Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Pentagonas atskleidė, kiek milijardų išleido karui per 2 mėnesius
18:16
Nuo karo su Iranu pradžios vasario pabaigoje JAV kariuomenė jam išleido maždaug 25 mlrd. JAV dolerių, trečiadienį JAV įstatymų leidėjams pranešė Pentagono vyriausiasis finansų pareigūnas, skelbia CNN.
Didžioji dalis šių išlaidų skirta ginkluotei, tačiau dalis – įrangos priežiūrai ir keitimui, Julesas Jay Hurstas sakė Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui.
Tikslios karo išlaidos buvo nežinomos įstatymų leidėjams – taip vis labiau tampant politine problema, kuomet Kongresas svarsto JAV prezidento Donaldo Trumpo prašymą dėl 1,5 trilijono JAV dolerių gynybos biudžeto 2027 finansiniams metams.
„Džiaugiuosi, kad atsakėte į šį klausimą, nes mes jo klausėme labai ilgą laiką, bet niekas mums nepateikė skaičiaus“, – atsakydamas J.Hurstui sakė komiteto pirmininkas demokratas Adamas Smithas.
Iki šiol kare, kuriame šiuo metu galioja trapi paliaubų sutartis, žuvo trylika JAV kariuomenės narių.
Hegsethas Atstovų Rūmų nariams: „Už ką jūs čia sergate?“
21:51
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį ne kartą surėmė ietis su demokratų įstatymų leidėjais dėl karo Irane.
Tai buvo jo pirmasis liudijimas Kongresui nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas prieš daugiau nei du mėnesius pradėjo šį konfliktą.
Pasirodęs Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete, P.Hegsethas greitai pademonstravo karingą toną, savo įžanginėje kalboje pareiškęs, kad pagrindinis iššūkis šiuo metu yra „pralaimėtojiški Kongreso demokratų ir kai kurių respublikonų žodžiai“.
Atstovų Rūmų narys Adamas Smithas – vyriausiasis komiteto demokratas – atkreipė dėmesį į regionines karo pasekmes ir jo žalą tiek JAV kariams, tiek civiliams, sakydamas, kad nori atsakymų apie tai, kur link krypsta konfliktas ir koks yra „planas mūsų tikslams pasiekti“.
Vėliau jis paklausė P.Hegsetho, kaip „mirtini, kinetiniai karo veiksmai“ galėtų virsti pagerėjimu kalbant apie Irano branduolinę programą, kurią Vašingtonas siekia sunaikinti.
P.Hegsethas atsakė sukritikuodamas, jo žodžiais tariant, labai blogą Irano branduolinį susitarimą, kurį D.Trumpas nutraukė per savo pirmąją kadenciją.
Kitas demokratas, Atstovų Rūmų narys Johnas Garamendi, apkaltino P.Hegsethą „nuo pat pirmos dienos meluojant Amerikos visuomenei apie šį karą“, o tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, pavadino „geopolitine nelaime, strategine klaida, sukeliančia pasaulinę ekonomikos krizę“.
„Per 60 Trumpo karo Irane dienų svarbiausia amunicija buvo eikvojama nerimą keliančiu greičiu, sumažinant atsargas žemiau lygio, kuris laikomas būtinu norint sulaikyti Kiniją“, – sakė J.Garamendi, konfliktą taip pat pavadinęs „liūnu“.
25 mlrd. dolerių išlaidos
P.Hegsethas atkirto, klausdamas J.Garamendi: „Už ką jūs čia sergate?“, ir pridūrė, kad karo vadinimas „liūnu“ yra „propagandos perdavimas mūsų priešams“.
Demokratų atstovas Sethas Moultonas paklausė P.Hegsetho, ar jis patarė D.Trumpui pulti Iraną – į šį klausimą Pentagono vadovas nenorėjo atsakyti, nors vėliau teigė manantis, kad tai buvo gera idėja.
S.Moultono paklaustas, ar jis apsvarstė riziką, kad užpultas Iranas uždarys itin svarbų Hormuzo sąsiaurį, P.Hegsethas atsakė, kad Pentagonas „išnagrinėjo visus šios rizikos aspektus“.
Tačiau Gynybos departamentui nepavyko užkirsti kelio sąsiaurio uždarymui, dėl kurio smarkiai išaugo naftos kainos ir kilo ekonominių padarinių visame pasaulyje.
Vašingtonas atsakė Irano uostų blokada ir dabar pirmą kartą per daugiau nei 20 metų Artimuosiuose Rytuose dislokavo tris lėktuvnešius.
P.Hegsethas taip pat buvo spaudžiamas dėl konflikto išlaidų, kurios, pasak jo, kol kas vertinamos mažiau nei 25 mlrd. dolerių (21,4 mlrd. eurų).
Tuomet Pentagono vadovas paklausė komiteto: „Kiek vertas užtikrinimas, kad Iranas niekada negautų branduolinio ginklo?“
D.Trumpas neribotam laikui pratęsė iš pradžių dviem savaitėms sutartas paliaubas su Iranu, tačiau derybose kol kas nepasiekta persilaužimo nei dėl konflikto užbaigimo, nei dėl Teherano branduolinės programos.
Atstovų Rūmų demokratai anksčiau šį mėnesį pateikė šešis apkaltos straipsnius P.Hegsethui, kaltindami jį „sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais“, įskaitant karo prieš Iraną vykdymą be Kongreso pritarimo.
Keliolika demokratų praėjusią savaitę taip pat išsiuntė laišką P.Hegsethui, reikalaudami „oficialaus, neatidėliotino tyrimo“ dėl šešių JAV karių žūties Kuveite kovo 1 dieną, teigdami, kad Pentagono vadovas nesugebėjo apsaugoti amerikiečių pajėgų, o vėliau „suklaidino visuomenę dėl išpuolio aplinkybių“.
Iš viso šiame konflikte žuvo 13 amerikiečių karių – šeši per Irano išpuolį Kuveite, vienas per kitą išpuolį Saudo Arabijoje ir šeši per lėktuvo katastrofą Irake, o 400 buvo sužeisti.
Putinas ir Trumpas telefonu aptarė Iraną ir Ukrainą, praneša Kremlius
20:55 Atnaujinta 21:44
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, trečiadienį pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.
Jis paminėjo, kad abu lyderiai aptarė karą Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainą.
Pokalbis truko ilgiau nei pusantros valandos ir buvo „atviras bei dalykiškas“, per spaudos konferenciją telefonu žurnalistams, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, sakė J.Ušakovas.
Prezidentai „ypatingą dėmesį skyrė situacijai dėl Irano ir Persijos įlankoje“, teigė J.Ušakovas.
„Vladimiras Putinas mano, kad Donaldo Trumpo sprendimas pratęsti paliaubas su Iranu yra teisingas, nes tai turėtų suteikti šansą deryboms ir apskritai padėti stabilizuoti situaciją“, – nurodė Kremliaus patarėjas.
Tačiau V.Putinas taip pat „pabrėžė neišvengiamas ir itin žalingas pasekmes ne tik Iranui ir jo kaimynėms, bet ir visai tarptautinei bendruomenei, jei JAV ir Izraelis vėl imtųsi karinių veiksmų“, sakė J.Ušakovas.
Jis pridūrė, kad Rusija yra „tvirtai pasiryžusi teikti visokeriopą pagalbą diplomatinėms pastangoms“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ir nurodė, kad pokalbis įvyko Maskvos iniciatyva.
Lyderiai taip pat aptarė plataus masto karą Ukrainoje, kuris tęsiasi jau penktus metus po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį 2022 metais.
„Trumpo prašymu Vladimiras Putinas apibūdino dabartinę situaciją palei sąlyčio liniją, kur mūsų kariai išlaiko strateginę iniciatyvą ir atstumia priešo pozicijas“, – žurnalistams sakė J.Ušakovas.
„Tiek Vladimiras Putinas, tiek Donaldas Trumpas išreiškė iš esmės panašius vertinimus dėl (Volodymyro) Zelenskio vadovaujamo Kyjivo režimo elgesio, kuris, kurstomas ir remiamas europiečių, vykdo konflikto vilkinimo politiką“, – kalbėjo jis.
Rusijos puolimas Ukrainoje nuniokojo didžiules Ukrainos teritorijas, pražudė tūkstančius civilių ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
V.Putinas teigė esąs pasirengęs „paskelbti paliaubas Pergalės dienos iškilmių laikotarpiui. Trumpas aktyviai palaikė šią iniciatyvą, pažymėdamas, kad ši šventė žymi mūsų bendrą pergalę“, tvirtino J.Ušakovas.
Rusija Pergalės dieną mini gegužės 9-ąją, siekdama paminėti sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, kuri kasmet švenčiama kariniu paradu Maskvos centre.
Šių metų renginys bus kuklesnis dėl atsargumo priemonių, atsižvelgiant į Ukrainos atsakomųjų smūgių grėsmę, anksčiau trečiadienį pranešė Kremlius.
JAV prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad turėjo „labai gerą pokalbį“ su Kremliaus šeimininku.
Jis pridūrė, kad pokalbio metu daugiau dėmesio skirta karui Ukrainoje nei Iranui.
„Daugiau kalbėjome apie karą Ukrainoje“, – žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė D.Trumpas.
Jis pridūrė, kad V.Putinas norėjo padėti užbaigti JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, tačiau jis Rusijos lyderiui pasakęs pirmiausia nutraukti invaziją į Ukrainą.
Ataskaita: dėl karo Libane daugiau nei 1,2 mln. žmonių gresia didelis badas
20:54
Trečiadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų (JT) remiamoje ataskaitoje teigiama, kad dėl naujausio karo tarp Izraelio ir „Hezbollah“ daugiau nei 1,2 mln. žmonių Libane gresia didelis badas.
Šis skaičius buvo paskelbtas bendrame JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulio maisto programos ir Libano žemės ūkio ministerijos pareiškime.
Pasak jų, nuo 2026 metų balandžio iki rugpjūčio apie „1,24 mln. žmonių – beveik kas ketvirtas analizuotas gyventojas – susidurs su maisto trūkumu“, pasiekiančiu krizės ar dar blogesnį lygį.
Jie rėmėsi Integruotos aprūpinimo maistu fazių klasifikacijos (IPC), JT remiamos grupės, stebinčios badą ir prastą mitybą, analize.
Tai rodo „reikšmingą pablogėjimą“ lyginant su laikotarpiu prieš karui prasidedant kovo mėnesį, „kai maždaug 874 tūkst. žmonių, apie 17 proc. gyventojų, patyrė didelį maisto trūkumą“, teigiama pareiškime.
„Pablogėjimą lėmė konfliktas, gyventojų perkėlimas ir ekonominis spaudimas“, – priduriama jame.
Nuo balandžio 17-osios įsigaliojusios paliaubos sustabdė šešias savaites trukusį karą tarp Izraelio ir Irano remiamos kovotojų grupuotės „Hezbollah“, per kurį Libane žuvo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, teigia pareigūnai.
Izraelio pajėgos veikia pietų Libane netoli sienos, kur gyventojai buvo įspėti negrįžti, o abi pusės, nepaisant paliaubų, toliau apsikeičia ugnimi.
„Didelis maisto trūkumas greičiausiai gilės be nuolatinės ir savalaikės humanitarinės bei pragyvenimo šaltinių paramos“, – priduriama pareiškime.
Libanas: prieš derybas Izraelis turi visiškai įgyvendinti paliaubas
18:23
Libano prezidentas Josephas Aounas trečiadienį pareiškė, kad Izraelis turi visiškai įgyvendinti paliaubas tarp dviejų šalių prieš pradedant tiesiogines derybas, ir pridūrė, jog Beirutas laukia, kol Vašingtonas paskirs derybų datą.
Izraelis „pirmiausia turi visiškai įgyvendinti paliaubas, kad būtų galima pereiti prie derybų (...) Izraelio atakos negali tęstis taip, kaip dabar“, sakoma prezidentūros išplatintame J. Aouno pareiškime.
„Dabar laukiame, kol Jungtinės Valstijos paskirs datą pradėti tiesiogines derybas“ su Izraeliu, nurodė jis.
Nepaisant ugnies nutraukimo, Izraelis ir Irano remiama Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ įsitraukė į kovas ir kaltina vieni kitus trapių paliaubų pažeidimais.
Donaldas Trumpas svarsto Irano blokadą tęsti ištisus mėnesius
18:21
Jungtinės Valstijos gali tęsti Irano jūrų blokadą ištisus mėnesius, trečiadienį pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Apie tai naftos pramonės vadovams buvo pranešta per susitikimą su prezidentu Donaldu Trumpu.
Baltuosiuose rūmuose antradienį vykusio susitikimo, apie kurį pirmiausia pranešė „Axios“, dalyviai aptarė „veiksmus, kurių ėmėsi prezidentas Trumpas, siekdamas palengvinti padėtį pasaulinėse naftos rinkose, ir veiksmus, kurių galėtume imtis, kad prireikus dabartinė blokada būtų tęsiama ištisus mėnesius ir būtų sumažintas poveikis JAV vartotojams“, sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.
„Prezidentas dažnai susitinka su energetikos vadovais, kad gautų jų atsiliepimus apie vidaus ir tarptautines energetikos rinkas“, – teigė pareigūnas. Pasak jo, aptariamos tokios temos kaip „vidaus gamyba, pažanga Venesueloje, naftos ateities sandoriai, gamtinės dujos ir laivyba“.
Pareigūnas teigė, kad susitikimą vedė iždo sekretorius Scottas Bessentas, pridurdamas, kad susitikime taip pat dalyvavo viceprezidentas J. D. Vance'as ir administracijos vadovė Susie Wiles.
„Brent“ naftos kaina šoktelėjo virš 115 dolerių už barelį
JAV naftos milžinė „Chevron“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad susitikime dalyvavo jos generalinis direktorius Mike'as Wirthas.
Trečiadienį pasaulinės naftos kainos šoktelėjo po žiniasklaidos pranešimų, kad D. Trumpas svarsto pratęsti Irano blokadą. „Brent“ naftos kaina šoktelėjo virš 115 dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina artėjo prie 105 dolerių.
Merzas paatviravo, kaip ruošėsi susitikimui su Trumpu: kuo dėtas Zelenskis
17:13
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prisipažino, kad susitikimui su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ruošėsi studijuodamas jo ginčą su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose 2025 m. vasario 28 d., rašo leidinys „Der Spiegel“.
„Iš pradžių pasakiau sau, kad tokioje atmosferoje nėra prasmės diskutuoti prieštaringai. Stebėjau tuos, kurie bandė tai daryti, ir jie nebuvo geriausioje padėtyje“, – žurnalistams atskleidė F.Merzas.
Kancleris ne pirmą kartą pabrėžė, kad tai darė norėdamas palaikyti gerus santykius su Amerikos lyderiu. Nors šią savaitę jis pažėrė kritikos D.Trumpo karui Irane.
Jis sakė, kad Vašingtonas yra „pažemintas“ Teherano ir jog jis nemato jokios išeities strategijos, kaip greitai užbaigti konfliktą. F.Merzas išsakė nuomonę, kad D.Trumpo komanda gali nepasiekti sekmės derybose, nes neturi įtikinamos strategijos. Kancleris pridūrė, kad nemato kovos pabaigos artimiausiu metu, „nes iraniečiai akivaizdžiai yra stipresni, nei tikėtasi“.
Tokios jo pastabos susilaukė pasipiktinimo iš D.Trumpo. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis antradienį paskelbė įrašą, kuriame tvirtino, kad F.Merzas nežino, ką kalba.
„Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai. Jis nežino, ką kalba!“ – rėžė D.Trumpas.
Vėliau žurnalistų paklaustas apie kilusį virtualų konfliktą su JAV prezidentu, F.Merzas sureagavo ramiai ir pažymėjo, kad jų santykiai nepasikeitė.
„Mano požiūriu, asmeniniai santykiai tarp Amerikos prezidento ir manęs išlieka tokie pat geri kaip ir anksčiau“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė F.Merzas.
Karas Artimuosiuose Rytuose: naujausi įvykiai
15:57
Apžvelgiame naujausius įvykius kare Artimuosiuose Rytuose.
Ilga blokada
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė nacionalinio saugumo pareigūnams rengtis ilgalaikei Irano uostų blokadai. Leidinio „The Wall Street Journal“ teigimu, šiuo žingsniu siekiama priversti Teheraną atsisakyti savo branduolinės programos.
Remiantis pranešimu, D.Trumpas nemano, kad Iranas garbingai derasi, ir tikisi, jog šalį pavyks priversti 20-čiai metų sustabdyti urano sodrinimą, o vėliau sutikti su griežtais apribojimais.
„Užteks būti geručiu“
„Iranas nesugeba sutvarkyti savo reikalų. Jie nežino, kaip pasirašyti nebranduolinį susitarimą. Jiems reiktų greičiau susiprotėti!“ – savo platformoje „Truth Social“ paskelbė D.Trumpas.
Šį įrašą lydėjo iliustracija, kurioje D.Trumpas laiko automatinį šautuvą, ir prierašas „UŽTEKS BŪTI PONU GERUČIU!“
21 egzekucija Irane
Plačiau skaitykite ČIA.
Merzas sureagavo į Trumpo įžeidimą
15:10
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį tvirtino, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar palaiko gerus santykius, nors pastarasis jį užsipuolė dėl žodžių, jog Iranas prie derybų stalo „žemina“ Vašingtoną.
„Mano požiūriu, asmeniniai santykiai tarp Amerikos prezidento ir manęs išlieka tokie pat geri kaip ir anksčiau“, – spaudos konferencijoje Berlyne sakė F.Merzas.
Vokietijos lyderis teigė „nuo pat pradžių“ reiškęs abejones dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną.
„Mes Vokietijoje ir Europoje smarkiai kenčiame nuo pasekmių“, – sakė F.Merzas.
„Hormuzo sąsiaurio uždarymas turi tiesioginės įtakos mūsų energijos tiekimui (ir) didžiulių pasekmių mūsų ekonomikos rezultatams. Todėl aš reikalauju, kad šis konfliktas būtų išspręstas“, – kalbėjo jis.
F.Merzas pridūrė, kad jis ir D.Trumpas „vis dar palaiko gerus pokalbius vienas su kitu“.
Anksčiau šią savaitę lankydamasis vienoje mokykloje Vakarų Vokietijoje, F.Merzas sakė nematantis, „kokią strateginę išeitį pasirinks amerikiečiai, ypač todėl, kad iraniečiai akivaizdžiai labai sumaniai derasi – arba labai sumaniai nesidera“.
„Ten Irano vadovybė, o ypač ši vadinamoji Revoliucinė gvardija, žemina ištisą tautą“, – sakė jis.
D.Trumpas antradienį užsipuolė F.Merzą dėl šių komentarų.
„Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra gerai. Jis nežino, ką kalba!“ – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D.Trumpas.
Hegsethas sėda į „karštąją kėdę“: Kongresas reikalauja atsakymų
14:15
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas trečiadienį sulauks griežtų įstatymų leidėjų klausimų apie karą su Iranu per savo pirmąjį liudijimą Kongrese nuo karo pradžios.
P.Hegsetho pasirodymas Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitete, skirtas prezidento Donaldo Trumpo 1,5 trln. dolerių (1,28 trln. eurų) gynybos biudžeto prašymui aptarti, vyks karui vis dar tęsiantis ir tebekeliant ekonominius padarinius visame pasaulyje.
Abiejų partijų įstatymų leidėjai anksčiau išreiškė nepasitenkinimą informacija, pateikta per slaptus instruktažus apie karą, todėl tikimasi audringo viešo posėdžio, kuriame taip pat turėtų liudyti aukščiausio rango JAV karininkas generolas Danas Caine'as.
„Galiausiai sekretorius Hegsethas šią savaitę atvyks į Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetą. Atėjo laikas atsakyti už šį sąmoningai pasirinktą karą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė komiteto narė demokratė Maggie Goodlander.
D.Trumpas ir jo administracija dar viešai nepateikė plano, kaip užbaigti karą, dėl kurio Iranas uždarė gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kas sukėlė staigų naftos kainų šuolį.
Vašingtonas atsakė Irano uostų blokada ir pirmą kartą per daugiau nei 20 metų Artimuosiuose Rytuose dislokavo tris lėktuvnešius.
„Klaidino visuomenę“
D.Trumpas neribotam laikui pratęsė tai, kas turėjo būti dviejų savaičių paliaubos, tačiau derybos kol kas nedavė jokių rezultatų.
Atstovų Rūmų demokratai anksčiau šį mėnesį pateikė šešis apkaltos straipsnius P.Hegsethui, kaltindami jį „sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais“, įskaitant karo su Iranu pradėjimą be Kongreso pritarimo.
Daugiau nei dešimt demokratų praėjusią savaitę taip pat nusiuntė laišką P.Hegsethui, reikalaudami „oficialaus ir neatidėliotino tyrimo“ dėl šešių JAV karių žūties Kuveite kovo 1 dieną, teigdami, kad Pentagono vadovas nesugebėjo apsaugoti amerikiečių pajėgų, o vėliau „klaidino visuomenę dėl atakos aplinkybių“.
Iš viso per konfliktą žuvo 13 amerikiečių karių: šeši per Irano ataką Kuveite, vienas per kitą išpuolį Saudo Arabijoje ir šeši per lėktuvo katastrofą Irake, o dar 400 buvo sužeisti.
Be karo su Iranu, P.Hegsethas gali sulaukti klausimų apie nuolatinius aukšto rango Pentagono darbuotojų pasikeitimus nuo tada, kai D.Trumpas praėjusiais metais grįžo į pareigas.
Pentagonas praėjusią savaitę pranešė, kad karinių jūrų pajėgų sekretorius Johnas Phelanas „nedelsiant“ palieka pareigas; balandžio pradžioje savo ruožtu buvo atleistas aukščiausio rango JAV kariuomenės karininkas generolas Randy George'as.
Įstatymų leidėjai taip pat gali iškelti klausimą dėl P.Hegsetho konflikto su dirbtinio intelekto (DI) bendrove „Anthropic“, kuri atsisakė leisti naudoti savo DI modelius masiniam civilių sekimui arba visiškai autonominėms letalinėms karinėms operacijoms.
Irane įvykdyta egzekucija mažiausiai 21 žmogui, 4000 – suimta
13:35
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuro duomenimis, nuo karo su JAV ir Izraeliu pradžios Irane buvo įvykdyta egzekucija mažiausiai 21 žmogui, o 4000 žmonių buvo suimti.
Egzekucijos įvykdytos Iranui bandant susidoroti su disidentais, ypač dėl „su nacionaliniu saugumu susijusių kaltinimų“, trečiadienį pareiškė JT žmogaus teisių biuro vadovas Volkeris Tiurkas.
Mažiausiai 9 žmonėms mirties bausmė įvykdyta dėl 2026 m. sausio mėn. protestų, 10 – dėl tariamos narystės opozicinėse grupėse, o 2 – dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Nuo vasario 28 d. „manoma, kad Irane dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, buvo suimta daugiau kaip 4000 asmenų“, teigiama pranešime.
Daugelis suimtųjų buvo prievarta dingę, kankinami arba su jais buvo „žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi“.
„Esu pasibaisėjęs, kad, be jau ir taip sunkaus konflikto poveikio, valdžios institucijos ir toliau žiauriais ir brutaliais būdais atiminėja iš Irano žmonių teises“, – pabrėžė V.Tiurkas.
