- Iranas perspėja: Hormuzo sąsiaurio blokada nebus atšaukta
- „Reuters“ paaiškino, kodėl Trumpas atšaukė derybas su Iranu Pakistane
- Trumpas: po žlugusių derybų Iranas atsiuntė naują pasiūlymą
- Jei JAV blokada tęsis, Irano kariuomenė teigia imsiantis atsako
- Iranas pirmą kartą nuo karo pradžios atnaujino tarptautinius skrydžius iš Teherano oro uosto
Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
„Liko maždaug trys dienos“: Trumpas įspėja apie neišvengiamą Irano naftos sistemos sprogimą
21:57
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranui liko maždaug trys dienos, kol šalies naftos infrastruktūra neatlaikys spaudimo ir sprogs.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi prezidento interviu televizijai „Fox News“.
D.Trumpo teigimu, JAV pajėgų vykdoma Hormuzo sąsiaurio blokada pasirodė esanti „neįtikėtinai efektyvi“. Dėl jos Iranas nebegali eksportuoti žaliavų ir negauna jokių pajamų.
Kadangi naftos gavybos procesas nenutrūksta, o tanklaiviai negali išplaukti iš uostų, šalies saugyklos jau yra perpildytos.
Prezidentas aiškina, kad tai sukels grandininę reakciją, kuri fiziškai sunaikins visą gavybos tinklą:
„Tuomet įvyks vidinis šios sistemos sprogimas – tiek mechaniškai, tiek pačiose žemės gelmėse. Įvyksta procesai, dėl kurių viskas tiesiog išlekia į orą.
Specialistai sako, kad iki tos akimirkos jiems liko maždaug trys dienos. Kai tai nutiks, atkurti sistemos į pradinę būklę bus neįmanoma. Net jei ji būtų iš dalies sutvarkyta, pajėgumai siektų vos 50 proc. buvusio lygio“, – teigė D.Trumpas.
Kiti griežti D.Trumpo pareiškimai:
Interviu metu JAV lyderis taip pat nubrėžė naujas derybų gaires ir įvertino karinę situaciją:
- Sunaikinta galia: D.Trumpas tvirtina, kad JAV jau sunaikino Irano karinį laivyną, aviaciją bei oro gynybą. Raketų gamyklos apgadintos 75 proc., o dronų gamybos pajėgumai krito 80–82 proc.
- Karo baigtis: Prezidentas prognozuoja, kad karas su Iranu netrukus baigsis visiška JAV pergale.
- Naujos derybų taisyklės: Vašingtonas nebesiųs delegacijų į tarpininkaujantį Pakistaną. „Jei Teheranas nori baigti šią istoriją, jų atstovai patys gali skristi į JAV arba tiesiog paskambinti. Visi koziriai yra mūsų rankose“, – rėžė jis.
- Branduolinis ultimatumas: Bet kokios derybos bus prasmingos tik tada, jei Iranas visiškai atsisakys branduolinių ambicijų.
- Akmuo į NATO daržą: D.Trumpas išreiškė nusivylimą Aljansu: „Mes leidžiame trilijonus dolerių saugodami Europą nuo Rusijos, bet kai mums reikėjo palaikymo šiame konflikte, NATO su mumis nebuvo. Tačiau be Vašingtono Aljansas vis tiek nesusitvarkys.“
Rusija patvirtina, kad Irano užsienio reikalų ministras atvyks derybų
20:31
Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi atvyks į Maskvą derybų.
„Patvirtiname A.Araghchi vizitą į Rusiją derybų tikslu“, – pranešė ministerija naujienų agentūrai „RIA Novosti“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Irano naujienų agentūra ISNA anksčiau pranešė, kad šalies diplomatijos vadovas pirmadienį lankydamasis Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Agentūros cituojamas Teherano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali sakė, kad A.Araghchi susitiks su V.Putinu ir „konsultuosis su Rusijos pareigūnais dėl naujausios derybų padėties, paliaubų ir susijusių įvykių“.
Pasak ambasadoriaus, Irano diplomatijos vadovas taip pat pateiks ataskaitą apie derybas dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu užbaigimo.
Sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras po trumpo vizito Omane grįžo į Pakistaną, iš kurio išvyko vos dieną anksčiau.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad A.Araghchi pavakarę atvyko į Pakistaną, kuris tarpininkauja diplomatinėse pastangose užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak agentūros, A.Araghchi turi susitikti su Pakistano pareigūnais, kad išdėstytų „Irano poziciją ir nuomonę dėl bet kokio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pagrindų“.
Po derybų Islamabade jis turėtų išvykti į Maskvą.
A.Araghchi kiek anksčiau išreiškė skepticizmą dėl Vašingtono ketinimų.
„Dar reikia pažiūrėti, ar JAV tikrai rimtai žiūri į diplomatiją“, – pareiškė jis.
Izraelio kariuomenė įspėja evakuoti septynis Pietų Libano kaimus
19:59
Izraelio kariuomenė sekmadienį įspėjo evakuoti septynis Pietų Libano kaimus, pareiškusi, kad reaguos į, jos teigimu, kovotojų grupuotės „Hezbollah“ įvykdytus neseniai atnaujinto šalių paliaubų susitarimo pažeidimus.
„Atsižvelgdamos į teroristinės organizacijos „Hezbollah“ įvykdytus paliaubų susitarimo pažeidimus, IDF (Izraelio gynybos pajėgos) yra priverstos imtis ryžtingų veiksmų prieš ją“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė kariuomenės atstovas arabų kalba Avichay Adraee, išvardijęs septynis kaimus į šiaurę nuo Litanio upės.
Izraelio kariuomenė atskirai pranešė, kad Pietų Libane, kur nuo balandžio vidurio galioja paliaubos, žuvo vienas karys.
Kariuomenės teigimu, 19-metis seržantas Idanas Fooksas žuvo per „kovos veiksmus“ Pietų Libane.
„Vienas karininkas ir dar trys kariai buvo sunkiai sužeisti, taip pat vienas karys patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus, o dar vienas – lengvus“, – nurodoma kariuomenės pranešime.
Pagal neseniai pratęstų paliaubų sąlygas, Izraelis pasilieka teisę reaguoti į „planuojamus, artėjančius ar vykstančius išpuolius“ ir kone kasdien smogia, anot jo, „Hezbollah“ taikiniams Pietų Libane.
Irano žiniasklaida: lankydamasis Maskvoje, Irano URM vadovas susitiks su Vladimiru Putinu
19:42
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, pirmadienį lankydamasis Maskvoje, susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė naujienų agentūra ISNA.
Agentūros cituojamas Teherano ambasadorius Rusijoje Kazemas Jalali sakė, kad A. Araghchi susitiks su V.Putinu ir „konsultuosis su Rusijos pareigūnais dėl naujausios derybų padėties, paliaubų ir susijusių įvykių“.
Pasak ambasadoriaus, Irano diplomatijos vadovas taip pat pateiks ataskaitą apie derybas dėl karo su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu užbaigimo.
Sekmadienį Irano užsienio reikalų ministras po trumpo vizito Omane grįžo į Pakistaną, iš kurio išvyko vos dieną anksčiau.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad A.Araghchi pavakarę atvyko į Pakistaną, kuris tarpininkauja diplomatinėse pastangose užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak agentūros, A.Araghchi turi susitikti su Pakistano pareigūnais, kad išdėstytų „Irano poziciją ir nuomonę dėl bet kokio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pagrindų“.
Po derybų Islamabade jis turėtų išvykti į Maskvą.
A.Araghchi kiek anksčiau išreiškė skepticizmą dėl Vašingtono ketinimų.
„Dar reikia pažiūrėti, ar JAV tikrai rimtai žiūri į diplomatiją“, – pareiškė jis.
Iranas padarė išimtį: pro blokuojamą Hormuzo sąsiaurį praleista turtingiausio Rusijos oligarcho jachta
18:16
Hormuzo sąsiaurį, kuris nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną pradžios yra praktiškai uždarytas laivybai, kirto pagrindinio bendrovės „Severstal“ savininko, Rusijos milijardieriaus Aleksejaus Mordašovo jachta.
Laivų sekimo tarnybų „Vesselfinder“ ir „Marinetraffic“ duomenys rodo, kad 142 metrų ilgio superjachta „Nord“ balandžio 24 d. išplaukė iš Dubajaus ir pasuko Omano link, o naktį į balandžio 25-ąją kirto sąsiaurį.
Pasak „NBC News“, jachta sąsiaurį perplaukė kartu su dviem tanklaiviais, kuriems anksčiau JAV buvo pritaikiusios sankcijas, penkiais krovininiais laivais (įskaitant vieną Irano laivą) bei keleiviniu keltu iš Omano.
Šią savaitę A.Mordašovas užtikrintai užėmė pirmąją vietą turtingiausių Rusijos žmonių „Forbes“ sąraše: žurnalas jo turtą įvertino 37 mlrd. JAV dolerių. Leidinys pažymėjo, kad šio oligarcho grynoji turto vertė pirmą kartą sąrašų istorijoje viršijo 30 mlrd. dolerių ribą.
V.Putino aplinkos oligarchui A.Mordašovui taikomos JAV, JK ir Europos Sąjungos sankcijos. Jo jachta „Nord“ buvo pastatyta Vokietijos laivų statykloje „Lürssen“, o įvedus ribojimus – perregistruota Rusijoje.
Diena anksčiau Irano ambasadorius Maskvoje paskelbė, kad Teheranas suteikė specialų leidimą Rusijos laivams plaukti per Hormuzo sąsiaurį nemokant rinkliavų.
Trumpalaikis atšilimas baigėsi kaltinimais „piratavimu“
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karinė operacija, Teheranas paskelbė apie Hormuzo sąsiaurio uždarymą.
Reaguodamos į tai, JAV įvedė Irano uostų ir pakrančių jūrų blokadą bei perspėjo, kad persekios Irano „šešėlinio laivyno“ laivus net tarptautiniuose vandenyse.
Balandžio 17 d., Izraeliui sutikus su 10 dienų paliaubomis su „Hezbollah“, Iranas buvo paskelbęs apie vandens kelio atvėrimą komercinei laivybai.
Tačiau netrukus Teheranas šį leidimą atšaukė, apkaltinęs Vašingtoną „piratavimu“. Balandžio 19 d. Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGK) karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad laivyba bus atnaujinta tik po to, kai JAV visiškai nutrauks jūrų blokadą.
„Hezbollah“ teigia, kad Izraelis pažeidžia paliaubas, atmeta Benjamino Netanyahu kaltinimus
18:01
Irano remiama libaniečių grupuotė „Hezbollah“ sekmadienį atmetė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu kaltinimus, kad ji kelia grėsmę paliauboms, ir pareiškė, kad toliau reaguos į Izraelio vykdomus pažeidimus bei jo tęsiamą Pietų Libano okupaciją.
Savo pareiškime „Hezbollah“ pabrėžė, kad jos atakos prieš Izraelio taikinius Pietų Libane ir Šiaurės Izraelyje yra „teisėtas atsakas į priešo nuolatinius paliaubų pažeidimus, kurie vykdomi nuo pirmosios laikinų paliaubų paskelbimo dienos“.
„Hezbollah“ aiškiai ir tvirtai patvirtina, kad į priešo toliau vykdomus paliaubų pažeidimus (...) ir, svarbiausia, į jo tęsiamą Libano teritorijos okupaciją bei suvereniteto pažeidimus bus atsakyta, o pasipriešinimas yra (...) pasirengęs ginti savo žemę ir žmones“, – teigiama pareiškime.
B.Netanyahu anksčiau sekmadienį pareiškė, kad kovotojų grupuotės „Hezbollah“ veiksmai Libane griauna Izraelio ir Libano sutartas paliaubas.
„Būtina suprasti, kad „Hezbollah“ pažeidimai praktiškai griauna ugnies nutraukimą“, – kassavaitiniame vyriausybės posėdyje sakė B.Netanyahu.
Šeštadienį B.Netanyahu nurodė kariuomenei ryžtingai smogti „Hezbollah“.
Po to, kai kariuomenė pranešė apie anksčiau šią savaitę pratęstų paliaubų pažeidimus, premjeras įsakė pajėgoms „ryžtingai atakuoti „Hezbollah“ taikinius Libane“, teigiama trumpame jo biuro pranešime.
Izraelio kariuomenė sekmadienį nurodė evakuoti septynis kaimus Pietų Libane. Kariuomenė nurodė, kad reaguos į ugnies nutraukimo pažeidimus.
„Atsižvelgdama į tai, kad teroristinė organizacija „Hezbollah“ pažeidė paliaubų susitarimą, IDF (Izraelio kariuomenė) yra priversta imtis ryžtingų veiksmų prieš ją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė kariuomenės atstovas arabų kalba pulkininkas Avichay Adraee.
Jis nurodė septynis kaimus į pietus nuo Litanio upės.
Irano užsienio reikalų ministras po vizito Omane grįžo į Pakistaną
17:19 Atnaujinta 19:02
Irano diplomatijos vadovas sekmadienį po trumpo vizito Omane grįžo į Pakistaną, iš kurio išvyko vos dieną anksčiau, pranešė Irano valstybinė žiniasklaida.
Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pavakarę atvyko į Pakistaną, kuris tarpininkauja diplomatinėse pastangose užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Pasak agentūros, A.Araghchi turi susitikti su Pakistano pareigūnais, kad išdėstytų „Irano poziciją ir nuomonę dėl bet kokio susitarimo, kuriuo būtų siekiama visiškai užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, pagrindų“.
IRNA, remdamasi Irano užsienio reikalų ministerija, anksčiau skelbė, kad A.Araghchi „po kelionės į Omaną ir prieš išvykdamas į Rusiją planuoja vėl apsilankyti Pakistane“.
Dalis jo delegacijos grįžo į Teheraną „pasikonsultuoti ir gauti reikiamus nurodymus klausimais, susijusiais su karo nutraukimu, ir sekmadienio vakarą turėtų vėl prisijungti prie Araghchi Islamabade“, tuomet skelbė agentūra.
Tuo metu Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas šeštadienį telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu. Pokalbis įvyko po to, kai Islamabade buvo atšauktos JAV ir Irano taikos derybos.
Sh. Sharifas dar kartą patvirtino savo šalies pasirengimą padėti išspręsti konfliktą.
„Pakistanas tebėra pasiryžęs veikti kaip sąžiningas ir nuoširdus tarpininkas – nenuilstamai dirbti siekiant skatinti tvarią taiką ir ilgalaikį stabilumą regione“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Sh. Sharifas.
Baltieji rūmai penktadienį skelbė, kad JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šeštadienį vyks į Pakistaną, kur bus surengtas naujas derybų su Iranu dėl karo užbaigimo ratas.
Tačiau Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) televizijai „Fox News“ šeštadienį sakė nurodęs savo pasiuntiniams nevykti į Pakistaną tęsti derybų su Irano pareigūnais dėl karo užbaigimo.
„Prieš kurį laiką pasakiau savo žmonėms, kurie ruošėsi išvykti: „Ne, jūs neskrisite 18 valandų, kad ten nuvyktumėte. Mes turime visus kozirius. Jie gali mums skambinti bet kada, kai tik panorės, bet jūs daugiau neskrisite 18 valandų, kad sėdėtumėte ir kalbėtumėte apie nieką“, – „Fox News“ tuomet citavo JAV prezidento žodžius, pasakytus telefonu.
Jis atmetė Teherano derybinę poziciją, tačiau pridūrė, kad praėjus vos kelioms minutėms po jo sprendimo dėl tos pozicijos Iranas patikslino savo pasiūlymą.
„Jie pateikė mums dokumentą, kuris turėjo būti geresnis, ir – įdomu – vos tik aš jį atmečiau, per 10 minučių gavome naują dokumentą, kuris buvo daug geresnis“, – sakė jis žurnalistams, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Šeštadienį A.Araghchi susitiko su Pakistano kariuomenės vadu Asimu Muniru, kuris yra vienas iš pagrindinių tarpininkų, ministru pirmininku Sh. Sharifu ir užsienio reikalų ministru Ishaqu Daru, o po to išskrido į Maskatą.
Po derybų Islamabade jis turėtų vykti į Maskvą.
Savo pirmąją kelionę į Pakistaną A.Araghchi pavadino labai vaisinga, tačiau išreiškė skepticizmą dėl Vašingtono ketinimų.
„Dar reikia pažiūrėti, ar JAV tikrai rimtai žiūri į diplomatiją“, – pareiškė jis.
Iranas perspėja pasaulį: Hormuzo sąsiauris nebus atvertas
15:22
Irano parlamento pirmininko pavaduotojas Ali Nikzadas įspėjo, kad Irano blokuojamas Hormuzo sąsiauris „jokiomis aplinkybėmis“ nebus grąžintas į ankstesnę būklę.
Jis sakė, kad tai yra šalies aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei įsakymas, sekmadienį pranešė pusiau oficiali Irano žiniasklaida.
„Jokiomis aplinkybėmis negrąžinsime Hormuzo sąsiaurio į ankstesnę būklę, nes tai yra revoliucijos vadovo įsakymas“, – citavo Nikzado žodžius naujienų agentūra „Mehr“, turėdama omenyje Mojtaba Khamenei.
Nuo to laiko, kai buvo išrinktas Irano aukščiausiuoju lyderiu, M.Khamenei dar nė karto nepasirodė viešumoje. Įvairūs pranešimai teigė, kad jis buvo sunkiai sužeistas dar pačioje karo pradžioje.
A.Nikzadas sakė, kad „viena dieviškųjų palaimų, kurias atnešė karas, buvo tai, kad mes supratome, kad uždėję koją ant Hormuzo sąsiaurio ir Bab al-Mandebo gerklės paveiksime 25 proc. pasaulio ekonomikos“.
Bab al-Mandebas yra svarbus laivybai sąsiauris tarp Jemeno ir Afrikos.
Kiek anksčiau šiemet buvo paskelbtas pirmasis pranešimas M.Khamenei vardu po jo tapimo aukščiausiuoju lyderiu. Pranešimas sukrėtė pasaulio rinkas, nes jame skelbta, kad sąsiauris, tapęs pagrindiniu JAV ir Izraelio karo su Iranu židiniu, liks uždarytas.
Netanyahu: „Hezbollah“ veiksmai praktiškai griauna paliaubas
14:42
Irano remiamos libaniečių grupuotės „Hezbollah“ veiksmai Libane griauna Izraelio ir Libano sutartas paliaubas, sekmadienį pareiškė izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
„Būtina suprasti, kad „Hezbollah“ pažeidimai praktiškai griauna ugnies nutraukimą“, – kassavaitiniame vyriausybės posėdyje sakė B.Netanyahu.
Šeštadienį B.Netanyahu nurodė kariuomenei ryžtingai smogti „Hezbollah“.
Po to, kai kariuomenė pranešė apie anksčiau šią savaitę pratęstų paliaubų pažeidimus, premjeras įsakė pajėgoms „ryžtingai atakuoti „Hezbollah“ taikinius Libane“, teigiama trumpame jo biuro pranešime.
Izraelio kariuomenė sekmadienį nurodė evakuoti septynis kaimus Pietų Libane. Kariuomenė nurodė, kad reaguos į ugnies nutraukimo pažeidimus.
„Atsižvelgdama į tai, kad teroristinė organizacija „Hezbollah“ pažeidė paliaubų susitarimą, IDF (Izraelio kariuomenė) yra priversta imtis ryžtingų veiksmų prieš ją“, – socialiniame tinkle „X“ rašė kariuomenės atstovas arabų kalba pulkininkas Avichay Adraee.
Jis nurodė septynis kaimus į pietus nuo Litanio upės.
JAV kare prieš Iraną gali laukti netikėti „prizai“: „Forbes“ primena apie pamirštą įstatymą
11:30
JAV vykdoma Irano blokada gali atnešti Vašingtonui netikėtą finansinę ir strateginę naudą dėl vadinamojo „Prizinių laivų įstatymo“ (angl. Prize Ship Act). Ši teisės norma nebuvo naudota nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, tačiau dabar ji vėl grįžta į darbotvarkę.
Visgi, kaip pastebi ekspertų leidinys „Forbes“, šia situacija gali pasinaudoti ne tik amerikiečiai.
Kas yra „Prizinių laivų teisė“?
„Prizinių laivų teisė“ – tai jūrų teisės ir ginkluotų konfliktų teisės dalis, reglamentuojanti užgrobtų neutralių šalių arba priešo prekybinių laivų likimą. Skirtingai nei kariniai laivai ar orlaiviai, kurie užgrobti automatiškai tampa karo grobiu, civiliniams laivams taikomos specifinės taisyklės, galiojančios tik ginkluoto konflikto metu.
„Forbes“ pažymi, kad pavyzdinis šio įstatymo taikymo atvejis – balandžio 19 d. JAV įvykdytas Irano laivo „M/V Touska“ sulaikymas dėl JAV paskelbtos Irano uostų blokados pažeidimo.
Kaip veikia procesas:
-
Sulaikytas laivas palydimas į kariaujančios šalies jurisdikcijai priklausantį uostą.
-
Specialus Prizų teismas nagrinėja sulaikymo teisėtumą.
-
Jei teismas pripažįsta perėmimą teisėtu, laivas ir jo krovinys paskelbiami „prizu“, o nuosavybės teisės pereina valstybei.
JAV federaliniai apygardos teismai turi įgaliojimus veikti kaip prizų teismai, tačiau jie nevykdė tokios veiklos nuo pat 1956 metų. Jei ginčo išspręsti neįmanoma, valstybė gali sunaikinti laivą, prieš tai užtikrinusi įgulos ir keleivių saugumą.
Kodėl JAV nusprendė atgaivinti šią praktiką?
Leidinio teigimu, Vašingtonas tikriausiai siekia parodyti savo priešininkams, kad agresyviai gins kariaujančios pusės teises jūrų kare.
Toks žingsnis siunčia aiškų signalą visiems neutraliems prekybos laivams, plaukiantiems į Irano uostus: JAV blokados pažeidimas bus baudžiamas bet kuriame pasaulio taške.
Be to, „prizų teisė“ gali tapti naudingu įrankiu ir ateities konfliktuose, ypač su Kinija. Pekinas aktyviai stato dvigubos paskirties prekybinius laivus, kurie gali būti naudojami karinėms reikmėms.
Kinija taip pat turi didžiausią pasaulyje prekybinį laivyną pagal tonažą ir yra kritiškai priklausoma nuo jūrų transporto. Prizų įstatymai leistų JAV areštuoti Kinijos laivus bet kur, išskyrus neutralius vandenis.
Rizikos: lazda turi du galus
Visgi šios teisinės praktikos atgaivinimas gali turėti neigiamų pasekmių:
-
Informacinis karas: Iranas gali perimti „prizų“ ir „užgrobimų“ terminologiją sulaikydamas Vakarų laivus. Tai apsunkintų JAV pastangas įrodinėti savo veiksmų teisėtumą tarptautinėje erdvėje.
-
Precedentas Kinijai: Dabartinis „prizų teisės“ taikymas prieš Iraną atveria duris Kinijai naudoti analogiškas priemones prieš JAV galimo ateities karo atveju.
Taigi, nors pamirštas įstatymas suteikia JAV papildomų svertų šiandienos konflikte, jis kartu sukuria pavojingą teisinį precedentą ateities globaliems susirėmimams.
