- Naujas Trumpo ultimatumas dėl Hormuzo – šį kartą Europai
- ES vyriausioji diplomatė kerta atgal: ne Europa sukūrė tokią situaciją
- Po paliaubų paskelbimo – nesibaigiantis tanklaivių „kamštis“: kas nutiko
- „Panašu, kad pralaimi“: ko JAV nelaimėjo Irane
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Naujas Trumpo ultimatumas dėl Hormuzo – šį kartą Europai
14:28
JAV reikalauja, kad sąjungininkės Europoje prisiimtų konkrečius įsipareigojimus dėl savo pažado padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje, kai Irano teritorijoje baigsis karo veiksmai, ir prašo šalių per kelias dienas pateikti konkrečius planus, kaip užtikrinti laivybą šiame vandens kelyje.
Apie tai agentūrai „Bloomberg“ pasakojo vienas aukšto rango NATO pareigūnas.
Pasak jo, šis prašymas buvo pateiktas per Amerikos ir NATO pareigūnų diskusijas Baltuosiuose rūmuose – kur JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniu sekretoriumi Marku Rutte – taip pat Pentagone ir Valstybės departamente.
Baltieji rūmai, Gynybos departamentas ir Valstybės departamentas į prašymus pateikti komentarus vėlai trečiadienį vakare iš karto neatsakė.
Jungtinės Karalystės vadovaujama daugiau kaip 40 šalių koalicija, kuriai priklauso daugelis Europos valstybių, Japonija ir Kanada, įsipareigojo padėti vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį, nutraukus aktyvius mūšius Artimuosiuose Rytuose. Sąsiauriu keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos ir gamtinių dujų, tad jį uždarius pasaulinės energijos kainos šoktelėjo į viršų ir kilo susirūpinimas dėl gresiančio degalų trūkumo.
D.Trumpas, Iranas ir Izraelis antradienį paskelbė apie trapų 14 dienų paliaubų susitarimą, kuris bus sudarytas su sąlyga, kad bus nutrauktos atakos ir vėl bus atvertas strateginis vandens kelias.
Po susitarimo maždaug tuzinas daugiausia Europos vadovų paskelbė pareiškimą, kuriame pažadėjo, kad „prisidės prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje“.
Tačiau Iranas ir Izraelis toliau tęsė smūgius, o Hormuzo sąsiauris po šio pranešimo liko faktiškai uždarytas. Teheranas pareiškė, kad Izraelio atakos prieš Iranui paklūstančią „Hezbollah“ kovotojų grupuotę Libane yra paliaubų susitarimo pažeidimas.
Davė Europai kelias dienas
Dėl to kyla klausimų, ar naujausias JAV prašymas paskatins Hormuzo koalicijos narius greitai pateikti planus ir ar jie mano, kad JAV nustatytas kelių dienų terminas yra realus, rašo „Bloomberg“.
NATO narių pagalba – arba jos trūkumas – Irano konflikte pastarosiomis savaitėmis sukėlė D.Trumpo ir sąjungininkių nesutarimų. Kai kurios valstybės narės atsisakė leisti JAV naudotis karinėmis bazėmis smūgiams Iranui vykdyti ir atmetė Amerikos prezidento raginimus padėti atverti Hormuzo sąsiaurį, kol vyksta kovos.
Mojtaba Khamenei teigia, kad Teheranas yra „neabejotinas karo nugalėtojas“
23:32
Iranas perkels strateginio Hormuzo sąsiaurio valdymą į naują etapą, teigiama aukščiausiojo vadovo ajatolos Mojtabos Khamenei pareiškime, kuris buvo perskaitytas per valstybinę televiziją.
„Iranas nesiekia karo, tačiau neatsisakys savo teisių ir laiko visus pasipriešinimo frontus vieningu dariniu“, – priduriama M.Khamenei pareiškime, tvirtinant, kad Teheranas yra „neabejotinas karo nugalėtojas“.
Aukščiausiasis vadovas taip pat teigė, kad žmonės neturėtų palikti Irano gatvių nepaisant „derybų su priešu“ ir kad Teheranas yra pasiryžęs „atkeršyti už kraują“ – savo velionio aukščiausiojo vadovo bei šalies „kankinių“.
M.Khamenei, perėmęs aukščiausiojo vadovo pareigas po to, kai jo tėvas buvo nužudytas karo pradžioje vasarį, konflikto metu viešumoje nepasirodė, o tai sukėlė spekuliacijų, kad jis gali būti sunkiai sužeistas.
Jam priskiriamame pareiškime taip pat raginamos Irano kaimynės arabų šalys „stoti į teisingą pusę“, kad Iranas galėtų „parodyti jums mūsų broliškumą“.
„Hezbollah“ parlamentaras: grupuotė atmeta bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio
22:08
„Hezbollah“ atstovaujantis Libano parlamentaras ketvirtadienį pakartotinai pareiškė, kad kovotojų grupuotė atmeta bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio.
„Kartojame, kad atmetame bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio priešo, ir pabrėžiame būtinybę laikytis nacionalinių principų, tarp kurių svarbiausi yra Izraelio pasitraukimas, karo veiksmų nutraukimas ir gyventojų sugrįžimas į savo kaimus ir miestelius“, – savo pareiškime, kurį paskelbė Irano remiamos grupuotės žiniasklaidos kanalai, pažymėjo Ali Fayyadas.
A.Fayyadas pridūrė, kad grupuotė paragino „Libano vyriausybę reikalauti, kad prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų būtų laikomasi paliaubų“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
Pasak JAV leidinio „Axios“, B.Netanyahu pareiškimas apie derybas buvo paskelbtas po trečiadienį įvykusių pokalbių telefonu su prezidentu Donaldu Trumpu ir Baltųjų rūmų pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
JAV aukšto rango pareigūnai teigė, kad S.Witkoffas B.Netanyahu esą paprašė „sumažinti“ smūgių Libane mastą ir pradėti derybas.
Leidinys taip pat citavo Izraelio aukšto rango pareigūną, kuris teigė, kad tiesioginės derybos prasidės kitą savaitę Vašingtone.
Ministerija: per Izraelio smūgius Libane trečiadienį žuvo daugiau nei 300 žmonių
22:05
Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per ankstesnę dieną Izraelio visoje šalyje suduotus smūgius žuvo daugiau nei 300 žmonių, o mažiausiai 1 150 buvo sužeisti.
Ministerija savo pranešime nurodė, kad „per vakarykščius (trečiadienio) Izraelio priešo oro smūgius, preliminariais duomenimis, žuvo 303 žmonės, o 1 150 buvo sužeisti“, ir pridūrė, kad bendras aukų skaičius nuo kovo 2 dienos, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“, išaugo iki 1 888 žuvusiųjų ir 6 092 sužeistųjų.
Ministerija įspėjo, kad žuvusiųjų skaičius gali dar padidėti, nes tebevyksta paieškos operacijos, taip pat atliekami į ligonines pervežtų kūnų DNR tyrimai.
Izraelis trečiadienį surengė precedento šiame kare neturinčią smūgių bangą, o Izraelio kariuomenė pranešė, kad visame Libane smogė maždaug 100 kovotojų grupuotės „Hezbollah“ taikinių.
Pakistano kompromisinis pasiūlymas išgelbėjo derybas likus kelioms valandoms iki Trumpo nustatyto termino
21:56
Antradienį Pakistanui pavyko tarpininkauti dėl ugnies nutraukimo tarp JAV ir Irano, parengus kompromisinį pasiūlymą, kuriame buvo sušvelninta Irano 10 punktų plano formuluotė, kurią Vašingtonas prieš dieną buvo paskubomis atmetęs. Tai leidiniui „The Times of Israel“ patvirtino du su derybomis susipažinę Izraelio vyriausybės pareigūnai.
Pareigūnų teigimu, Pakistanas nuogąstavo, kad derybos atsidūrė ties žlugimo riba pirmadienį, kai JAV pranešė Islamabadui apie visišką Irano pasiūlymo atmetimą. Tuo metu buvo likusi tik viena diena iki JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyto galutinio termino, po kurio jis grasino susprogdinti Irano energetikos objektus, jei Teheranas nesutiks vėl atverti Hormuzo sąsiaurio.
Po to Pakistanas skubiai parengė kompromisinį pasiūlymą, kuriame išlaikyta dauguma Irano pozicijų, tačiau panaudota formuluotė, kurią Islamabadas laikė „lengviau suvirškinama“ Jungtinėms Valstijoms.
Gavusios šį kompromisinį pasiūlymą iš Pakistano, JAV jį greitai priėmė kaip pakankamą pagrindą deryboms dėl ilgalaikio susitarimo.
Vienas iš pareigūnų „The Times of Israel“ sakė buvęs nustebęs, kaip greitai Vašingtonas sutiko su kompromisiniu pasiūlymu. Anot jo, tai rodo, kaip stipriai JAV norėjo ugnies nutraukimo, nepaisant griežtos D.Trumpo retorikos apie pasirengimą subombarduoti Iraną „iki akmens amžiaus“.
Praėjus kelioms valandoms po JAV pritarimo, gautas ir Irano leidimas kompromisiniam pasiūlymui, o tai leido D.Trumpui paskelbti apie dviejų savaičių paliaubas likus mažiau nei dviem valandoms iki jo nustatyto termino pabaigos.
Tačiau netrukus po D.Trumpo pranešimo Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba paskelbė tai, ką ji pavadino JAV priimto 10 punktų pasiūlymo turiniu.
Du su derybomis susipažinę pareigūnai patvirtino, kad tarybos paskelbtas planas nebuvo Pakistano parengtas kompromisinis pasiūlymas, o kur kas labiau priminė pradinį Irano variantą, kurį JAV pirmadienį atmetė.
Vieno iš pareigūnų teigimu, Iranas senąją pasiūlymo versiją paskelbė dėl vidaus politikos priežasčių, siekdamas įtikinti savo visuomenę, kad privertė JAV priimti pradines Teherano sąlygas.
Irano prezidentas: paliauboms pritarė aukščiausiasis vadovas
21:50
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas teigia, kad sprendimas priimti susitarimą dėl ugnies nutraukimo su JAV buvo priimtas vienbalsiai aukščiausių pareigūnų ir patvirtintas aukščiausiojo vadovo.
Pranešime „Telegram“ programėlėje jis rašo, kad ugnies nutraukimas „nėra silpnumo ženklas, o būdas įtvirtinti didingas Irano pergales“, bei priduria, kad kovos veiksmų pertrauka paskelbta po daugiau nei mėnesį trukusio Irano visuomenės atsparumo ir paramos.
Naujasis Irano aukščiausiasis vadovas Mojtaba Khamenei nebuvo matomas viešumoje, nuotraukose ar vaizdo įrašuose nuo tada, kai perėmė šias pareigas po savo tėvo, aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei, nužudymo karo pradžioje vasario mėnesį.
Vyriausybės šaltinis: Libanas prieš derybas su Izraeliu nori paliaubų
20:51
Prieš pradėdamas bet kokias derybas su Izraeliu, Libanas nori paliaubų, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė Libano vyriausybės pareigūnas.
Kiek anksčiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
„Prieš pradėdamas derybas Libanas nori paliaubų“, – sakė Libano vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
B.Netanyahu pareiškė, kad, „atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ministrų kabinetui vakar nurodžiau kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“.
„Dėmesys derybose bus sutelktas į „Hezbollah“ nuginklavimą ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimą. Izraelis vertina šiandieninį Libano ministro pirmininko raginimą demilitarizuoti Beirutą“, – rašoma jo biuro paskelbtame pranešime.
Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žydų valstybei derybose atstovaus Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Jechielis Leiteris.
Izraelio premjeras sako nurodęs ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu
19:26
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
„Atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ministrų kabinetui vakar nurodžiau kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“, – rašoma jo biuro paskelbtame pranešime.
„Dėmesys derybose bus sutelktas į „Hezbollah“ nuginklavimą ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimą. Izraelis vertina šiandieninį Libano ministro pirmininko raginimą demilitarizuoti Beirutą“, – priduriama pranešime.
Turkija ragina šalis derybose Pakistane laikytis taikinamojo požiūrio
19:25
Turkija ketvirtadienį paragino kariaujančias šalis Irano ir Jungtinių Valstijų derybose, kuriose tarpininkauja Pakistanas, laikytis „taikinamojo“ požiūrio.
„Taip pat labai svarbu, kad šalys derybose, kurios prasidės Pakistane, laikytųsi taikinamojo, lankstaus, kantraus ir konstruktyvaus požiūrio“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas per spaudos konferenciją Ankaroje.
Turkijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad paliaubos Artimuosiuose Rytuose turėtų apimti ir Libaną.
„Tikimės, kad paliaubos bus visiškai įgyvendintos vietoje, įskaitant Libaną, ir kad šis procesas atves prie ilgalaikės taikos“, – pažymėjo H.Fidanas.
Rusija: paliaubos Artimuosiuose Rytuose turi apimti ir Libaną
19:24
Jungtinių Valstijų ir Irano paskelbtos paliaubos Artimųjų Rytų kare turi apimti ir Libaną, ketvirtadienį pareiškė Rusija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su Irano diplomatijos vadovu Abbasu Araghchi pasveikino paliaubas, o ministerija savo pranešime apie pokalbį nurodė, jog „Maskva tvirtai tiki, kad šie susitarimai (...) turi regioninį matmenį ir, visų pirma, taikomi Libanui“.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atskirame pareiškime pasmerkė Izraelio atakas prieš Libaną, teigdama, kad „tokie agresyvūs veiksmai kelia grėsmę besiformuojančiam derybų procesui“.
Libanas buvo įtrauktas į karą po to, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, keršydama už JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Nors Iranas ir JAV vėlų antradienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, Izraelis tvirtina, kad Libanas nėra šio susitarimo dalis.
Ketvirtadienį Izraelis pažadėjo surengti daugiau smūgių prieš „Hezbollah“, atmesdamas vis garsesnius tarptautinius reikalavimus, kad trapios Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubos Persijos įlankoje būtų išplėstos ir apimtų karą Libane.
Per naujausius smūgius žuvo mažiausiai 203 žmonės ir 1 tūkst. buvo sužeisti, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas įspėjo, kad Teheranas laiko Libaną „neatsiejama paliaubų dalimi“, ir pagrasino „stipriu atsaku“.
Merzas davė pažadą dėl NATO ir Amerikos
17:39
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pripažino, kad karas su Iranu tapo NATO „išbandymu nepalankiausiomis sąlygomis“ (angl. stress test), ir sakė nenorintis, kad jis dar labiau apsunkintų transatlantinius santykius.
F.Merzas teigė, kad jis ir D. Trumpas trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė Aljanso ateitį ir kad pasiūlė tai dar kartą aptarti prieš liepos mėnesį Ankaroje, Turkijoje, vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, rašo AP.
F.Merzas sakė, kad „tvirtai ketinu padaryti viską, kad NATO, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, apsaugotų Europą“.
Jis pridūrė, kad „šio Aljanso, bent jau šiuo metu, niekas negali pakeisti, todėl esu labai suinteresuotas jį išsaugoti ir toliau plėtoti kartu su Amerikos prezidentu“.
