- Naujas Trumpo ultimatumas dėl Hormuzo – šį kartą Europai
- ES vyriausioji diplomatė kerta atgal: ne Europa sukūrė tokią situaciją
- Po paliaubų paskelbimo – nesibaigiantis tanklaivių „kamštis“: kas nutiko
- „Panašu, kad pralaimi“: ko JAV nelaimėjo Irane
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Panašu, kad pralaimi“: ko JAV nelaimėjo Irane
11:23
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė pergalę karinėje kampanijoje prieš Iraną praėjus beveik lygiai 24 valandoms po to, kai JAV ir Teheranas paskelbė paliaubas.
Tačiau strateginiu lygmeniu taip neatrodo, rašo portalas „Politico“.
Pasak apžvalgininkų, JAV pajėgos dominavo taktikos srityje, paskandindamos Irano karinį laivyną, paralyžiuodamos jo balistinių raketų ir dronų gamybos pajėgumus ir sunaikindamos didžiąją dalį oro gynybos sistemos.
Tačiau Teheraną pastaruosius 47 metus valdę griežtosios linijos šalininkai tebėra valdžioje. Iranas vis dar turi labai prisodrinto urano atsargų – tai viena iš pagrindinių prezidento Donaldo Trumpo priežasčių pradėti karą. Be to, jis gali teigti naujai įgijęs dominavimą Hormuzo sąsiauryje, o tai kelia vis didesnę grėsmę pasaulio energijos rinkoms.
Šį savaitgalį Pakistane prasidedant deryboms dėl nuolatinės konflikto pabaigos, karas dar kartą patvirtino Irano svarbą regione, įskaitant jo gebėjimą smogti savo kaimynams raketomis ir bepiločiais – ir sukelti ekonominį bei politinį skausmą savo priešininkams.
„Nežinau, kaip šis džinas grįš į butelį, jei JAV iš esmės nepakeis savo strateginių tikslų, – sakė gynybos pareigūnas. – Neįsivaizduoju, ką šiuo metu JAV galėtų pasiūlyti ar pagrasinti Iranui, kad pasiektų patenkinamą rezultatą.“
Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį pateikė naratyvą apie visišką sėkmę ir išvardijo JAV pasiekimus kaip „istorinę ir triuškinančią pergalę“, kuri pasiekė „kiekvieną tikslą“.
Tačiau jis taip pat pažadėjo išlaikyti JAV pajėgas regione, kad užtikrintų, jog Teheranas laikytųsi paliaubų sąlygų, o tai taip pat gali lemti, kad amerikiečių pajėgos gali patirti naujų išpuolių.
Kai kurie diplomatai ir gynybos pareigūnai skeptiškai vertino Pentagono vadovo teiginius.
„Skelbti pergalę, sakant, kad jis dar kartą puls Iraną, atrodo kaip pralaimėjimas“, – kalbėjo vienas Azijos diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems šaltiniams, buvo suteikta galimybė likti anonimu, kad galėtų aptarti itin jautrią temą.
Pasak jo, Iranui „nepralaimėti nereiškia laimėti“.
O kai kurie Pentagono atstovai nesutiko su P.Hegsetho teiginiu, kad Irano režimas – kuriam, kaip teigia Teheranas, dabar vadovauja nužudyto aukščiausiojo lyderio sūnus Mojtaba Khamenei – pradės bendradarbiauti su JAV.
„JAV prezidentas teisus, kad mes iš esmės sunaikinome karinį laivyną ir didžiąją dalį, bet ne visus, jų balistinių raketų ir bepiločių orlaivių pajėgumus, – sakė kitas gynybos pareigūnas. – Tačiau tai iš tikrųjų nieko nepakeis. Žinoma, nebent Irane kiltų didelis sukilimas... bet aš to nematau.“
Pentagonas atkreipė dėmesį į trečiadienį išsakytas P.Hegsetho pastabas. Baltieji rūmai gynė pergalės idėją.
„Prezidentas Trumpas ir sekretorius Hegsethas yra teisūs – Jungtinių Valstijų kariuomenė pasiekė arba viršijo visus mūsų operacijos „Epinis įniršis“ tikslus“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly. Artėjančiose derybose prezidentas „optimistiškai tikisi, kad tai padės užtikrinti ilgalaikę taiką regione“.
Tačiau kai kurie D.Trumpo šalininkai nesutiko, kad tai yra pergalė, pastebi „Politico“.
„Čia esama gilaus paradokso, – sakė vienas Baltiesiems rūmams artimas D.Trumpo sąjungininkas. – Jei nesi pasiruošęs pradėti plataus masto karo, o mes aiškiai nesame pasiruošę, tai išpuoliai galiausiai sustiprina šio siaubingo režimo įtaką. Jie žino, kad Trumpas desperatiškai nori pasitraukti. Ir jie gaus savo duoklę, nors savo atakomis juos ir triuškinome.“
Teheranas reikalaus 2 mln. dolerių už kiekvieną laivą
Pirmieji Irano pasiūlymai dėl karo pabaigos – pagal „10 punktų“ planą – apimtų keletą sunkiai priimtinų nuostatų, įskaitant Teherano teisę imti 2 mln. JAV dolerių rinkliavą iš laivų, plaukiančių per sąsiaurį.
Trečiadienį iš Vengrijos kalbėjęs JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paliaubas pavadino „trapiomis paliaubomis“ ir išjuokė kai kuriuos pirmuosius Irano pasiūlymus. J. D. Vance'as šį savaitgalį Islamabade vyksiančiose derybose vadovaus deryboms iš JAV pusės.
Respublikonų respublikonas Donas Baconas, į atsargą išėjęs oro pajėgų generolas ir Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys, palankiai įvertino kovų sustabdymą, tačiau perspėjo, kad JAV, sudariusios paliaubų susitarimą, tik „įgijo laiko“.
„Kol egzistuos šis režimas, jie kels grėsmę, – sakė jis. – Šiandien esame saugesni, nes Iranas gerokai susilpnėjo. Tačiau vyriausybė vis dar egzistuoja, o tai reiškia, kad jie mums kels grėsmę ilgą laiką.“
Keli laivai spėjo praplaukti
Daug kas vis dar lieka neaišku. Trečiadienį keletas komercinių laivų spėjo praplaukti sąsiaurį, kol Teheranas jį vėl uždarė dėl to, kad Izraelis bombardavo „Hezbollah“ taikinius Beirute. Iranas reikalauja, kad paliaubos apimtų ir karo veiksmų nutraukimą Libane, o D.Trumpas ir Izraelio pareigūnai teigia, kad tai yra atskiras konfliktas, nepriklausantis Irano karo sričiai.
Iranas: „mūsų rankos lieka ant gaiduko“
Nesutarimai dėl Libano – kartu su rinkliavomis ir saugumo garantijomis – yra tik keli iš opių klausimų, kuriuos derybininkai turės spręsti būsimose derybose.
Atrodo, kad abi pusės yra pasirengusios prireikus grįžti į mūšio lauką, rašo „Politico“.
Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba trečiadienį pareiškė, kad „mūsų rankos lieka ant gaiduko“, jei taikos derybos žlugs. Tai pakartojo P.Hegsetho ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Dano Caine'o anksčiau tą pačią dieną išsakytus komentarus, kad JAV pajėgos išliks pasirengusios kovoti.
Mojtaba Khamenei teigia, kad Teheranas yra „neabejotinas karo nugalėtojas“
23:32
Iranas perkels strateginio Hormuzo sąsiaurio valdymą į naują etapą, teigiama aukščiausiojo vadovo ajatolos Mojtabos Khamenei pareiškime, kuris buvo perskaitytas per valstybinę televiziją.
„Iranas nesiekia karo, tačiau neatsisakys savo teisių ir laiko visus pasipriešinimo frontus vieningu dariniu“, – priduriama M.Khamenei pareiškime, tvirtinant, kad Teheranas yra „neabejotinas karo nugalėtojas“.
Aukščiausiasis vadovas taip pat teigė, kad žmonės neturėtų palikti Irano gatvių nepaisant „derybų su priešu“ ir kad Teheranas yra pasiryžęs „atkeršyti už kraują“ – savo velionio aukščiausiojo vadovo bei šalies „kankinių“.
M.Khamenei, perėmęs aukščiausiojo vadovo pareigas po to, kai jo tėvas buvo nužudytas karo pradžioje vasarį, konflikto metu viešumoje nepasirodė, o tai sukėlė spekuliacijų, kad jis gali būti sunkiai sužeistas.
Jam priskiriamame pareiškime taip pat raginamos Irano kaimynės arabų šalys „stoti į teisingą pusę“, kad Iranas galėtų „parodyti jums mūsų broliškumą“.
„Hezbollah“ parlamentaras: grupuotė atmeta bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio
22:08
„Hezbollah“ atstovaujantis Libano parlamentaras ketvirtadienį pakartotinai pareiškė, kad kovotojų grupuotė atmeta bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio.
„Kartojame, kad atmetame bet kokias tiesiogines derybas tarp Libano ir Izraelio priešo, ir pabrėžiame būtinybę laikytis nacionalinių principų, tarp kurių svarbiausi yra Izraelio pasitraukimas, karo veiksmų nutraukimas ir gyventojų sugrįžimas į savo kaimus ir miestelius“, – savo pareiškime, kurį paskelbė Irano remiamos grupuotės žiniasklaidos kanalai, pažymėjo Ali Fayyadas.
A.Fayyadas pridūrė, kad grupuotė paragino „Libano vyriausybę reikalauti, kad prieš imantis bet kokių tolesnių veiksmų būtų laikomasi paliaubų“.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
Pasak JAV leidinio „Axios“, B.Netanyahu pareiškimas apie derybas buvo paskelbtas po trečiadienį įvykusių pokalbių telefonu su prezidentu Donaldu Trumpu ir Baltųjų rūmų pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
JAV aukšto rango pareigūnai teigė, kad S.Witkoffas B.Netanyahu esą paprašė „sumažinti“ smūgių Libane mastą ir pradėti derybas.
Leidinys taip pat citavo Izraelio aukšto rango pareigūną, kuris teigė, kad tiesioginės derybos prasidės kitą savaitę Vašingtone.
Ministerija: per Izraelio smūgius Libane trečiadienį žuvo daugiau nei 300 žmonių
22:05
Libano sveikatos apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad per ankstesnę dieną Izraelio visoje šalyje suduotus smūgius žuvo daugiau nei 300 žmonių, o mažiausiai 1 150 buvo sužeisti.
Ministerija savo pranešime nurodė, kad „per vakarykščius (trečiadienio) Izraelio priešo oro smūgius, preliminariais duomenimis, žuvo 303 žmonės, o 1 150 buvo sužeisti“, ir pridūrė, kad bendras aukų skaičius nuo kovo 2 dienos, kai prasidėjo karas tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“, išaugo iki 1 888 žuvusiųjų ir 6 092 sužeistųjų.
Ministerija įspėjo, kad žuvusiųjų skaičius gali dar padidėti, nes tebevyksta paieškos operacijos, taip pat atliekami į ligonines pervežtų kūnų DNR tyrimai.
Izraelis trečiadienį surengė precedento šiame kare neturinčią smūgių bangą, o Izraelio kariuomenė pranešė, kad visame Libane smogė maždaug 100 kovotojų grupuotės „Hezbollah“ taikinių.
Pakistano kompromisinis pasiūlymas išgelbėjo derybas likus kelioms valandoms iki Trumpo nustatyto termino
21:56
Antradienį Pakistanui pavyko tarpininkauti dėl ugnies nutraukimo tarp JAV ir Irano, parengus kompromisinį pasiūlymą, kuriame buvo sušvelninta Irano 10 punktų plano formuluotė, kurią Vašingtonas prieš dieną buvo paskubomis atmetęs. Tai leidiniui „The Times of Israel“ patvirtino du su derybomis susipažinę Izraelio vyriausybės pareigūnai.
Pareigūnų teigimu, Pakistanas nuogąstavo, kad derybos atsidūrė ties žlugimo riba pirmadienį, kai JAV pranešė Islamabadui apie visišką Irano pasiūlymo atmetimą. Tuo metu buvo likusi tik viena diena iki JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatyto galutinio termino, po kurio jis grasino susprogdinti Irano energetikos objektus, jei Teheranas nesutiks vėl atverti Hormuzo sąsiaurio.
Po to Pakistanas skubiai parengė kompromisinį pasiūlymą, kuriame išlaikyta dauguma Irano pozicijų, tačiau panaudota formuluotė, kurią Islamabadas laikė „lengviau suvirškinama“ Jungtinėms Valstijoms.
Gavusios šį kompromisinį pasiūlymą iš Pakistano, JAV jį greitai priėmė kaip pakankamą pagrindą deryboms dėl ilgalaikio susitarimo.
Vienas iš pareigūnų „The Times of Israel“ sakė buvęs nustebęs, kaip greitai Vašingtonas sutiko su kompromisiniu pasiūlymu. Anot jo, tai rodo, kaip stipriai JAV norėjo ugnies nutraukimo, nepaisant griežtos D.Trumpo retorikos apie pasirengimą subombarduoti Iraną „iki akmens amžiaus“.
Praėjus kelioms valandoms po JAV pritarimo, gautas ir Irano leidimas kompromisiniam pasiūlymui, o tai leido D.Trumpui paskelbti apie dviejų savaičių paliaubas likus mažiau nei dviem valandoms iki jo nustatyto termino pabaigos.
Tačiau netrukus po D.Trumpo pranešimo Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba paskelbė tai, ką ji pavadino JAV priimto 10 punktų pasiūlymo turiniu.
Du su derybomis susipažinę pareigūnai patvirtino, kad tarybos paskelbtas planas nebuvo Pakistano parengtas kompromisinis pasiūlymas, o kur kas labiau priminė pradinį Irano variantą, kurį JAV pirmadienį atmetė.
Vieno iš pareigūnų teigimu, Iranas senąją pasiūlymo versiją paskelbė dėl vidaus politikos priežasčių, siekdamas įtikinti savo visuomenę, kad privertė JAV priimti pradines Teherano sąlygas.
Irano prezidentas: paliauboms pritarė aukščiausiasis vadovas
21:50
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas teigia, kad sprendimas priimti susitarimą dėl ugnies nutraukimo su JAV buvo priimtas vienbalsiai aukščiausių pareigūnų ir patvirtintas aukščiausiojo vadovo.
Pranešime „Telegram“ programėlėje jis rašo, kad ugnies nutraukimas „nėra silpnumo ženklas, o būdas įtvirtinti didingas Irano pergales“, bei priduria, kad kovos veiksmų pertrauka paskelbta po daugiau nei mėnesį trukusio Irano visuomenės atsparumo ir paramos.
Naujasis Irano aukščiausiasis vadovas Mojtaba Khamenei nebuvo matomas viešumoje, nuotraukose ar vaizdo įrašuose nuo tada, kai perėmė šias pareigas po savo tėvo, aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei, nužudymo karo pradžioje vasario mėnesį.
Vyriausybės šaltinis: Libanas prieš derybas su Izraeliu nori paliaubų
20:51
Prieš pradėdamas bet kokias derybas su Izraeliu, Libanas nori paliaubų, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė Libano vyriausybės pareigūnas.
Kiek anksčiau Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
„Prieš pradėdamas derybas Libanas nori paliaubų“, – sakė Libano vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
B.Netanyahu pareiškė, kad, „atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ministrų kabinetui vakar nurodžiau kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“.
„Dėmesys derybose bus sutelktas į „Hezbollah“ nuginklavimą ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimą. Izraelis vertina šiandieninį Libano ministro pirmininko raginimą demilitarizuoti Beirutą“, – rašoma jo biuro paskelbtame pranešime.
Izraelio žiniasklaidos priemonės pranešė, kad žydų valstybei derybose atstovaus Izraelio ambasadorius Jungtinėse Valstijose Jechielis Leiteris.
Izraelio premjeras sako nurodęs ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu
19:26
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė nurodęs savo ministrų kabinetui pradėti tiesiogines derybas su Libanu, siekiant nuginkluoti kovotojų grupuotę „Hezbollah“ ir užmegzti „taikius santykius“ tarp dviejų šalių.
„Atsižvelgdamas į pakartotinius Libano prašymus pradėti tiesiogines derybas su Izraeliu, ministrų kabinetui vakar nurodžiau kuo greičiau pradėti tiesiogines derybas su Libanu“, – rašoma jo biuro paskelbtame pranešime.
„Dėmesys derybose bus sutelktas į „Hezbollah“ nuginklavimą ir taikių santykių tarp Izraelio ir Libano užmezgimą. Izraelis vertina šiandieninį Libano ministro pirmininko raginimą demilitarizuoti Beirutą“, – priduriama pranešime.
Turkija ragina šalis derybose Pakistane laikytis taikinamojo požiūrio
19:25
Turkija ketvirtadienį paragino kariaujančias šalis Irano ir Jungtinių Valstijų derybose, kuriose tarpininkauja Pakistanas, laikytis „taikinamojo“ požiūrio.
„Taip pat labai svarbu, kad šalys derybose, kurios prasidės Pakistane, laikytųsi taikinamojo, lankstaus, kantraus ir konstruktyvaus požiūrio“, – pareiškė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas per spaudos konferenciją Ankaroje.
Turkijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad paliaubos Artimuosiuose Rytuose turėtų apimti ir Libaną.
„Tikimės, kad paliaubos bus visiškai įgyvendintos vietoje, įskaitant Libaną, ir kad šis procesas atves prie ilgalaikės taikos“, – pažymėjo H.Fidanas.
Rusija: paliaubos Artimuosiuose Rytuose turi apimti ir Libaną
19:24
Jungtinių Valstijų ir Irano paskelbtos paliaubos Artimųjų Rytų kare turi apimti ir Libaną, ketvirtadienį pareiškė Rusija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su Irano diplomatijos vadovu Abbasu Araghchi pasveikino paliaubas, o ministerija savo pranešime apie pokalbį nurodė, jog „Maskva tvirtai tiki, kad šie susitarimai (...) turi regioninį matmenį ir, visų pirma, taikomi Libanui“.
Ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atskirame pareiškime pasmerkė Izraelio atakas prieš Libaną, teigdama, kad „tokie agresyvūs veiksmai kelia grėsmę besiformuojančiam derybų procesui“.
Libanas buvo įtrauktas į karą po to, kai Teherano remiama kovotojų grupuotė „Hezbollah“ atakavo Izraelį, keršydama už JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Nors Iranas ir JAV vėlų antradienį susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų, Izraelis tvirtina, kad Libanas nėra šio susitarimo dalis.
Ketvirtadienį Izraelis pažadėjo surengti daugiau smūgių prieš „Hezbollah“, atmesdamas vis garsesnius tarptautinius reikalavimus, kad trapios Jungtinių Valstijų ir Irano paliaubos Persijos įlankoje būtų išplėstos ir apimtų karą Libane.
Per naujausius smūgius žuvo mažiausiai 203 žmonės ir 1 tūkst. buvo sužeisti, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija. Tuo tarpu Irano parlamento pirmininkas įspėjo, kad Teheranas laiko Libaną „neatsiejama paliaubų dalimi“, ir pagrasino „stipriu atsaku“.
Merzas davė pažadą dėl NATO ir Amerikos
17:39
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pripažino, kad karas su Iranu tapo NATO „išbandymu nepalankiausiomis sąlygomis“ (angl. stress test), ir sakė nenorintis, kad jis dar labiau apsunkintų transatlantinius santykius.
F.Merzas teigė, kad jis ir D. Trumpas trečiadienį per pokalbį telefonu aptarė Aljanso ateitį ir kad pasiūlė tai dar kartą aptarti prieš liepos mėnesį Ankaroje, Turkijoje, vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, rašo AP.
F.Merzas sakė, kad „tvirtai ketinu padaryti viską, kad NATO, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, apsaugotų Europą“.
Jis pridūrė, kad „šio Aljanso, bent jau šiuo metu, niekas negali pakeisti, todėl esu labai suinteresuotas jį išsaugoti ir toliau plėtoti kartu su Amerikos prezidentu“.
