Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Paaiškėjo, dėl ko žlugo kurdų invazija į Iraną
23:40
JAV ir Izraelis dabartinio karo pradžioje vykdė intensyvius smūgius prieš Irano saugumo pajėgas šalies šiaurės vakaruose, siekdami palengvinti kelią kurdų pajėgų invazijai „iki pat Teherano“, teigiama išsamiame Izraelio televizijos kanalo „Channel 12“ tyrime.
Ataskaitoje tvirtinama, kad pasitvirtino informacija apie rimtą, esą „Mossad“ parengtą planą pasitelkti kurdus režimo nuvertimui.
Teigiama, kad pirmosiomis karo dienomis dešimtys tūkstančių ginkluotų kurdų kovotojų, remiami JAV ir Izraelio aviacijos, iš tiesų turėjo kirsti sieną iš Irako pusės. Ataskaitoje nurodoma, kad vėliau jie turėjo susijungti su Irano viduje esančiais kurdų kovotojais, aprūpinti juos ginklais, įtraukti į kovą bei išsklaidyti režimo pajėgas ir padėti vėl įžiebti masinius protestus Irane.
Tyrime kalbinamas Kurdistano laisvės partijos (PAK) narys bei kiti kurdų apžvalgininkai, kurie tvirtina, jog tarp kurdų grupuočių egzistavo platus sutarimas „bendradarbiauti siekiant nuversti režimą“. Taip pat įvardijami du konkretūs momentai, kada turėjo prasidėti invazija.
Pirmuoju atveju invazija buvo atidėta po to, kai žinia apie artėjančią jos pradžią nutekėjo JAV žiniasklaidoje – kovo 4 d. „Fox News“ pranešė apie prasidėjusį puolimą, o Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt tą pačią dieną sulaukė klausimo, ar JAV tuo tikslu ginkluoja kurdus.
Nacionalinio saugumo studijų instituto Irano ir šiitų ašies tyrimų programos direktorius dr. Razas Zimmtas teigia, kad idėja rėmėsi „domino efektu“ – tikėtasi, kad prie puolimo pirmiausia prisijungs kurdai, o vėliau ir kitos jėgos.
Ataskaitoje rašoma, kad bendrų intensyvių JAV ir Izraelio smūgių režimui bei jo lyderiams ir kurdų invazijos derinys turėjo „sugriauti baimės barjerą“ Irano opozicijai, kuri ankstesnėmis savaitėmis matė tūkstančius režimo nužudytų žmonių.
Televizijos reportaže teigiama, kad „Mossad“ šį planą rengė ne vienerius metus. Cituojami užsienio pranešimai, kad „Mossad“ ir CŽA jau seniai ginkluoja kurdus, o dabartinis „Mossad“ vadovas Davidas Barnea pristatė šį planą ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu ir aptarė jį Vašingtone.
Nors Izraelio gynybos pajėgų (IDF) karinė žvalgyba manė, kad sėkmės tikimybė yra menka, tiek Izraelyje, tiek JAV planas buvo pristatytas kaip „nepriekaištingas“, kliaujantis įsitikinimu, kad „kurdai atliks savo darbo dalį“, teigiama tyrime.
Šis vertinimas padėjo B.Netanyahu įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo vasario 28 d. pradėti bendrus smūgius prieš režimą – apie šį teiginį buvo plačiai pranešama.
Ataskaitoje teigiama, kad tiesioginė priežastis, dėl kurios invazija neįvyko, buvo nutekinimai žiniasklaidoje. R.Zimmtas pažymi, jog režimas suprato, kas gali nutikti, todėl sutelkė karines pajėgas bei diplomatines pastangas su Iraku, kad užkirstų tam kelią.
Televizijos reportaže nurodoma, kad vėliau atsirado antra potenciali galimybė įsiveržti, tačiau ir jos buvo atsisakyta, o pati idėja dabar yra „išbraukta iš darbotvarkės“.
Pranešime teigiama, kad bendras planas buvo „pilnas skylių“. Tarp jų minimas D.Trumpo sąjungininko Recepo Tayyipo Erdogano – kurdų mirtino priešo – bei kelių Persijos įlankos šalių pasipriešinimas. Pastarosios būgštavo, kad Iranas gali suskilti į kelis darinius ir taip destabilizuoti regioną. Ataskaitoje rašoma, kad R.T.Erdoganas spaudė D.Trumpą, kuris iš pradžių palaikė planą, jo neįgyvendinti.
Maža to, patys kurdai buvo nusiteikę atsargiai – jie baiminosi neturintys didelių perspektyvų prieš galingą režimą, ypač kai JAV ir Izraelis nebuvo pasirengę siųsti sausumos pajėgų. Kurdų šaltinis tyrime teigia, jog jie nuogąstavo, kad JAV ir Izraelis sustabdys karą jam įpusėjus, režimas lengvai atsigaus ir kurdus išžudys.
Be to, ataskaitoje nurodomas kurdų nepasitikėjimas JAV, kilęs dėl to, kad jie kartu kovojo prieš ISIS, tačiau pajuto, jog vėliau D.Trumpas juos paliko likimo valiai dėl Sirijos lyderio Ahmado al-Sharaa ir R.T.Erdogano interesų. Todėl kurdai manė, kad nesėkmės atveju būtų išžudyti, o sėkmės atveju – vėl liktų tuščiomis rankomis.
Praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, B.Netanyahu yra „nusivylęs“ plano, kurį pats buvo „palaiminęs“, nesėkme. Tai patvirtina ankstesnius pranešimus, kad jis piktinosi D.Barnea, o D.Trumpas „jau seniai pakeitė kryptį“.
Ši nesėkmė padidino įtampą tarp abiejų lyderių ir, kaip pranešama, tapo įtempto pirmadienio pokalbio telefonu tarp JAV viceprezidento J.D.Vance'o ir B.Netanyahu tema.
„Bloomberg“: Persijos įlankos šalys nusivylė JAV ir gręžiasi į Kiniją
22:27
Per pirmuosius savo prezidentavimo metus Donaldas Trumpas faktiškai sugriovė 80 metų gyvavusį aljansą su Vakarų Europos šalimis. Atrodo, kad dabar jis tą patį kartoja su Persijos įlankos valstybėmis.
Kaip rašo „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais, regiono šalys vis labiau nusivilia JAV veiksmais dėl karo Irane. Jas ypač piktina amerikiečių nesugebėjimas apsaugoti sąjungininkų nuo Irano smūgių, taip pat neramina akivaizdus strategijos trūkumas D.Trumpo administracijoje.
„Vienas pagrindinių nusivylimų, pasak kai kurių šaltinių, yra tai, kad JAV ignoravo jų būgštavimus dėl Irano atsakomųjų veiksmų karo atveju. Teigiama, kad Vašingtonas didesnę reikšmę suteikė Izraelio argumentams“, – rašoma publikacijoje.
Leidinio pašnekovai teigia, kad arabų šalys dabar abejoja JAV karinių bazių dislokavimo jų teritorijoje tikslingumu, nes dėl to jos pačios tapo Irano smūgių taikiniais.
Visgi, kaip pažymi „Bloomberg“, kol kas niekas viešai šių nuogąstavimų neišsakė, kad neužrūstintų D.Trumpo, tad mažai tikėtina, jog bus paprašyta amerikiečių karių pasitraukti.
„Be to, Persijos įlankos šalių pareigūnus papiktino JAV sprendimas laikinai sustabdyti sankcijas Irano naftai. Šiuo žingsniu siekta pristabdyti spartų žalios naftos kainų kilimą, tačiau tai įvyko tuo metu, kai arabų šalys negalėjo eksportuoti didžiosios dalies savo naftos dėl Irano grasinimų laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį“, – rašo „Bloomberg“.
Daugelis Persijos įlankos šalių pareigūnų taip pat baiminasi, kad D.Trumpas sudarys nenaudingą sandorį su Teheranu, kuris niekaip neapribos Irano balistinių raketų gamybos ir paramos teroristinėms grupėms, tokioms kaip „Hezbollah“ ir „Hamas“, teigia šaltiniai. Arabų nuomone, toks variantas yra realus, nes karas JAV yra nepopuliarus, tad D.Trumpas gali tiesiog pasitraukti iš jo, prisidengęs formaliu taikos susitarimu.
Persijos įlankos šalys nuogąstauja, kad amerikiečiams pasitraukus pirma laiko, joms teks susidurti su pagiežingu Iranu, kuris išlaikys tam tikrą Hormūzo sąsiaurio kontrolę.
Šaltinių teigimu, po to, kai D.Trumpo veiksmai išprovokavo raketų ir dronų smūgius į Persijos įlankos šalių turizmo bei finansų centrus, kai kurios vietos vyriausybės pradėjo svarstyti, ar nederėtų „diversifikuoti“ savo geopolitinių santykių ir užmegzti glaudesnių ryšių su Kinija.
Kadangi draugystė su JAV nebegarantuoja saugumo, nuspėjamesnė Kinija atrodo vis patrauklesnė partnerė, teigia šaltiniai.
Iranas Abu Dabyje smogė vienam didžiausių pasaulyje aliuminio gamintojų
19:58
Bendrovė „Emirates Global Aluminium“ (EGA) pranešė, kad vienas iš jos objektų Abu Dabyje patyrė didelę žalą po Irano atakos, per kurią, anot pareigūnų, buvo sužeisti šeši žmonės.
Savo pranešime EGA – viena didžiausių aliuminio gamintojų pasaulyje – nurodė, kad jos „al Taweelah“ kompleksas patyrė didelę žalą per Irano raketų ir dronų atakas Chalifos ekonominėje zonoje Abu Dabyje“.
„Keli EGA darbuotojai buvo sužeisti. Nė vienas iš sužeidimų pavojaus gyvybei nekelia“, – priduriama jame.
Kiek anksčiau Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija pranešė, kad perėmė dronų ir raketų ataką, o krintančios nuolaužos sukėlė du gaisrus Chalifos pramoninėje zonoje šalies pakrantėje.
Pareigūnai teigė, kad penki Indijos piliečiai patyrė „vidutinio sunkumo ir lengvus sužalojimus“, o vėliau pranešė apie trečią gaisrą, per kurį taip pat nukentėjo pakistanietis. Visi trys gaisrai buvo suvaldyti, pridūrė ministerija.
JAE, artimi JAV sąjungininkai ir vieni iš nedaugelio arabų šalių, normalizavusių santykius su Izraeliu, yra pagrindinis Irano atsakomųjų atakų prieš Persijos įlankos kaimynes taikinys nuo karo pradžios vasario 28 dieną.
Izraelio kariuomenė skelbia smogusi Irano jūrų ginklų gamybos kompleksui
19:57
Izraelio kariuomenė šeštadienį pranešė, kad smogė pramoniniam kompleksui Teherane, naudojamam jūrų ginklų tyrimams ir plėtrai.
„IDF smogė Irano teroristinio režimo Jūrų pramonės organizacijos būstinei“, – teigė kariuomenė.
Ji pridūrė, kad šis smūgis buvo dalis atakų bangos, įvykdytos naktį iš penktadienio į šeštadienį.
„Ši būstinė yra atsakinga už plataus spektro jūrų ginkluotės, įskaitant antvandeninius ir povandeninius laivus, pilotuojamą ir bepilotę įrangą, taip pat variklius ir ginklus, tyrimus, plėtrą ir gamybą“, – teigė ji.
„Maersk“ stabdo operacijas Omano uoste
19:57
Danijos laivybos milžinė „Maersk“ pranešė, kad Salalos uostamiestyje laikinai sustabdytos operacijos po to, kai per dronų ataką buvo sužeistas užsienio darbininkas ir apgadintas kranas.
„Maersk“, kurios patronuojamoji įmonė „APM Terminals“ valdo uostą, nurodė, kad „jis buvo nedelsiant evakuotas, o operacijos visame objekte laikinai sustabdytos“, ir prognozavo, kad jis liks uždarytas 48 valandas.
Iranas pareiškė, kad taikėsi į JAV logistikos laivą „nemažu atstumu nuo uosto“.
Indonezija skelbia, kad jos tanklaiviai plauks per Hormūzo sąsiaurį
19:56
Indonezija derasi su Iranu siekdama užtikrinti saugų savo tanklaivių plaukimą per Hormūzo sąsiaurį, o Teheranas palankiai reaguoja į Džakartos diplomatines pastangas, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Sirija skelbia apie iš Irako surengtą dronų ataką
19:54
Sirijos kariuomenė pranešė atrėmusi dronų ataką iš kaimyninio Irako, nukreiptą į Pietų Sirijos bazę, kurioje anksčiau buvo dislokuotos JAV pajėgos, skelbia valstybinė žiniasklaida.
Sirijos oficiali naujienų agentūra SANA citavo kariuomenę, teigusią, kad jos daliniams pavyko „atremti dronų ataką prieš at Tanfo karinę bazę šalies pietuose“.
Pietų Libane per Izraelio smūgį žuvo trys žurnalistai
19:49
Pietų Libane šeštadienį per Izraelio smūgį žuvo trys žurnalistai, pranešė jų kanalai ir Libano kariuomenės šaltinis, o Izraelis skelbia, kad vienas iš jų buvo grupuotės „Hezbollah“ narys.
Izraelis tęsia reidus Pietų Libane, o „Hezbollah“ paskelbė, kad taikėsi į Izraelio pajėgas, įžengusias į pasienio kaimus.
Libano kariuomenės šaltinis naujienų agentūrai AFP anksčiau šeštadienį sakė, kad Džezinėje žuvo „Hezbollah“ kanalo „al Manar“ žurnalistas Ali Shoeibas ir „al Mayadeen“, laikomo artimu Irano remiamam judėjimui, žurnalistė Fatima Ftouni, kartu su F.Ftouni broliu, operatoriumi.
„Al Mayadeen“ ir „al Manar“ patvirtino savo žurnalistų mirtis.
A.Shoeibas buvo vienas žinomiausių „al Manar“ karo korespondentų, dešimtmečius nušvietęs Izraelio išpuolius prieš Libaną.
Izraelio kariuomenė išplatintame pranešime nurodė, kad taikėsi į A.Shoeibą, kaltindama jį esant „teroristu „Hezbollah“ „Radwan“ pajėgų žvalgybos padalinyje“.
Pasak jos, A.Shoeibas „veikė teroristinėje organizacijoje „Hezbollah“ prisidengdamas „al Manar“ tinklo žurnalisto vardu ir sistemingai atskleisdamas Pietų Libane ir palei sieną veikiančių IDF karių buvimo vietas“.
Libano prezidentas Josephas Aounas pasmerkė šias žmogžudystes ir pavadino jas „grubiu nusikaltimu, pažeidžiančiu visas normas ir sutartis, pagal kurias žurnalistams karų metu taikoma tarptautinė apsauga“.
Libanas buvo įtrauktas į karą Artimuosiuose Rytuose, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketas į Izraelį, siekdama atkeršyti už tai, kad JAV ir Izraelis nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei.
Izraelis atsakė didelio masto oro smūgiais visame Libane ir sausumos puolimu pietuose.
„Associated Press“: Rusija slapta tiekia Iranui modernizuotus „Shahed“ dronus, kuriais pati puola Ukrainą
18:41
Rusija siunčia Iranui modernizuotų bepiločių orlaivių partiją, sukurtą remiantis technologijomis, kurias anksčiau pats Teheranas perdavė Maskvai karui prieš Ukrainą. Apie tai, remdamasi JAV ir Europos pareigūnais, praneša naujienų agentūra „Associated Press“.
Šaltinių teigimu, Rusija adaptavo iranietiškus „Shahed“ tipo dronus, įdiegdama patobulintą navigaciją, sistemas, atsparias elektroninei kovai, kameras ir net dirbtinio intelekto elementus. Kai kurie modeliai gali turėti reaktyvinius variklius arba veikti be ryšio signalo.
Siuntos gali būti maskuojamos kaip humanitarinė pagalba
Europos žvalgybos duomenimis, dronai jau yra kelyje. Jie gali būti gabenami sunkvežimiais per Azerbaidžaną, prisidengiant humanitarinės pagalbos konvojais.
Tuo metu oficialiai Rusija deklaruoja, kad transportuojami maisto produktai ir medikamentai.
Ekspertai pastebi, kad Kremliaus motyvai nėra iki galo aiškūs, nes kiekvienas perduotas dronas – tai resursas, nepanaudotas kare prieš Ukrainą.
Visgi analitikai daro prielaidą, kad tai gali būti politinis gestas siekiant sutvirtinti santykius su Teheranu arba platesnių karinių-techninių mainų dalis.
Rusija ir Iranas – nuo technologijų iki žvalgybos duomenų
Vakarų specialiųjų tarnybų duomenimis, Rusija ir Iranas aktyviai dalijasi karinėmis technologijomis, įskaitant elektroninės kovos sistemas ir žvalgybos duomenis.
Anksčiau Maskva padėjo Teheranui apmokyti specialistus ir analizavo dronų panaudojimą kovos sąlygomis. Pentagonas pripažįsta: modernesnius rusiškus dronus gali būti sunkiau perimti. Ypač tai pasakytina apie greitaeigius reaktyvinius modelius, kuriuos sudėtinga numušti nenaudojant brangios didelio tikslumo ginkluotės.
Kremlius informaciją apie dronų perdavimą pavadino „melaginga“. Tuo pat metu Maskvos ir Teherano santykiai išlieka dviprasmiški – Iranas anksčiau išreiškė nepasitenkinimą dėl nepakankamos Rusijos paramos konflikto su Izraeliu metu.
„Nemanė, kad turės bučiuoti man užpakalį“: Trumpas netikėtai išjuokė artimą sąjungininką
17:23
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Saudo Arabijos remiamame investicijų forume išmušė visus iš vėžių, kai savo kalboje išsakė prieštaringų pastabų apie šalies kronprincą Mohammedą bin Salmaną.
Kalbėdamas aukšto lygio renginyje, kuriame dalyvavo pasaulio verslo lyderiai ir politikos formuotojai, D.Trumpas išsakė pašiepiančią repliką Saudo Arabijos vadovo atžvilgiu, leisdamas suprasti, kad jis jį neteisingai įvertino.
„Jis nemanė, kad tai įvyks. Jis nemanė, kad bučiuos man užpakalį... Jis manė, kad būsiu tik dar vienas Amerikos prezidentas, kurio šalis ritasi žemyn. Bet dabar jis turi būti man malonus“, – pabrėžė Amerikos lyderis. Šie jo komentarai sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose.
Po to D.Trumpas pridūrė, kad Rijadas turėtų pakeisti bendravimo su Vašingtonu toną.
Pranešama, kad dėl šios pastabos dalis auditorijos liko nustebinta, atsižvelgiant į diplomatinį forumo, kuriuo siekiama stiprinti ekonominius ryšius ir skatinti investicijas Saudo Arabijoje, pobūdį.
Vėliau D.Trumpas pats sušvelnino savo toną kalbėdamas apie kronprincą ir apibūdino jį pozityviau. „Bet jūs žinote, kad jis yra protingas, labai tvarkingas vaikinas. Jis sakė, kad prieš metus jūs buvote mirusi šalis, o dabar esate tiesiogine prasme karščiausia šalis visame pasaulyje. Ir tai buvo prieš tai, kai mes sumušėme Iraną“.
Kalbėdamas apie pastarojo meto įvykius, D.Trumpas pridūrė: „Mes išgelbėjome ne tik Izraelį, mes išgelbėjome Artimuosius Rytus, ir tai įrodė visos tos raketos, kurios buvo paleistos į jus. Saudo Arabija gavo daug smūgių“.
Šie jo pareiškimai yra įdomus posūkis po to, kai vos prieš kelias dienas D.Trumpas pavadino princą kariu ir sakė, kad Saudo Arabija kovoja toje pačioje pusėje kaip ir Jungtinės Valstijos.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, iš pradžių Persijos įlankos valstybės nebuvo palankiai nusiteikusios dėl JAV sprendimo pradėti karą su Iranu, tačiau dabar daugelis jų ragina Vašingtoną nesustoti.
Pasak šaltinių, pasikeitusi regiono lyderių pozicija susijusi su tuo, kaip Iranas atsakė į JAV ir Izraelio smūgius. Dabar Persijos įlankos šalys baiminasi, kad, jei Iranas turės daug ginklų, jis galės kelti nuolatinę grėsmę regiono energetiniams ištekliams, kaip tai vyksta dabar, kai Teheranas blokuoja Hormūzo sąsiaurį.
Be kita ko, šią savaitę laikraštis „The New York Times“ paskelbė, kad būtent Saudo Arabijos kronprincas Mohammed bin Salmanas bandė įtikinti D.Trumpą nestabdyti karinės operacijos prieš Iraną ir „eiti iki galo“.
Pasak laikraščio, kronprincas per kelis pastaruosius kontaktus primygtinai reikalavo tęsti kampaniją, nurodydamas galimybę perkurti Artimuosius Rytus.
J.D.Vance'as pareiškė: karas tęsis „dar šiek tiek ilgiau“
17:09
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad Vašingtonas tęs karą Irane „dar šiek tiek ilgiau“, siekdamas nukenksminti Islamo Respubliką „labai, labai ilgam laikui“.
„Benny Show“ tinklalaidėje žurnalisto paklaustas apie dėl karo kylančias dujų kainas, viceprezidentas atšovė, kad JAV „įvykdė didžiąją dalį savo karinių projektų“, ir teigė, kad netgi galima teigti, jog tikslai jau pasiekti.
„Prezidentas ketina dar kurį laiką tęsti šią veiklą, kad užtikrintų, jog mums pasitraukus nereikės to kartoti labai, labai ilgai“, – dėstė J.D.Vance'as, retai pripažindamas, kad JAV pasiekti kariniai laimėjimai nebus ilgalaikiai.
„Ši šalis kelia mums grėsmę visais šiais būdais. Ji vis dar bando pasigaminti branduolinį ginklą. Mums reikia juos labai, labai ilgam nukenksminti, ir tai yra mūsų tikslas“, – pabrėžė jis.
J.D.Vance'as pripažino, kad dujų kainos auga, tačiau pavadino jas „labai laikina reakcija į tai, kas galiausiai bus trumpalaikis konfliktas“.
„Mes nesame suinteresuoti būti Irane po metų ar dvejų. Mes rūpinamės verslu. Netrukus iš ten išvyksime, o dujų kainos vėl sumažės“, – išdėstė viceprezidentas.
