Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas baugina toliau: pagrasino karius išvesti iš dar dviejų Europos šalių
09:13
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Italijos ir Ispanijos nepritarimo karui su Iranu jis gali išvesti amerikiečių karius iš šių šalių.
Apie tai D.Trumpas užsiminė praėjus dienai po to, kai pasiūlė panašų amerikiečių pajėgų mažinimą Vokietijoje.
„Taip, tikriausiai, tikriausiai taip ir padarysiu. Kodėl turėčiau to nedaryti?“ – Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas, ar svarstytų galimybę sumažinti JAV karių skaičių ir Ispanijoje bei Italijoje.
„Italija mums niekuo nepadėjo, o Ispanija elgėsi baisiai, visiškai baisiai“, – pareiškė jis.
Trečiadienį D.Trumpas teigė, kad „Jungtinės Valstijos tiria ir peržiūri galimą karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimą, o sprendimas bus priimtas per artimiausią trumpą laiką“.
2025-ųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, Italijoje buvo 12 662, o Ispanijoje – 3 814 aktyviosios tarnybos JAV karių. Vokietijoje jų buvo 36 436.
JAV lyderis griežtai kritikuoja NATO sąjungininkes už tai, kad jos nepadeda vykdyti JAV ir Izraelio operacijos prieš Iraną bei neužtikrina galimybių naftos tanklaiviams plaukti Hormuzo sąsiauriu.
Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni trūksta „drąsos“ Irano klausimu, anksčiau šį mėnesį Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė D.Trumpas, netikėtai užsipuldamas buvusią artimą dešiniojo sparno sąjungininkę.
Praėjusią savaitę pasirodė pranešimas, kad JAV svarsto galimybę siekti Ispanijos narystės NATO sustabdymo dėl Madrido atsisakymo remti karines operacijas prieš Iraną.
D.Trumpas taip pat negailėjo kritikos Madridui dėl to, kad šis nedidina išlaidų gynybai.
Izraelio kariuomenės atstovas: šis karas bus „didžiulė nesėkmė“, jei nebus pašalintas Irano sodrintas uranas
18:55
Pasak Izraelio kariuomenės atstovo, jei daugiau nei 400 kilogramų iki 60 proc. sodrinto urano atsargos nebus išgabentos iš Islamo Respublikos, visas pastarasis karas bus laikomas „didžiule nesėkme“.
Izraelio pareigūnų teigimu, tokio kiekio urano pakanka 11 branduolinių bombų pagaminti.
Aukšto rango karininkas teigia, kad jei per Jungtinių Valstijų ir Irano derybas nebus pasiektas susitarimas dėl urano atsargų pašalinimo ir sodrinimo sustabdymo šalyje, visi per 40 kovos dienų pasiekti laimėjimai bus niekiniai.
„Jei branduolinis tikslas nebus pasiektas, viskas, ką padarėme Irane, bus viena didelė nesėkmė. Piktavališkas Irano režimas bet kada gali grįžti prie branduolinės programos“, – sakė pareigūnas.
Karininkas pridūrė: „Jei uranas iš Irano bus pašalintas diplomatinėmis priemonėmis, mes savo darbą būsime atlikę“. Tačiau jei tai neįvyks, pasak jo, Izraeliui teks surengti dar vieną operaciją Irane, kad šis tikslas būtų pasiektas.
JAV administracija: karas Irane nutrauktas nepasiekus 60 dienų termino
16:21
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija argumentuoja, kad karas Irane jau baigėsi dėl balandžio pradžioje prasidėjusių paliaubų, sakė aukšto rango administracijos pareigūnas.
Tokia interpretacija leistų Baltiesiems rūmams išvengti būtinybės siekti Kongreso pritarimo karui.
Šis pareiškimas papildo argumentus, kuriuos ketvirtadienį liudydamas Senate išdėstė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. Jis teigė, kad paliaubos faktiškai sustabdė karą.
Remiantis šia logika, administracija dar nepažeidė 1973 metų įstatymo reikalavimo siekti oficialaus Kongreso pritarimo kariniams veiksmams, kurie tęsiasi ilgiau nei 60 dienų.
Aukšto rango administracijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad „šeštadienį, vasario 28 dieną, prasidėję karo veiksmai yra nutraukti“.
Pasak pareigūno, JAV kariuomenė ir Iranas neapsikeitė ugnimi nuo balandžio 7 dieną prasidėjusių dviejų savaičių paliaubų.
Paliaubos vėliau buvo pratęstos, bet Iranas toliau blokuoja Hormuzo sąsiaurį, o JAV karinis jūrų laivynas tęsia blokadą, kad neleistų Irano naftos tanklaiviams išplaukti į jūrą.
Daugelis respublikonų, kuriems nepatiko D.Trumpo karas Irane, pabrėžė, kad gegužės 1 diena yra galutinis terminas Kongresui įsikišti. Tačiau ši data praeis be jokių respublikonų įstatymų leidėjų veiksmų.
Pagal 1973-iųjų Karo galių rezoliuciją, Kongresas privalo paskelbti karą arba leisti naudoti jėgą per 60 dienų – šis terminas sueina penktadienį – arba per 90 dienų, jei prezidentas paprašo pratęsimo. Tačiau Kongresas nemėgino įgyvendinti šio reikalavimo ir ketvirtadienį savaitei išsiskirstė, Senatui šeštą kartą atmetus demokratų bandymą sustabdyti karą.
JAV ragina susitikti Izraelio ir Libano lyderius
15:44
JAV ambasada Libane paragino surengti Libano ir Izraelio lyderių susitikimą.
„Libanas stovi kryžkelėje. Jo žmonės turi istorinę galimybę susigrąžinti savo šalį ir kurti savo ateitį kaip tikrai suvereni, nepriklausoma tauta“, – teigė ambasada ir pridūrė, kad „dvejonių laikas baigėsi“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė besitikintis priimti Libano prezidentą Josephą Aouną ir Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu „per artimiausias porą savaičių“, abiem Artimųjų Rytų šalims ruošiantis tiesioginėms deryboms.
Tuo metu Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad nepaisant galiojančių paliaubų, per Izraelio smūgius šalies pietuose žuvo mažiausiai 15 žmonių.
Irano žiniasklaida: šalis pateikė naują pasiūlymą deryboms
15:43
Iranas per tarpininką Pakistaną pateikė naują pasiūlymą deryboms su JAV, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Oficialioji naujienų agentūra IRNA, nepateikdama išsamesnės informacijos, pranešė, kad Iranas ketvirtadienio vakarą perdavė savo naujausio derybų pasiūlymo tekstą Pakistanui, kaip tarpininkui derybose su JAV.
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei penktadienį pareiškė, kad Teheranas yra atviras deryboms su JAV, tačiau nepriims to, ką jis pavadino politikos primetimu grasinimais.
„Islamo Respublika niekada nevengė derybų (...), bet mes tikrai nesutinkame su primetimu“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė teismų sistemos svetainė „Mizan Online“, sakė G.M.Ejei.
„Politico“: Trumpo pareiškimas dėl karių atitraukimo Pentagonui buvo staigmena
15:32
JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas apie galimą JAV karių skaičiaus sumažinimą Vokietijoje nustebino Pentagoną. Kaip remdamasis šaltiniais praneša „Politico“, daugelis apie tokius planus sužinojo tik iš jo įrašo socialiniuose tinkluose.
Pentagonas „to nesitikėjo ir neplanavo jokio karių skaičiaus mažinimo“, sakė su situacija susipažinęs Kongreso padėjėjas. Jis pridūrė: „Bet turime į tai žiūrėti rimtai.“
D.Trumpo pareiškimai smarkiai skiriasi nuo neseniai užbaigto kelis mėnesius trukusio Pentagono karinių pajėgų dislokavimo pasaulyje vertinimo, kuris nenumatė karių skaičiaus mažinimo Europoje. Nepaisant to, departamentas jau ruošiasi įvairiems scenarijams.
Pentagono atstovas pabrėžė: „Rengiame planus bet kokiam scenarijui ir esame visiškai pasirengę vykdyti vyriausiojo vado įsakymus jo pasirinktu laiku ir vietoje.“
Pats D.Trumpas taip pat kritikavo Europos partnerius, užsiminęs apie galimą karių išvedimą iš kitų šalių: „Kodėl man to nepadaryti? Italija mums niekuo nepadėjo. O Ispanija buvo siaubinga. Absoliučiai siaubinga.“
Vokietijoje tokie pareiškimai buvo priimti labai kritiškai. Vienas iš pareigūnų pažymėjo: „Trumpo politika, grindžiama grubiais grasinimais, pasiekė ribą... Jo retorika išsikvėpė.“
Trumpo administracija teigia, kad karas Irane yra „nutrauktas“
14:16
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija teigia, kad karas su Iranu yra „nutrauktas“ dėl paliaubų, kurios prasidėjo balandžio pradžioje, rašo portalas „Sky News“.
Tai leistų Baltiesiems rūmams išvengti būtinybės prašyti Kongreso pritarimo karo pratęsimui.
D.Trumpas šiandien sulaukė termino, iki kurio jis turėjo arba užbaigti karą, arba pagrįsti jo pratęsimą JAV Kongrese.
Aukšto rango administracijos pareigūnas, kalbėjęs su naujienų agentūra „Associated Press“, teigė, kad, vadovaujantis Karo galių rezoliucija, „veiksmai, prasidėję šeštadienį, vasario 28 d., yra nutraukti“.
Jis pridūrė, kad JAV kariuomenė ir Iranas nuo dviejų savaičių paliaubų, prasidėjusių balandžio 7 d., neapsikeitė ugnimi.
Šie teiginiai seka po panašių JAV gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho pastabų, kuris Senato posėdyje pareiškė, kad, jo supratimu, 60 dienų terminas buvo sustabdytas per paliaubas.
Karo įgaliojimų rezoliucija – tai įstatymas, pagal kurį JAV prezidentas privalo gauti oficialų Kongreso pritarimą bet kokiems kariniams veiksmams, trunkantiems ilgiau nei 60 dienų.
Karo galių rezoliucija – tai įstatymas, pagal kurį JAV prezidentas privalo gauti oficialų Kongreso pritarimą bet kokiems kariniams veiksmams, trunkantiems ilgiau nei 60 dienų, paaiškina „Sky News“.
Trumpas neprieštarauja, kad Pasaulio futbolo čempionate JAV žaistų Irano rinktinė
13:00
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė neprieštaraujantis tam, kad Irano rinktinė žaistų savo pasaulio futbolo čempionato rungtynes Jungtinėse Valstijose.
Tai jis sakė po to, kai pasaulio futbolo valdančiosios organizacijos FIFA vadovas Gianni Infantino dar kartą patvirtino, kad ši komanda dalyvaus turnyre nepaisant karo Artimuosiuose Rytuose.
„Na, jei Gianni taip pasakė, man tinka“, – Ovaliajame kabinete žurnalistams sakė D.Trumpas, paklaustas apie glaudžius ryšius su JAV lyderiu palaikančio G.Infantino komentarus.
„Manau, leiskite jiems žaisti“, – pridūrė D.Trumpas.
Šaltiniai atskleidė, kaip Iranas išnaudoja paliaubas
12:53
Iranas naudojasi paliaubomis su JAV, kad iškastų savo ginklus, „NBC News“ nurodė vienas JAV pareigūnas ir dar du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, režimas sustiprino pastangas iškasti raketas ir kitą ginkluotę, kurią buvo paslėpęs po žeme arba kuri buvo palaidota po griuvėsiais.
Šaltiniai teigia, kad JAV manymu, režimas siekia greitai atkurti savo dronų ir raketų pajėgumus, kad galėtų surengti išpuolius visuose Artimuosiuose Rytuose, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų atnaujinti karines operacijas.
Pasak kito JAV pareigūno, artimiausiu metu D.Trumpas turėtų susitikti su savo nacionalinio saugumo komanda, kad apsvarstytų galimus sprendimus – įskaitant naujus karinius veiksmus – siekiant atverti Hormuzo sąsiaurį ir atimti iš Irano visas branduolines medžiagas.
Pasak pirmojo JAV pareigūno, tikimasi, kad D.Trumpas sprendimą dėl tolesnių veiksmų priims artimiausiomis dienomis.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas leidiniui teigė, kad D.Trumpo planuojama kelionė į Kiniją, kuri palaiko ryšius su Iranu, yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jo sprendimų priėmimo procesui.
Jo vizitas į Pekiną susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, kuris jau kartą buvo atidėtas dėl karo Irane, yra „prioritetas“, ir Baltieji rūmai tikrai nenori jo vėl atidėti, teigė pareigūnas.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas šį mėnesį pareiškė, kad JAV turi informacijos, jog Iranas bando atkurti savo karinius pajėgumus.
„Mes žinome, kokius karinius išteklius jūs perkeliate ir kur juos perkeliate“, – sakė jis.
„Jūs atkasate likusius paleidimo įrenginius ir raketas, neturėdami galimybės jų pakeisti“, – pareiškė jis.
Iranas tvirtina, kad vis dar turi pajėgumų kariauti su JAV ir ginti savo interesus.
Nors Baltieji rūmai ir Pentagonas kategoriškai pareiškė, kad Irano karinės pajėgos yra praktiškai nugalėtos, JAV žvalgybos duomenimis, Iranas išlaikė daugelį karinių pajėgumų, kuriuos turėjo prieš karo pradžią, praėjusią savaitę rašė „NBC News“.
JAV pareigūnas ir du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad pastarosiomis dienomis Iranas tik paspartino pastangas susigrąžinti savo raketas ir kitą ginkluotę, nes didėja karo atsinaujinimo tikimybė, o derybos dėl jo užbaigimo, atrodo, yra patekusios į aklavietę.
Hegsethas Kongrese antrą dieną susikirto su demokratais
12:37
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį antrą dieną iš eilės Kongrese susikirto su demokratų įstatymų leidėjais ir atmetė senatorių kaltinimus, kad karas su Iranu buvo pradėtas neturint įrodymų apie neišvengiamą grėsmę ir vykdomas be nuoseklios strategijos.
Tris valandas trukusiame Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje daugiausia atsispindėjo nusistovėjusios respublikonų ir demokratų pozicijos dėl konflikto, P.Hegsetho vadovavimo ir būdų, kuriais prezidentas Donaldas Trumpas naudojasi JAV kariuomene.
Savo įžanginėje kalboje P.Hegsethas pavadino demokratų įstatymų leidėjus „neatsakingais prieštarautojais“ ir „defetistais iš pigių vietų“, nesugebančiais pripažinti daugybės JAV kariuomenės sėkmių kovoje prieš Islamo Respubliką.
P.Hegsetho teigimu, D.Trumpas turėjo drąsos, „priešingai nei kiti prezidentai, užtikrinti, kad Iranas niekada negautų branduolinio ginklo ir kad jų branduolinis šantažas niekada nepavyktų“.
„Turime geriausią pasaulyje derybininką, siekiantį puikaus susitarimo“, – pareiškė gynybos sekretorius.
Demokratai apibėrė P.Hegsethą klausimais apie jo pastangas pertvarkyti kariuomenės kultūrą, apie JAV paramą Ukrainai ir apie tai, ar D.Trumpas sieks Kongreso pritarimo karui. Gynybos sekretorius pareiškė, kad ugnies nutraukimas atideda tokio pritarimo gavimo terminą.
Posėdis buvo sušauktas norint aptarti D.Trumpo administracijos 2027-ųjų karinio biudžeto pasiūlymą, pagal kurį išlaidos gynybai padidėtų iki istorinių 1,5 trln. JAV dolerių (1,28 trln. eurų). P.Hegsethas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as pabrėžė, kad reikia daugiau dronų, priešraketinės gynybos sistemų ir karo laivų.
Karas pablogino JAV padėtį?
Senatorius Jackas Reedas, įtakingas komiteto demokratas, teigė, kad karas pablogino JAV strateginę padėtį: žuvo 13 JAV karių, daugiau nei 400 buvo sužeista, sunaikinta technikos.
Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas, todėl degalų kainos šovė į viršų, sakė J.Reedas. Pasak jo, Iranas vis dar turi sodrinto urano ir išlaiko pakankamą kovinį efektyvumą, kad konfliktas liktų aklavietėje, o Irano griežtosios linijos režimas tebėra valdžioje.
„Esu susirūpinęs, kad sakote prezidentui tai, ką jis nori girdėti, o ne tai, ką jam reikia girdėti, – sakė J.Reedas. – Drąsūs patikinimai apie sėkmę yra meškos paslauga tiek vyriausiajam vadui, tiek kariams, kurie rizikuoja savo gyvybėmis jais remdamiesi.“
J.Reedas taip pat negailėjo kritikos P.Hegsethui dėl aukščiausių karinių vadovų atleidimo ir užsiminė, kad gynybos sekretorius neįvertino moterų ir spalvotųjų asmenų pasiekimų kariuomenėje. J.Reedas pažymėjo, kad 60 proc. iš maždaug dviejų dešimčių P.Hegsetho atleistų karininkų buvo moterys arba juodaodžiai.
P.Hegsethas teigė, kad bet koks atleidimas yra grindžiamas veiklos rezultatais ir kad ankstesni Pentagono vadovai „buvo sutelkę dėmesį į socialinę inžineriją, rasę ir lytį tokiais būdais, kurie, mūsų nuomone, buvo nesveiki departamentui“.
Šiltesnis respublikonų priėmimas
P.Hegsethas sulaukė šiltesnio priėmimo iš senatoriaus Rogerio Wickerio, komiteto pirmininko respublikono, ir kitų respublikonų įstatymų leidėjų. R.Wickeris posėdį pradėjo pažymėdamas, kad JAV saugumo aplinka yra pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Per karą prieš Iraną D.Trumpas „stengėsi sunaikinti režimo konvencinius karinius pajėgumus ir priversti jį grįžti prie derybų stalo dėl galutinio sprendimo“, sakė R.Wickeris.
Jis taip pat gyrė 2027-ųjų biudžeto pasiūlymą, sakydamas, kad jame „gausu svarbių programų ir iniciatyvų, kurios yra visiškai būtinos siekiant užtikrinti JAV interesus XXI amžiuje“.
Senatorius Tomas Cottonas, Arkanzaso respublikonas, paklausė P. Hegsetho, ar jis kada nors melavo D.Trumpui, taip atremdamas J.Reedo teiginį, kad P.Hegsethas sako prezidentui tai, ką šis nori girdėti.
„Prezidentui sakau tik tiesą“, – atsakė P.Hegsethas.
Klausimai dėl civilių žūčių
Senatoriai taip pat atkreipė dėmesį į civilių žūtis kare su Iranu ir Pentagono sprendimą išformuoti Kongreso nurodymu įsteigtą biurą, skirtą būtent civilių aukų skaičiui mažinti.
Naujienų agentūra AP pranešė, kad daugėja įrodymų, rodančių JAV kaltę dėl mirtino smūgio Irano pradinei mokyklai šalia Revoliucinės gvardijos bazės. Per šį smūgį žuvo daugiau nei 165 žmonės, įskaitant vaikus.
Demokratų senatorė Kirsten Gillibrand paklausė P.Hegsetho: „Koks jūsų atsakymas į taikymąsi, dėl kurio buvo sugriautos mokyklos, ligoninės, civilinės vietos? Kodėl 90 proc. sumažinote padalinį, kuris turėtų padėti jums nesitaikyti į civilius?“
P.Hegsethas atsakė, kad Pentagonas yra „tvirtai įsipareigojęs“ daryti daugiau nei kitos šalys, kad būtų išvengta civilių žūčių.
Karo galių rezoliucijos nepriimtos
Demokratai šį konfliktą vadina brangiu pasirinktu karu, kuriam trūksta Kongreso pritarimo ar priežiūros. Tačiau jiems nepavyko priimti kelių karo galių rezoliucijų, kurios būtų įpareigojusios D.Trumpą sustabdyti konfliktą, kol Kongresas suteiks įgaliojimus tolesniems veiksmams.
Pagal 1973-iųjų Karo galių aktą Kongresas privalo paskelbti karą arba leisti naudoti jėgą per 60 dienų – šis terminas sueina penktadienį. Įstatymas numato galimą 30 dienų pratęsimą, tačiau respublikonų administracija viešai neužsiminė, ar D.Trumpas jo sieks.
Senatorius Timas Kaine'as, demokratas iš Virdžinijos, paklausė P.Hegsetho, ar D.Trumpas sieks Kongreso leidimo, ar prašys 30 dienų pratęsimo. Gynybos sekretorius teigė, kad ugnies nutraukimo metu termino laikas neskaičiuojamas. T.Kaine'as, remdamasis sava įstatymo interpretacija, su tuo nesutiko.
Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, D.Trumpo administracija „aktyviai tariasi“ su įstatymų leidėjais dėl 60 dienų termino klausimo sprendimo.
Izraelio sulaikyti pagalbos Gazos Ruožui flotilės aktyvistai išlaipinti Kretoje
12:31
Kretoje penktadienį išsilaipino dešimtys aktyvistų iš pagalbos flotilės, kuri plaukė į Gazos Ruožą ir kurią tarptautiniuose vandenyse prie šios Graikijos salos krantų perėmė Izraelio pajėgos, pranešė AFP žurnalistas.
Lydimi Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnų, maždaug 175 aktyvistai keturiais autobusais buvo nuvežti į miestą, kurio pavadinimo institucijos neatskleidė.
Izraelio užsienio reikalų ministerija anksčiau teigė, kad ketvirtadienį buvo sulaikyti maždaug 175 aktyvistai iš daugiau nei 20 laivų. Flotilės organizatorių teigimu, buvo sulaikyta 211 aktyvistų.
„Derinant su Graikijos vyriausybe, asmenys, perkelti iš flotilės laivų į Izraelio laivą, artimiausiomis valandomis bus išlaipinti Graikijos paplūdimyje“, – vėlai ketvirtadienį socialiniame tinkle „X“ parašė Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. Jis padėkojo Graikijai „už pasirengimą priimti flotilės dalyvius“.
Keletas Europos valstybių, kurių piliečių yra tarp sulaikytų asmenų, ragino Izraelį paleisti aktyvistus ir jo veiksmus pavadino akivaizdžiu tarptautinės teisės pažeidimu.
Tačiau JAV parėmė Izraelio pareigūnus, pavadindamos flotilę „politiniu triuku“.
„JAV tikisi, kad visos mūsų sąjungininkės (...) imsis ryžtingų veiksmų prieš šį beprasmį politinį triuką, neleisdamos flotilėje dalyvaujantiems laivams naudotis uostais, švartuotis, išplaukti ir pasipildyti degalų“, – sakė Valstybės departamento atstovas Tommy Pigottas (Tomis Pigotas).
Iš pradžių flotilę sudarė daugiau nei 50 laivų. Organizatorių teigimu, jos tikslas buvo pralaužti Gazos Ruožo blokadą ir pristatyti humanitarinę pagalbą šiai palestiniečių teritorijai.
Patekimas į šią teritoriją tebėra labai ribojamas, nepaisant nuo spalio galiojančių trapių paliaubų tarp Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“.
