Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Per Irano raketų smūgį Saudo Arabijos oro bazei sužeisti JAV kariai
00:31
Per Irano įvykdytą raketų apšaudymą Saudo Arabijos oro bazėje buvo sužeisti keli JAV kariai, praneša „NBC News“.
Taikinyje – strateginė bazė
Remiantis dviejų JAV pareigūnų informacija, smūgis buvo nutaikytas į Princo Sultono oro bazę (Prince Sultan Air Base). Pirminiais duomenimis, atakos metu taip pat buvo apgadintas mažiausiai vienas orlaivis.
Šiuo metu pranešama, kad sužeisti keli amerikiečių kariai. Teigiama, kad nė vieno iš sužeistųjų gyvybei pavojus negresia.
Trumpas: Iranas atsiuntė naftos tanklaivius, kad pripažintų vykstančias derybas
00:13
Donaldas Trumpas pareiškė, kad anksčiau šią savaitę Irano į JAV išsiųsti naftos laivai buvo savotiškas atsiprašymas ir pripažinimas, jog derybos tarp abiejų šalių iš tiesų vyksta.
JAV prezidentas priminė savo pirminius komentarus apie prasidėjusį dialogą su Teheranu, kuriuos Irano valdžia iš pradžių griežtai neigė.
„Pasirodė, kad aš buvau teisus“
„Pasirodė, kad aš buvau teisus. Jie derėjosi, ką patys pripažino po dviejų dienų“, – kalbėjo D.Trumpas.
Pasak jo, naftos krovinys tapo savotiška kompensacija už ankstesnį melą: „Norėdami išpirkti savo klaidingą pareiškimą, jie pasakė: „Mes jums atsiųsime aštuonis laivus naftos“.
Nuo aštuonių iki dešimties laivų
Prezidentas detalizavo, kad Teheranas netgi padidino pirminį siūlymą, siekdamas sušvelninti situaciją.
„Iš tikrųjų jie pasakė, kad pridės dar du papildomus laivus, ir juos pridėjo. Taigi gavome 10 laivų, ir tada žmonės suprato, kad mes iš tikrųjų deramės“, – teigė D.Trumpas.
Trumpas rėžė NATO: padarėte didelę klaidą, jūs – tik „popierinis tigras“
23:54
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl grįžo prie sau įprastos temos – aštrios kritikos NATO aljansui. Šį kartą jis neslėpė nusivylimo dėl to, kad sąjungininkai neprisijungia prie JAV karinių veiksmų prieš Iraną.
„Popierinis tigras“ ir III pasaulinio karo šešėlis
Prezidentas pareiškė esantis „labai nusivylęs“ NATO laikysena. Pasak jo, ši situacija tik patvirtina jo seniai puoselėjamas abejones dėl aljanso efektyvumo.
„Aš visada sakiau, kad NATO yra popierinis tigras. Jei kada nors kiltų tas „didysis“ (karas – red.past.), garantuoju jums – jų ten nebūtų“, – kalbėjo D.Trumpas, akivaizdžiai užsimindamas apie potencialų Trečiąjį pasaulinį karą.
„Jie padarė didelę klaidą, jų ten nebuvo“, – pridūrė jis, kritikuodamas sąjungininkų nusišalinimą nuo operacijos Irane.
Kritikos strėlės E.Macronui ir F.Merzui
D.Trumpas vardijant nepatenkintus lyderius paminėjo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną bei Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą. Nors pavadino juos savo „draugais“, jis negailėjo kritikos jų pozicijai, esą karas su Iranu nėra jų reikalas.
„Na, Ukraina irgi nebuvo mūsų karas, bet mes jiems padėjome“, – rėžė D.Trumpas, pabrėždamas disbalansą tarp JAV paramos Europai ir Europos paramos JAV interesams.
Trumpas: Iranas priverstas bėgti, jo kariuomenė – sutriuškinta
23:45
Donaldas Trumpas vėl prabilo apie karą su Iranu, pareikšdamas, kad Teheranas šiuo metu yra „priverstas bėgti“.
„Šį vakarą esame arčiau nei bet kada anksčiau tokio Vidurio Rytų pakilimo, kai regionas pagaliau bus laisvas nuo Irano teroro, agresijos ir branduolinio šantažo“, – Majamyje vykstančiame renginyje „Future Investment Initiative“ teigė jis.
Savo kalboje D.Trumpas pakartojo jau ne kartą girdėtas mintis: JAV kariuomenė yra galingiausia pasaulyje, Iranas neabejotinai būtų panaudojęs branduolinį ginklą, jei tik būtų spėjęs jį sukurti, o šalies karinės pajėgos šiuo metu yra „sutriuškintos“.
„Ką tik peržiūrėjau duomenis – mums tai buvo dar viena didinga diena“, – džiaugėsi JAV prezidentas.
Husiai „pasirengę įsikišti“ į karą: įvardijo sąlygas, kada pultų JAV ir Izraelio sąjungininkus
23:28
Irano remiami Jemeno husiai pareiškė esantys pasirengę karinei intervencijai Vidurio Rytuose, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms.
Jemeno sukilėlių grupuotės karinis atstovas televizijos kalboje pabrėžė, kad veiksmai bus pradėti dviem atvejais:
-
Jei prie JAV ir Izraelio karo prieš Iraną prisijungs nauji sąjungininkai.
-
Jei Raudonoji jūra bus panaudota atakoms prieš Iraną rengti.
Husiai yra viena iš regioninių įgaliotinių (angl. proxy) organizacijų, kurias finansuoja Iranas. Nors Libano „Hezbollah“ aktyviai dalyvauja veiksmuose, husiai iki šiol susilaikė nuo tiesioginio įsitraukimo į šį konkretų konfliktą.
Witkoffas: JAV tikisi susitikimų su Iranu jau šią savaitę
22:17
Susitikimai tarp JAV ir Irano atstovų gali įvykti dar šią savaitę, pareiškė specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys.
Kalbėdamas apie karą su Iranu renginyje Majamyje, Steve’as Witkoffas sakė: „Manome, kad susitikimai įvyks šią savaitę. Tikrai tuo tikime.“
Teigiami signalai dėl paliaubų
S.Witkoffo teigimu, Vašingtonas Donaldo Trumpo sprendimą pratęsti pauzę smūgiams prieš Irano energetikos objektus vertina kaip „tikrą pozityvą“.
Pasiuntinio nuomone, yra „akivaizdu“, kad JAV ir Iranas derasi, o to įrodymas – atsinaujinęs laivų judėjimas per Hormūzo sąsiaurį.
Skirtingas derybų suvokimas
Nepaisant optimizmo, S.Witkoffas išliko diplomatiškai atsargus dėl pačio derybų proceso pobūdžio.
„Mūsų derybų apibrėžimas gali skirtis nuo to, kaip jas supranta jie“, – pridūrė jis, užsimindamas apie galimus nesutarimus dėl derybų sąlygų ar tikslų.
Izraelio kariuomenė patvirtino smogusi dviem branduoliniams objektams Irane
21:50
Į Irano branduolinius objektus nusitaikiusi Izraelio kariuomenė patvirtino, kad penktadienį smogė sunkiavandeniam atominiam reaktoriui ir urano perdirbimo gamyklai centrinėje Islamo Respublikos dalyje.
„Prieš kurį laiką Izraelio karinės oro pajėgos... smogė sunkiojo vandens gamyklai Arake centrinėje Irano dalyje“, – teigiama kariuomenės pranešime, kuriame šis objektas apibūdinamas kaip „branduoliniams ginklams svarbi plutonio gamybos vieta“.
Irano žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad JAV ir Izraelio pajėgos penktadienį smogė centriniame Irane esančiam sunkiavandeniam atominiam reaktoriui.
„Amerikiečių ir sionistų priešo agresija dviem etapais buvo nukreipta prieš Chondabo sunkiavandenį kompleksą“, – cituodama centrinės Markazio provincijos pareigūną Hassaną Ghamarį (Hasaną Gamarį) pranešė naujienų agentūra „Fars“.
„Fars“ ir kitos žiniasklaidos priemonės nurodė, kad aukų ar radiacijos nuotėkio objekte nebuvo.
Reaktoriaus statyba Chondabo kaimo pakraštyje buvo pradėta šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje, tačiau pagal dabar jau nutraukto 2015 metų branduolinio susitarimo tarp Irano ir galingųjų pasaulio valstybių sąlygas darbai buvo sustabdyti.
Reaktoriaus šerdis buvo pašalinta ir užpilta betonu, todėl jis tapo netinkamas eksploatuoti.
Oficialiai buvo teigta, kad šis mokslinių tyrimų reaktorius skirtas plutonio gamybai medicininiams tyrimams. Reaktoriaus komplekse taip pat yra sunkiojo vandens gamybos gamykla.
Izraelio kariuomenė taip pat patvirtino, kad smogė urano perdirbimo objektui Jazdo provincijoje centrinėje Irano dalyje.
„Prieš kurį laiką Izraelio karinės oro pajėgos... smogė urano gavybos gamyklai, esančiai Jazdo provincijoje centrinėje Irano dalyje“, – teigiama kariuomenės pranešime, kuriame šis objektas apibūdinamas kaip „unikali Irano įranga, naudojama urano sodrinimo procesui reikalingų žaliavų gamybai“.
Irano atominės energetikos organizacija anksčiau penktadienį pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius penktadienį buvo pataikyta į urano perdirbimo gamyklą centrinėje Irano dalyje.
„Ardakano gamykla, esanti Jazdo provincijoje, prieš kelias minutes tapo Amerikos ir sionistų priešų atakos taikiniu“, – pranešė organizacija platformoje „Telegram“ ir pridūrė, kad ataka „nesukėlė jokių radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimo“.
Izraelis ir JAV kaltina Iraną siekiu įgyti branduolinius ginklus, tačiau Teheranas tvirtina, kad jo programa skirta civiliniams tikslams.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi po smūgių dviem didelėms plieno gamykloms ir branduoliniams objektams penktadienį pareiškė, kad Teheranas pareikalaus „DIDELĖS kainos už Izraelio nusikaltimus“.
„Izraelis smogė dviem iš didžiausių Irano plieno gamyklų, elektrinei ir civiliniams branduoliniams objektams bei kitai infrastruktūrai. Izraelis tvirtina, kad veikė koordinuodamas veiksmus su JAV“, – parašė A.Araghchi socialiniuose tinkluose.
Irano revoliucinė gvardija savo ruožtu pažadėjo surengti atsakomuosius išpuolius.
Po atakų prieš gamyklas – Irano perspėjimas Trumpui
21:11
Irano užsienio reikalų ministras perspėjo apie sunkias pasekmes po naujausių smūgių šalies teritorijoje. Pasak Teherano, šiomis atakomis Donaldas Trumpas pažeidė savo paties nustatytą diplomatinį terminą.
Taikinyje – strateginiai objektai
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad tarp atakuotų objektų – dvi didžiausios šalies plieno gamyklos, jėgainė ir civilinės paskirties branduoliniai objektai.
Jis pabrėžė, kad Iranas privers sumokėti „DIDELĘ kainą“ už šiuos išpuolius, kurie, jo teigimu, prieštarauja Donaldo Trumpo viešai paskelbtam „pratęstam diplomatijos terminui“.
Prieštaringi signalai iš Vašingtono
Dar vakar vakare Donaldas Trumpas pareiškė, kad „Irano vyriausybės prašymu“ dar 10-čiai dienų – iki balandžio 6-osios – atidės smūgius Irano energetikos objektams.
JAV prezidentas taip pat tvirtino, kad derybos tarp JAV ir Irano dėl karo užbaigimo „vyksta ir sekasi labai gerai“.
Tačiau aštrus A.Araghchi perspėjimas sufleruoja priešingą situaciją – diplomatinis dialogas gali būti atsidūręs ties žlugimo riba.
„Mūsų ginklai – mūsų prioritetas“: JAV gali nukreipti Ukrainai skirtą ginkluotę į Artimuosius Rytus
20:41
JAV kol kas nenukreipė Ukrainai skirtų ginklų į Artimuosius Rytus, tačiau tokia galimybė neatmetama. Tai penktadienį, kovo 27 d., Le Buržė oro uoste Prancūzijoje pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, praneša CNN.
„Tai dar neįvyko. Dar niekas nebuvo perorientuota, tačiau tai yra įmanoma“, – teigė jis.
„Mūsų ginklai – mūsų prioritetas“
M.Rubio patikslino, kad būtų neteisinga tokius ginkluotės pristatymus vadinti „nukreipimu“. Jis pabrėžė, kad tai visų pirma yra JAV nuosavybė.
„Tai nėra nukreipti ginklai – tai yra mūsų ginklai. Tai pardavimai, karinis tiekimas pagal PURL programą, už kurį sumokėjo NATO. Noriu pasakyti aiškiai: jei JAV iškils karinis poreikis – nesvarbu, ar tai būtų mūsų atsargų papildymas, ar kokia nors misija, susijusi su JAV nacionaliniais interesais – kalbant apie mūsų ginkluotę, mes visada būsime pirmoje vietoje“, – aiškino valstybės sekretorius.
M.Rubio pridūrė, kad tokia nuostata galioja bet kuriai pasaulio valstybei, siekiančiai išlikti: „Šiuo metu neturiu ko pranešti, negaliu pasakyti, kad tai vyksta dabar, bet tai gali nutikti.“
Grėsmė tiekimui Ukrainai
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai jau perspėjo sąjungininkus, kad amerikiečių ginklų tiekimas Ukrainai artimiausiais mėnesiais gali būti nutrauktas.
Žurnalistų teigimu, Pentagonas šiuo metu prioritetą teikia ginkluotės naudojimui Artimųjų Rytų regione.
G7 ministrai ragina Artimųjų Rytų kare nutraukti atakas prieš civilius
20:22
Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai penktadienį paragino Artimųjų Rytų kare nutraukti atakas prieš civilius gyventojus, o Iraną paragino nedelsiant atkurti laivybos laisvę strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje.
Bendrame pareiškime, kuris buvo paskelbtas visų G7 narių, įskaitant Jungtines Valstijas, vardu, raginama „nedelsiant nutraukti atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą“.
„Negali būti jokio pateisinimo tyčiniam taikymuisi į civilius ginkluotų konfliktų metu, taip pat atakoms prieš diplomatines įstaigas“, – teigiama bendrame pareiškime, kuris buvo paskelbtas po pirmaujančių pasaulio pramoninių valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo Prancūzijoje.
Anksčiau sklandė kalbos, kad susitikimo pabaigoje nebus paskelbta bendro pareiškimo, ir tai buvo vertinama kaip galimas dėl JAV ir Izraelio karo su Islamo Respublika transatlantiniuose santykiuose kilusios įtampos ženklas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pagrasinęs smogti Irano energetikos objektams, tačiau vėliau atsisakė šio grasinimo, kad suteiktų Teheranui daugiau laiko deryboms, kurios, jo teigimu, jau vyksta.
Per susitikimą, kuris vyko netoli Paryžiaus, daug dėmesio buvo skirta Irano faktiškai uždarytam Hormūzo sąsiauriui – svarbiam energijos išteklių ir kitų prekių gabenimo maršrutui. Eismo šiuo vandens keliu sutrikimai jau nulėmė pasaulinių energijos kainų šuolį.
„Mes pakartotinai pabrėžėme, kad būtina visam laikui atkurti saugią ir nemokamą laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje“, – rašoma pareiškime.
Per susitikimą ministrai daugiausia dėmesio skyrė pastangoms „sušvelninti pasaulinius ekonominius sukrėtimus, tokius kaip ekonominių, energetikos, trąšų ir prekybos tiekimo grandinių sutrikimai, kurie turi tiesioginį poveikį mūsų piliečiams“.
Friedrichas Merzas: JAV ir Izraelio karas su Iranu vargu ar nulems režimo Teherane pasikeitimą
19:24 Atnaujinta 20:44
JAV ir Izraelio karas su Iranu vargu ar nulems „režimo pasikeitimą“, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
„Ar režimo pasikeitimas iš tiesų yra tikslas?“ – sakė jis Frankfurte vykusiame forume, kurį surengė laikraštis FAZ.
„Jei tai yra tikslas, nemanau, kad jį pasieksite. Ankstesniuose konfliktuose tai dažniausiai baigdavosi nesėkme“, – pažymėjo jis, paminėjęs karą Afganistane.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė Iranui pirmuosius smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, ir kol kas nematyti jokių konflikto silpnėjimo ženklų.
Nuo tada konfliktas išplito visame Artimųjų Rytų regione, Iranui pradėjus leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių ir kitų interesų.
„Turiu rimtų abejonių, ar iš viso yra kokia nors strategija ir ar ta strategija sėkmingai įgyvendinama“, – penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris ir pridūrė: „Tuo atžvilgiu tai gali užtrukti dar ilgiau.“
Vokietija yra atmetusi JAV prezidento Donaldo Trumpo priekaištus NATO narėms, kad jos neprisijungė prie atakų prieš Iraną, tvirtindama, kad tai nėra jų karas.
F.Merzas penktadienį sakė manąs, kad D.Trumpas sutiko su šia pozicija.
Jis taip pat sakė, kad Vokietija būtų pasirengusi padėti užtikrinti karinę apsaugą Hormūzo sąsiauryje – svarbiame naftos ir dujų gabenimo kelyje, kuris šiuo metu yra beveik visiškai užblokuotas, – jei būtų paskelbtos paliaubos.
„Tam reikalingas tarptautinis mandatas, tam reikalingas Vokietijos parlamento pritarimas, o prieš tai – vyriausybės sprendimas. Ir mes esame toli nuo to“, – pažymėjo Vokietijos kancleris.
