Naujausias žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Atakuotas prancūzų laivas Hormuze: įgula sužeista
10:41 Atnaujinta 11:15
Prancūzijos laivybos įmonė CMA CGM teigia, kad vieno iš jos krovininių laivų įgulos nariai buvo sužeisti, o laivas apgadintas, kai antradienį buvo atakuotas Hormuzo sąsiauryje.
Manoma, kad į laivą „CMA San Antonio“, kuris antradienį plaukė sąsiauriu, pataikė sviedinys, skelbia CNN.
„Sužeisti įgulos nariai buvo evakuoti ir jiems teikiama būtina medicininė priežiūra“, – sakoma trečiadienį paskelbtame bendrovės pareiškime.
„CMA CGM atidžiai stebi situaciją ir lieka visiškai mobilizuota kartu su įgula“, – pridūrė ji.
Už vandens kelią atsakinga jūrų agentūra UKMTO pranešė, kad antradienį į krovininį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“, tačiau neįvardijo susijusio laivo pavadinimo.
Su Maltos vėliava plaukiojantis laivas buvo užpultas kitą dieną po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo savo operaciją „Laisvė“, skirtą padėti laivams perplaukti Hormuzo sąsiaurį.
Siekdamas susitarimo su Iranu dėl karo nutraukimo, D.Trumpas antradienį pareiškė stabdantis JAV kariuomenės operaciją, kurios metu laivai buvo lydimi šiuo gyvybiškai svarbiu vandens keliu.
Iranas atsisakė perleisti sąsiaurio kontrolę ir naudoja ją kaip svertą konflikte, kuris prasidėjo vasario pabaigoje JAV ir Izraelio smūgiais Teheranui.
Sprogimas Pietų Korėjos laive: kas nutiko
Tuo tarpu Pietų Korėjos krovinių gabentojas HMM pranešė, kad po to, kai Hormuzo sąsiauryje įstrigusį laivą apgadino sprogimas ir gaisras, parūpino laivą, kuris atvilks jo valdomą balkerį į Dubajaus uostą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl incidento kaltino Irano išpuolį, o Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija teigė, kad gaisro priežastis bus patvirtinta tik po to, kai laivas bus atvilktas į uostą ir patikrintas.
HMM teigė, kad apgadintas laivas turėtų atplaukti į Dubajų ketvirtadienio vakarą arba penktadienio rytą Seulo laiku, praneša „Reuters“.
Su Panamos vėliava plaukiojančiame laive, pavadintame „HMM Namu“, pirmadienio vakarą įvyko sprogimas ir jis užsidegė. Vėliau gaisras buvo užgesintas, nukentėjusiųjų nebuvo, visi 24 įgulos nariai liko laive, pranešė bendrovė.
Dauguma izraeliečių mano, kad karo su Iranu užbaigimas dabartinėmis sąlygomis prieštarauja saugumo interesams
23:36
Dauguma izraeliečių mano, kad karo su Iranu užbaigimas yra „nesuderinamas su Izraelio saugumo interesais“, ir yra įsitikinę, kad Jungtinės Valstijos turi „didesnę įtaką Izraelio gynybos sprendimams“ nei jų pačių vyriausybė, rodo nauja Jeruzalėje įsikūrusio Izraelio demokratijos instituto apklausa.
Kas mėnesį vykdoma 751 žydų ir arabų kilmės Izraelio piliečių apklausa, atlikta paskutinę balandžio savaitę, atskleidė, kad 59 proc. izraeliečių (64 proc. tarp žydų ir 34,5 proc. tarp arabų) „mano, jog karo su Iranu pabaiga dabartinėmis sąlygomis tik nežymiai arba visiškai neatitinka Izraelio saugumo interesų“. Tokios nuomonės laikosi 52 proc. kairiųjų pažiūrų žydų, 70 proc. centristų ir 65 proc. dešiniųjų.
26 proc. žydų mano, kad karo užbaigimas dabartinėmis sąlygomis yra suderinamas su Izraelio saugumo interesais, palyginti su 48,5 proc. tarp arabų.
62 proc. izraeliečių (64 proc. žydų ir 52 proc. arabų) taip pat mano, kad yra didelė tikimybė vėl sugrįžti į karą su Iranu.
Apklausa taip pat parodė, kad 73 proc. izraeliečių įsitikinę, jog „yra maža tikimybė pasiekti stabilų diplomatinį ir gynybos susitarimą su Libano vyriausybe, kuris apimtų „Hezbollah“ nuginklavimą“. Taip mano 79 proc. žydų ir 45 proc. arabų. Optimistiškai šiuo klausimu nusiteikę 17 proc. žydų ir 45 proc. arabų.
Kalbant apie bendrą optimizmą dėl Izraelio nacionalinio saugumo ateities, jį išreiškė tik 39 proc. respondentų (kovą tokių buvo 47 proc.). Optimizmas dėl Izraelio demokratijos ateities siekia 44 proc.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 51 proc. izraeliečių mano, jog „JAV administracija turi didesnę įtaką Izraelio gynybos sprendimams nei Izraelio vyriausybė“. Šiai nuomonei pritaria 56,5 proc. žydų ir 25,5 proc. arabų, o 40 proc. arabų mano, kad abi pusės turi vienodą įtaką.
Libano valstybinė žiniasklaida: Izraelis smogė pietiniams Beiruto priemiesčiams
21:15
Izraelio oro pajėgos trečiadienį smogė Beiruto pietiniams priemiesčiams, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida.
Tai buvo pirmas išpuolis šioje teritorijoje nuo tada, kai balandžio 17 dieną įsigaliojo paliaubos Izraelio ir kovotojų grupuotės „Hezbollah“ kare.
„Izraelio kariniai lėktuvai surengė ataką, taikydamiesi į Gobeirio rajoną“ pietiniuose priemiesčiuose, pranešė Libano valstybės valdoma Nacionalinė naujienų agentūra.
Tuo metu Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad kariuomenė trečiadienį smogė Beirutui, taikydamasi į „Hezbollah“ aukšto rango vadą.
„Izraelio kariuomenė sudavė smūgį Beirute, taikydamasi į „Hezbollah“ „Radwan“ pajėgų vadą ir siekdama jį neutralizuoti“, – teigiama B.Netanyahu ir gynybos ministro Israelio Katzo paskelbtame bendrame pareiškime.
„Jo vadovaujami „Radwan“ operatyvininkai buvo atsakingi už Izraelio gyvenviečių apšaudymus ir išpuolius prieš Izraelio karius“, – teigiama pareiškime, kuriame vado vardas ir pavardė nenurodomi.
JAV kariuomenė: JAV karinis lėktuvas sustabdė laivą, bandžiusį pralaužti Irano uostų blokadą
21:13
JAV karinio jūrų laivyno karinis lėktuvas apšaudė ir išvedė iš rikiuotės naftos tanklaivio, kuris bandė pralaužti Vašingtono nustatytą Irano uostų blokadą, vairo mechanizmą, trečiadienį pranešė JAV kariuomenė.
JAV pajėgos su Irano vėliava plaukiojantį laivą įspėjo, kad jis pažeidžia blokadą, tačiau jo įgula „nepakluso“, todėl JAV orlaivis „F/A-18 Super Hornet“ „išvedė iš rikiuotės tanklaivio vairo mechanizmą, paleidęs keletą šūvių iš (savo) 20 mm kalibro aviacinės patrankos“, – pranešė Centrinė vadavietė socialiniame tinkle „X“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienio vakarą paskelbė apie vos prieš dieną pradėtos JAV karinės operacijos, skirtos padėti įstrigusiems komerciniams laivams praplaukti Hormuzo sąsiauriu, sustabdymą, paminėjęs galimybę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo.
Tačiau JAV lyderis teigė, kad Vašingtono vykdoma Irano uostų blokada išliks, nes Teheranas toliau blokuoja gyvybiškai svarbų prekybos maršrutą.
Netanyahu: Izraelis pasirengęs visiems scenarijams dėl Irano
21:10
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad jo šalis yra „pasirengusi visiems scenarijams“ sprendžiant klausimus, susijusius su Iranu.
„Esame (...) pasirengę visiems scenarijams, ir tai yra nurodymai, kuriuos daviau kariuomenei ir mūsų saugumo tarnyboms“, – sakė B.Netanyahu vaizdo įraše, kurį jo biuras paskelbė saugumo kabineto posėdžio pradžioje.
Irano vyriausiasis derybininkas: JAV siekia priversti Teheraną pasiduoti
19:50
Irano vyriausiasis derybininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas įvairiomis priemonėmis, įskaitant jūrų blokadą, siekia priversti Teheraną pasiduoti.
„Priešas, remdamasis nauju planu, siekia jūrine blokada, ekonominiu spaudimu ir žiniasklaidos manipuliacijomis sunaikinti šalies vienybę, kad priverstų mus pasiduoti“, – pareiškė M.B.Ghalibafas balso žinutėje, paskelbtoje jo oficialiame „Telegram“ kanale.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau trečiadienį pareiškė norintis, kad karas baigtųsi, bet pagrasino dar intensyvesnėmis atakomis prieš Iraną, jei šis nesutiks su sąlygomis.
Jo įrašas pasirodė po to, kai JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad Vašingtonas ir Teheranas yra arti susitarimo dėl vieno puslapio susitarimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti pagrindą išsamesnėms deryboms dėl branduolinės programos.
Antradienio vakarą D.Trumpas paskelbė apie JAV karinės operacijos, skirtos padėti įstrigusiems komerciniams laivams praplaukti Hormuzo sąsiauriu, sustabdymą – praėjus vos dienai nuo jos pradžios – paminėdamas galimybę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo.
JAV lyderis teigė, kad Vašingtono vykdoma Irano uostų blokada išliks, nes Teheranas toliau blokuoja gyvybiškai svarbų prekybos maršrutą. Visa tai sukrėtė rinkas ir padidino degalų kainas.
D.Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad sprendimas sustabdyti jo vadinamąjį „Projektą „Laisvė“ praėjus dienai po jo pradžios buvo priimtas po „tarpininko Pakistano ir kitų šalių“ prašymų, sakydamas, kad „padaryta didelė pažanga siekiant visiško ir galutinio susitarimo“ su Teheranu.
„Mes abipusiškai sutarėme, kad, nors blokada liks galioti visu pajėgumu, „Projektas „Laisvė“ (...) bus trumpam sustabdytas, siekiant pažiūrėti, ar susitarimas gali būti užbaigtas ir pasirašytas“, – antradienio vakarą rašė D.Trumpas.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Teheranas vis dar svarsto JAV pasiūlymą baigti karą, pranešė vietos žiniasklaida.
„JAV planą ir pasiūlymą Iranas vis dar svarsto“, – naujienų agentūrai ISNA sakė E.Baqaei ir pridūrė, kad Teheranas savo nuomonę pagrindiniam tarpininkui Pakistanui perduos „galutinai suformulavęs savo poziciją“.
JAV skelbia, kiek laivų Hormuze privertė apsisukti
18:50
JAV kariuomenė pranešė, kad dėl tebesitęsiančios JAV karinės jūrų blokados Iranui daugiau kaip 50 krovininių laivų buvo nukreipti atgal arba grąžinti į uostą.
Sankcijos tebegalioja nepaisant to, kad Donaldas Trumpas sustabdė karinio jūrų laivyno misiją, kurios tikslas – atverti Hormuzo sąsiaurį ir išlaisvinti įstrigusius laivus. JAV prezidentas tai paskelbė atsižvelgdamas į tai, ką jis pavadino „didele pažanga“ siekiant susitarimo nutraukti karą su Teheranu.
JAV centrinės vadavietės (CENTCOM), kuri prižiūri JAV karines operacijas Artimuosiuose Rytuose, atnaujintame pranešime sakoma: „Iki šiol 52 komerciniams laivams buvo nurodyta apsisukti arba grįžti į uostą, kad būtų laikomasi reikalavimų.“
Iranas svarsto JAV pasiūlymą baigti karą
17:20
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiūlymą baigti karą Teheranas vis dar svarsto, pranešė vietos žiniasklaida.
„JAV planą ir pasiūlymą Iranas vis dar svarsto“, – naujienų agentūrai ISNA sakė E. Baqaei ir pridūrė, kad Teheranas savo nuomonę pagrindiniam tarpininkui Pakistanui perduos „galutinai suformulavęs savo poziciją“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau trečiadienį pareiškė norintis, kad karas baigtųsi, bet pagrasino dar intensyvesnėmis atakomis prieš Iraną, jei šis nesutiks su sąlygomis.
Jo įrašas pasirodė po to, kai JAV naujienų portalas „Axios“ pranešė, kad Vašingtonas ir Teheranas yra arti susitarimo dėl vieno puslapio supratimo memorandumo, kuriuo siekiama užbaigti karą ir nustatyti pagrindą išsamesnėms deryboms dėl branduolinės programos.
Antradienio vakarą D. Trumpas paskelbė apie JAV karinės operacijos, skirtos padėti įstrigusiems komerciniams laivams praplaukti Hormuzo sąsiauriu, sustabdymą – praėjus vos dienai nuo jos pradžios – paminėdamas galimybę sudaryti susitarimą dėl karo užbaigimo.
JAV lyderis teigė, kad Vašingtono vykdoma Irano uostų blokada išliks, nes Teheranas toliau blokuoja gyvybiškai svarbų prekybos maršrutą. Visa tai sukrėtė rinkas ir padidino degalų kainas.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose parašė, kad sprendimas sustabdyti jo vadinamąją operaciją „Laisvė“ praėjus dienai po jos pradžios buvo priimtas po „tarpininko Pakistano ir kitų šalių“ prašymų, sakydamas, kad „padaryta didelė pažanga siekiant visiško ir galutinio susitarimo“ su Teheranu.
„Mes abipusiškai sutarėme, kad, nors blokada liks galioti visu pajėgumu, „Projektas „Laisvė“ (...) bus trumpam sustabdytas, siekiant pažiūrėti, ar susitarimas gali būti užbaigtas ir pasirašytas“, – antradienio vakarą rašė D. Trumpas.
Netanyahu skambina amerikiečiams – bando suprasti, kas vyksta
17:05
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį rengia derybas su Donaldo Trumpo administracijos pareigūnais, kad geriau suprastų naujausius JAV ir Irano derybų pokyčius. Tokias detales CNN atskleidė informuotas Izraelio šaltinis.
Jis sakė, kad B.Netanyahu siekia gauti naujausią informaciją apie derybų padėtį ir nori suprasti, kas šiuo metu yra svarstoma. Šaltinis teigė, kad Izraelis yra susirūpinęs dėl galimų paskutinės minutės JAV nuolaidų, kuriomis siekiama užtikrinti susitarimą dėl karo su Iranu nutraukimo.
Neaišku, su kuo B.Netanyahu kalbėjosi. CNN kreipėsi į Baltuosius rūmus dėl komentarų.
Vienas JAV pareigūnas CNN sakė, kad B.Netanyahu reguliariai kalbasi su JAV pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie JAV ir Irano derybas.
Šaltinis teigė, kad Izraelis ypač nerimauja dėl galimo ekonominių sankcijų Iranui panaikinimo, ir siekia, kad būtų nustatyti apribojimai Irano statytinių tinklui bei balistinių raketų programai. Be to, Izraelis nori užtikrinti, kad bet kokiu susitarimu būtų išsaugota Izraelio kariuomenės veiksmų laisvė kovojant su regioninėmis grėsmėmis.
Izraelį nustebino Trumpo žodžiai: ruošiamės eskalacijai
16:51
Izraelis nežino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra arti susitarimo su Iranu, kuriuo siekiama nutraukti kovas ir atverti Hormuzo sąsiaurį, Armijos radijui sakė neįvardintas Izraelio pareigūnas.
„Mes ruošėmės eskalacijai“, – tikino pareigūnas.
Izraelis turi naują sąrašą taikinių, į kuriuos galima smogti
Tuo tarpu Izraelio pajėgų (IDF) štabo viršininkas generolas leitenantas Eyalas Zamiras teigė, kad kariuomenė turi „keletą taikinių“, į kuriuos galėtų smogti Irane, jei karas atsinaujintų.
„Bendradarbiavimas su Jungtinių Valstijų kariuomene ir koordinavimas tęsiasi visą laiką, ir mes stebime situaciją“, – sakė jis būdamas pietų Libane, teigiama IDF paskelbtame pranešime.
„Irane turime dar keletą atakoms paruoštų taikinių. Esame aukštos parengties, kad grįžtume prie intensyvios ir plačios kampanijos, kuri leis mums pagilinti savo pasiekimus ir dar labiau susilpninti Irano režimą“, – tikino E.Zamiras.
Jis taip pat sakė Chiamo rajone dislokuotiems kariams, kad „visi IDF pajėgumai yra jūsų dispozicijoje, jūs neturite jokių apribojimų naudoti jėgą šiam tikslui“.
E.Zamiras teigė, kad nuo karo su Iranu pradžios Libane žuvo daugiau kaip 2 000 „Hezbollah“ kovotojų.
„Mes pasinaudosime kiekviena galimybe, kad pagilintume smūgį „Hezbollah“ ir toliau ją silpnintume“, – priduria jis.
