Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Kam karas, kam pelnas: pinigų fontanas šovė aukštyn
14:00
Bendrovė „Saudi Aramco“ pranešė, kad dėl išaugusių naftos kainų pirmojo ketvirčio pelnas padidėjo 26 proc., o tai yra teigiamas ženklas Saudo Arabijos finansams, šaliai susiduriant su energetikos infrastruktūrai padaryta žala ir naftos eksporto per Hormuzo sąsiaurį sustabdymu.
Sekmadienį paskelbtame pelno pranešime „Aramco“ teigė, kad smarkiai padidino srautus Rytų-Vakarų naftotiekiu, kuris aplenkia Hormuzo sąsiaurį, ir pasiekė maksimalų 7 mln. barelių naftos per dieną pajėgumą, taip palaikydama eksportą per Raudonosios jūros Janbu uostą.
Didžiausia Saudo Arabijos naftos bendrovė pranešė, kad per pirmuosius tris šių metų mėnesius gavo 33,6 mlrd. JAV dolerių grynųjų pajamų, t. y. daugiau nei ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus (26,6 mlrd. dolerių), skelbia CNN.
Kaip kovoja su Hormuzo krize
Naftotiekis pasirodė esąs „itin svarbi tiekimo arterija, padedanti sušvelninti pasaulinio energetinio šoko poveikį ir teikianti pagalbą klientams, nukentėjusiems dėl laivybos apribojimų Hormuzo sąsiauryje“, – sakė generalinis direktorius Aminas Nasseras.
Pasak „Aramco“, nuo karo su Iranu pradžios prieš 10 savaičių pasaulis neteko daugiau kaip 1 mlrd. barelių naftos. Tačiau bendrovė iki šiol sugebėjo padidinti gavybą šiais metais dėl alternatyvių eksporto kelių ir savo vidaus bei tarptautinių naftos saugyklų pajėgumų.
Saudo Arabijos vyriausybė, pagrindinė „Aramco“ akcininkė, labai pasikliauja bendrovės pajamomis, kad galėtų finansuoti vidaus išlaidas. Tvirtas „Aramco“ pelnas yra geras ženklas Saudo Arabijos ekonomikos perspektyvoms. Ji pirmąjį ketvirtį susitraukė pirmą kartą nuo 2023 m. pabaigos.
Praėjusį mėnesį Tarptautinis valiutos fondas sumažino 2026 m. Saudo Arabijos ekonomikos augimo prognozę 1,4 procentinio punkto – iki 3,1 proc.
Izraelio kariuomenė įkalino karius, kurie išniekino Mergelės Marijos statulą
18:02
Izraelio kariuomenė įkalino du karius, kurie pietų Libane išniekino Mergelės Marijos statulą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iranas remia Kinijos taikos planą
17:49
Prieš šią savaitę vyksiantį Donaldo Trumpo vizitą į Kiniją, kurio metu greičiausiai bus aptariami Irano ir Hormuzo sąsiaurio klausimai, Irano ambasadorius Kinijoje Abdolreza Rahmani Fazli socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad Iranas yra esąs pasirengęs paremti Xi Jinpingo keturių punktų planą Persijos įlankos regionui.
Planas buvo aptartas per abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakoma pranešime.
Lietuva planuoja siųsti iki 40 karių ir civilių į Hormuzą
17:06
Siekiant užtikrinti sklandžią laivybą, Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė į misiją Hormuzo sąsiauryje siųsti iki 40 karių ir civilių.
Apie tokį sprendimą pirmadienį pranešime informavo Prezidentūra.
„VGT pritarė Lietuvos kariuomenės pajėgumų (iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų) siuntimui dalyvauti kartu su sąjungininkais tarptautinėse jūrinio saugumo operacijose, užtikrinančiose laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje, ir pasiūlė Vyriausybei nedelsiant inicijuoti atitinkamą Seimo tarptautinių operacijų mandato papildymą“, – teigiama pranešime.
„Lietuva, atsižvelgdama į JAV poreikius, taip pat yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti naudotis savo karine infrastruktūra“, – rašoma jame.
Kaip BNS nurodė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis, šis klausimas buvo sprendžiamas ne posėdyje, o „rašytiniu būdu“.
Prezidentūra praneša, kad VGT sprendimą priėmė apsvarsčiusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą informaciją ir siūlymus dėl Lietuvos prisidėjimo prie laivybos laisvės užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
Britai ir prancūzai siunčia laivus
Koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas, inicijavo ir Jungtinė Karalystė (JK) su Prancūzija. Abi šalys iš anksto siunčia laivus į regioną.
Antradienį Londonas ir Paryžius surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį, pranešė JK vyriausybė.
Tačiau Iranas sekmadienį įspėjo, kad JK ir Prancūzija sulauks „ryžtingo ir neatidėliotino atsako“, jei dislokuos savo laivus sąsiauryje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vėliau tvirtino, kad jo šalis „niekada nesvarstė“ karinio jūrų laivyno dislokavimo Hormuze, o veikiau saugumo misiją, „suderintą su Iranu“.
Kanados ministrė: NATO niekada nebuvo svarbesnė nei šiandien
17:02 Atnaujinta 17:36
tsparus NATO aljansas gali atlaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką ir išlieka itin svarbus užtikrinant Vakarų saugumą Rusijos akivaizdoje, pirmadienį pareiškė Kanados užsienio reikalų ministrė Anita Anand.
„NATO, kaip gynybinis aljansas, įsipareigojęs kolektyviniam saugumui, niekada nebuvo svarbesnis nei šiandien“, – interviu Briuselyje naujienų agentūrai AFP sakė A. Anand.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES sutarė dėl ilgai atidėliotų sankcijų Izraelio naujakuriams
16:34 Atnaujinta 16:40
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl naujų sankcijų Izraelio naujakuriams už smurtą prieš palestiniečius.
Tai tapo įmanoma, kai, Vengrijoje pasikeitus vyriausybei, baigėsi kelis mėnesius trukęs iniciatyvos blokavimas.
„Tai padaryta. Europos Sąjunga šiandien pritaiko sankcijas pagrindinėms Izraelio organizacijoms, kaltoms dėl ekstremistinės ir smurtinės Vakarų Kranto kolonizacijos rėmimo, taip pat jų lyderiams“, – socialiniuose tinkluose rašė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
„Šie patys rimčiausi ir netoleruotini veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti“, – pabrėžė jis.
Šį žingsnį, kuriuo reaguojama į didėjantį smurtą ir gyvenviečių plėtrą Izraelio okupuotame Vakarų Krante, stabdė buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Tačiau nacionalistų lyderio ir Izraelio sąjungininko nušalinimas, į valdžią atėjus jo varžovui Peteriui Magyarui, regis, atvėrė kelią veto atšaukimui.
ES pareigūnai teigė, kad į juodąjį sąrašą bus įtraukti septyni naujakuriai arba jų organizacijos. Blokas taip pat sutarė taikyti sankcijas palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ atstovams.
Okupuotame Vakarų Krante nuo karo Gazos Ruože pradžios 2023 metų spalį kone kasdien vyksta smurtas, kuriame dalyvauja Izraelio kariai ir naujakuriai.
Nuo karo su Iranu pradžios vasario 28-ąją okupuotame Vakarų Krante padaugėjo mirtinų Izraelio naujakurių išpuolių, teigia palestiniečių pareigūnai ir Jungtinės Tautos (JT).
Nors ES žengia į priekį dėl sankcijų Izraelio naujakuriams, tarp valstybių narių vis dar nėra sutarimo imtis tolesnių veiksmų prieš Izraelį, pavyzdžiui, apriboti prekybos ryšius.
Kelios šalys siekia uždrausti produktus iš Izraelio nausėdijų Vakarų Krante.
„Darbas dėl prekybos priemonių, taikomų produktams iš nelegalių nausėdijų, juda į priekį“, – sakė vienas ES diplomatas.
Izraelis pasmerkė ES sprendimą
Izraelis savo ruožtu pasmerkė ES sprendimą įvesti naujas sankcijas, teigdamas, kad žydai turi teisę apsigyventi okupuotame Vakarų Krante.
„Europos Sąjunga savavališkai ir politiškai nusprendė įvesti sankcijas Izraelio piliečiams ir subjektams dėl jų politinių pažiūrų ir be jokio pagrindo“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
„Izraelis gynė, gina ir toliau gins žydų teisę apsigyventi mūsų tėvynės širdyje“, – teigė jis.
45 mln. žmonių gresia badas dėl esminio dalyko Hormuzo sąsiauryje
16:22
Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.
„Turime kelias savaites, kad užkirstume kelią tam, kas greičiausiai bus didžiulė humanitarinė krizė“, – interviu AFP sakė JT Projektų valdymo biuro (UNOPS) vykdomasis direktorius ir darbo grupės vadovas Jorge Moreira da Silva.
„Galime tapti krizės, kuri privers dar 45 mln. žmonių badauti, liudininkais“, – perspėjo jis.
Blokada braška: sąsiaurį paslapčia įveikė 3 supertanklaiviai
14:54
Praėjusią savaitę trys naftos tanklaiviai perplaukė Hormuzo sąsiaurį, išjungę automatinę atpažinimo sistemą, kad išvengtų Irano atakų. Tai rodo, kad padidėjo naftos eksportas iš Artimųjų Rytų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi LSEG ir Prancūzijos bendrovės „Kpler“ duomenimis.
Nurodoma, kad gegužės 10 d. sąsiauriu praplaukė du supertanklaiviai „Agios Fanourios I“ ir „Kiara M“, gabenantys po 2 mln. barelių irakietiškos naftos. Anksčiau tanklaiviui „Agios Fanourios I“ bent du kartus nepavyko praplaukti per sąsiaurį.
Pažymima, kad šiuo metu jis yra pakeliui į Vietnamą, kur gegužės 26 d. bus iškrautas Nghi Son naftos perdirbimo ir naftos chemijos komplekse.
Be to, pasak „Kpler“ analitikų, tanklaivis „Kiara M“ taip pat išplaukė iš Persijos įlankos su išjungtu atsakikliu.
„Kol kas nežinoma, kur su San Marino vėliava plaukiojantis tanklaivis iškraus 2 mln. barelių irakietiškos naftos“, – nurodė bendrovė.
Gegužės 6 d. per Hormuzo sąsiaurį praplaukė ir supertanklaivis „Basrah Energy“ su 2 mln. barelių naftos iš Jungtinių Emyratų. Pasak „Kpler“, gegužės 8 d. su Panamos vėliava plaukiojantis laivas iškrovė krovinį Fudžeiros naftos terminaluose.
Nuo pat karo Artimuosiuose Rytuose pradžios Iranas blokavo Hormuzo sąsiaurį. Eismas per šią svarbią arteriją buvo smarkiai apribotas. Trumpam atnaujinus laivybą sąsiauriu, oficialusis Teheranas vėl jį užblokavo.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu paskelbė visų į Irano uostus įplaukiančių laivų blokadą. Tačiau kai kurie laivai prasiveržia pro Hormuzo sąsiaurį nepaisant dvigubos blokados.
Iranas pagrasino Britanijai ir Prancūzijai nesiimti veiksmų Hormuze
11:46 Atnaujinta 11:48
Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas įspėjo dėl planuojamų Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos veiksmų, kuriais siekiama palaikyti jūrų saugumą Hormuzo sąsiauryje pasibaigus karui.
„Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos ar bet kurios kitos šalies laivų buvimas siekiant bet kokio galimo bendradarbiavimo su neteisėtais JAV veiksmais Hormuzo sąsiauryje, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, sulauks ryžtingo ir neatidėliotino ginkluotųjų pajėgų atsako“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Kazemas Gharibabadi.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakė sakydamas, kad tai bus ne karinis dislokavimas, o tarptautinė misija laivybai apsaugoti, kai tik sąlygos leis.
Atakuotas Pietų Korėjos laivas
Per pastarąją savaitę Persijos įlankoje įvyko kelios atakos prieš laivus, o JAV pastangos „nukreipti“ laivus per sąsiaurį buvo greitai sustabdytos.
Pietų Korėja paskelbė pirmines tyrimo išvadas, kuriose teigiama, kad praėjusią savaitę Pietų Korėjos valdomam laivui „HMM NAMU“, stovėjusiam sąsiauryje, maždaug minutės intervalu smogė du neatpažinti objektai, sukėlę sprogimą ir gaisrą. Pareigūnai dar nenustatė, kas už tai atsakingas.
Prancūzijos lėktuvnešis su karo laivais skuba į Hormuzą
15min primena, kad praėjusią savaitę skelbta, kad Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ vadovaujama laivų grupė juda į Raudonąją jūrą ir Adeno įlanką, Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai rengiantis būsimai misijai, kurios tikslas – padėti užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje, trečiadienį pranešė Prancūzijos kariuomenė.
Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija pareiškime nurodė, kad lėktuvnešio laivų grupė trečiadienį perplaukė Sueco kanalą, pakeliui į Raudonosios jūros pietus, skelbia „Reuters“.
Ši Prancūzijos lėktuvnešio smogiamoji grupė buvo dislokuota Viduržemio jūros rytinėje dalyje netrukus po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo oro antskrydžius prieš Iraną, ir gali būti jūroje nuo keturių iki penkių mėnesių.
Iranas garsiai įvardijo, ko reikalauja iš JAV
11:28 Atnaujinta 13:43
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad atsakydama į naujausią JAV pasiūlymą paragino nutraukti karą visame regione ir atlaisvinti užsienyje įšaldytas lėšas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pavadino Irano sąlygas užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose „visiškai nepriimtinomis“.
Iranas anksčiau tą pačią dieną atsakė į naujausią Vašingtono taikos pasiūlymą. Teheranas įspėjo, kad nesusilaikys nuo atsakomųjų veiksmų į bet kokius naujus JAV smūgius ir neleis daugiau užsienio karo laivų į Hormuzo sąsiaurį.
„Mes nereikalavome jokių nuolaidų. Vienintelis dalykas, kurio reikalavome, buvo teisėtos Irano teisės“, – per kassavaitinę spaudos konferenciją pirmadienį sakė ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.
Jis teigė, kad Irano reikalavimai apėmė „karo regione užbaigimą“, JAV jūrų blokados nutraukimą ir „Irano žmonėms priklausančių lėšų, kurios daugelį metų buvo neteisingai įšaldytos užsienio bankuose, atlaisvinimą“.
Pats D. Trumpas nepateikė jokių detalių apie Teherano atsakomąjį pasiūlymą, tačiau trumpame įraše savo platformoje „Truth Social“ leido suprasti, kad jį atmeta.
„Ką tik perskaičiau Irano vadinamųjų „atstovų“ atsakymą. Man jis nepatinka – VISIŠKAI NEPRIIMTINA!“ – sakė D. Trumpas.
Teheranas įspėjo Europą
E. Baqaei taip pat sakė, kad Teheranas įspėjo Europos šalis nesikišti į „krizę, kuri joms tikrai neatneštų jokios naudos“, turėdamas omenyje besitęsiančią įtampą Persijos įlankoje.
Jis teigė, kad „bet koks kišimasis Hormuzo sąsiauryje dar labiau apkomplikuotų situaciją“.
Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija vadovauja pastangoms sukurti tarptautinę koaliciją Hormuzo sąsiaurio saugumui užtikrinti, tačiau tik po to, kai bus sudarytas taikos susitarimas tarp JAV ir Irano.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį, baigęs dviejų dienų vizitą Romoje, paragino europiečius padėti užtikrinti šio svarbaus vandens kelio saugumą.
Kalbos apie naftos dėmę prie Chargo salos
Per spaudos konferenciją pirmadienį E. Baqaei paneigė teiginius apie numanomą naftos nuotėkį Persijos įlankoje po to, kai palydovinėse nuotraukose buvo matyti naftos dėmė, plintanti netoli Irano Chargo salos krantų.
„Teiginiai apie naftos dėmes ir panašius dalykus yra visiškai išgalvoti“, – sakė jis ir pridūrė, kad Teheranas yra „labai susirūpinęs dėl žalos aplinkai“ Persijos įlankoje, dėl kurios jis kaltina JAV buvimą regione.
Trumpui atmetus Irano karo nutraukimo sąlygas, naftos kainos šoko į viršų
09:42
Pirmadienį prekybos Azijoje metu naftos kainos šoktelėjo į viršų reaguodamos į Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimą atmesti Irano pasiūlytas sąlygas dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
Tuo metu akcijų biržų indeksai juda priešingomis kryptimis.
D.Trumpo sprendimas atmesti naujausią Irano pasiūlymą padidino tolesnio smurto ir naftos tiekimo per Hormuzo sąsiaurį sutrikimų tikimybę.
Plačiau skaitykite ČIA.
