- Aiškėja daugiau detalių apie slaptas JAE atakas
- Po Trumpo sprendimo dėl Vokietijos – naujas Lenkijos pasiūlymas Amerikai
- JAV: Izraelis nusiuntė „Geležinio kupolo“ oro gynybos sistemų ir jų operatorių Emyratams
- Hegsethas: esame parengę planą, kaip galima eskaluoti situaciją
- Išaiškėjo paslaptis: JAE slapta atakavo Iraną
Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Aiškėja daugiau detalių apie slaptas JAE atakas: jų galėjo būti daugiau
21:37
Naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, praneša, kad Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) nuo vasario, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas prieš Teheraną, Iraną puolė ne vieną kartą.
„Bloomberg“ šaltinis teigė, kad JAE surengė smūgius tiek prieš balandžio 8 d. paliaubas, tiek po jų.
Vienas iš smūgių – atsakas į balandžio 5 d. Irano ataką prieš JAE priklausančią „Borouge“ naftos chemijos gamyklą – buvo suderintas su Izraeliu, rašo „Bloomberg“.
Pasak vieno šaltinio, abi šalys bendradarbiavo ir kitą dieną vykdant Izraelio ataką prieš Irano „South Pars“ naftos chemijos kompleksą.
Šaltinių teigimu, per visą karo laikotarpį abiejų šalių bendradarbiavimas apėmė žvalgybos informacijos dalijimąsi, Irano raketų ir dronų aptikimą bei perėmimą, taip pat Irano taikinių atranką.
JAE buvo Teherano taikiniu dažniau nei bet kuri kita šalis ir, nors nepripažino jokių puolamųjų smūgių, ne kartą pabrėžė savo teisę į savigyną.
„The Wall Street Journal“ anksčiau pranešė, kad JAE surengė ataką prieš Irano Lavano salą.
Izraelis JAE taip pat nusiuntė vadinamojo Geležinio kupolo oro gynybos sistemų ir joms valdyti reikalingą personalą, antradienį pranešė JAV ambasadorius Izraelyje.
Izraelis baiminasi, kad Trumpas sudarys „blogą susitarimą“ su Iranu
00:40
Izraelis yra susirūpinęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali pasiekti susitarimą su Iranu prieš išsprendžiant kai kuriuos pagrindinius klausimus, kurie paskatino abi šalis pradėti karą, CNN sakė keli Izraelio šaltiniai.
Pasak šaltinių, jei būtų pasiektas susitarimas, kuris leistų Iranui iš dalies išlaikyti savo branduolinę programą ir neapimtų klausimų dėl balistinių raketų bei Irano paramos regioninėms grupuotėms, Izraelis tai laikytų nebaigtu karu.
Karo pradžioje D.Trumpas teigė, kad JAV siekia sunaikinti Irano balistinių raketų programą, nutraukti paramą grupuotėms ir uždaryti branduolinius objektus, kad Iranas niekada negalėtų pasigaminti branduolinio ginklo. Tačiau po 10 savaičių derybos daugiausia sutelktos į uraną – ypač jo sodrinimą iki ginklams tinkamo lygio – ir Hormuzo sąsiaurio atvėrimą.
Vienas su derybomis susipažinęs šaltinis teigė, kad Izraelis supranta, jog raketų ir grupuočių klausimai „greičiausiai yra neįtraukti“, nes jie neminimi ankstyvuose diplomatiniuose projektuose, todėl ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu prioritetu laiko urano klausimą.
„Yra realus susirūpinimas, kad Trumpas gali pasiekti blogą susitarimą“, – CNN sakė kitas Izraelio pareigūnas.
Izraelis išlieka aukštame parengties lygyje, jei derybos žlugtų, teigė aukštas Izraelio pareigūnas.
„Mes būsime patenkinti, jei nebus jokio susitarimo, būsime patenkinti, jei Hormuzo blokada tęsis, ir būsime patenkinti, jei Iranas patirs dar keletą smūgių“, – sakė jis, pripažindamas, kad galutinis sprendimas priklauso D.Trumpui.
Jis taip pat pažymėjo, kad eskalacija yra realus scenarijus „jei iraniečiai toliau vilkins ir žais derybomis“.
Irano žiniasklaida: Teheraną supurtė 4,6 balo stiprumo žemės drebėjimas
00:06
Irano žiniasklaida pranešė, kad antradienį Teherane įvyko žemės drebėjimas.
Žiniasklaida nurodė, jog šalies sostinę Teheraną supurtė apie 4,6 balo stiprumo žemės drebėjimą.
Žemės drebėjimas įvyko 10 kilometrų gylyje, teigiama šalies seismologijos centro pranešime.
Nėra pirminių pranešimų apie aukas ar nuostolius.
„Reuters“: Saudo Arabija vykdė slaptas atakas prieš Iraną
23:41
Saudo Arabija surengė slaptus išpuolius prieš Iraną, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Du su šiuo klausimu susipažinę Vakarų pareigūnai ir du Irano pareigūnai pranešė agentūrai, kad Saudo Arabija surengė keletą viešai neskelbtų smūgių Iranui, siekdama atkeršyti už karo metu karalystėje įvykdytus išpuolius.
Tai pirmasis žinomas atvejis, kuomet pranešta, jog Saudo Arabija tiesiogiai surengė karinius veiksmus Irano teritorijoje, ir rodo, kad karalystė ginasi vis drąsiau.
Pasak dviejų Vakarų šalių pareigūnų, Saudo Arabijos karinės oro pajėgos surengė šiuos išpuolius kovo pabaigoje. Vienas iš jų teigė, kad tai buvo „atsakomieji smūgiai, surengti keršijant už Saudo Arabijai padarytą žalą“.
„Reuters“ nepavyko patvirtinti, prieš kokius taikinius surengti išpuoliai.
Atsakydamas į prašymą pateikti komentarą, aukštas Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas tiesiogiai neatsakė, ar smūgiai buvo įvykdyti.
Irano užsienio reikalų ministerija į prašymą pateikti komentarą neatsakė.
Trumpas sako su Jinpingu surengsiąs „ilgą pokalbį“ dėl Irano
21:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šią savaitę aukščiausiojo lygio susitikime Pekine susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu surengs su juo „ilgą pokalbį“.
„Mes ilgai kalbėsimės apie tai (karą su Iranu). Atvirai kalbant, manau, kad jis elgėsi gana gerai“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
Jis pridūrė, jog nemano, kad Kinijos lyderis turėtų padėti Vašingtonui išspręsti šio karo klausimą.
JK siunčia autonominę minų paieškos įrangą į Hormuzo sąsiaurį
21:17
Jungtinė Karalystė (JK) siunčia autonominę minų paieškos įrangą ir „pažangiausias“ antidronų sistemas į Hormuzo sąsiaurį, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija.
„JK atlieka lyderės vaidmenį užtikrinant Hormuzo sąsiaurio saugumą, ir šiandien tai demonstruojame nauja pažangia įranga, skirta apsaugoti mūsų interesus ir užtikrinti sąsiaurio saugumą“, – teigiama gynybos sekretoriaus Johno Healey pareiškime.
JK savaitgalį pranešė, kad Karališkojo laivyno laivas HMS „Dragon“ bus dislokuotas Artimuosiuose Rytuose, siekiant paremti minų valymo operacijas.
JK ir Prancūzija kartu vadovauja pastangoms suburti tarptautinę misiją, skirtą geriau apsaugoti laivybos maršrutus sąsiauryje.
Izraelio piliečiai sulaukė netikėtų žinučių
21:13
Į Izraelio piliečių mobiliuosius telefonus buvo išsiųstos žinutės, kuriose jie raginami bendradarbiauti su Irano žvalgyba ir gąsdinami tolesniais išpuoliais, rašo CNN.
Izraelio policija antradienį paskelbė įspėjimą, kuriame teigiama, kad daugelis izraeliečių gavo žinutes iš nežinomų numerių, kurios, kaip teigiama, „skirtos sukelti paniką visuomenėje ir atspindi Irano žvalgybos atstovų bandymus verbuoti Izraelio piliečius Izraelyje ir užsienyje“.
Vienoje iš tokių žinučių, kurią paskelbė Izraelio policija ir patvirtino CNN, gavėjai buvo raginami bendradarbiauti ir „susisiekti su Irano ambasadomis įvairiose šalyse arba su vienu iš Irano kibernetinių agentų internete“. Tačiau žinutėje nebuvo pateikta jokių konkrečių nuorodų ar Irano žvalgybos kontaktinės informacijos.
Kita žinutė buvo grėsmingesnė ir, atrodo, užsiminė apie galimus tolesnius raketų išpuolius prieš Izraelį: „Mes jums pažadėjome, kad netrukus danguje pamatysite žvaigždes, kurios nėra žvaigždės. Netrukus naktiniame danguje pamatysite saulę.“
Su Iranu susijusi kibernetinių įsilaužimų grupė „Handala“ antradienį pranešė, kad dešimtims tūkstančių izraeliečių išsiuntė „WhatsApp“ žinutes, įspėjančias apie tolesnius raketų smūgius, tačiau nėra aišku, ar tai buvo tos pačios žinutės, apie kurias pranešė policija.
ES sako galinti išplėsti karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje ir įtraukti į ją Hormuzo sąsiaurį
21:04
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad, pasibaigus karui su Iranu, blokas galėtų išplėsti savo karinę jūrų misiją Raudonojoje jūroje, kad ji apimtų ir Hormuzo sąsiaurį.
„Operacija „Aspides“ jau dabar labai prisideda prie laivybos apsaugos Raudonojoje jūroje, tačiau jos veikla galėtų būti išplėsta ir į sąsiaurį“, – sakė K. Kallas po Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo.
K.Kallas teigė, kad kai kurios šalys jau žada skirti daugiau laivų šiai misijai, o tai galėtų padėti, jei būtų priimtas sprendimas išplėsti jos apimtį.
Donaldo Trumpo karo su Iranu ir jo pasekmių pasaulio ekonomikai sukrėsta Europa stengiasi prisidėti prie normalios laivybos sąsiauryje atkūrimo, kai šis konfliktas pasibaigs.
Be kita ko, Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija inicijavo koaliciją užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai bus pasiektas taikos susitarimas.
Anksčiau buvo skelbta, kad Londonas ir Paryžius antradienį surengs tarptautinį daugiau nei 40 valstybių gynybos ministrų susitikimą, kuriame bus aptariami kariniai planai atkurti prekybos srautus per Hormuzo sąsiaurį.
Kovo mėnesį ES gynybos ministrai iš pradžių atmetė pasiūlymus išplėsti misiją Raudonojoje jūroje.
Jungtinių Valstijų ir Irano derybos dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo ir šio svarbaus vandens kelio atidarymo, regis, yra įstrigusios.
Irano vykdoma sąsiaurio, per kurį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulyje tiekiamos naftos ir gamtinių dujų, blokada pakurstė pasaulinių energijos kainų kilimą.
ES misija „Aspides“ buvo pradėta 2024 metais, siekiant padėti apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje – kitame svarbiame Artimųjų Rytų vandens kelyje – nuo Jemeno husių atakų.
JAV patvirtino: Izraelis nusiuntė „Geležinio kupolo“ oro gynybos sistemų ir jų operatorių Emyratams
18:21
Izraelis karo su Iranu metu į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) nusiuntė vadinamojo Geležinio kupolo oro gynybos sistemų ir joms valdyti reikalingą personalą, antradienį pranešė JAV ambasadorius Izraelyje.
„Ar galiu pasakyti keletą padėkos, gilios padėkos ir susižavėjimo žodžių Jungtiniams Arabų Emyratams?“ – sakė Mike'as Huckabee Tel Avivo universitete surengtoje konferencijoje.
„Jie buvo pirmieji Abraomo susitarimų nariai, bet pažvelkite, kokią naudą jie dėl to gavo. Izraelis ką tik jiems nusiuntė „Geležinio kupolo“ baterijų ir personalą, kuris padės jas valdyti. Kaip tai įvyko? Nes tarp JAE ir Izraelio yra ypatingi santykiai, pagrįsti Abraomo susitarimais“, – sakė jis.
Per karą, kurį išprovokavo JAV ir Izraelio vasario pabaigoje suduoti pirmieji smūgiai Islamo Respublikai, Iranas į JAE taikėsi labiau nei į bet kurią kitą šalį.
Nors praėjusį mėnesį įsigaliojo paliaubos, JAE nuo tada pranešė apie daugybę Irano raketų ir dronų atakų.
Naftos turtingi JAE yra vieni svarbiausių JAV sąjungininkų regione ir viena iš arabų valstybių, palaikančių oficialius ryšius su Izraeliu po to, kai 2020 metais, per JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmąją kadenciją, pasirašė vadinamuosius Abraomo susitarimus.
Po Trumpo sprendimo dėl Vokietijos – naujas Lenkijos pasiūlymas Amerikai
17:34
Lenkija pasiūlė keletą vietų papildomiems JAV kariams priimti, Vašingtonui ruošiantis perskirstyti savo karines pajėgas Europoje, antradienį pranešė Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis.
Antradienį Briuselyje kalbėdamas su žurnalistais P. Zalewskis sakė, kad Varšuva siekia sustiprinti amerikiečių karinius pajėgumus rytiniame NATO flange. Paklaustas, ar Lenkija priimtų iš Vokietijos išvedamas JAV pajėgas, P. Zalewskis atsakė, kad galutinis sprendimas priklauso nuo Vašingtono.
„Mūsų tikslas – padidinti amerikiečių karinius pajėgumus Lenkijoje ir rytiniame flange“, – sakė P. Zalewskis.
Sprendimo laukiama birželį
Jis pridūrė, jog tikimasi, kad JAV savo peržiūrėtą pajėgų Europoje išdėstymą atskleis birželį, kai bus baigta pasaulinė gynybos pozicijų peržiūra.
Pentagonas neseniai nurodė, kad per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos bus išvesta apie 5 tūkst. JAV karių. Planuojamas pajėgų mažinimas prasidėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo diplomatinio ginčo dėl karo su Iranu. D. Trumpas neatmetė galimybės šias pajėgas tiesiogiai perkelti į Lenkiją.
P. Zalewskis patvirtino, kad vyksta dvišalės derybos, ir pridūrė, kad šį klausimą iškėlė pirmadienį per susitikimą su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Thomas DiNanno.
„Amerikiečiai žino, kad esame pasirengę. Jie žino, kad Lenkijoje šiuo klausimu yra visiškas politinis konsensusas – o tai labai svarbu – ir kad amerikiečių kariai mūsų šalyje yra labai laukiami“, – sakė P. Zalewskis.
Jis taip pat teigė, kad JAV karinio buvimo Lenkijoje stiprinimas užtikrintų visos Europos Sąjungos (ES) saugumą, nes Europos saugumo priešakinės linijos apima ne tik Rusijos ir Ukrainos konflikto zoną, bet ir rytines Lenkijos sienas su Baltarusija bei Rusija.
P. Zalewskio teigimu, Varšuva yra pasirengusi finansuoti tiek išplėstą rotacinį buvimą, tiek nuolatiniam dislokavimui reikalingą infrastruktūrą, o Lenkijos savivaldybės jau pateikė pasiūlymus dėl amerikiečių dalinių priėmimo.
„Bendradarbiaujame su vietos valdžios institucijomis, kurios pateikė labai įdomių pasiūlymų. Džiaugiamės, kad iniciatyva priimti amerikiečių karius yra kylanti iš apačios“, – sakė P. Zalewskis.
Kokias vietas siūlo
Klausiamas, ar svarstoma plėsti Vroclavo Strachovicės karinį oro uostą Pietvakarių Lenkijoje, P. Zalewskis pripažino dabartinę jo strateginę vertę, tačiau pridūrė, kad galutiniai sprendimai dėl geografinių vietų dar nepriimti.
Jis taip pat pažymėjo, kad priimant ištisus dalinius reikia apgyvendinti ir karių šeimas, todėl būtini būstai, mokyklos ir civilinė infrastruktūra. „Iš esmės kalbame apie mažo miestelio statybą. Tačiau tai labai atsiperka, nes tai yra investicija į mūsų nacionalinį saugumą“, – sakė jis.
Šiuo metu Lenkijoje nuolat arba rotaciniu principu dislokuota apie 10 tūkst. JAV karių. Pagrindiniai objektai yra „Aegis Ashore“ priešraketinės gynybos bazė Redzikove šalies šiaurėje, JAV armijos V korpuso priešakinė vadavietė Poznanėje ir logistikos garnizonas. Be to, pagrindinėje įrangos saugykloje Povidze laikomos parengties priemonės, įskaitant tankus, artileriją ir šarvuotąsias pėstininkų kovos mašinas, skirtas šarvuotajai brigadai.
Didžiąją JAV pajėgų dalį sudaro šarvuotosios brigados kovinė grupė, dislokuota Vakarų Lenkijos poligonuose, įskaitant Žaganį, Šventošovą, Boleslavecą, Skvežyną ir Torunę.
Lietuva galėtų padėti išminuoti Hormuzą
17:05
Lietuva į misiją Hormuzo sąsiauryje galėtų siųsti išminavimo laivus, štabo karininkus, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Mūsų pajėgumai gal iš pirmo žvilgsnio atrodo (...) maži, bet iš tikrųjų, patikėkit, turim ką pasiūlyti, – žurnalistams antradienį sakė generolas. – Daugiau gal fokusuojamės į išminavimo pajėgumus ir štabo karininkų siuntimą.“
Vis tik jis pabrėžė, kad šiuo metu vis dar vyksta planavimas.
„Norim atliepti būtent tai, ko prašo šalys, ir tada išeisim su konkrečiais pasiūlymais“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Valstybės gynimo taryba anksčiau šią savaitę pasiūlė į šią misiją siųsti iki 40 karių ir tarnautojų, galutinį sprendimą dėl to priims Seimas.
Taip pat skelbta, jog Lietuva yra pasirengusi suteikti logistinę paramą ir leisti JAV naudotis šalies karine infrastruktūra.
BNS rašė, kad JAV siekia suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Karo pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl kurios pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
