Visas žinias apie karą Irane rasite ČIA.
Trumpas: mano kantrybė senka
07:03
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo kantrybė Iranui senka po to, kai ketvirtadienį aptarė brangų ir nepopuliarų karą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, o netoli Jungtinių Arabų Emyratų buvo pranešta apie Irano užgrobtą laivą, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Baltieji rūmai pranešė, kad per derybas Pekine D.Trumpas ir Xi Jinpingas sutarė dėl būtinybės išlaikyti atvirą Hormuzo sąsiaurio laivybos kelią.
Iranas faktiškai uždarė šį vandens kelią reaguodamas į JAV ir Izraelio atakas, prasidėjusias vasario 28 dieną, sukeldamas precedento neturintį pasaulinių energijos tiekimo grandinių sutrikimą. Kinija palaiko glaudžius ryšius su Iranu ir yra pagrindinė jo naftos pirkėja, pažymi „Reuters“.
„Mano kantrybė greitai baigsis. Jie turėtų sudaryti susitarimą“, – ketvirtadienio vakarą „Fox News“ sakė D.Trumpas.
Kalbėdamas apie Irano slaptai laikomas sodrinto urano atsargas D.Trumpas užsiminė, kad jų perėmimas JAV reikalingas nebent dėl viešųjų ryšių.
„Nemanau, kad tai būtina, išskyrus viešųjų ryšių požiūriu“, – interviu sakė jis.
„Tiesą sakant, tiesiog jausčiausi geriau, jei jį turėčiau. Tačiau manau, kad tai labiau susiję su viešaisiais ryšiais nei su kuo nors kitu“, – sakė jis.
Po ketvirtadienį vykusių D.Trumpo ir Xi Jinpingo derybų Baltieji rūmai pranešė, kad lyderiai sutarė, jog sąsiauris turi likti atviras, o Xi Jinpingas aiškiai išreiškė Kinijos nepritarimą sąsiaurio militarizavimui ir bet kokiems bandymams apmokestinti naudojimąsi juo.
D.Trumpas teigė, kad Kinijos lyderis taip pat pažadėjo neteikti Iranui karinės įrangos.
„Jis pasakė, kad nesuteiks karinės įrangos – tai svarbus pareiškimas“, – sakė D.Trumpas.
Baltųjų rūmų išplatintame pranešime taip pat teigiama, kad Kinija išreiškė susidomėjimą pirkti daugiau amerikietiškos naftos, siekiant ateityje sumažinti šalies priklausomybę nuo Hormuzo sąsiaurio, o abu lyderiai sutarė, kad Iranas niekada neturėtų įgyti branduolinių ginklų.
JAV tarpininkauja tarp Izraelio ir Libano
07:24
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį siekė pratęsti trapias paliaubas tarp Izraelio ir Libano, o prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė optimizmą dėl Kinijos pastangų Irano atžvilgiu.
Paliaubos tarp Libano ir Izraelio, kurios, kaip manoma, vis dar galioja nepaisant šimtų žuvusiųjų per Izraelio smūgius, baigiasi sekmadienį, o abiejų vyriausybių atstovams susitikus Vašingtone, vėl įsiplieskė smurtas.
Izraelis bombardavo Libaną ir įsiveržė į jo pietus reaguodamas į šiitų judėjimo „Hezbollah“ atsakomąją ugnį po to, kai vasario 28-ąją, prasidėjus karui, žydų valstybė nužudė Irano aukščiausiąjį lyderį.
Izraelio ir Libano ambasadoriai Valstybės departamente ketvirtadienį pradėjo dviejų dienų derybas, o Izraelis kartu atsivežė ir karininkų.
„Turėjome visą dieną produktyvių ir pozityvių derybų“, – sakė vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, tikėdamasis penktadienį pasakyti daugiau.
Tuo metu Libano pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šalis sieks „paliaubų įtvirtinimo“, ir teigė: „Pirmiausia reikia padaryti galą mirtims ir naikinimui.“
Praėjusį kartą abi pusės susitiko balandžio 23-iąją Baltuosiuose rūmuose, kur D.Trumpas paskelbė apie trijų savaičių paliaubų pratęsimą tarp šalių, kurios techniškai kariauja jau kelis dešimtmečius.
Tuo metu D.Trumpas drąsiai prognozavo, kad per trijų savaičių pratęsimą jis priims Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu ir Libano prezidentą Josephą Aouną Vašingtone istoriniam pirmajam šalių viršūnių susitikimui.
Viršūnių susitikimas neįvyko, nes J.Aounas pareiškė, kad prieš tokį istorinį susitikimą būtina sudaryti saugumo susitarimą ir nutraukti Izraelio išpuolius.
Tuo tarpu Izraelis pažadėjo toliau tęsti atakas prieš „Hezbollah“. Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad visame Libane smogė dar daugiau nei 65 „Hezbollah“ objektams.
Libano valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra pranešė apie ketvirtadienį įvykdytus Izraelio oro smūgius pietuose ir rytuose, įskaitant vietoves, kurios nebuvo paminėtos ankstesniame Izraelio įspėjime dėl evakuacijos.
„Hezbollah“ teigė, kad dronu taikėsi į Izraelio karius šiaurės Izraelyje. Žydų valstybės kariuomenė pranešė, kad keli Izraelio civiliai buvo sužeisti ir evakuoti medicininiam gydymui.
„Hezbollah“ įstatymų leidėjas Ali Ammaras pasmerkė derybas Vašingtone, pavadindamas jas „nemokamomis nuolaidomis“ Izraeliui.
Libano institucijų duomenimis, nuo kovo 2-osios per Izraelio atakas Libane žuvo daugiau nei 2,8 tūkst. žmonių, įskaitant mažiausiai 200 vaikų, o „Hezbollah“ teigia, kad į šį skaičių įtraukti ir jos kovotojai.
D. Trumpas siekia Xi Jinpingo palankumo
Karas Artimuosiuose Rytuose sukrėtė pasaulio ekonomiką ir paveikė šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.
Iranas, „Hezbollah“ rėmėjas, ilgalaikes paliaubas Libane iškėlė kaip sąlygą bet kokiam susitarimui dėl platesnio karo užbaigimo, dar labiau nuvildamas D.Trumpą, nes atmetė jo raginimus sudaryti susitarimą jo sąlygomis.
Reaguodamas į karą, Iranas įvedė Hormuzo sąsiaurio – siauro vandens kelio, kuriuo anksčiau buvo gabenamas penktadalis pasaulio naftos, – kontrolę ir nenorėjo atsisakyti savo svertų.
D.Trumpas aptarė šį klausimą per valstybinį vizitą Kinijoje, kuri yra pagrindinė Irano naftos pirkėja.
D.Trumpas interviu Pekine sakė, kad prezidentas Xi Jinpingas jam tvirtai pažadėjo, jog „neduos karinės įrangos“ Iranui.
„Jis norėtų, kad Hormuzo sąsiauris būtų atviras, ir sakė: „Jei galiu kuo nors padėti, norėčiau padėti“, – „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity sakė D.Trumpas.
B.Netanyahu yra sakęs, kad Kinija perdavė Iranui raketų technologijas.
Demonstruodama Pekino įtaką Teheranui, elitinė Revoliucinė gvardija pranešė, kad jos jūrų pajėgos nuo trečiadienio vakaro leido keliems Kinijos laivams praplaukti pro Hormuzo sąsiaurį.
„Galiausiai buvo nuspręsta, kad keli Kinijos laivai, dėl kurių kreipėsi ši šalis, praplauks pro šią teritoriją po susitarimo dėl Irano sąsiaurio valdymo protokolų“, – sakoma Irano kariuomenės ideologinio sparno pranešime.
Kinija ragina kuo greičiau atidaryti laivybos kelius ir sudaryti paliaubas Artimuosiuose Rytuose
07:21
Kinija penktadienį paragino sudaryti ilgalaikes paliaubas Artimuosiuose Rytuose ir kuo greičiau atidaryti laivybos kelius.
Toks pareiškimas nuskambėjo strateginiam Hormuzo sąsiauriui išliekant faktiškai uždarytam dėl karo.
„Kuo greičiau turėtų būti pasiektos visapusiškos ir ilgalaikės paliaubos, kad būtų lengviau atkurti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
„Laivybos keliai turėtų būti atidaryti kuo greičiau, atsižvelgiant į tarptautinės bendruomenės raginimus“, – pridūrė ministerija, atsakydama į klausimą, ar JAV ir Kinijos prezidentai Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas per susitikimą Pekine aptarė karą Irane.
