- Irano uostų blokada: JAV grasina panaudoti jėgą
- JAV sąjungininkai neprisijungs prie Trumpo karo: kas jų laukia
- Britų politikų žodžiai Trumpui nepatiks: „Elgiasi kaip mafijos bosas“
- Iranas traukia lemtingą kozirį: pagrasino suduoti smūgį naujai JAV silpnajai vietai
- Trumpas spaudžia gazą: siunčia tūkstančius papildomų karių
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Irano uostų blokada: JAV grasina panaudoti jėgą
22:16
JAV karinio jūrų laivyno karo laivai praneša prekybiniams laivams Irano vandenyse ir aplink jį, kad yra pasirengę į juos įlipti ir prireikus panaudoti jėgą, siekdami priversti laikytis blokados reikalavimų laivams, prekiaujantiems su Iranu. Apie tai rašo naujienų agentūra „Associated Press“.
„Nebandykite pažeisti blokados. Laivai, plaukiantys į Irano uostus arba iš jų, bus sustabdyti ir konfiskuoti. Apgręžkite laivą ir pasiruoškite patikrinimui. Jei nesilaikysite šios blokados, panaudosime jėgą. Visos JAV karinio jūrų laivyno pajėgos yra pasirengusios priversti laikytis šių reikalavimų“, – teigiama JAV Centrinės vadavietės socialiniuose tinkluose paskelbtame garso pranešime.
Vienas pareigūnas agentūrai patvirtino, kad šis pranešimas šiuo metu transliuojamas visiems laivams regione.
Izraelio saugumo kabinetas svarsto galimas paliaubas Libane
01:12
Izraelio saugumo kabinetas trečiadienį susirinko aptarti galimo ugnies nutraukimo Libane, pranešė aukštas Izraelio pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“.
Kitas aukštas Izraelio pareigūnas sakė, kad šalies premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė patiria didelį spaudimą iš Vašingtono siekiant pasiekti paliaubas Libane.
Tačiau tuo metu, kai posėdžiavo saugumo kabinetas, B.Netanyahu paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad Izraelio kariuomenė toliau smogia „Hezbollah“ ir netrukus „paims“ pietų Libano miestą Bint Jbeilą.
B.Netanyahu sakė, kad nurodė kariuomenei toliau stiprinti vadinamąją „saugumo zoną“ – teritoriją, kurią planuojama okupuoti – pietų Libane, tuo pačiu metu derantis dėl taikos susitarimo su Libano vyriausybe.
Antradienį Vašingtone vyko retas Izraelio ir Libano vyriausybių atstovų susitikimas.
„Šios derybos nevyko daugiau nei 40 metų. Jos vyksta dabar, nes esame labai stiprūs, ir šalys kreipiasi į mus – ne tik Libanas“, – sakė B.Netanyahu.
Irano žiniasklaida: šalis sustabdė naftos chemijos produktų eksportą
23:50
Irano žiniasklaida pranešė, kad šalis „iki atskiro pranešimo“ sustabdė visų naftos chemijos produktų eksportą, siekdama patenkinti „vidaus poreikius“.
Nuo karo pradžios Izraelis prisiėmė atsakomybę už išpuolius prieš keletą naftos chemijos kompleksų Irane.
Irano žiniasklaidos priemonė „Jamaran“ teigia, kad kai kurie objektai buvo „sunkiai apgadinti“, o gamybą sustabdė daugiau nei 50 naftos chemijos kompleksų.
Šios pramonės produktai apima viską nuo plastikų iki trąšų, o tai reiškia, kad šis poveikis gali paveikti keletą pramonės šakų ir darbo vietų Irane.
JAV skelbia apie naujas sankcijas Irano naftai
23:28
JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas daugiau nei dviem dešimtims asmenų, įmonių ir laivų, kurie, kaip teigiama, yra susiję su Irano naftos ir gamtinių dujų eksportu, praneša CNN.
Visos šios organizacijos priklauso tinklui, kuriam vadovauja Mohammedas Hosseinas Shamkhani, kurio tėvas buvo nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vyriausiasis politinis patarėjas ir taip pat žuvo per JAV ir Izraelio smūgius, teigė iždo departamentas.
Sankcijos taikomos devyniems laivams – naftos ir suskystintų naftos dujų tanklaiviams – bei kelioms įmonėms, įsikūrusioms Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Šis pranešimas paskelbtas kitą dieną po to, kai departamentas paskelbė, kad taip pat atnaujins sankcijas visai Irano naftai, po to, kai Teheranui buvo laikinai suteikta vieno mėnesio licencija parduoti naftą, kuri buvo laikoma tanklaiviuose.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas šiandien užsiminė apie JAV pasiryžimą taikyti tolesnes sankcijas, sakydamas, kad yra pasirengęs taikyti „antrines sankcijas“ šalims, perkančioms Irano naftą.
„Bloomberg“: JAV ir Iranas svarsto pratęsti paliaubas
21:02
Pasak su šiuo klausimu susipažinusio šaltinio, JAV ir Iranas svarsto galimybę pratęsti antradienį pasibaigsiančias paliaubas dar dviem savaitėmis, kad būtų daugiau laiko derėtis dėl taikos susitarimo, praneša agentūra „Bloomberg“.
Šaltinis teigė, kad tarpininkai stengiasi surengti technines derybas, siekdami išspręsti labiausiai ginčytinus klausimus. Pasak jo, tarp jų – Hormuzo sąsiaurio atidarymas ir Irano branduolinio urano sodrinimas.
Jei derybos bus sėkmingos, jos galėtų sudaryti sąlygas kitam derybų raundui tarp šalių, sakė asmuo.
Vis dar nėra garantijų, kad paliaubos bus pratęstos, o JAV dar tam nepritarė, sakė su šiuo klausimu susipažinęs JAV pareigūnas.
Irano užsienio reikalų ministerija agentūrai iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
Nei Iranas, nei JAV nenori grįžti prie karo veiksmų, teigė kitas su derybomis susipažinęs asmuo.
Kalbėdama su žurnalistais Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline teigė, kad pranešimai, jog JAV paprašė oficialiai pratęsti paliaubas, yra „neteisingi“.
JAV giriasi sėkminga Irano uostų blokada
20:15
JAV kariuomenė pranešė, kad per pirmąsias 48 valandas nuo Irano uostų blokados sėkmingai sustabdė devynis laivus, bandžiusius išplaukti iš valstybės uostų.
„Devyni laivai pakluso JAV pajėgų nurodymui apsisukti ir grįžti į Irano uostą arba pakrantės zoną“, – savo „X“ paskyroje pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose.
„Nė vienam laivui nepavyko praplaukti pro JAV pajėgas“, – teigė CENTCOM.
Leidinys „The Guardian“ pastebi, jog sekimo duomenys, panašu, prieštarauja JAV pranešimams.
Antradienio duomenys rodo, kad mažiausiai trys laivai, išplaukę iš Irano uostų, perplaukė Hormuzo sąsiaurį, nors kai kurie šiuo maršrutu plaukę laivai vėliau apsisuko.
Trumpas padarė pareiškimą apie karą Irane
20:06
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „Fox Business“ sakė, kad, jo nuomone, karas su Iranu „beveik baigėsi“.
„Manau, kad jis beveik baigėsi. Aš manau, kad jis beveik baigėsi“, – sakė D.Trumpas, taip pat pridurdamas, kad, jo nuomone, pasibaigus konfliktui ekonomika „visiškai“ atsigaus.
Kinijos diplomatijos vadovas Iranui: Pekinas palaiko „taikos derybų pagreitį“
19:55
Kinijos diplomatijos vadovas trečiadienį per pokalbį telefonu Irano užsienio reikalų ministrui pasakė, kad Pekinas „palaiko paliaubų ir taikos derybų pagreičio išlaikymą“.
Tai įvyko tuo metu, kai Pakistano derybininkai atvyko į Teheraną aptarti antrojo JAV ir Irano derybų etapo.
Taikos derybos atitinka „pagrindinius Irano žmonių interesus, taip pat yra bendra regiono šalių ir tarptautinės bendruomenės viltis“, teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame cituojamas Wang Yi (Vang I).
Jis teigė, kad Kinija yra pasirengusi toliau atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose, nors savaitgalį Islamabade vykęs pirmasis Irano ir JAV derybų etapas baigėsi be susitarimo.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) teigė, kad Teheranas „tikisi, jog Kinija atliks teigiamą vaidmenį skatinant taiką ir nutraukiant konfliktą“, rašoma Kinijos pranešime.
A. Araghchi taip pat išreiškė „Irano norą toliau ieškoti racionalaus, realistiško sprendimo taikių derybų būdu“, teigiama jame.
Wang Yi taip pat sakė, kad Irano, kaip šalies, besiribojančios su itin svarbiu Hormuzo sąsiauriu, „suverenus saugumas ir teisėtos teisės bei interesai turėtų būti gerbiami ir saugomi“, o „tuo pat metu (...) turėtų būti garantuota laivybos laisvė ir saugumas“.
Pirmasis naftos tanklaivis po JAV blokados perplaukė Hormuzo sąsiaurį
19:19
Remdamasi pasaulinės laivybos stebėjimo tarnybos duomenimis, naujienų agentūra AP rašo, jog po Maltos vėliava plaukiojantis laivas yra pirmasis naftos tanklaivis, kuris plaukia per Hormuzo sąsiaurį nuo tada, kai Jungtinės Valstijos užblokavo Irano uostus.
Tikimasi, kad tanklaivis ketvirtadienį atplauks į Basrą, Irake, kur uostai nėra blokuojami JAV. „Marine Traffic“ pranešė, kad laivas vėl bandė praplaukti sąsiaurį po to, kai beveik dvi dienas stovėjo Omano įlankoje.
Linas Linkevičius. Karas Irane. Optimaliausia išeitis
18:47
Paliaubos greitai baigsis, bet jaučiama, kad tęsti karo didelio entuziazmo nėra. Derybos formaliai vėl atsinaujins dar šią savaitę, nors diplomatiniai kanalai ir taip niekada nebuvo uždaryti. Galima, žinoma, dar pratęsti paliaubas, duoti daugiau laiko. Bet, jei kategoriški reikalavimai iš abiejų pusių nesikeis, vėl nebus jokių rezultatų, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Esminis ir jautriausias klausimas – urano sodrinimas. Teigiama, kad JAV ir taip atsitraukė, vietoje kategoriško ir maksimalaus reikalavimo Iranui niekada negrįžti prie sodrinimo, nusileido iki reikalavimo atidėti tai 20 metų. Teigiama, kad Iranas sutiktų tik su 5 metų laikotarpiu.
Išlieka problema, ką daryti su šiuo metu sukauptu sodrintu uranu. Net rusai mėgino „įkišti trigrašį“, pasisiūlydami perimti jį saugojimui. Bet pasiūlymas politiškai gana komplikuotas ir vargu ar praktiškai įgyvendinamas.
Nors dauguma amerikiečių tebereikalauja nutraukti karą ir net tarp MAGA judėjimo auga nepasitenkinimas, vis tebesigirdi raginimai „pribaigti Iraną čia ir dabar“. Emociškai tokie norai gal ir paaiškinami, bet praktiškai taip pat pasmerkti įstrigti.
Iranas vis dar turi minų, raketų, dronų. Panašu, kad ir viduje situacija pakankamai konsoliduota, nepaisant opozicijos, kuri, be abejo, egzistuoja, bet yra gana susiskaldžiusi, suvaržyta ir neturi reikšmingos įtakos.
JAV šiuo metu pačios mėgina blokuoti kanalą, kad Iranas negalėtų iš to pasipelnyti. Pastangos gali stipriai apriboti eismą, bet visiškai uždaryti tranzito vis tiek nepavyks. Blokada bus dalinė ir, kas ne mažiau jautru ir skausminga, dėl to vėl sukils naftos kainos. Iranui atsiranda proga pasišaipyti JAV, padėkoti už pagalbą blokuojant sąsiaurį.
Geriausia, jei abi pusės paskelbtų pergalę ir atsitrauktų
Kaip jau esu rašęs anksčiau, optimaliausias sprendimas būtų, jei abi pusės paskelbtų pergalę ir atsitrauktų.
JAV konstatuotų tai, ką jau ne kartą akcentavo – „visišką Irano sutriuškinimą“. Juk sugriovė karinę galią, sunaikino oro pajėgas, jūrų pajėgas, karinę infrastruktūrą, nužudė politinius, dvasinius lyderius ir pagrindinius karo vadus. O Iranas taip pat pasiekė „istorinę pergalę“, nes atsilaikė prieš galingiausią pasaulio valstybę ir net privertė ją derėtis.
Faktiškai sąsiauris vėl atsivertų pagal kažkokias neformalias taisykles, sankcijos išliktų, įtampa taip pat, bet oficialios taikos sutarties taip pat nebūtų.
Paliaubos būtų trapios, viena pusė kaltintų kitą pažeidimais, bet aktyvūs plataus masto karo veiksmai nevyktų.
Būtų tokia valdoma aklavietė su „veido išsaugojimu“. Ne kažkas, bet daugiau šiuo metu būtų sunku tikėtis.
JAV sąjungininkai neprisijungs prie Trumpo karo: kas jų laukia
18:01
Tai ne jų karas. Tačiau tai tampa jų politiniu ir ekonominiu košmaru, sako CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas.
Pasaulio lyderiai, kurie priešinosi JAV ir Izraelio puolimui prieš Iraną, blaškosi tarp Donaldo Trumpo pykčio dėl jų nesugebėjimo įsitraukti į konfliktą ir rinkėjų, kurie yra labai priešiškai nusiteikę karo ir Amerikos prezidento atžvilgiu.
Jų dilema keičia JAV ir jų sąjungininkių tarpusavio santykių dinamiką. Lyderiai, kurie anksčiau stengėsi nuraminti ir paglostyti galingiausią pasaulio žmogų, dabar drįsta jį kritikuoti ir siekia distancijos. Jie tai daro ne tik dėl antipatijos Amerikos užsienio politikai, bet ir dėl su karu susijusio spaudimo, keliančio grėsmę jų žmonių pragyvenimui, taigi ir jų pačių vyriausybėms bei karjerai, pastebi CNN.
Trūko kantrybė Meloni ir Starmeriui
Net lyderiai, kurie bandė formuoti D.Trumpo antrosios kadencijos elgesį, reaguoja į jo panieką. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį pareiškė, kad D.Trumpo išpuoliai prieš popiežių Leoną XIV yra „nepriimtini“. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, kurio draugystė su D.Trumpu nutrūko dėl karo, praėjusią savaitę sakė, kad jam „nusibodo“, jog dėl D.Trumpo veiksmų britams tenka mokėti didesnes sąskaitas už energiją.
Lyderiai reaguoja į karo pasekmes, kurių negali kontroliuoti, o tai įkūnija antradienį paskelbtas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įspėjimas, kad pasaulis linksta prie „nepalankaus“ scenarijaus, pagal kurį šiais metais augimas sieks tik 2,5 proc., nors 2025 m. buvo 3,4 proc.
Katastrofa Britanijos premjerui
Šalims, priklausomoms nuo Artimųjų Rytų dujų ir naftos tiekimo, gali būti dar blogiau. TVF sumažino savo 2026 m. Didžiosios Britanijos augimo prognozę iki 0,8 proc., palyginti su ankstesne 1,3 proc. prognoze. Tai būtų katastrofa į pavojų patekusiai K.Starmerio vyriausybei, kuri nesugebėjo įvykdyti savo pažado atgaivinti ekonomiką.
Kita svarbi JAV sąjungininkė – Japonija – taip pat patiria spaudimą, nes yra priklausoma nuo Artimųjų Rytų energijos išteklių. Dėl didesnių gabenimo išlaidų auga kainos ir kyla grėsmė, kad šiek tiek padidės darbo užmokesčio išlaidos. Ministrė pirmininkė Sanae Takaichi nesitikėjo, kad netrukus po istorinės pergalės vasario mėn. rinkimuose susidurs su tokiais sunkumais.
Dar prieš karą su Iranu D.Trumpas buvo labai nepopuliarus daugelyje sąjungininkų šalių. Praėjusiais metais atlikta „Pew Research“ apklausa parodė, kad JAV prezidento palankumo reitingai daugiau nei dešimtyje šalių siekė 35 proc. arba mažiau. Tik keliose šalyse, įskaitant Izraelį ir Nigeriją, jo pritarimas buvo didesnis nei buvusio prezidento Joe Bideno.
Grėsmė draugystei
Šis atotrūkis yra ne tik kliuvinys, kuris tęsis visą likusį D.Trumpo administracijos laikotarpį. Jis kelia grėsmę aljansams, kurie dešimtmečius didino JAV politinę ir ekonominę galią. Tuo tarpu dėl D.Trumpo antipatijos NATO abipusės gynybos garantijos atrodo trapios, net jei jis nenuspręs visiškai išvesti JAV iš organizacijos.
D.Trumpo Baltieji rūmai savo retorikoje ir užsienio politikos dokumentuose aiškiai parodė, kad JAV vienašališkos galios taikymą laiko geriausiu būdu apsaugoti JAV interesus XXI amžiuje, sako CNN. Atrodo, kad prezidentas NATO laiko ne gynybiniu aljansu, o įrankiu, kuriuo jis gali įgyvendinti savo užsienio politikos interesus – pavyzdžiui, pasirinktame kare Irane. Jis mažai toleruoja sąjungininkus, kurie remiasi JAV gynybiniu skėčiu, bet atsisako dalyvauti jo karuose.
Tačiau pasirašyti įsipareigojimą kariauti daugeliui sąjungininkų lyderių yra politiškai neįmanoma. Jie susiduria su rinkėjais, kurie karą su Iranu laiko neprotingu, mažai prognozuojamu ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę. D.Trumpo sunkių sąjungininkų karo nuostolių, patirtų karuose po Rugsėjo 11-osios, menkinimas tik pagilino jų rinkėjų antipatiją prezidentui.
Trumpo spaudimo paradoksas
D.Trumpo Baltieji rūmai niekada nerodė didelio susirūpinimo dėl politinių problemų, kurias jo neįprastas stilius sukelia sąjungininkų lyderiams. Atrodo, kad jis niekina šiuolaikinę Europą. Savo nacionalinio saugumo strategijoje jis įtvirtino paramą ten veikiančioms populistinėms grupuotėms, kovojančioms už labiau centristinių pažiūrų lyderių nuvertimą. J.D. Vance'as teigė, kad tradicinė Europa ir jos vertybės gali būti prarastos dėl imigracijos iš daugiausia musulmoniškų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių.
D.Trumpas, regis, tiki, kad yra populiarus užsienyje, ir tvirtina, kad dėl jo demonstruojamos Amerikos galios Jungtinės Valstijos tapo kaip niekad gerbiamos kaip „karščiausia“ tauta planetoje.
Iždo sekretorius Scottas Bessentas, D.Trumpo prekybos karų su sąjungininkų valstybėmis iešmininkas, antradienį stengėsi sumažinti karo su Iranu poveikį nekariaujančioms valstybėms, sakydamas, kad TVF „tikriausiai persistengė“.
Europos lyderiai gali vis atviriau kritikuoti D.Trumpą. Tačiau jie turi tik tiek laisvės. Jų pozicijas dažnai pakerta didžiausia jų atsakomybė santykiuose su JAV – susilpnėjusi kariuomenė, pastebi CNN apžvalgininkas.
Kai D.Trumpas skundėsi, kad NATO sąjungininkės nesiuntė laivų atverti Hormuzo sąsiaurio, jis pataikė į skaudų tašką. Ne tik dėl to, kad sąjungininkų lyderiai neturėjo politinio palaikymo tai padaryti – po daugelį metų trukusio gynybos išlaidų mažinimo NATO valstybės tikriausiai nebeturi pajėgumų įvykdyti tokią misiją.
Kai D.Trumpas svarsto apie pasitraukimą iš NATO, jis žaidžia svarbia korta: rimtas apginklavimas Europoje gali palaužti vyriausybes dėl nepopuliaraus sveikatos apsaugos ir socialinių programų mažinimo.
Taigi net ir atsigręždami prieš D.Trumpą dėl savo politinės karjeros išsaugojimo, jo atstumtieji Europos partneriai negali rizikuoti visiškai nutraukti santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau kuo labiau prezidentas reikalauja jų įsitraukimo į nepopuliarų karą, tuo mažiau politinės erdvės jie turi padėti jam jį užbaigti, sako apžvalgininkas.
