Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Iranas puolė Jungtinius Arabų Emyratus
18:50
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad virš šalies teritorinių vandenų perėmė tris Irano raketas, o ketvirta raketa nukrito į jūrą.
Tai pirmieji raketų perėmimai nuo balandžio 9 d., kai JAE paskelbė savo oro erdvę laisvą nuo grėsmių, o tai sutapo su JAV ir Irano paliaubų pradžia.
„Buvo aptiktos keturios sparnuotosios raketos, skriejančios iš Irano šalies link. Trys raketos buvo sėkmingai perimtos virš šalies teritorinių vandenų, o dar viena nukrito į jūrą“, – pranešė Gynybos ministerija, kurią cituoja CNN.
Įspėjo Dubajaus gyventojus
JAE išsiuntė perspėjimus mobiliaisiais telefonais, įspėjančius apie galimą raketų grėsmę keliuose emyratuose, įskaitant Dubajų ir sostinę Abu Dabį.
Prieš šiuos perėmimus JAE pranešė, kad jų priešlėktuvinės gynybos sistemos reaguoja į raketų grėsmę, ir paragino piliečius likti „saugioje vietoje“.
„Bild“: JAV pradėjo karių išvedimą iš Vokietijos
21:37
Jungtinės Valstijos oficialiai pradėjo masinį savo pajėgų išvedimą iš Vokietijos poligonų – į tėvynę sugrįš apie 5 tūkstančiai kariškių, praneša leidinys „Bild“.
Kaip tapo žinoma, pagrindinis smūgis teks „Stryker“ brigadai, dislokuotai Vokietijos mieste Filzeke.
Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellas patvirtino šiuos planus pažymėdamas, kad karių ir jų šeimų persikėlimo procesą ketinama užbaigti per 6–12 mėnesių. Nors bazė nebus visiškai uždaryta, personalo skaičius joje sumažės iki 5–8 tūkstančių žmonių.
Šiuo metu Vokietijoje yra apie 40 tūkstančių JAV karių. Tačiau liūto dalis sutelkta būtent šiame regione: 16 tūkstančių Grafenvėryje ir 10 tūkstančių Filzeke. Kartu su šeimomis tai sudaro milžinišką bendruomenę, vienijančią daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, rašo žiniasklaida.
Vietos valdžiai šis sprendimas tapo tikru šoku. Filzeko meras Thorstenas Grödleris atvirai pareiškė, kad „toks žingsnis bus rimtas smūgis miestui, turinčiam 6,5 tūkstančio gyventojų“. Pasak jo, amerikiečių pinigai yra šio Bavarijos kampelio ekonomikos pamatas.
Tačiau pasekmės išeis toli už finansų ribų. Leidinio šaltinių JAV nuomone, pilotų, tankistų ir ginkluotės specialistų išvykimas faktiškai „apnuogina“ rytinį NATO flangą.
Žiniasklaida primena, kad tokio radikalaus žingsnio imtasi dėl asmeninio valstybių lyderių konflikto. Donaldas Trumpas įniršo dėl kanclerio Friedricho Merzo žodžių. Pastarasis anksčiau viešai užsiminė, kad „Iranas pajėgus pažeminti Jungtines Valstijas“ derybose dėl konflikto užbaigimo.
Iranas – apie laivus Hormuze: Amerika meluoja
19:03
Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) JAV teiginį apie Hormuzo sąsiauriu plaukiančius laivus pavadino „atviru melu“.
Anksčiau JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad du su JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai „sėkmingai kirto Hormuzo sąsiaurį“.
Dabar Irano valstybinė žiniasklaida pasidalijo IRGC pareiškimu, kuriame teigiama, kad „pastarosiomis valandomis“ Hormuzo sąsiauriu neplaukė jokie komerciniai laivai ar naftos tanklaiviai.
IRGC teigia, kad JAV pareiškimai yra „nepagrįsti ir visiškai melagingi“, ir įspėja, kad bet kokie kiti judėjimai, prieštaraujantys IRGC karinio jūrų laivyno nurodymams, „kelia rimtą pavojų“.
„BBC Verify“ tikrino CENTCOM žodžius
Po to, kai JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad du su JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai „sėkmingai kirto Hormuzo sąsiaurį“, „BBC Verify“ patikrino laivų sekimo priemonę „MarineTraffic“.
„MarineTraffic“ sistemoje nepastebėjome šį aprašymą atitinkančių laivų, tačiau toliau stebime svetainę.
Kaip minėjome anksčiau, „MarineTraffic“ skelbia informaciją apie laivus, įskaitant jų buvimo vietą, remdamasi duomenimis, kuriuos perduoda laive esantis sekimo įrenginys, vadinamas automatine identifikavimo sistema (AIS).
Tačiau laivai taip pat gali išjungti savo buvimo vietos transliavimą, o tai reiškia, kad jie nebus matomi tokiose sekimo platformose kaip „MarineTraffic“. Be to, laivai gali suklastoti savo buvimo vietą – šis procesas vadinamas „spufingu“ (apsimetimu, angl. „spoofing“)“, – sakoma „BBC Verify“ tekste.
Skelbia apie sprogimą ir gaisrą laive Hormuzo sąsiauryje
17:41 Atnaujinta 17:52
Seulas pirmadienį pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje esančiame Pietų Korėjos laive įvyko sprogimas ir gaisras.
Šis svarbus Artimųjų Rytų vandens kelias buvo faktiškai užblokuotas po JAV ir Izraelio išpuolių prieš Iraną.
Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad apie 20 val. 40 min. Seulo (14 val. 40 min. Lietuvos) laiku „sprogimas ir gaisras kilo Pietų Korėjos laivybos bendrovės valdomame laive (...), inkaruotame vandenyse netoli Jungtinių Arabų Emyratų Hormuzo sąsiauryje“, ir pridūrė, kad „kol kas aukų nėra“.
Kas įvyko
Pietų Korėjos krovinių vežėjo HMM atstovas spaudai agentūrai „Reuters“ sakė, kad Hormuzo sąsiauryje vieno iš jo balkerių mašinų skyriuje kilo gaisras, ir pridūrė, kad gaisro priežastis vis dar tiriama.
Pietų Korėjos krovinių vežėjo HMM atstovas spaudai agentūrai „Reuters“ sakė, kad Hormuzo sąsiauryje vieno iš jo balkerių mašinų skyriuje kilo gaisras, ir pridūrė, kad gaisro priežastis vis dar tiriama.
Kiek buvo žmonių
Laive buvo 24 įgulos nariai, tarp jų šeši Pietų Korėjos ir 18 užsienio piliečių, sakoma ministerijos pranešime.
„Sprogimo ir gaisro priežastis, taip pat konkretus žalos mastas šiuo metu tiriami“, – teigiama jame.
„HMM Namu“ yra beveik 180 metrų ilgio krovininis laivas, plaukiojantis su Panamos vėliava, rodo sekimo svetainės „MarineTraffic“ duomenys.
Seulo pranešimas pasirodė po to, kai Irano valstybinė žiniasklaida pirmadienį pranešė, kad Teherano karinis jūrų laivynas sąsiauryje paleido „įspėjamuosius šūvius“, kai į Persijos įlanką įplaukė JAV kariniai laivai pagal planą padėti įstrigusiems komerciniams laivams išplaukti.
Kaip ir daugelis Azijos ekonomikų, Pietų Korėja yra labai priklausoma nuo degalų importo iš Artimųjų Rytų, kurio didžioji dalis gabenama per Hormuzo sąsiaurį.
Seulas ieškojo naujų naftos šaltinių nuo tada, kai dėl karo šis vandens kelias buvo faktiškai uždarytas, nors praėjusį mėnesį taip pat pranešė, kad Pietų Korėjos tanklaivis sėkmingai jį praplaukė.
„Korėjos vyriausybė glaudžiai bendraus su atitinkamomis šalimis šiuo klausimu ir imsis būtinų priemonių, kad užtikrintų Korėjos laivų ir įgulos narių saugumą Hormuzo sąsiauryje“, – pirmadienį nurodė Užsienio reikalų ministerija.
JAV kariuomenė pranešė, kad pirmadienį du JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai su valdomomis raketomis įplaukė į Persijos įlanką, kad pralaužtų Irano blokadą, o du JAV komerciniai laivai perplaukė sąsiaurį.
JAV grasinimas trauktis iš NATO: Trumpas kai ką nutyli
17:17
Pastaraisiais metais diskusijos apie NATO ateitį vis dažniau susiaurėja iki vieno klausimo – kiek kiekviena šalis moka už bendrą gynybą. Šis požiūris, kuris ypač dominuoja JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikoje, sukuria įspūdį, kad Aljansas yra tik išlaidų šaltinis, o ne suteikia naudą. Tačiau D.Trumpas ignoruoja vieną esminį aspektą.
Naujas tyrimas rodo, kad NATO yra ir ekonominės integracijos mechanizmas, kurio žlugimas galėtų kainuoti šimtus milijardų dolerių per metus – JAV patirtų didžiausius nuostolius.
Balandį JAV prezidentas interviu britų laikraščiui „The Telegraph“ dar kartą smarkiai sukritikavo sąjungininkus, kurie atsisakė prisijungti prie karo su Iranu, ir pareiškė, kad „rimtai svarsto“ galimybę pasitraukti iš aljanso.
Dar prieš pirmą kartą užimdamas postą 2017 m. D.Trumpas NATO vadino „popieriniu tigru“ ir aiškino, kad narystė Aljanse „JAV kainuoja milžinišką sumą“.
Tačiau tyrimas, kurį atliko Strateginių ir tarptautinių studijų centras (CSIS) ir kuriame vertinamas NATO poveikis valstybių narių ekonominiams santykiams daugiau nei per 70 pastarųjų metų, pateikia argumentus, kodėl pačios Jungtinės Valstijos labiausiai nukentėtų nuo Aljanso žlugimo.
NATO paslėpta nauda
Tyrėjai nustatė, kad narystė Aljanse ilgalaikėje perspektyvoje padidina šalių narių tarpusavio prekybą 12–27 proc., ir šis poveikis pastebimas nepriklausomai nuo narystės Europos Sąjungoje ar kitų laisvosios prekybos susitarimų.
Be to, kai kuriais atvejais ilgalaikėje perspektyvoje šis prekybos padidėjimas gali viršyti net 50–60 procentų, o tai jau rodo struktūrinius, o ne laikinus ekonomikos pokyčius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietija sunerimo dėl JAV karių, raketų „Tomahawk“ ir savo automobilių pramonės
17:01
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pirmadienį pareiškė, kad Berlynas nori „užmegzti glaudų dialogą“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Toks pareiškimas nuskambėjo po pranešimų apie Vokietijoje dislokuotų JAV karių išvedimą.
Atšaukia 5 tūkst. karių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį įspėjo ketinantis drastiškai sumažinti Vokietijoje dislokuotų amerikiečių karių skaičių, be Pentagono jau paskelbto pajėgų sumažinimo 5 tūkst. karių.
„Turime užmegzti glaudų dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, kad išsiaiškintume, koks sprendimas iš tikrųjų priimtas ir kokias galimybes turime daryti įtaką“, – spaudos konferencijoje su Graikijos diplomatijos vadovu Giorgu Gerapetričiu sakė J. Wadephulis.
„Turime tai vertinti kaip naują raginimą greičiau plėtoti savo pajėgumus ir padaryti juos prieinamus“, – pridūrė Vokietijos ministras, kalbėdamas apie amerikiečių planus.
„Kito kelio nėra (...) bendras kontekstas man rodo, kad neturime pervertinti pavienių priemonių“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos paskelbė, kad iš JAV karinių bazių Vokietijoje bus iškelti 5 tūkst. karių.
Ar bus dislokuotos „Tomahawk“ raketos?
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį taip pat, regis, patvirtino, kad planuotas vidutinio nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ dislokavimas Vokietijoje bent jau kol kas nebesvarstomas.
J. Wadephulis ir kiti Vokietijos pareigūnai pastarosiomis dienomis siekė sušvelninti ginčą tarp D. Trumpo ir F. Merzo, kuris teigė, kad „amerikiečiai akivaizdžiai (neturi) jokios strategijos“ Irane ir kad Teheranas „žemina“ pirmaujančią pasaulio galybę.
Muitai automobiliams
D. Trumpas taip pat netiesiogiai nusitaikė į Vokietiją ir jos didelį automobilių eksportą, paskelbdamas, kad nori padidinti muitus iš Europos Sąjungos (ES) į Jungtines Valstijas importuojamoms transporto priemonėms iki 25 procentų.
JAV prezidentas apkaltino ES nesilaikant praėjusią vasarą sudaryto prekybos susitarimo, nors jo ratifikavimo procesas 27 nares turinčiame bloke dar nebaigtas.
J. Wadephulis tiesiogiai nekomentavo naujausių D. Trumpo pastabų.
Į Persijos įlanką įplaukė JAV eskadriniai minininkai
16:54
JAV kariuomenė pirmadienį pranešė, kad jos valdomų raketų eskadriniai minininkai įplaukė į Persijos įlanką, vykdydami misiją palydėti laivus per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį.
Karo laivai „šiuo metu veikia Arabijos (Persijos) įlankoje po to, kai perplaukė Hormuzo sąsiaurį remdami projektą „Laisvė“, socialiniame tinkle „X“ pranešė JAV centrinė vadovybė (CENTCOM), turėdama omenyje prezidento Donaldo Trumpo sekmadienį paskelbtą operaciją.
2 prekybiniai laivai perplaukė Hormuzo sąsiaurį
„Amerikiečių pajėgos aktyviai padeda atkurti komercinės laivybos tranzitą“, – nurodė CENTCOM ir pridūrė, kad „du su JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė Hormuzo sąsiaurį ir saugiai tęsia kelionę“.
Tuo tarpu Irano karinis jūrų laivynas pirmadienį paleido sparnuotąsias raketas ir kovinius dronus netoli JAV eskadrinių minininkų, kertančių Hormuzo sąsiaurį, pranešė valstybinė televizija.
Iranas teigia, kad paleido įspėjamuosius šūvius
Ji nurodė, kad karinis jūrų laivynas identifikavo JAV eskadrinius minininkus Hormuzo sąsiauryje ir paleido kelis įspėjamuosius šūvius.
Teherano pajėgos faktiškai uždarė sąsiaurį – pagrindinį naftos ir dujų gabenimo maršrutą – reaguodamos į vasario 28 dieną prasidėjusią JAV ir Izraelio karinę kampaniją, o Vašingtonas palaiko Irano uostų blokadą.
D. Trumpas neribotam laikui pratęsė pradines dviejų savaičių paliaubas, kurios sustabdė kovas, tačiau konfliktas ir jo plačiai paplitusios ekonominės pasekmės lieka neišspręstos.
Iranas pakorė 3 vyrus dėl protestų
16:41
Iranas įvykdė mirties bausmę trims vyrams, kaltinamiems dėl politinių protestų sausio mėn., pranešė valdžios institucijos.
Pastarosiomis savaitėmis Irano valdžios institucijos beveik kasdien vykdė egzekucijas, kurias aktyvistai pasmerkė kaip siekį įvaryti baimę visuomenėje tarptautinės ir vidaus įtampos metu, skelbia „The Guardian“.
Mehdi Rassouli, Mohammadas Reza Miri ir Ebrahimas Dolatabadi, kuriuos žmogaus teisių organizacijos laiko politiniais kaliniais, buvo nubausti mirties bausme po to, kai sausio mėn. buvo nuteisti dėl neramumų rytiniame Mašhado mieste, pirmadienį paskelbė teismų naujienų agentūra „Mizan“.
Pakarti kalėjime
Kada ir kur jiems buvo įvykdyta mirties bausmė, nenurodyta. Tačiau JAV įsikūrusi Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra („Hrana“) teigė, kad 25 m. M.Rassouli ir 21 m. M.R.Miri buvo pakarti sekmadienio aušroje Mašhado Vakilabado kalėjime.
Protestai prasidėjo gruodžio mėn. iš dalies dėl nepasitenkinimo Irano ekonomika, tačiau jie peraugo į visoje šalyje vykstančius mitingus prieš islamo režimą, o sausio 8-9 d. naktimis buvo surengtos masinės demonstracijos.
Teisių gynimo grupės teigia, kad saugumo pajėgoms nuslopinus protestus žuvo tūkstančiai žmonių, o valdžios institucijos kaltina „riaušininkus“, kuriuos, jų teigimu, rėmė JAV ir Izraelis.
Naujienų agentūra skelbė, kad M.Rassouli ir M.R.Miri neva buvo atsakingi už saugumo pajėgų nario mirtį, o E.Dolatabadi apibūdino kaip vieną iš neramumų Mašhade „kurstytojų“.
Meloni kerta Trumpui – sako, kad nepritars tokiam jo veiksmui
16:18 Atnaujinta 17:23
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pirmadienį pareiškė, kad nepritars jokiam prezidento Donaldo Trumpo sprendimui išvesti JAV karius iš Italijos.
„Tai sprendimas, kuris nepriklauso nuo manęs ir kuriam aš asmeniškai nepritarčiau“, – sakė G.Meloni žurnalistams Jerevane (Armėnija) vykstant Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimui, skelbia „Reuters“.
Paklaustas, ar Vašingtonas svarstys galimybę išvesti savo karius iš Italijos ir Ispanijos, D.Trumpas praėjusią savaitę atsakė „tikriausiai“.
G.Meloni pridūrė, kad ji tikriausiai susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, kuris vėliau šią savaitę vyks į Romą derybų, įskaitant susitikimą su popiežiumi Leonu XIV.
Meloni: Europa turi padidinti savo reagavimo pajėgumus
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni įspėjo, kad Europa turi padidinti savo „reagavimo pajėgumus“ po to, kai Baltieji rūmai pagrasino sumažinti JAV karinį kontingentą šalyje.
Armėnijos sostinėje Jerevane vykusiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime G.Meloni tvirtino, kad žemynas „turi stiprinti mūsų saugumą“, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad sumažins karių skaičių Italijoje ir Ispanijoje.
„Negaliu pasakyti, kas nutiks. JAV jau kurį laiką diskutuoja apie savo atsitraukimą Europoje, todėl manau, kad turime stiprinti savo saugumą ir didinti savo reagavimo pajėgumus“, – sakė G.Meloni žurnalistams, paklausta apie D. Trumpo pastabas.
„Tai ne nuo manęs priklausantis pasirinkimas, kuriam aš asmeniškai nepritarčiau“, – pridūrė ji.
Atitraukia karius iš Vokietijos
15min primena, kad JAV jau paskelbė, kad atitrauks 5 tūkst. karių iš Vokietijos. Donaldo Trumpo administracija neslepia, kad tokiu būdu politiškai siekia „nubausti“ Vokietiją, kurios kancleris Friedrichas Merzas pastaruoju metu kritiškai atsiliepė apie karą Irane, todėl D.Trumpas sugrįžo prie plano, kurį siekė įgyvendinti dar pirmosios kadencijos pabaigoje.
Tada JAV prezidentas skelbė apie siekius išvesti iš Vokietijos 12 tūkst. karių, bet nespėjo, – pastebėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala savo komentare.
Atskleidė tikrąjį Rusijos vaidmenį JAV kare prieš Iraną: Trumpas užmerkė akis
15:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažįsta grėsmę iš Irano pusės, tačiau tuo pačiu atkakliai ignoruoja sukauptus įrodymus, kad Teheranui kovoje prieš Jungtines Valstijas ranką ištiesė Kremlius šeimininkas Vladimiras Putinas. Pasak straipsnio, jis remia Iraną ne tik ginklais, bet ir informacija, rašoma redakciniame laikraščio „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Vokietijos leidinio „Stern“ duomenimis, Rusijos žvalgyba sudarė Irano karinių objektų, urano saugyklų ir kitų vietų, kurias stebi JAV žvalgybiniai palydovai, sąrašą. Maskva pasidalijo šia informacija su Teheranu, o tai galimai jam padėjo evakuoti „potencialiai pažeidžiamus objektus“.
Be to, Rusija patobulino pradinę Irano dronų „Shahed“ konstrukciją, padariusi juos labiau mirtinus ir sunkiau perimamus. „Shahed“ dronai, kuriais karo pradžioje užpulta britų oro pajėgų bazė Kipre, buvo aprūpinti rusiška karine įranga, skirta kliūčių apėjiimui, rašė laikraštis „Times of London“.
Be to, laikraštis „Financial Times“ ir naujienų agentūra „Associated Press“, remdamiesi Vakarų pareigūnais, nurodė, kad Rusija tiekia Iranui naujus dronus.
Taip pat buvo pranešta, kad Rusija teikė Iranui „taktines konsultacijas“, paremtas kare Ukrainoje įgyta patirtimi, įskaitant „rekomendacijas dėl dronų skaičiaus, kurį reikia panaudoti smūgiui, ir dėl aukščio“.
Praėjusių metų birželį JAV surengus trumpalaikę karinę kampaniją prieš Irano branduolinius objektus, Rusija sudarė 589 mln. dolerių vertės sutartį dėl modernių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų kompleksų tiekimo Teheranui, informavo Behnamas Benas Taleblu iš Demokratijos apsaugos fondo. Pažymima, kad 500 nešiojamųjų kompleksų, kuriuos Rusija įsipareigojo pristatyti iki 2029 m., yra analogiški tiems, kuriuos Iranas naudojo numušdamas amerikiečių naikintuvą F-15 ir jo įgulą.
Be kita ko, per pastaruosius trejus metus Rusija padėjo Iranui iškelti į žemutinę Žemės orbitą aštuonis dvejopos paskirties – civilinius ir karinius – palydovus. 2023 m. JAV žvalgybos atstovas pareiškė, kad Rusija nusiuntė techninius specialistus padėti Teheranui kai kuriais jo raketų programų aspektais ir kuriant kosminius aparatus, kuriuose naudojamos technologijos, panašios į tarpžemyninių balistinių raketų.
„Galbūt Trumpas nori „strateginio stabilumo“ santykiuose su Rusija, bet Putinas nori pakenkti JAV ir jų sąjungininkams“, – pabrėžiama „The Wall Street Journal“ straipsnyje.
Apie Rusijos pagalbą Iranui ne kartą pranešė ir Ukrainos žvalgyba. Ji nurodė, kad Rusija dalijasi palydoviniais vaizdais ir teikia informaciją apie kibernetines operacijas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pareiškė, kad JAV ignoruoja įtikinamus įrodymus, jog Rusija padeda Iranui smūgiuoti amerikiečių karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose, nes „pasitiki“ Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
Iranas teigia, kad 2 raketos pataikė į JAV karo laivą – ką sako Amerika
13:56 Atnaujinta 14:16
Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi vietos šaltiniais, pranešė, kad JAV karo laivas, ketinęs plaukti Hormuzo sąsiauriu, buvo nukreiptas atgal, nes nepaisė Irano karinio jūrų laivyno įspėjimo.
Pranešime, kurio „The Guardian“ negalėjo nepriklausomai patikrinti, teigiama, kad dvi raketos pataikė į JAV karinio jūrų laivyno fregatą, plaukusią vandens keliu, o Iranas mano, kad tai buvo „eismo ir laivybos saugumo“ pažeidimas netoli Jasko.
JAV centrinė vadavietė sureagavo į Irano teiginius dėl pamuštų laivų
Netrukus po Irano žiniasklaidos teiginių pasklebtas ir JAV centrinės vadavietės CENTCOM atsakymas – JAV laivai nebuvo apgadinti.
„TEIGINYS: Irano valstybinė žiniasklaida teigia, kad Irano Islamo revoliucinės gvardijos pajėgos dviem raketomis pataikė į JAV karo laivą.
TIESA: JAV karinio jūrų laivyno laivai nebuvo apgadinti. JAV pajėgos remia operaciją „Laisvė“ ir užtikrina Irano uostų jūrinę blokadą“, – sakoma CENTCOM pranešime.
Portalo „Axios“ tarptautinių reikalų korespondentas Barakas Ravidas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad aukštas JAV pareigūnas neigia, jog į amerikiečių laivą būtų pataikiusios Irano raketos.
Iranas teigia neleidęs JAV laivams įplaukti į Hormuzą
Irano karinis jūrų laivynas užkirto kelią „priešo eskadriniams minininkams“ įplaukti į Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį pareiškė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Cituodama karinį pareiškimą, IRNA pranešė, kad „po ryžtingo ir greito karinio laivyno įspėjimo buvo užkirstas kelias į Hormuzo sąsiaurį įplaukti priešų JAV ir Izraelio eskadriniams minininkams“.
CENTCOM anksčiau pareiškė, kad jos pajėgos pirmadienį pradės atkurti laivybos laisvę komercinei laivybai Hormuzo sąsiauriu.
„Mūsų parama šiai gynybinei misijai yra labai svarbi regiono saugumui ir pasaulio ekonomikai, nes mes taip pat palaikome jūrų blokadą“, – sakė CENTCOM vadas admirolas Bradas Cooperis.
