Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Izraelis prieš smūgius Iranui slapta įkūrė karinę bazę Irako dykumoje
10:20
Remiantis „The Wall Street Journal“, vasarį Izraelis Irako dykumoje įkūrė slaptą karinę bazę, skirtą remti oro operaciją prieš Iraną.
Leidinys pažymi, kad Izraelis šią bazę pastatė netrukus prieš JAV ir Izraelio smūgių Iranui pradžią vasario 28 dieną, kad ji galėtų veikti kaip logistikos centras Izraelio oro pajėgų aprūpinimui.
Taip pat bazėje buvo dislokuoti specialiųjų pajėgų daliniai ir paieškos bei gelbėjimo komandos, pasirengusios veikti tuo atveju, jei Izraelio pilotai būtų numušti.
Pasak WSJ, siekdamos apsaugoti šį postą Izraelio pajėgos net surengė oro smūgius Irako pajėgoms, kurios kovo pradžioje buvo arti jo aptikimo.
Tuo metu Bagdadas pranešė, kad per smūgius žuvo vienas Irako karys, o Irako žiniasklaida skelbė, jog vietinis piemuo pastebėjo „neįprastą karinę veiklą“, įskaitant sraigtasparnius ir šaudymą atokioje vietovėje.
WSJ teigimu, Izraelio smūgiai padėjo nukreipti Irako pajėgų dėmesį nuo tolesnio tyrimo.
Izraelio gynybos pajėgos atsisakė komentuoti šią informaciją.
Irakas, kuris iš pradžių dėl kovo mėnesio atakos kaltino JAV, tuo metu pareiškė: „Ši neatsakinga operacija buvo įvykdyta be koordinavimo ir leidimo.“
WSJ šaltiniai teigė, kad JAV šioje operacijoje nedalyvavo.
„Panašu, kad prieš smūgį ant žemės veikė pajėgos, gavusios oro paramą ir naudojusios priemones, viršijančias mūsų dalinių galimybes“, – tuo metu sakė vienas aukšto rango Irako kariuomenės pareigūnas.
Šiame kontekste minima ir kovo mėnesį tuometinio Izraelio oro pajėgų vado generolo majoro Tomero Baro išsakyta mintis, kad konflikto su Iranu metu specialiosios pajėgos vykdė „nepaprastas“ operacijas.
„Oro pajėgų specialiųjų pajėgų personalas šiuo metu vykdo nepaprastas misijas, kurios gali kaitinti vaizduotę“, – sakė Baras, nepateikdamas detalių.
Pasak eksperto, su kuriuo kalbėjosi WSJ, vakarinė Irako dykuma, kur, kaip manoma, buvo įkurta bazė, yra ideali vieta slaptam kariniam postui dėl mažo gyventojų tankio ir didelės teritorijos.
„Prieš operacijas įprasta vykdyti žvalgybą ir įrengti tokius objektus“, – WSJ sakė žvalgybos bendrovės „Horizon Engage“ vadovas Michaelas Knightsas.
Irakas, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Jordanijos ir Irano, buvo įtrauktas į karą su Iranu dėl abiejų pusių smūgių jo teritorijoje, nes ilgą laiką balansavo tarp santykių su Vašingtonu ir Teheranu.
JAV jau seniai reikalauja, kad Bagdadas nuginkluotų galingas Irano remiamas grupuotes, kurias Vašingtonas laiko teroristinėmis organizacijomis ir kurios turi didelę įtaką Irake.
Karo metu šios grupuotės rengė išpuolius prieš amerikiečių objektus Irake, įskaitant JAV ambasadą Bagdade, diplomatinį ir logistikos kompleksą sostinės oro uoste bei užsienio bendrovėms priklausančius naftos telkinius.
Atsakydamos į tai, JAV pajėgos ne kartą smogė jų pozicijoms ir bazėms, nukovusios dešimtis kovotojų.
Primename, kad vasario 28 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo karinę kampaniją Irane. Prieš tai amerikiečių pareigūnai žiniasklaidai teigė, kad JAV kartu su Izraeliu vykdo smūgius Iranui.
Gegužės 1 dieną Iranas per Pakistano tarpininkus pateikė JAV atnaujintus pasiūlymus dėl susitarimo užbaigti karą. Tuo pat metu Baltieji rūmai laiške Kongresui pareiškė, kad kariniai veiksmai prieš Iraną „baigėsi“, nors amerikiečių pajėgos regione liko.
Vėliau paaiškėjo, kad JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir valstybės sekretorius Marco Rubio Majamyje susitiko su Kataro ministru pirmininku šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani, laukiant Irano atsakymo dėl tolesnių derybų.
Kataro premjeras: Hormuzo sąsiaurio vertimas „spaudimo korta“ gilina krizę
15:41
Kataro ministras pirmininkas per pokalbį telefonu Irano vyriausiajam diplomatui Abbasui Araghchi pasakė, kad Hormuzo sąsiaurio vertimas „spaudimo korta“ tik pagilins krizę Artimuosiuose Rytuose, sekmadienį pranešė Kataro užsienio reikalų ministerija.
Šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani „pabrėžė, kad laivybos laisvė yra tvirtai nusistovėjęs principas, dėl kurio negalima leistis į kompromisus, o Hormuzo sąsiaurio uždarymas arba jo naudojimas kaip spaudimo kortos tik gilina krizę“, sakoma ministerijos pranešime.
JAE praneša apie dviejų Irano dronų ataką
14:33
Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) pranešė sekmadienį perėmę du Irano dronus.
Tai įvyko tuo metu, kai trapioms paliauboms kare Artimuosiuose Rytuose iškilo grėsmė.
„JAE oro gynybos sistemos sėkmingai numušė du iš Irano paleistus dronus“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime teigė Gynybos ministerija.
JAV palaikančioms šalims Hormuze grės sunkumai, teigia Irano kariuomenė
14:31
Irano kariuomenė sekmadienį įspėjo, kad šalys, besilaikančios JAV sankcijų prieš Islamo respubliką, susidurs su sunkumais kertant Hormuzo sąsiaurį.
Šio mėnesio pradžioje JAV vyriausybė įvedė naujas sankcijas prieš Irano interesus ir įspėjo laivus nemokėti Teherano pareigūnams už plaukimą per sąsiaurį.
Jungtinės Valstijos ir Bahreinas parengė Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos projektą, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP. Jame Iranas raginamas nutraukti laivybos apribojimus šiame vandens kelyje, kuris tapo pagrindiniu karštuoju tašku nuo karo pradžios vasario 28 dieną.
„Šalys, kurios paklūsta Jungtinėms Valstijoms ir įveda sankcijas Irano Islamo Respublikai, neabejotinai susidurs su sunkumais kertant sąsiaurį“, – sekmadienį Irano oficialiajai naujienų agentūrai IRNA sakė kariuomenės pareigūnas Mohammadas Akraminia.
Pranešama, kad Irano aukščiausiasis lyderis susitiko su kariuomenės vadu
14:07
Pranešama, kad Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei susitiko su aukšto rango kariuomenės vadu – tai jau antrasis jo tiesioginis susitikimas per pastarąsias kelias dienas, skelbia Irano valstybinė žiniasklaida.
Pasak pusiau oficialios naujienų agentūros „Fars“, Khamenei susitiko su generolu majoru Abdollahi, karinio štabo vadu, ir gavo ataskaitą „apie Irano ginkluotųjų pajėgų pasirengimą“.
Jokių susitikimo nuotraukų ar vaizdo įrašų nebuvo paskelbta. Irano žiniasklaida nuo kovo mėnesio, kai po JAV ir Izraelio smūgių žuvo jo tėvas ir pirmtakas ajatola Ali Khamenei, nepaskelbė nė vieno Khamenei atvaizdo. Tai sukėlė spėliones apie jo sveikatos būklę ir buvimo vietą.
Abdollahi pareiškė, kad Irano pajėgos yra aukšto pasirengimo būsenoje ir turi „reikalingą įrangą bei ginkluotę atremti priešiškus amerikiečių-sionistų priešų veiksmus“.
„Bet kokios jų strateginės klaidos, agresijos ar atakos atveju atsakas bus greitas, intensyvus ir galingas“, – cituojamas Abdollahi.
Khamenei pareiškė, kad Iranas „sutrukdė priešams pasiekti savo piktus tikslus“ ir davė naujus nurodymus ryžtingai priešintis priešams, skelbia „Fars“.
Irano prezidentas Masoud Pezeshkian ketvirtadienį sakė, kad buvo susitikęs su Khamenei pustrečios valandos trukusiame susitikime. Tai pirmasis praneštas tiesioginis aukšto rango Irano pareigūno susitikimas su naujuoju šalies aukščiausiuoju lyderiu.
Pezeshkianas nenurodė, kada tiksliai įvyko susitikimas.
CNN penktadienį pranešė, kad JAV žvalgyba vertina Khamenei kaip vieną pagrindinių asmenų, kartu su aukštais Irano pareigūnais formuojančių karo strategiją, remdamasi keliais su žvalgybos informacija susipažinusiais šaltiniais.
Pranešimuose teigiama, kad tikslus valdžios pasiskirstymas dabar susiskaldžiusiame režime išlieka neaiškus, tačiau Mojtaba Khamenei greičiausiai padeda koordinuoti Irano derybų su JAV dėl karo užbaigimo eigą.
Prie Kataro krantų į laivą pataikė dronas
13:59
Anksti sekmadienio rytą prie Kataro krantų į laivą pataikė dronas, pranešė šalies Gynybos ministerija.
Jungtinės Karalystės (JK) jūrų agentūra anksčiau skelbė, kad į laivą pataikė nežinomas sviedinys.
Tai įvyko po to, kai Irano Islamo revoliucinė gvardija pagrasino taikytis į JAV interesus regione.
Kataro gynybos ministerija kiek vėliau pranešė, kad sekmadienį dronas taikėsi į komercinį laivą, atplaukusį į šalies vandenis iš Abu Dabio. Remiantis pranešimu, kilo nedidelis gaisras, tačiau niekas nenukentėjo.
JK jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad biriųjų krovinių laivas pranešė, jog į jį už 23 jūrmylių (43 km) į šiaurės rytus nuo Dohos pataikė „nežinomas sviedinys“.
„Kilo nedidelis gaisras, kuris buvo užgesintas, aukų nėra. Apie poveikį aplinkai nepranešama“, – teigė agentūra.
Tai buvo naujausias išpuolis prieš laivus Persijos įlankoje nuo tada, kai trapios paliaubos nutraukė kovas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano.
Pirmasis Kataro tanklaivis kirto Hormuzo sąsiaurį nuo konflikto pradžios
11:39
Katarui priklausantis suskystintų gamtinių dujų tanklaivis kirto Hormuzo sąsiaurį pakeliui į Pakistaną, rodo laivų sekimo duomenys.
Pasak laivybos analitikų, laivas „Al Kharaitiyat“ yra pirmasis Katarui priklausantis ir jo valdomas tanklaivis, kirtęs sąsiaurį nuo konflikto tarp Irano ir Jungtinių Valstijų pradžios vasario pabaigoje.
Sekmadienį 4 val. ryto Rytų JAV laiku laivas buvo Omano įlankoje.
Laivo maršrutas rodo, kad jis kirto Hormuzo sąsiaurį naudodamasis Irano patvirtintu šiauriniu maršrutu netoli Kešmo salos, remiantis „MarineTraffic“ sekimo platforma.
„Al Kharaitiyat“, galintis gabenti daugiau nei 200 tūkst. kubinių metrų suskystintų dujų, šio mėnesio pradžioje buvo pakrautas Kataro Ras Lafano eksporto terminale.
Kataras paprastai tiekia beveik 20 proc. pasaulio suskystintų gamtinių dujų (SGD), tačiau dėl konflikto šalies gamyba buvo sustabdyta, o pagrindinis eksporto objektas apgadintas.
Prie Kataro krantų į laivą pataikė sviedinys
09:57
Anksti sekmadienio rytą prie Kataro krantų į laivą pataikė nežinomas sviedinys, pranešė Jungtinės Karalystės (JK) jūrų agentūra.
Tai įvyko po to, kai Irano Islamo revoliucinė gvardija pagrasino taikytis į JAV interesus regione.
JK jūrų prekybos operacijų centras nurodė, kad biriųjų krovinių laivas pranešė, jog į jį už 23 jūrmylių į šiaurės rytus nuo Dohos pataikė „nežinomas sviedinys“.
„Kilo nedidelis gaisras, kuris buvo užgesintas, aukų nėra. Apie poveikį aplinkai nepranešama“, – teigė agentūra.
Iranas grasina JAV objektams Artimuosiuose Rytuose, jei bus apšaudyti tanklaiviai
08:28
Irano Revoliucinė gvardija pagrasino smogti JAV objektams Artimuosiuose Rytuose, jei bus atakuojami Irano tanklaiviai, šeštadienį pranešė Irano žiniasklaida, tuo metu, kai Vašingtonas laukia Teherano atsakymo į naujausią derybinę poziciją.
„Bet kokia ataka prieš Irano tanklaivius ir komercinius laivus sukels galingą smūgį vienam iš Amerikos centrų regione ir priešo laivams“, – pareiškė gvardija, praėjus dienai po JAV smūgių dviem Irano tanklaiviams Omano įlankoje.
Donaldas Trumpas penktadienį sakė tikintis sulaukti Irano atsakymo į naujausią Vašingtono pasiūlymą dėl taikos susitarimo „tikriausiai šį vakarą“.
Tačiau jei Teheranas ir perdavė atsakymą per Pakistano tarpininkus, viešų ženklų apie tai nebuvo, o Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi, kaip pranešama, suabejojo JAV vadovybės patikimumu.
„Pastaruoju metu Amerikos pajėgų įvykdytas įtampos eskalavimas Persijos įlankoje ir daugybė veiksmų pažeidžiant paliaubas sustiprino įtarimus dėl Amerikos pusės motyvų ir rimtumo diplomatijos kelyje“, – sakė jis pokalbyje su Turkijos užsienio reikalų ministru, remiantis Irano naujienų agentūra ISNA.
Penktadienį JAV naikintuvas apšaudė du su Irano vėliava plaukiojusius tanklaivius, kuriuos Vašingtonas apkaltino bandymu pralaužti JAV vykdomą Irano uostų blokadą. Irano karinis pareigūnas vietinei žiniasklaidai sakė, kad laivynas atsakė smūgiais.
Tai įvyko po įtampos proveržio prieš tai vykusią naktį Hormuzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame tarptautiniame jūrų kelyje, kurį Iranas siekia kontroliuoti norėdamas rinkti mokesčius ir daryti ekonominį spaudimą JAV bei jų sąjungininkams.
JAV teigia, kad Teherano kontrolė šiame svarbiame naftos maršrute yra nepriimtina.
Vašingtonas per Pakistano tarpininkus pateikė Iranui pasiūlymą pratęsti paliaubas Persijos įlankoje, kad būtų galima surengti derybas dėl galutinio konflikto, prasidėjusio prieš 10 savaičių po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sprendimo.
Prancūzijos televizijos LCI žurnalistė Margot Haddad šeštadienį sakė, kad Trumpas trumpame interviu jai pareiškė vis dar tikintis „labai greitai“ sužinoti Irano atsakymą.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį teigė, kad pasiūlymas vis dar yra „nagrinėjamas“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį susitiko su Kataro lyderiu – svarbiu Vašingtono tarpininku dialoge su Iranu – aptarti „tolimesnio glaudaus koordinavimo siekiant atgrasyti grėsmes ir skatinti stabilumą bei saugumą Artimuosiuose Rytuose“, pranešė JAV valstybės departamentas.
Kataro šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani dieną prieš tai susitiko su JAV viceprezidentu JD Vance'u aptarti Pakistano vadovaujamų pastangų tarpininkauti siekiant ilgalaikės taikos.
Karo metu Iranas smogė objektams Katare, nurodydamas turtingo emyrato vaidmenį priimant svarbią JAV oro bazę.
Prie Chargo salos pastebėta naftos dėmė
Tuo tarpu palydovinės nuotraukos parodė galimą naftos dėmę prie Irano Chargo salos krantų – svarbaus Irano naftos eksporto terminalo.
Kol kas neaišku, kas sukėlė galimą išsiliejimą vakarinėje salos pakrantėje, kuris, remiantis pasauline stebėjimo organizacija „Orbital EOS“, apėmė daugiau nei 20 kvadratinių mylių (52 kvadratinius kilometrus).
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Conflict and Environment Observatory“ AFP sakė, kad šeštadienį dėmė buvo „gerokai sumažėjusi“ ir galėjo būti sukelta nesandarios naftos infrastruktūros.
Chargo sala yra Irano naftos eksporto sistemos centras – itin svarbi jo silpnėjančios ekonomikos dalis – ir yra Persijos įlankoje, toli į šiaurę nuo siauro Hormuzo sąsiaurio.
Po karo pradžios vasario 28 dieną Iranas iš esmės uždarė sąsiaurį, sukeldamas chaosą pasaulio rinkose ir išaugusias naftos kainas.
Vėliau JAV atsakydamos įvedė savo blokadą Irano uostams, o Trumpas šią savaitę nutraukė trumpai vykdytą JAV karinio laivyno operaciją, kuria buvo siekiama atverti sąsiaurį komercinei laivybai.
Kovos Libano fronte
Lygiagrečios paliaubos Libano fronte taip pat patiria spaudimą dėl kasdienių apsikeitimų ugnimi tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“.
Valdžios institucijos pranešė, kad šeštadienį per Izraelio smūgius pietų Libane žuvo mažiausiai devyni žmonės, o valstybinė žiniasklaida informavo apie antskrydžius prieš greitkelį į pietus nuo Beiruto, už tradicinių grupuotės bastionų ribų.
Naujausios atakos buvo vienos intensyviausių nuo trijų savaičių senumo paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios.
„Hezbollah“ pareiškė mažiausiai du kartus panaudojusi dronus prieš kariuomenę šiaurės Izraelyje, atsakydama į besitęsiančius smūgius.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad į Izraelio teritoriją buvo paleisti keli sprogstamieji dronai, vienas kariuomenės rezervistas buvo sunkiai sužeistas, o dar du – vidutiniškai.
Šie nauji smūgiai įvyksta tuo metu, kai Libanas ir Izraelis, oficialiai esantys karo būsenoje nuo 1948 metų, kitą savaitę Vašingtone rengiasi tiesioginėms deryboms, kurioms „Hezbollah“ griežtai prieštarauja.
