Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas pasiryžęs „atverti tikrą pragarą“, jei Iranas nepripažins pralaimėjimo
20:29
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt per spaudos konferenciją pasisakė labai aiškiai.
Ji teigė, kad Donaldas Trumpas „nori taikos“, tačiau jei Iranas nepripažins pralaimėjimo, JAV prezidentas „užtikrins, kad jiems bus smogta dar stipriau nei bet kada anksčiau“.
Ji pridūrė: „Prezidentas Trumpas neblefuoja ir yra pasirengęs atverti pragarą. Iranas neturėtų dar kartą suklysti.“
Kalbėdama apie Iraną, Leavitt sakė: „Jų paskutinis klaidingas sprendimas jiems kainavo aukščiausią vadovybę, laivyną, oro pajėgas ir oro gynybos sistemą.
„Bet koks tolesnis smurtas po šio momento bus dėl to, kad Irano režimas atsisakė tai suprasti.“
Operacija „Epic Fury“ vyksta greičiau nei planuota
Pasak K.Leavitt, JAV yra „labai arti pagrindinių operacijos „Epic Fury“ tikslų įgyvendinimo“.
Jos teigimu, Donaldas Trumpas vertino, kad operacija truks nuo keturių iki šešių savaičių, tačiau „praėjus 25 dienoms, galingiausia pasaulio kariuomenė lenkia grafiką ir kiekvieną dieną veikia itin efektyviai“.
Tačiau jos komentarai prieštarauja tam, ką JAV prezidentas sakė žurnalistams antradienį vakare, kai pareiškė, kad „šis karas laimėtas“ ir pasiektas režimo pasikeitimas, tačiau nepateikė daugiau detalių, kaip konfliktas galėtų baigtis. Iranas tuo tarpu pažadėjo kovoti iki „visiškos pergalės“.
JAV kariuomenė toliau „triuškina“ Iraną
Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV „triuškina“ Irano režimą.
Operacija „Epic Fury“ buvo „įspūdinga karinė sėkmė“, per kurią smogta „daugiau nei 9 000 priešo taikinių“.
Iki šiol JAV sunaikino daugiau nei 140 Irano laivų.
„Irano balistinių raketų ir dronų atakos sumažėjo maždaug 90 %“, – tvirtino Leavitt.
Jos teigimu, JAV „sistemingai naikina“ Irano gynybos pramonės bazę.
Per savaitgalį į požeminius Irano objektus, kuriuose laikomos raketos ir ginklai, buvo numestos kelios apie 2,3 tonos bombos.
„Derybos tęsiasi“
Karoline Leavitt teigia, kad „derybos tęsiasi“ tarp JAV ir Irano, paneigdama, jog jos atsidūrė aklavietėje, tačiau pridūrė nesigilinsianti į „smulkias detales“ apie derybas.
Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose ji sukritikavo žiniasklaidos pranešimus apie „spekuliacinius planus“.
Ji sakė, kad nors pranešimuose apie JAV parengtą 15 punktų planą karo užbaigimui yra „tam tikrų tiesos elementų“, ne visos žiniasklaidoje pateiktos detalės yra „visiškai tikslios“.
Iranas savo ruožtu JAV reikalavimus pavadino „pernelyg dideliais“ ir, pasak valstybinės žiniasklaidos, pareiškė, kad karą užbaigs „tuomet, kai pats nuspręs“.
Per vykstančią spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose Karoline Leavitt išvengė tiesaus atsakymo į klausimą, ar JAV galėtų panaudoti sausumos pajėgas, kad priverstų Iraną visiškai atverti strategiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį.
Paklausta, ar JAV tektų siųsti karius į sausumą, jei derybos su Iranu nepavyktų, Leavitt atsakė: „Tai hipotetinis klausimas – ir tai sprendimas, kurį turės priimti vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl aš nenoriu užbėgti jam už akių.“
Tai įvyko po to, kai Trumpas antradienį patvirtino daugiau nei 1 000 papildomų karių dislokavimą Artimuosiuose Rytuose iš 82-osios oro desanto brigados, nepaisant vis dažnesnių kalbų apie galimą taiką.
Iranas „laukia“, kol atvyks JAV kariai, sako karinis patarėjas
00:20
Irano karinis patarėjas pareiškė, kad šalis laukia, kol JAV kariai atvyks į regioną.
„Kai jie nepasiekė jokių rezultatų savo oro pajėgomis, kurios yra jų stiprybė, ko jie tikisi iš sausumos operacijos?“ – platformoje „X“ parašė Mohsenas Rezaie.
„Ar amerikiečių kariai nori mirti už Izraelį? Mes laukiame.“
Rezaie neseniai buvo paskirtas Irano aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei kariniu patarėju, taip pat anksčiau buvo Irano Revoliucinės gvardijos vadas.
Šaltinių teigimu, JAV į Artimuosius Rytus siunčia daugiau nei 1 000 papildomų karių iš oro desanto šturmo dalinio.
Nuo karo pradžios sužeista daugiau nei 5 000 izraeliečių
23:38
Izraelyje nuo konflikto pradžios sužeistųjų skaičius viršijo 5 000, pranešė šalies sveikatos ministerija.
Remiantis socialiniuose tinkluose paskelbta informacija, iki 18 val. vietos laiku šis skaičius siekė 5 165, įskaitant dar 247 sužeistuosius per pastarąsias 24 valandas.
Ministerijos teigimu, šiuo metu ligoninėse gydomi 106 žmonės, iš kurių 12 yra sunkios būklės.
Anksčiau šiandien Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad Haifos miesto kryptimi buvo paleistos kelios raketos, tačiau apie sužeistuosius nepranešta.
Per dieną „Telegram“ platformoje taip pat buvo paskelbta keletas kitų perspėjimų apie raketų pavojų.
Irano URM vadovas: neketiname derėtis
22:33
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Vašingtonas Teheranui pasiūlė taikos planą, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį pareiškė, kad Iranas neplanuoja derėtis su Jungtinėmis Valstijomis ir kad Teheranas ketina tęsti kovą.
„Šiuo metu mūsų politika yra tęsti pasipriešinimą“, – sakė A. Araghchi valstybinės televizijos eteryje ir pridūrė: „Neketiname derėtis – iki šiol nevyko jokių derybų ir manau, kad mūsų pozicija yra visiškai principinga.“
„Kalbėti apie derybas dabar reiškia pripažinti pralaimėjimą“, – sakė jis.
A. Araghchi taip pat pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris – itin svarbus naftos ir dujų gabenimo maršrutas, kuris dėl karo Artimuosiuose Rytuose buvo praktiškai blokuotas – „uždarytas tik priešams“.
Irano parlamento pirmininkas: priešai rengiasi okupuoti salą
21:37
Įtakingas Irano parlamento pirmininkas trečiadienį įspėjo apie galimą invaziją į vieną iš Irano salų, kurią esą paremtų jo neįvardyta regiono šalis.
„Remiantis kai kuriais žvalgybos pranešimais, Irano priešai rengiasi okupuoti vieną iš Irano salų su vienos iš regiono valstybių parama“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
„Mūsų pajėgos stebi visus priešų judėjimus ir jei jie imsis kokių nors veiksmų, visa svarbiausia tos regiono valstybės infrastruktūra taps negailestingų, nesibaigiančių atakų taikiniu“, – pridūrė jis.
Po pranešimų apie smūgį Irano atominės elektrinės teritorijoje Rusija reiškia didelį pasipiktinimą
21:29
Rusija trečiadienį išreiškė didelį pasipiktinimą dėl smūgio Irano Bušehro atominės elektrinės teritorijoje, apie kurį pranešė Teheranas.
Rusija iš dalies pastatė šią elektrinę ir padeda ją eksploatuoti.
„Esame itin pasipiktinę šiuo neapgalvotu, neatsakingu pražūtingo kurso pasireiškimu“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros institucija kiek anksčiau pranešė, kad Iranas ją informavo apie antradienį į Bušehro atominės elektrinės teritoriją pataikiusį „dar vieną sviedinį“, kuris žalos nepadarė.
Irano atominės energetikos organizacija pareiškė, kad atsakomybė už šį incidentą tenka Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui.
Izraelis pajėgos veržiasi tolyn į Libaną
18:57
Izraelio kariuomenei tęsiant operaciją prieš kovotojų grupuotę „Hezbollah“, žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos plečia „buferinę zoną“ Pietų Libane.
„Esame sukūrę tikrą saugumo zoną, užkertančią kelią bet kokiam įsiskverbimui link Galilėjos ir šiaurinės sienos“, – sakė B. Netanyahu vaizdo kreipimesi.
„Plečiame šią zoną, kad atitolintume prieštankinių raketų grėsmę ir sukurtume platesnę buferinę zoną“, – pridūrė jis.
B. Netanyahu teigė, kad „Hezbollah“ išardymas „tebėra pagrindinis“ Izraelio tikslas Libane.
„Tai susiję su platesniu konfliktu su Iranu“, – sakė jis.
„Esame pasiryžę iš esmės pakeisti padėtį Libane“, – pridūrė Izraelio premjeras.
Libanas buvo įtrauktas į Artimųjų Rytų karą, kai Irano remiama „Hezbollah“ kovo 2 dieną pradėjo leisti raketas į Izraelį, siekdama atkeršyti už Irano aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei nužudymą.
Naujas Irano grasinimas: kaip pasitiks Amerikos desantininkus
18:48
Iranas įspėjo Jungtines Valstijas, jog, siekdamas atremti bet kokias ten išsilaipinančias amerikiečių pajėgas, jis imsis savo teritorijos masinio bombardavimo. Taip sako trečiosios šalies diplomatai, kurie šią grėsmę perdavė Vašingtonui, rašo dienraštis „The Guardian“.
JAV siunčia tūkstančius sausumos pajėgų į Artimuosius Rytus, kurios galėtų būti dislokuotos siekiant jėga panaikinti Irano blokadą Hormuzo sąsiauryje, stabdančią pasaulinius naftos ir dujų tiekimus iš Persijos įlankos. Analitikai mano, kad Chargo sala, nedidelė sala Persijos įlankoje, yra tikėtinas invazijos taikinys.
Iranas gali bombarduoti savo teritoriją
Teheranas yra pasirengęs bombarduoti savo pačios infrastruktūrą Chargo saloje, kuri yra svarbus Irano naftos eksporto terminalas, arba kitur, siekdamas nusitaikyti į ten būsiančius amerikiečių karius. Iranas mano, kad, kadangi bet kokia išsilaipinusi grupė turės ribotas priešraketines gynybos priemones, tai reikštų masinį kraujo praliejimą JAV pajėgoms.
„Iranas sako, kad jiems nesvarbu, jog turės susprogdinti savo pačių teritoriją, – „The Guardian“ sakė vienas su tuo susijęs diplomatas. – Jie tai padarys, kad nužudytų amerikiečių karius.“
Amerikiečių buvimas Irano teritorijoje peržengtų naują Irano raudonąją liniją. JAV kariuomenė galėtų siekti užimti teritoriją, kad priverstų Iraną atidaryti sąsiaurį. Be Chargo salos, galimi variantai apima pajėgų dislokavimą palei Irano pakrantę arba vienos iš kitų mažų salų užėmimą.
Siunčiamas vienas geriausių kovinių dalinių
15min primena, kad po kelias dienas trukusių spėlionių Pentagonas oficialiai patvirtino, kad į Artimųjų Rytų regioną siunčiamos sausumos pajėgos.
BBC perduotame pranešime Pentagono atstovas nurodė, kad į Artimuosius Rytus bus dislokuoti kai kurie 82-osios oro desanto divizijos štabo elementai, dalis „divizijos įgalintojų“ ir 1-oji kovinė brigada.
Šiaurės Karolinoje įsikūrusi 82-oji oro desanto divizija laikoma vienu geriausių kariuomenės konvencinių kovinių dalinių, kurio kai kurie elementai visada pasirengę per 18 val. dislokuotis bet kurioje pasaulio vietoje.
JT įspėja: smūgiai šalia Irano ir Izraelio branduolinių objektų gali nulemti katastrofą
18:26
Smūgiai netoli Irano ir Izraelio branduolinių objektų kelia „visiškos katastrofos“ riziką, trečiadienį pareiškė Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas, įspėdamas, kad karas Artimuosiuose Rytuose sukūrė itin pavojingą padėtį.
Kalbėdamas JT Žmogaus teisių taryboje, kurioje šalys rengė skubias diskusijas dėl Teherano atakų Persijos įlankos regione, Volkeris Turkas įspėjo, kad daugelis smūgių kelias savaites trunkančiame kare „kelia rimtą susirūpinimą pagal tarptautinę teisę“.
V. Turkas ypač pabrėžė, kad „pastarojo meto raketų smūgiai netoli branduolinių objektų tiek Izraelyje, tiek Irane akcentuoja didžiulį tolesnės eskalacijos pavojų“.
„Valstybės flirtuoja su visiška katastrofa“, – sakė jis.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai JT branduolinės energetikos priežiūros institucija pranešė, jog Iranas informavo apie antradienį į Bušehro atominės elektrinės teritoriją „pataikiusį dar vieną sviedinį“, kuris žalos nepadarė.
Savaitgalį Iranas smogė Pietų Izraelio miestui Dimonai, kuriame veikia branduolinis objektas. Teheranas teigė, kad tai buvo atsakas į ankstesnę ataką prieš jo branduolinį objektą Natanze.
„Situacija yra itin pavojinga bei nenuspėjama ir sukėlė chaosą visame regione“, – sakė V. Turkas. Jis pabrėžė, kad „negalime grįžti prie karo kaip tarptautinių santykių įrankio“.
JT žmogaus teisių vadovas taip pat įspėjo, kad „šis konfliktas turi precedento neturinčią galią įtraukti šalis už sienų ir visame pasaulyje“.
„Sudėtinga dinamika bet kurią akimirką gali įžiebti tolesnes nacionalines, regionines ar pasaulines krizes, turinčias baisų poveikį civiliams ir žmonėms visur“.
Retos skubios diskusijos Žmogaus teisių taryboje, inicijuotos Bahreino šešių Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalių ir Jordanijos vardu, buvo skirtos išskirtinai Irano smūgiams prieš regiono valstybes ir jų poveikiui civiliams.
Debatuose, kuriuos Teheranas pavadino „atitrūkusiais nuo realybės“, 47 narių Taryba svarstė rezoliucijos projektą, kuriuo „griežčiausiai smerkiami baisūs Irano išpuoliai“, smerkiami Teherano veiksmai siekiant uždaryti Hormūzo sąsiaurį ir reiškiamas „didelis susirūpinimas dėl Irano atakų prieš energetikos infrastruktūrą“.
Dokumente reikalaujama, kad Iranas „nutrauktų visas neišprovokuotas atakas“ prieš GCC valstybes bei Jordaniją ir „visiškai, tinkamai, veiksmingai bei nedelsiant atlygintų už visus sužalojimus ir žalą (...), padarytą tarptautiniu mastu jo neteisėtais veiksmais“.
Izraelis ar Jungtinės Valstijos rezoliucijoje neminimi.
Pentagonas patvirtino: kovai su Iranu siunčia vieną geriausių kovinių dalinių
17:07
Po kelias dienas trukusių spėlionių Pentagonas oficialiai patvirtino, kad į Artimųjų Rytų regioną siunčiamos sausumos pajėgos.
BBC perduotame pranešime Pentagono atstovas nurodė, kad į Artimuosius Rytus bus dislokuoti kai kurie 82-osios oro desanto divizijos štabo elementai, dalis „divizijos įgalintojų“ ir 1-oji kovinė brigada.
Saugumo sumetimais atstovas atsisakė pateikti daugiau detalių.
Šiaurės Karolinoje įsikūrusi 82-oji oro desanto divizija laikoma vienu geriausių kariuomenės konvencinių kovinių dalinių, kurio kai kurie elementai visada pasirengę per 18 val. dislokuotis bet kurioje pasaulio vietoje.
Šie kariai apmokyti parašiutais arba sraigtasparniais nusileisti į tikslinę teritoriją ir ją užimti. Irano atveju jie galėtų suteikti JAV galimybę užimti Chargo salą ar kitą svarbią teritoriją.
Tačiau šis dalinys skirtas mobilumui ir neturi sunkiosios technikos, reikalingos ilgalaikiam koviniam veikimui.
1-oji kovinė brigada yra Niujorke įsikūrusi 10-osios kalnų divizijos dalis ir yra visiškai aprūpinta ilgalaikiam koviniam veikimui, arba, kariniais terminais, „viso spektro“ operacijoms.
Europa ėmėsi pirmųjų veiksmų dėl Hormūzo sąsiaurio atidarymo
16:44
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija šią savaitę pirmininkaus karinėms deryboms, kuriose dalyvaus apie 30 valstybių, siekiant suburti koaliciją Hormūzo sąsiauriui atidaryti, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas britų gynybos pareigūnas.
JK, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Nyderlandai praėjusią savaitę pareiškė esančios pasirengusios „prisidėti prie atitinkamų pastangų užtikrinti saugų plaukimą per Hormūzo sąsiaurį“. Vėliau šiam pareiškimui pritarė dar 24 šalys.
„Tikimasi, kad vėliau šią savaitę įvyks dar vienas karinio lygmens susitikimas, kuriame dalyvaus platesnės grupės, kuri dabar pasirašė (...), gynybos štabų viršininkai“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
JK ginkluotųjų pajėgų gynybos štabo viršininkas Richardas Knightonas sekmadienį pirmininkavo pirminių šešių šalių ir Kanados susitikimui, pranešė „The Times“.
JK gynybos pareigūnas AFP teigė, kad dabar gali būti pakviestos ir kitos šalys.
Plačiau skaitykite ČIA.
