Karas Irane. Trumpas: taikos susitarimui su Iranu nebėra jokių kliūčių

Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.

Jeanne Accorsini/SIPA / Jeanne Accorsini/SIPA

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) penktadienį pareiškė vadovausiančios tarptautinei misijai, kuri sieks užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, ir kartu pabrėžė, kad šios pajėgos bus išimtinai gynybinio pobūdžio ir bus dislokuotos tik tada, kai bus pasiektas susitarimas dėl ilgalaikės taikos regione.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad šios pajėgos yra kuriamos, kai kartu pirmininkavo Paryžiuje surengtoms tarptautinėms deryboms, kuriose daugiausia dėmesio buvo skirta pastangoms užtikrinti laisvą prekybos srautą per šį svarbų laivybos koridorių.

Konferencija, kuri daugiausia vyko vaizdo ryšiu, subūrė iš viso 49 šalis iš Europos ir Azijos, kurioms atstovavo įvairių lygių atstovai, įskaitant dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovų.

Jungtinės Valstijos ir Iranas, kaip kariaujančios šalys, susitikime nedalyvavo.

Iranas įvedė sąsiaurio blokadą, kai tik JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo karą prieš Islamo Respubliką.

Ekonominis poveikis pasklido po visą pasaulį, pakurstęs baimes dėl infliacijos, susirūpinimą dėl degalų tiekimo ir nerimą dėl maisto trūkumo.

Tačiau rinkos atsikvėpė su palengvėjimu, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi savo įraše socialiniame tinkle „X“, kuris buvo paskelbtas vykstant deryboms Paryžiuje, pranešė, kad Hormuzo sąsiauris dabar yra atvertas komerciniams laivams, kol tęsiasi paliaubos Artimuosiuose Rytuose.

„Neutrali“ misija

K. Starmeris pareiškė, kad tarptautinė misija galėtų būti dislokuota, „kai tik susidarys sąlygos“.

„Tai bus griežtai taiki ir gynybinė misija, skirta užtikrinti komercinės laivybos saugumą ir paremti išminavimą“, – sakė britų premjeras ir pridūrė, kad „daugiau nei tuzinas šalių jau pasisiūlė prisidėti savo ištekliais“.

Vadovai palankiai įvertino Teherano pranešimą apie sąsiaurio atvėrimą komercinei laivybai, kol tęsiasi paliaubos, tačiau paragino „visas šalis visiškai ir besąlygiškai jį atidaryti“, sakė E.Macronas.

Prancūzijos prezidentas teigė, kad dėl šio Irano pranešimo tarptautinė misija tampa „dar svarbesnė, nes būtent ji leis įtvirtinti šiuos susitarimus artimiausiu metu ir, svarbiausia, suteiks galimybę užtikrinti, kad jie būtų ilgalaikiai“.

E.Macronas misiją apibūdino kaip „neutralią“ ir „visiškai nepriklausomą nuo kariaujančių šalių“, dalyvaujančių kare.

Susitikime asmeniškai dalyvavusi Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sakė, kad jos šalis yra „pasirengusi dalyvauti“ pajėgose, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia turi būti nutraukti karo veiksmai.

Paryžiuje taip pat buvęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pridūrė, jog būtų „pageidautina“, kad misijoje dalyvautų Jungtinės Valstijos.

„Sustabdyti pasaulinę ekonominę žalą“

Susitikimas buvo proga Europai parodyti savo gebėjimus po to, kai JAV diplomatinėse pastangose užbaigti karą ją iš esmės nustūmė į šalį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose parašė atmetęs NATO pasiūlymą padėti užtikrinti saugumą Hormuzo sąsiauryje po to, kai Iranas paskelbė jį vėl atidarantis.

JAV vadovaujamo aljanso D.Trumpas paprašė „laikytis atokiau“.

„Dabar, kai situacija Hormuzo sąsiauryje baigėsi, sulaukiau NATO skambučio su klausimu, ar mums nereikia pagalbos. PASAKIAU JIEMS LAIKYTIS ATOKIAU, NEBENT JIE TIESIOG NORI PRISIKRAUTI SAVO LAIVUS NAFTOS“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas.

„Kai jų reikėjo, jie buvo nenaudingi, Popierinis Tigras!“ – pridūrė D.Trumpas.

Nebuvo aišku, ar jis turėjo omenyje Paryžiaus derybas, kuriose NATO nebuvo atstovaujama.

K.Starmeris sakė, kad „pasauliui reikia, jog Hormuzo sąsiauris būtų visiškai atviras, nes tik taip galime išlaikyti žemas kainas savo žmonėms ir sustabdyti pasaulinę ekonominę žalą“.

Jis palankiai įvertino Irano pranešimą apie Hormuzo sąsiaurio atidarymą, tačiau įspėjo, kad „turime įsitikinti, jog tai yra ilgalaikis ir įgyvendinamas pasiūlymas“.

Kitą savaitę kariuomenių vadai susitiks Jungtinės Karalystės karinėje vadavietėje netoli Londono, kad aptartų tolesnes detales, pranešė K.Starmerio biuras.

Irano užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad šalies sodrinto urano atsargos „niekur“ nebus perkeltos, paneigdama ankstesnį JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Islamo Respublika sutiko jas perduoti.

„Irano sodrintas uranas niekur nebus perkeltas“, – valstybinei televizijai sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

D.Trumpas savo platformoje „Truth Social“ anksčiau penktadienį parašė, kad „JAV gaus visas Branduolines „Dulkes“, sukurtas mūsų puikiųjų bombonešių B2“, turėdamas omenyje branduolines medžiagas, palaidotas per Jungtinių Valstijų pernykščius smūgius.

/ AP

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, jog būtų „pageidautina“, kad JAV dalyvautų bet kokioje misijoje, kuri galėtų būti surengta siekiant užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

Po susitikimo Paryžiuje per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Italijos lyderiais kalbėjęs F.Merzas sakė, kad Vokietija „dalyvaus vykstančiose tolesnėse karinio planavimo diskusijose, o taip pat, jei įmanoma, palankiai vertintume Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimą“.

„Sparčiai kylančios energijos kainos turi kuo greičiau vėl nukristi, o šis karas neturi tapti transatlantiniu testavimu nepalankiausiomis sąlygomis“, – sakė Vokietijos kancleris.

Jis pridūrė, kad Vokietijos indėlis į tarptautinę misiją Hormuzo sąsiauryje „gali, pasibaigus karo veiksmams, apimti Bundesvero dislokavimą“.

Tačiau jis pabrėžė, kad prieš Berlynui prisijungiant prie misijos būtinas „patikimas teisinis pagrindas, pavyzdžiui, Saugumo Tarybos rezoliucijos forma“.

Vokietijos pajėgos galiausiai galėtų padėti „šalinant minas ir vykdant jūrinę žvalgybą“, pridūrė F.Merzas.

Hormuzo sąsiaurio vaizdas iš palydovo / Ales Utouka / Alamy

Iranui paskelbus, kad Hormuzo sąsiauris bus vėl atidarytas komercinei laivybai, vienas karinis pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Islamo Respublika neleis kariniams laivams plaukti šiuo svarbiu vandens keliu.

„Karinių laivų tranzitas per Hormuzo sąsiaurį tebėra draudžiamas“, – valstybinei televizijai sakė aukšto rango karinis pareigūnas.

Jis pridūrė, kad civiliniai laivai šiuo vandens keliu turės plaukti tik nustatytais maršrutais ir gavę Irano revoliucinės gvardijos laivyno leidimą.

Donaldas Trumpas / Drew Angerer / AFP

Taikos susitarimui su Iranu nebeliko „jokių kliūčių“, naujienų agentūrai AFP penktadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pridūrė, kad susitarimas yra „labai arti“.

D.Trumpas tai pareiškė po virtinės įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose jis gyrė pažangą atveriant Hormuzo sąsiaurį ir nutraukiant Irano branduolinę programą.

„Esame labai arti. Atrodo, kad tai bus labai gerai visiems. Ir esame labai arti susitarimo“, – sakė D.Trumpas per trumpą pokalbį telefonu su agentūra AFP iš Las Vegaso.

„Sąsiauris bus atvertas, jis jau atvertas. Ir viskas vyksta labai gerai“, – pažymėjo JAV lyderis.

Pakistane praėjusį savaitgalį surengtas pirmasis JAV ir Irano derybų ratas baigėsi nepasiekus taikos susitarimo, tačiau D.Trumpas yra sakęs, kad antrasis ratas gali įvykti netrukus.

JAV prezidentas yra sakęs, jog JAV visų pirma reikalauja, kad Iranas niekada negalėtų sukurti branduolinio ginklo, o ketvirtadienį jis sakė, kad Iranas sutiko perduoti savo sodrinto urano atsargas.

Paklaustas, kokių liko kliūčių ar nesutarimų siekiant susitarimo, D.Trumpas atsakė: „Visiškai jokių kliūčių (ar nesutarimų).“

Paklaustas, kodėl po virtinės savo optimistinių įrašų socialiniuose tinkluose jis negali paskelbti susitarimo dabar, D.Trumpas sakė, kad nori susitarimo raštu.

„Aš taip nedarau, aš gaunu tai raštu“, – pridūrė D.Trumpas.

Beirutas po Izraelio smūgių / Marwan Naamani / ZUMAPRESS.com

Libane per Izraelio smūgius nuo kovo 2 dienos žuvo beveik 2300 žmonių, pranešė Libano sveikatos apsaugos ministerija pirmąją paliaubų dieną Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“ kare.

Ministerija savo pareiškime nurodė, kad, preliminariais duomenimis, žuvo mažiausiai 2294 žmonės, įskaitant 274 moteris, 177 vaikus ir 100 sveikatos priežiūros darbuotojų bei gelbėtojų.

„Galutinis agresijos aukų skaičius bus nustatytas po to, kai bus pašalinti griuvėsiai, iškasti kankinių kūnai, atlikti DNR tyrimai ir nustatytos tapatybės“, – pridūrė ministerija.

Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis vasario 28 dieną užpuolė Iraną, o Libanas buvo įtrauktas, kai kovotojų grupuotė „Hezbollah“ kovo 2 dieną paleido raketų į Izraelį.

Anksčiau penktadienį įsigaliojo dešimties dienų paliaubų susitarimas tarp Libano ir Izraelio, JAV prezidentui siekiant suorganizuoti pirmąjį istorijoje tiesioginį abiejų šalių lyderių susitikimą.

AP/Scanpix/Mojtabos Khamenei atvaizdas

Dvi pusiau oficialios Irano naujienų agentūros abejoja ankstesniu Irano vyriausiojo diplomato Abbaso Araghchi pranešimu, kad Hormuzo sąsiauris atveriamas pasauliniam eismui.

Naujienų agentūra „Fars“, laikoma artima galingajai Revoliucinei gvardijai, savo „X“ paskyroje paskelbė keletą pranešimų, kuriais kvestionuoja Irano sprendimą atverti sąsiaurį.

Įrašuose smerkiama „keista Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos ir derybų grupės tyla“, skelbia AP.

Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pastaruoju metu veikė kaip faktinė aukščiausioji sprendimų priėmimo institucija šalyje, kuomet kilo abejonių dėl naujojo aukščiausiojo lyderio Mojtabos Khamenei, kuris, kaip pranešama, karo pradžioje buvo sužeistas, statuso.

Naujienų agentūra „Mehr“ taip pat yra sakiusi, kad pranešamam sprendimui vėl atidaryti strateginį vandens kelią reikia „paaiškinimo“ ir „reikia [aukščiausiojo] lyderio pritarimo“.