Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Suskaičiavo tiksliai: kada galima tikėtis normalių kainų ir atkurtos naftos gavybos
17:25
Energetikos krizė nesibaigs, kai bus atidarytas Hormuzo sąsiauris, ir gali užsitęsti net iki 2027 m., sakoma naujausioje ekspertų ataskaitoje.
Prireiks 7 mėnesių
Antradienį paskelbtoje ataskaitoje pasaulinė energetikos ir kitų rinkų duomenų bei analizės tiekėja „S&P Global Energy“ įspėjo, kad net ir po to, kai bus atidarytas Hormuzas, prireiks dar mažiausiai septynių mėnesių, kad būtų visiškai atkurta gavyba.
Ir šis vertinimas gali pasirodyti optimistinis, skelbia CNN.
„S&P“ teigė, kad septynių mėnesių laikotarpis būtų numatomas, jei galiotų tokio sąlygos
- energetikos infrastruktūrai nebus padaryta nuolatinės žalos
- tiekimo grandinės veiks sklandžiai.
Kita vertus, atsigavimas gali būti ilgesnis, priklausomai nuo žalos uostams, vamzdynams, krovos infrastruktūrai ir kitiems objektams Artimuosiuose Rytuose.
„Kuo ilgiau sąsiauris bus uždarytas, tuo didesnė tikimybė, kad tiekimo krizė užsitęs iki 2026 m. pabaigos ir 2027 m.“, – teigė „S&P“.
JAV gyventojai už degalus moka 50 proc. daugiau nei prieš karą
Naujausiais AAA duomenimis, JAV degalų kainos padidėjo beveik 3 centais ir vidutiniškai siekia 4,48 JAV dolerio už galoną paprastų degalų. Tai 30 centų daugiau nei prieš savaitę ir 50 proc. daugiau nuo karo su Iranu pradžios.
Dabar ši kaina yra didžiausia nuo 2022 m. liepos mėn. po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą anksčiau tais metais. Dėl to šuolio kainos buvo pasiekusios rekordinę 5,02 JAV dolerio ribą.
Tikimybė, kad degalai vėl pasieks 5 JAV dolerių ribą, yra maždaug apylygė (50-50), sakė nepriklausomas naftos analitikas ir bendrovės „Gulf Oil“ patarėjas Tomas Kloza.
„Pastaruoju metu matėme kainų sprogimą ne pakrantės rinkose“, – sakė T.Kloza. Jis teigė, kad tikisi, jog šį mėnesį kainos JAV degalinėse pasieks 4,75 JAV dolerio už galoną.
Antradienį, po to, kai JAV karinių jūrų pajėgų laivai padėjo nukreipti laivus per užblokuotą Hormuzo sąsiaurį, naftos ateities sandorių vertė šiek tiek sumažėjo.
JAV Atstovų Rūmų demokratai reikalauja, kad Rubio atskleistų Izraelio branduolinės programos detales
23:52
Grupė iš 30 JAV Atstovų Rūmų demokratų reikalauja, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atskleistų informaciją apie Izraelio branduolinio ginklo programą.
„Mes negalime sukurti nuoseklios branduolinio ginklo neplatinimo politikos Vidurio Rytuose, – teigiama Marco Rubio adresuotame laiške, – įskaitant Irano civilinę branduolinę programą bei Saudo Arabijos civilines branduolines ambicijas, kol laikomės oficialios tylos politikos dėl vienos iš šalių, užimančios centrinę vietą besitęsiančiame konflikte, kuriame Jungtinės Valstijos tiesiogiai dalyvauja, branduolinio ginkluotės pajėgumų.“
„Prašome jūsų taikyti Izraeliui tuos pačius skaidrumo standartus, kokių Jungtinės Valstijos tikisi iš bet kurios kitos šalies, siekiančios įgyti ar išlaikyti branduolinio ginklo pajėgumus“, – teigia grupė, kuriai vadovauja Teksaso kongresmenas Joaquinas Castro.
Izraelis nei patvirtina, nei neigia turintis atominių ginklų, o Baltieji rūmai dešimtmečius taip pat laikėsi dviprasmiškos pozicijos dėl Izraelio branduolinės programos.
Demokratai teigia, kad Kongresas „turi konstitucinę atsakomybę būti visiškai informuotas apie branduolinį balansą Vidurio Rytuose, bet kurios šio konflikto šalies eskalacijos riziką bei administracijos planavimą ir nenumatytų atvejų scenarijus. Mes nemanome, kad gavome šią informaciją.“
Jie prašo detalių apie Izraelio kovines galvutes ir jų paleidimo įrenginius, sodrinimo pajėgumus, tai, kas gaminama Dimonoje, ir ką JAV žino apie Izraelio doktriną bei „raudonąsias linijas“.
„Jungtinės Valstijos atvirai pripažįsta Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Indijos, Pakistano, Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programas, – rašoma laiške. – Prašome, kad Izraeliui būtų taikomi tokie patys standartai kaip ir bet kuriai kitai užsienio valstybei, ir kad Jungtinių Valstijų vyriausybė atvirai kalbėtų apie galimus jo branduolinio ginklo pajėgumus, kokie jie bebūtų.“
Rubio: Dėl Irano blokados Persijos įlankos laivuose įkalinta apie 23 000 žmonių
23:44
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas nusprendė pradėti operaciją „Project Freedom“ (liet. „Laisvės projektas“), siekiant išgelbėti apie 23 000 civilių iš 87 šalių, kurie šiuo metu yra įkalinti laivuose Persijos įlankoje po to, kai Iranas uždarė Hormuzo sąsiaurį.
„Šie nekalti jūreiviai ir komercinių laivų įgulų nariai liko įstrigę jūroje dėl Irano blokados“, – sakė M.Rubio savo įžanginėje kalboje Baltųjų rūmų spaudos konferencijoje. Jis pridūrė, kad kelias savaites įkalintiems žmonėms baigiasi maistas bei vanduo, o mažiausiai 10 jūreivių jau mirė.
Balandžio 17 d. Iranas paskelbė atveriantis Hormuzo sąsiaurį, tačiau ir toliau persekiojo laivus po to, kai JAV pranešė išlaikysiančios Irano uostų blokadą, kad priverstų Teheraną laikytis įsipareigojimų derybose dėl nuolatinio karo nutraukimo.
Pasak M.Rubio, daug valstybių kreipėsi į JAV pagalbos siekiant atkurti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, todėl Donaldas Trumpas savaitgalį įgaliojo pradėti „Project Freedom“.
D.Trumpas „nurodė Jungtinių Valstijų kariuomenei saugiai išvesti šiuos įstrigusius laivus ir sukurti apsauginį „burbulą“, kuriame jie galėtų veikti“, – tęsė M.Rubio.
JAV pareigūnai neoficialiai patikslino, kad amerikiečių laivai fiziškai nelydės kiekvieno įstrigusio laivo atskirai.
JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad „Project Freedom“ yra gynybinė operacija – tai reiškia, kad JAV pajėgos neatidengs ugnies, nebent į jas būtų šauta pirmiausia.
Jis pranešė, kad vykdant šią operaciją iš Hormuzo jau sėkmingai išvesti du su JAV vėliava plaukiantys prekybiniai laivai, nors skaičiuojama, kad ten vis dar lieka apie 2000 laivų.
„Tikslas yra sukurti tranzito zoną, saugomą JAV karinių jūrų ir oro pajėgų „burbulo“, kuris leistų laivams judėti ir pasiekti rinką, taip pradedant didinti pasitikėjimą galimybe tai daryti“, – pridūrė M.Rubio.
Iranas neigia vykdęs atakas prieš JAE, tačiau perspėja apie atsaką
23:37
Irano jungtinė karinė vadovybė „Khatam al-Anbiya“ pareiškė pastarosiomis dienomis nevykdžiusi jokių atakų prieš Jungtinius Arabų Emyratus, tačiau perspėjo apie „triuškinantį atsaką“, jei ši Persijos įlankos valstybė imtųsi kokių nors veiksmų prieš Iraną.
JAE antrą dieną iš eilės fiksavo raketų ir dronų atakas, kurios, šalies teigimu, buvo įvykdytos iš Irano. Tai nutiko po keturių savaičių santykinės ramybės, trukusios nuo tada, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie paliaubas.
Donaldas Trumpas karą su Iranu pavadino nedideliu susirėmimu
20:41
Prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pamėgino sumenkinti karo su Iranu mastą, pavadinęs jį nedideliu susirėmimu.
„Esame įsitraukę į nedidelį karinį susirėmimą. Vadinu tai susirėmimu, nes Iranas neturi jokių šansų. Jie niekada jų neturėjo. Jie tai žino“, – sakė D.Trumpas per Ovaliajame kabinete vykusį renginį, skirtą amerikiečių vaikų fizinei būklei.
D.Trumpas dažnai vaizduoja šį konfliktą kaip didžiulės sėkmės pavyzdį, pavyzdžiui, tvirtindamas, kad Irano karinis jūrų laivynas buvo sunaikintas.
Kartais jis atvirai vadina tai karu, bet dažniau bando jį sumenkinti, nes karas yra nepopuliarus jo šalyje.
Pirmadienį jis jį pavadino „mini karu“, o praėjusį mėnesį JAV karines operacijas prieš Iraną apibūdino kaip „nedidelę ekskursiją“.
Donaldas Trumpas ragina Iraną pasielgti protingai
19:39 Atnaujinta 20:43
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paragino Iraną „pasielgti protingai“ ir sudaryti susitarimą, teigdamas, kad net ir tuo metu, kai paliaubos Artimuosiuose Rytuose yra pakibusios ant plauko, jis nenori žudyti dar daugiau iraniečių.
„Jie turėtų pasielgti protingai, nes mes nenorime eiti ir žudyti žmonių. Tikrai nenorime“, – paklaustas apie Iraną, pareiškė D.Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete.
„Aš to nenoriu, tai pernelyg sunku“, – pridūrė jis.
D.Trumpas atsisakė pasakyti, ką Iranas turėtų padaryti, kad oficialiai pažeistų beveik mėnesį besitęsiančias paliaubas. Iranas pastarosiomis dienomis paleido raketų ir dronų į JAV pajėgas bei Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).
„Sužinosite, – sakė jis. – Jie žino, ką daryti. Ir, kas dar svarbiau, jie žino, ko nedaryti.“
JAV lyderis taip pat apkaltino Iraną „žaidžiant žaidimus“ dėl susitarimo, kuris užbaigtų karą – susitarimo, kuris, pasak D.Trumpo, turi užtikrinti, kad Teheranas negalėtų sukurti branduolinio ginklo.
„Man nepatinka tai, kad Iranas su manimi kalba su tokia didžiule pagarba, o tada eina į televiziją ir sako, „mes nekalbėjome su prezidentu“, – sakė D.Trumpas.
„Taigi jie žaidžia žaidimus, bet leiskite man pasakyti, jie nori sudaryti susitarimą, o kas nenorėtų? Kai jūsų kariuomenės visiškai nebėra, mes su jais galėtume daryti viską, ką panorėtume“, – pridūrė jis.
JAE oro gynyba aktyviai kovoja su Irano raketomis ir dronais
17:51
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) antradienį pranešė, kad jų oro gynyba antrą dieną iš eilės kovoja su iš Irano atskriejančiomis raketomis ir dronais.
Tai vyksta praėjus kelioms savaitėms po to, kai tarp JAV ir Irano įsigaliojo trapios paliaubos.
„JAE oro gynybos sistemos aktyviai kovoja su raketų ir dronų grėsmėmis“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė Gynybos ministerija ir pridūrė, kad jie „atskriejo iš Irano“.
Pirmadienį per Irano dronų ataką Fudžeiroje, netoli blokuojamo Hormuzo sąsiaurio esančiame energetikos objekte, kilo gaisras ir buvo sužeisti trys žmonės.
Fudžeira yra pagrindinis JAE naftos eksporto terminalas, aplenkiantis Hormuzo sąsiaurį.
Nafta turtingi JAE, ištikimi JAV sąjungininkai Irano pašonėje, patyrė didžiausią Teherano atsakomųjų veiksmų naštą – per karą į juos buvo paleista daugiau nei 2,8 tūkst. raketų ir dronų.
Pentagonas atsakė, ar paliaubos su Iranu vis dar galioja
17:12
Jungtinės Valstijos „neieško konflikto“ dėl Hormuzo sąsiaurio, tačiau į bet kokį Irano išpuolį prieš laivybą bus atsakyta triuškinančiu atsaku, antradienį pareiškė Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas.
Šis P. Hegsetho perspėjimas pasirodė antrąją JAV pastangų palengvinti komercinių laivų tranzitą per Hormuzo sąsiaurį, kurį Iranas faktiškai uždarė reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius, dieną.
„Mes neieškome konflikto. Tačiau Iranui taip pat negalima leisti blokuoti nekaltų šalių ir jų prekių tarptautiniame vandens kelyje“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas.
Jis pridūrė: „Jei pulsite amerikiečių karius ar niekuo dėtą komercinę laivybą, susidursite su triuškinančia ir galinga amerikiečių ugnies galia.“
Amerika pasirengusi atnaujinti kovines operacijas
Tuo tarpu aukščiausio rango JAV kariškis pareiškė, kad kariuomenė yra pasirengusi atnaujinti didelio masto kovines operacijas prieš Iraną, jei joms bus įsakyta.
JAV Centrinė vadovietė „ir likusios jungtinės pajėgos lieka pasirengusios atnaujinti didelio masto kovines operacijas prieš Iraną, jei joms bus įsakyta. Joks priešininkas neturėtų painioti mūsų dabartinio santūrumo su ryžto stoka“, žurnalistams sakė generolas Danas Caine'as.
Admirolas Bradas Cooperis, JAV karių Artimuosiuose Rytuose vadas, pirmadienį pareiškė, kad Vašingtono pajėgos perėmė Irano paleistų raketų ir dronų, taip pat sunaikino šešis nedidelius Irano laivus, kurie kėlė grėsmę laivybai.
Sako, kad paliaubos tebegalioja
Tačiau tiek D. Caine'as, tiek P. Hegsethas nesureikšmino šių karo veiksmų. Pentagono vadovas pareiškė, kad „šiuo metu paliaubos tikrai galioja“.
JAV ir Izraelio pajėgos karą prieš Iraną pradėjo vasario 28 dieną o, po to Tehereanas uždarė Hormuzo sąsiaurį – gyvybiškai svarbų naftos ir dujų eksporto kelią. Dar vėliau Amerikos pajėgos pradėjo Irano uostų blokadą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neribotam laikui pratęsė iš pradžių dviem savaitėms sutartas paliaubas, tačiau konfliktas ir jo plataus masto ekonominės pasekmės lieka neišspręstos.
Įstrigo 22 tūkst. jūreivių
D. Caine'as teigė, kad šiuo metu „Persijos įlankoje įstrigę daugiau nei 1 550 komercinių laivų yra 22 500 jūreivių, kurie negali praplaukti“.
Pirmadienį B. Cooperis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai laivų nelydi, o išvalė saugų praplaukimą per Hormuzo sąsiaurį ir įdiegė daugiasluoksnę gynybą, apimančią laivus, orlaivius ir elektroninę karybą, kad būtų galima reaguoti į bet kokias grėsmes.
Nobelio premijos laureatė Narges Mohammadi yra tarp gyvybės ir mirties
17:08
Įkalinta Nobelio taikos premijos laureatė iranietė Narges Mohammadi kovoja dėl savo gyvybės, antradienį pranešė jos bendražygiai.
Praėjusią savaitę pranešta, kad moteris dėl širdies ligos buvo hospitalizuota.
„Mes kovojame ne tik už Narges laisvę, mes kovojame, kad jos širdis toliau plaktų“, – per rėmėjų spaudos konferenciją sakė Paryžiuje dirbanti jos advokatė Chirinne Ardakani, pridurdama, kad N. Mohammadi dabar yra „tarp gyvybės ir mirties“.
N. Mohammadi, kuri 2023 metais pelnė Nobelio taikos premiją už daugiau nei dviejų dešimtmečių žmogaus teisių kampaniją, buvo sulaikyta gruodį Irano rytiniame Mašhado mieste po to, kai per laidotuvių ceremoniją pasisakė prieš šalies dvasininkiją.
Jos rėmėjai kelis mėnesius būgštavo dėl jos sveikatos, o kovo pabaigoje pranešė, kad ji, įtariama, patyrė širdies smūgį, tačiau sulaukė netinkamos medikų pagalbos.
Penktadienį jos fondo paskelbtame pareiškime teigiama, kad po greito pablogėjimo, „įskaitant du visiško sąmonės netekimo epizodus ir sunkią širdies krizę“, N. Mohammadi „šiandien buvo skubiai perkelta į ligoninę Zandžane“.
Pareiškime teigiama, kad jos šeima šį žingsnį apibūdino kaip „paskutinės minutės veiksmą“, kuris gali būti per vėlyvas.
Osle Norvegijos Nobelio komitetas paragino Irano pareigūnus „nedelsiant perkelti Narges Mohammadi pas jos specializuotą medikų komandą Teherane“.
Per pastarąjį ketvirtį amžiaus 53 metų N. Mohammadi buvo ne kartą teisiama ir įkalinta už kampaniją prieš mirties bausmės taikymą Irane ir privalomą moterų aprangos kodą.
Trumpas nestabdo: vėl užsipuolė popiežių
16:30 Atnaujinta 16:50
JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš naujo užsipuolė popiežių Leoną XIV ir kaltina pontifiką, kad jis neva „kelia pavojų daugeliui katalikų“, nes „mano, kad yra gerai Iranui turėti branduolinį ginklą“.
Šios pastabos nuskambėjo likus dviem dienoms iki JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio susitikimo su popiežiumi Vatikane, siekiant sumažinti įtampą, kurią sukėlė ankstesnis D.Trumpo išpuolis. Tuomet JAV prezidentas užsipuolė Čikagoje gimusį pontifiką dėl to, kad šis pasmerkė JAV ir Izraelio karą prieš Iraną.
Kalbėdamas su Hughu Hewittu, žymiu konservatyvių pažiūrų radijo pokalbių laidų vedėju JAV tinkle „Salem News“, D.Trumpas sakė, kad popiežius „mieliau kalbėtų apie tai, kad Iranui yra gerai turėti branduolinį ginklą, o aš nemanau, kad tai yra labai gerai“.
„Manau, kad jis kelia pavojų daugeliui katalikų ir daugeliui žmonių, – pridūrė JAV prezidentas. – Bet manau, kad jei tai priklausytų nuo popiežiaus, jis mano, kad Iranui turėti branduolinį ginklą yra tiesiog gerai.“
Sureagavo Vatikanas
Popiežius Leonas XIV „ir toliau eis savo keliu“, – antradienį pareiškė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas po to, kai JAV prezidentas D.Trumpas vėl užsipuolė pontifiką dėl jo nepritarimo karui su Iranu.
„Popiežius jau atsakė (po ankstesnio D Trumpo išpuolio); nieko nepridurčiau“, – sakė P.Parolinas.
„Jis pateikė labai, labai krikščionišką atsakymą, sakydamas, kad daro tai, ko reikalauja jo vaidmuo, t. y. skelbia taiką. Ar tai patinka, ar ne, yra diskusijų klausimas. Suprantame, kad ne visi mąsto taip pat; bet sakykime, kad tai yra popiežiaus atsakas“, – sakė kardinolas.
Ką kalbėjo popiežius
Popiežius niekada nesakė, kad Iranas turėtų turėti branduolinių ginklų, tačiau ne kartą pasisakė prieš karą prieš šią šalį ir vėlesnį konflikto Libane bei Artimuosiuose Rytuose eskalavimą, ragindamas nutraukti ugnį ir palaikyti dialogą, [priminė „The Guardian“.
Antradienį JAV ambasadorius prie Šventojo Sosto Brianas Burchas sakė, kad tikisi „nuoširdaus“ kataliko M.Rubio ir pontifiko susitikimo Apaštališkuosiuose rūmuose ketvirtadienio rytą.
„Tautos turi nesutarimų, ir manau, kad vienas iš būdų juos išspręsti yra... brolybė ir autentiškas dialogas“, – sakė B.Burchas žurnalistams ir pridūrė manąs, kad M.Rubio į Vatikaną atvyksta „vadovaudamasis šia dvasia, norėdamas nuoširdžiai pasikalbėti apie JAV politiką ir užmegzti dialogą“.
B.Burchas sakė, kad nesutinka su mintimi, jog tarp JAV ir Vatikano yra „kažkoks gilus nesutarimas“, sakydamas, kad M.Rubio atvyksta tam, kad abi pusės „geriau suprastų viena kitą ir, jei yra nesutarimų, be abejo, pasikalbėtų“.
Vadino popiežių silpnu
Vizitas, kuris sutampa su pirmosiomis popiežiaus Leono XIV pontifikato metinėmis, buvo surengtas po to, kai balandžio mėnesį D.Trumpas užsipuolė popiežių, pavadindamas jį silpnu ir sakydamas, kad jis nelabai gerai atlieka pontifiko pareigas.
D.Trumpas taip pat pasidalijo dirbtinio intelekto sugeneruotu paveikslėliu, kuriame jis pats buvo pavaizduotas kaip Kristus, o paskui atvaizdą ištrynė ir pasakė, kad iš tikrųjų tai buvo jo, kaip gydytojo, atvaizdas.
Glaistys santykius su Giorgia Meloni
M.Rubio taip pat stengsis užglaistyti santykius su Italijos vyriausybe po to, kai D.Trumpas užsipuolė jos premjerę Giorgią Meloni, kuri anksčiau buvo viena artimiausių jo sąjungininkių Europoje, už tai, kad ji sukritikavo jo pastabas popiežiaus atžvilgiu. D.Trumpas taip pat priekaištavo jos vyriausybei dėl to, kad ji nepalaikė smūgių Iranui, ir grasino dėl to išvesti JAV karius iš Italijos.
Penktadienio rytą M.Rubio taip pat susitiks su Vatikano valstybės sekretoriumi Pietro Parolinu, o po to laukia susitikimas su G.Meloni ir Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani.
JAV viceprezidentas J.D. Vance'as, – kuris pats yra atsivertęs į katalikybę, – taip pat kritikavo popiežių, sakydamas, kad Vatikanas turėtų „žiūrėti moralės dalykų“ ir kad popiežius turėtų būti atsargus kalbėdamas apie teologiją ir karą, primena, „The Guardian“.
Praėjusių metų gegužę M.Rubio ir J.D.Vance'as dalyvavo popiežiaus inauguracijoje, o kitą dieną po jos turėjo privačią audienciją pas popiežių, kurios metu įteikė jam D.Trumpo kvietimą į Baltuosius rūmus, kuriuo pontifikas dar nepasinaudojo.
„Tai mūsų dovana pasauliui“: Hegsethas prabilo apie naująją JAV operaciją
15:32
Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas antradienį spaudos konferenciją pradėjo prabildamas apie naująją amerikiečių operaciją „Projektas Laisvė“, kuri, jo teigimu, yra atskira nuo platesnio masto karinės operacijos „Epinis įniršis“.
Pasak jo, Iranas elgėsi agresyviai „nekaltų šalių“, kurių laivai bando praplaukti per Hormuzo sąsiaurį, atžvilgiu.
P.Hegsethas pabrėžė. kad Iranas yra „sutrikęs“ ir, nors teigia kontroliuojantis sąsiaurį, „iš tikrųjų to nedaro“.
Jungtinės Valstijos įkūrė „kupolą“ virš sąsiaurio kaip „dovaną likusiam pasauliui“. Blokada išlieka „geležinė“ ir galioja, aiškino jis.
P.Hegsethas nurodė, kad šeši laivai bandė prasiveržti pro blokadą iš Irano uostų, tačiau, jo teigimu, juos sustabdė JAV pajėgos.
Anot Pentagono vadovo, JAV nereikės įskristi į Irano oro erdvę ar įplaukti į jo vandenis, siekiant atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
„Šimtai laivų stovi eilėje, kad galėtų praplaukti“, – nurodė P.Hegsethas ir pridūrė, kad tai yra „laikina misija“ JAV.
„Neieško konflikto“
Jo teigimu, Jungtinės Valstijos „neieško konflikto“ dėl Hormuzo sąsiaurio, tačiau į bet kokį Irano išpuolį prieš laivybą bus atsakyta triuškinančiu atsaku.
P.Hegsethas sakė, kad Teheranas „susidurs su milžiniška ugnies galia“, jei užpuls komercinius laivus, ir nurodo, jog jis tikisi, jog likęs pasaulis „įsijungs“, kad „tinkamu laiku“ apsaugotų šį vandens kelią.
„Mes neieškome konflikto. Tačiau Iranui taip pat negalima leisti blokuoti nekaltų šalių ir jų prekių tarptautiniame vandens kelyje“, – žurnalistams nurodė Pentagono vadas.
