi–tris savaites. Tuo metu prezidento patarėjai nori pradėti ruoštis diplomatiniam procesui.
Diskusijose dėl galimų diplomatinių žingsnių dalyvauja Trumpo pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve’as Witkoffas, teigė šaltiniai.
Per naują Irano smūgį Izraeliui sužeista 30 žmonių
22:42
Izraelio skubiosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ (MDA) praneša, kad jos medikų komandos Arado mieste, pietų Izraelyje, gydo „apie 30 sužeistųjų“.
MDA priduria, kad žmonės gydomi dėl „įvairaus sunkumo sužalojimų“, o daugiau informacijos bus pateikta vėliau.
Tai įvyko po ankstesnio smūgio Dimonoje, kur buvo sužeisti 47 žmonės.
Izraelis: Irano raketa smogė branduolinį objektą turinčiam miestui
21:01
Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį Irano raketa smogė pietiniam Dimonos miestui, kuriame yra branduolinis objektas, o dešimtys žmonių buvo sužeisti.
Kariuomenė naujienų agentūrai AFP teigė, kad Negevo dykumoje esančiame mieste raketa pataikė į pastatą.
Iraniečių valstybinė televizija pranešė, kad raketų ataka prieš Dimoną buvo atsakas į ankstesnį smūgį prieš Irano branduolinį objektą Natanze.
Irano atominės energijos organizacija anksčiau tą pačią dieną pareiškė, kad „šįryt buvo nusitaikyta į Natanzo sodrinimo kompleksą“, nors, remiantis vietos žiniasklaidos pranešimu, „apie radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimą nebuvo pranešta“.
Pasak Izraelio gelbėjimo tarnybų, per raketų smūgį Dimonoje buvo sužeisti mažiausiai 39 žmonės.
Irano revoliucinė gvardija teigia atakavusi Izraelio naikintuvą
19:36
Irano revoliucinė gvardija šeštadienį pranešė atakavusi izraeliečių naikintuvą F-16 virš centrinės šalies dalies.
Izraelis ir Jungtinės Valstijos vasario 28 dieną sudavė smūgius Iranui, o po jų kilęs konfliktas nuo to laiko išplito po visus Artimuosius Rytus.
„Priešiškas sionistų režimo naikintuvas F-16 buvo atakuotas 3 val. 45 min. centrinėje Irano dalyje“, – savo „Sepah News“ svetainėje pranešė gvardija.
Izraelio kariuomenė anksčiau teigė, kad per „operatyvinę veiklą“ Irane į Izraelio orlaivį buvo paleista raketa „žemė-oras“, bet lėktuvo tipo nenurodė.
Ji pridūrė, kad „orlaiviui nebuvo padaryta jokios žalos“.
Kol kas neaišku, ar Irano ir Izraelio pareiškimai susiję su tuo pačiu incidentu.
Irano žiniasklaida taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti dūmai danguje, ir teigė, kad buvo atakuotas dar vienas orlaivis, nenurodydama jo tipo ir to, ar jis priklausė Izraeliui, ar Jungtinėms Valstijoms.
Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patvirtinti nuotraukos autentiškumo ar dūmų priežasties.
Šie pranešimai pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano revoliucinė gvardija pareiškė, kad JAV naikintuvas F-35 „buvo pamuštas ir smarkiai apgadintas centrinio Irano danguje“.
Ketvirtadienį televizija CNN, remdamasi dviem su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė, kad JAV naikintuvas F-35 „atliko avarinį nusileidimą JAV oro pajėgų bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai į jį, kaip manoma, pataikė Irano ugnis“.
„CBS News“: Trumpas kuria strategiją Irano branduolinėms atsargoms perimti
18:43
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija rengia strategijas, kaip užtikrinti branduolinių medžiagų pašalinimą iš Irano, karinei kampanijai prieš Teheraną įžengus į neapibrėžtą fazę.
Kaip praneša „CBS News“, remdamasi šaltiniais, tokios operacijos laikas, jei Trumpas ją patvirtintų, kol kas nėra aiškus. Šiuo metu planavimas orientuotas į galimą Slaptosios jungtinės specialiųjų operacijų vadovybės (JSOC) pajėgų panaudojimą – ši struktūra dažnai vykdo sudėtingiausias kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu operacijas, teigė du šaltiniai.
Pranešama, kad diskusijos vyksta už uždarų durų. Leidinys taip pat nurodo, kad Trumpo administracija pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria ilgalaikiam tikslui, iškeltam karo pradžioje – užtikrinti, kad Iranas nebegalėtų gaminti branduolinių ginklų.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, 2025 m. vasarą Iranas buvo sukaupęs apie 440 kg 60 % prisodrinto urano. Didžioji dalis šio urano tebėra paslėpta po branduoliniais objektais, kurie buvo bombarduoti per praėjusią vasarą vykdytą JAV operaciją.
JAV pareigūnai teigia, kad Trumpo administracija neatmeta galimybės bandyti perimti Irano labai prisodrinto urano atsargas kaip šios karinės kampanijos dalį. Tačiau tokia operacija būtų sudėtinga ir potencialiai rizikinga.
„Kalbame apie cilindrus su dujomis, turinčiomis didelę urano heksafluorido (60 %) koncentraciją, todėl su jais dirbti labai sudėtinga“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.
„Nesakau, kad tai neįmanoma. Egzistuoja įspūdingi kariniai pajėgumai tai padaryti, tačiau tai tikrai būtų labai sudėtinga operacija“, – pridūrė jis.
Situacija Irane
Anksčiau Trumpas reikalavo visiškai sustabdyti Irano urano sodrinimą, tačiau Irano vyriausybė šią idėją atmetė. Nuo karo su Iranu pradžios Trumpas vienu pagrindinių tikslų įvardijo siekį užkirsti kelią Iranui įgyti branduolinį ginklą.
Kovo 12 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų rezervo tarybos pirmininkas ir karo ekspertas Ivanas Tymočko pareiškė, kad JAV smūgiai Irano gamykloms privertė Teherano valdžią panaudoti dronus, kurie iš pradžių buvo skirti Rusijai. Pasak jo, smūgiai, ypač Isfahane ir netoli Natanco, privertė Iraną nukreipti šiuos dronus savo reikmėms.
Be to, daugelis Persijos įlankos šalių ragina Vašingtoną nesustoti Irane.
Nuo karo pradžios į Jordaniją paleista 240 raketų ir dronų
18:14
Jordanijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad nuo praėjusio mėnesio pabaigos, kai kilo Artimųjų Rytų karas, į karalystę buvo paleista 240 raketų ir dronų, kurių dauguma buvo perimti.
„Bendras raketų ir dronų, paleistų į karalystę nuo karo pradžios, skaičius pasiekė 240“, – sakoma kariuomenės pranešime.
„Karališkosios oro pajėgos sėkmingai perėmė ir sunaikino 222 raketas bei dronus, o 18 raketų ir dronų oro gynybai perimti nepavyko“, – priduriama jame.
Tuo tarpu kariuomenės žiniasklaidos biuras nurodė, kad per pastarąją savaitę į karalystę buvo nukreiptos 36 raketos ir dronai.
„14 raketų ir 21 dronas buvo perimti ir sunaikinti, o vienos atakos gynybai atremti nepavyko“, – priduriama pranešime.
Nuo vasario 28 dienos, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis sudavė smūgius Iranui, šis atakavo regiono šalis, įskaitant Jordaniją.
Iranas taikėsi į JAV interesus regione, tačiau atakos palietė ir civilinę infrastruktūrą.
Nuo karo pradžios Jordanijoje žuvusiųjų neužregistruota, o sveikatos apsaugos institucijos anksčiau pranešė apie 29 sužeistuosius, kurie visi jau išrašyti iš ligoninės.
Izraelis sako smogęs Irano balistinių raketų gamyklai Teherane
16:44
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos per naktines atakas Teherane smogė balistinių raketų gamybos objektams, priklausantiems Irano revoliucinei gvardijai.
„Buvo taikytasi į objektus, naudojamus svarbiausių komponentų, skirtų Irano režimo saugumo aparato balistinėms raketoms kurti, gamybai“, – nurodė kariuomenė.
Smūgiai teko centriniam Gvardijos kompleksui, raketų komponentų gamyklai ir atskiram kompleksui, priklausančiam Irano gynybos ministerijai, teigiama pranešime.
„Šie smūgiai smarkiai sumažina Irano teroro režimo pajėgumus toliau gaminti svarbiausius balistinių raketų komponentus šiuose objektuose“, – nurodė kariuomenė.
JAV ir Izraelis bendrą kampaniją prieš Iraną pradėjo vasario 28 dieną, teigdami, kad siekia sunaikinti šalies balistinių raketų pajėgumus bei branduolinius objektus.
Daugiau nei 20 šalių, įskaitant Lietuvą, žada užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje
16:16 Atnaujinta 16:54
Daugiau nei 20 šalių, įskaitant Lietuvą, šeštadienį pareiškė prisidėsiančios prie pastangų užtikrinti saugų tranzitą Hormūzo sąsiauryje ir pasmerkė Irano įvykdytą šio gyvybiškai svarbaus vandens kelio uždarymą.
„Griežčiausiai smerkiame pastarojo meto Irano išpuolius prieš neginkluotus komercinius laivus Persijos įlankoje, atakas prieš civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos ir dujų įrenginius, bei tai, kad Irano pajėgos de facto uždarė Hormūzo sąsiaurį“, – teigė 22 šalys, daugiausia Europos valstybės, bet taip pat JAE ir Bahreinas.
„Išreiškiame pasirengimą prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų tranzitą per sąsiaurį. Palankiai vertiname valstybių, kurios dalyvauja parengiamajame planavime, įsipareigojimus“, – sakoma bendrame pareiškime.
JAV kariuomenė: Irano grėsmė Hormūzo sąsiauriui sumažinta
16:14
JAV kariuomenė šeštadienį pareiškė, kad Irano galimybės kelti grėsmę Hormūzo sąsiauriui buvo „sumažintos“ šią savaitę subombardavus požeminį objektą, kuriame buvo laikomos sparnuotosios raketos ir kita ginkluotė.
„Mes ne tik sunaikinome šį objektą, bet ir žvalgybos palaikymo vietas bei raketų radarų reles, kurios buvo naudojamos laivų judėjimui stebėti“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė JAV Centrinės vadovybės vadas admirolas Bradas Cooperis.
„Dėl to Irano galimybės kelti grėsmę laivybos laisvei Hormūzo sąsiauryje ir aplink jį yra sumažėjusios, ir mes nepaliausime siekti šių taikinių“, – pridūrė jis.
Iranietis ir rumunė kaltinami bandymu patekti į JK jūrų pajėgų bazę
16:11
Iranietis ir rumunė buvo apkaltinti bandymu patekti į Karališkojo jūrų laivyno bazę, kurioje dislokuoti Jungtinės Karalystės (JK) branduoliniai povandeniniai laivai, šeštadienį pranešė policija.
Jiedu buvo sulaikyti ketvirtadienį dėl bandymo įsibrauti į Fasleino bazę Škotijoje, kurioje laikomas JK „Trident“ branduolinis atgrasymo arsenalas – keturi povandeniniai laivai, ginkluoti „Trident“ balistinėmis raketomis.
„34 metų iranietis ir 31 metų rumunė buvo sulaikyti ir jiems pateikti kaltinimai dėl šio incidento“, – sakoma Škotijos policijos pranešime.
Pirmadienį jie turėtų stoti prieš Dambartono miesto teismą Škotijoje, priduriama pranešime.
