Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas: Izraelio ir Libano paliaubos pratęstos trims savaitėms
07:04
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos tarp Izraelio ir Libano pratęstos trims savaitėms po to, kai Baltuosiuose rūmuose įvyko šių šalių atstovų susitikimas.
„Susitikimas praėjo labai gerai! Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Libanu, kad padėtų jam apsisaugoti nuo „Hezbollah“, – platformoje „Truth Social“ parašė Trumpas.
Pradinės paliaubos, paskelbtos praėjusią savaitę, turėjo galioti dešimt dienų.
Trumpas tikisi ateityje pasiekti platesnį taikos susitarimą tarp šių dviejų šalių, kurios oficialiai yra karo būsenoje nuo 1948 metų.
„Artimiausiu metu tikiuosi Baltuosiuose rūmuose priimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir Libano prezidentą Josephą Aouną“, – pridūrė jis.
Hormuzo sąsiaurio apsaugos plane JK ir Prancūzijos gynybos vadovai įžvelgia „realią pažangą“
06:39
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija ketvirtadienį išreiškė viltį, kad kariniai planai apsaugoti Hormuzo sąsiaurį yra derinami ir padės atkurti prekybos srautus per šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.
Per dvi dienas trukusį susitikimą Londone kariniai planuotojai aptarė JK ir Prancūzijos vadovaujamos tarptautinės misijos, skirtos apsaugoti laivybą šiame svarbiame vandens kelyje po tvaraus ugnies nutraukimo, praktinius aspektus, pranešė aukšto rango gynybos pareigūnai.
Tikslas yra suformuoti „gynybinę, tarptautinę misiją, kuri sustiprins komercinės laivybos pasitikėjimą ir, jei reikės, išvalys minas bei apsaugos laivus pasibaigus karo veiksmams“, sakė JK gynybos ministras Johnas Healey.
„Koncentruota bombardavimo kompanija“: JAV kariuomenė rengiasi planui B, jei paliaubos žlugtų
06:33
JAV kariuomenės pareigūnai rengia naujus planus smogti Irano pajėgumams Hormuzo sąsiauryje tuo atveju, jei dabartinės paliaubos su Iranu žlugtų, CNN teigė keli su situacija susipažinę šaltiniai.
Pasak jų, tarp kelių svarstomų taikinių grupių yra variantai, numatantys smūgius, ypatingą dėmesį skiriant „dinaminiam taikinių parinkimui“ prieš Irano pajėgumus aplink Hormuzo sąsiaurį, pietinę Arabijos įlankos dalį ir Omano įlanką.
Šaltiniai teigė, kad galimi smūgiai būtų nukreipti prieš greitaeigius puolamuosius katerius, minas klojančius laivus ir kitus asimetrinius pajėgumus, kurie padėjo Teheranui faktiškai uždaryti šiuos strategiškai svarbius vandens kelius ir naudoti juos kaip spaudimo priemonę prieš JAV.
Šis uždarymas sukėlė didžiules pasekmes pasaulio ekonomikai, grasindamas sužlugdyti JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas mažinti infliaciją Jungtinėse Valstijose. Tai įvyko nepaisant paliaubų, kurios sustabdė balandžio 7 dieną pradėtus JAV smūgius.
Nors JAV kariuomenė smogė Irano kariniam jūrų laivynui, didelė pirmojo bombardavimo mėnesio dalis buvo skirta taikiniams toliau nuo sąsiaurio, kad JAV galėtų smogti giliau Irano teritorijoje. Naujuose planuose numatyta daug labiau koncentruota bombardavimo kampanija aplink strateginius vandens kelius.
CNN anksčiau skelbė, kad didelė dalis Irano pakrantės gynybos raketų liko nepaliestos. Iranas taip pat turi daugybę mažų laivų, kurie gali būti naudojami kaip platformos atakoms prieš laivus, todėl JAV pastangos atverti sąsiaurį tampa sudėtingesnės.
Keli šaltiniai, tarp jų vyresnysis laivybos brokeris, CNN teigė, kad vien kariniai smūgiai aplink sąsiaurį vargu ar iš karto atvertų vandens kelią.
„Jei negalite vienareikšmiškai įrodyti, kad 100 proc. Irano karinių pajėgumų sunaikinta, arba beveik užtikrinti, kad JAV gali suvaldyti riziką savo galimybėmis, viskas priklausys nuo to, kiek [Trumpas] pasirengęs prisiimti riziką ir pradėti siųsti laivus per sąsiaurį“, – sakė vienas su planavimu susipažinęs šaltinis.
Pasak šaltinių, JAV kariuomenė taip pat galėtų įgyvendinti ankstesnį Trumpo grasinimą smogti dvejopos paskirties ir infrastruktūros objektams, įskaitant energetikos objektus, siekiant priversti Iraną sėsti prie derybų stalo.
Trumpas yra pareiškęs, kad JAV atnaujins kovines operacijas, jei nebus pasiektas diplomatinis konflikto sprendimas.
Kai kurie dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai įspėjo, kad smūgiai infrastruktūros objektams reikštų prieštaringai vertinamą konflikto eskalaciją.
Kitas karinių planuotojų parengtas variantas – taikytis į atskirus Irano karinius lyderius ir kitus „trukdytojus“ režime, kurie, JAV pareigūnų teigimu, aktyviai žlugdo derybas.
Vienas šaltinis nurodė, kad tarp jų yra Ahmadas Vahidi, einantis Islamo revoliucinės gvardijos vyriausiojo vado pareigas.
Paklaustas apie taikinių planavimą, JAV Gynybos departamento pareigūnas atsakė:
„Dėl operacinio saugumo mes nekomentuojame būsimų ar hipotetinių veiksmų. JAV kariuomenė ir toliau teikia prezidentui pasirinkimus, ir visi variantai lieka ant stalo.“
Trumpas ne kartą tvirtino, kad Irano režimas yra „susiskaldęs“ po bendrų JAV ir Izraelio operacijų, per kurias žuvo nemažai aukšto rango pareigūnų, įskaitant šalies aukščiausiąjį lyderį.
Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose Trumpas užsiminė apie galimą skilimą tarp Islamo revoliucinės gvardijos ir vyriausybės narių, kurie vedė derybas su JAV.
„Iranui labai sunku suprasti, kas yra jų lyderis! Jie tiesiog nežino! Vidaus kova tarp „kietosios linijos šalininkų“, kurie mūšio lauke patiria DIDELIUS pralaimėjimus, ir „nuosaikiųjų“, kurie visai nėra tokie nuosaikūs (bet įgauna pagarbą!), yra beprotiška!“ – rašė Trumpas.
Šaltiniai pridūrė, kad papildomi JAV smūgiai tikriausiai būtų nukreipti ir prieš likusius Irano karinius pajėgumus, įskaitant raketas, paleidimo įrenginius ir gamybos objektus, kurie nebuvo sunaikinti per pirmąją JAV ir Izraelio atakų bangą arba nuo paliaubų pradžios buvo perkelti į naujas strategines vietas.
CNN anksčiau skelbė, kad, JAV žvalgybos vertinimu, maždaug pusė Irano raketų paleidimo įrenginių ir tūkstančiai vienkartinio smūgio dronų išgyveno JAV bombardavimo kampaniją.
Praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas spaudos konferencijoje pripažino, kad Iranas per paliaubas perkėlė dalį likusių karinių pajėgumų į naujas vietas ir pagrasino smogti šiems taikiniams, jei Iranas atsisakys susitarti.
CNN yra skelbęs, kad Trumpas atsargiai vertina karo su Iranu atnaujinimą ir labiau norėtų diplomatinio sprendimo. Tačiau keli šaltiniai pripažino, kad paliaubų pratęsimas nėra „neterminuotas“, o JAV kariuomenė pasirengusi atnaujinti smūgius, jei būtų duotas įsakymas.
Trumpas taip pat toliau reiškė nepasitenkinimą dėl Irano atsisakymo atverti Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė tarptautinei laivybai reaguodamas į pirmuosius JAV ir Izraelio smūgius.
Du šaltiniai, susipažinę su pirminiu karo planavimu, teigė, kad Trumpo administracija neįvertino Irano pasiryžimo uždaryti sąsiaurį prieš pradėdama karą.
Jų teigimu, šį žingsnį tikriausiai buvo galima užkirsti, jei JAV nuo pat pradžių būtų dislokavusios karinius pajėgumus netoliese, kad atgrasytų Teheraną arba galėtų greitai sureaguoti.
Nesugebėjimas sutrukdyti Iranui faktiškai uždaryti sąsiaurį pirmosiomis karo dienomis galiausiai lėmė dabartinę aklavietę tarp abiejų šalių, nes tanklaiviai daugiausia vengia plaukti šiuo keliu dėl atakų baimės.
Šiuo metu JAV karinis jūrų laivynas Artimuosiuose Rytuose turi 19 laivų, įskaitant du lėktuvnešius, o Indijos vandenyne – dar septynis laivus, ketvirtadienį sakė JAV pareigūnas.
JAV kariuomenė balandžio 13 dieną pradėjo Irano uostų blokadą, pasitelkdama didžiąją dalį šių pajėgų, ir iki ketvirtadienio nukreipė bent 33 laivus.
JAV pajėgos taip pat įlipo bent į tris laivus, iš jų du buvo Indijos vandenyne, maždaug už 2 tūkst. mylių nuo Persijos įlankos.
Naujausias toks veiksmas įvyko trečiadienio naktį, kai JAV pajėgos Indijos vandenyne perėmė „sankcionuotą laivą be valstybės registracijos“, gabenantį naftą iš Irano, pranešė Gynybos departamentas.
