Svarbiausios naujienos
Pentagonas paskelbė vaizdo įrašą, kaip JAV torpeda pataiko į Irano karo laivą
17:53 Atnaujinta 18:13
Pentagonas paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas momentas, kai JAV torpeda Indijos vandenyne pataiko į Irano karinį laivą.
„Amerikos povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė esąs saugus tarptautiniuose vandenyse“, – žurnalistams gyrėsi Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas.
„Vietoj to jį nuskandino torpeda, tai buvo tyli mirtis – pirmas priešo laivo nuskandinimas torpeda nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kaip ir tame kare, kai dar buvome karo departamentas, mes kovojame, kad laimėtume“, – pabrėžė jis.
Pentagono vadovas pareiškė, kad Irano karinis laivynas „ilsisi Persijos įlankos dugne“ ir kad jis yra „neveiksmingas, sunaikintas“ bei pasiūlė pasirinkti savo būdvardį, nes, kitaip tariant, „jo nebėra“.
Pentagono vadas klydo
Visgi „BBC Verify“ patikrino, kad gynybos sekretoriaus P.Hegsetho komentaras, kurį jis išsakė per trečiadienio pasitarimą, buvo neteisingas.
P.Hegsethas sakė, kad vakarykštė ataka prieš Irano karo laivą Indijos vandenyne buvo „pirmas priešo laivo nuskandinimas torpeda nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
1971 m. Pakistano povandeninis laivas torpedavo Indijos fregatą, o 1982 m. per Folklando karą britų povandeninis laivas paskandino vienintelį Argentinos kreiserį, praneša „BBC Verify“.
Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Danas Caine‘as vėliau tame pačiame brifinge, atrodo, patikslino P.Hegsetho pareiškimą, kai pasakė, kad vakarykštė ataka buvo pirmas kartas nuo 1945 m., kai amerikiečių povandeninis laivas nuskandino priešo kovinį laivą.
Manoma, kad laive „Iris Dena“ buvo apie 180 žmonių – 32 buvo išgelbėti, o Šri Lankos valdžios institucijos BBC pranešė, kad iki šiol rasta 80 kūnų.
Irako kurdų pajėgos pradėjo sausumos puolimą prieš Iraną
00:15
Irake įsikūrusios kurdų ginkluotos grupuotės pradėjo karinę operaciją prieš Iraną. Apie tai pranešė Irano Kurdistano politinių jėgų koalicijos (CPFIK) atstovas.
Kaip rašo i24news.tv, kurdų kovotojai, susiję su Kurdistano laisvo gyvenimo partija (PJAK), pirmadienį, kovo 2 d., pradėjo užimti kovines pozicijas Irano teritorijoje. Sausumos karinės operacijos prasidėjo vidurnaktį.
Kurdų pajėgų atstovas pareiškė, kad Iranas kovo 3 d. evakavo pasienio miestą Marivaną. Tame rajone pradėtos rengti gynybinės pozicijos. Tuo pat metu PJAK pajėgos užėmė pozicijas aplink pietinius Marivano kalnus vakarų Irane. Ten sutelkta tūkstančiai žmonių.
Pažymima, kad PJAK turi du ginkluotus sparnus: YRK (Rytų Kurdistano apsaugos dalinius) ir HPJ (Moterų apsaugos pajėgas). Šių pajėgų atstovas teigė, kad jos buvo suformuotos pagal kurdų darinių Sirijoje pavyzdį.
Vašingtonas kurdų pajėgas gali laikyti partnerėmis
Anksčiau eilė žiniasklaidos priemonių pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos gali vertinti kurdų grupuotes kaip potencialias partneres operacijoje prieš Iraną. Pavyzdžiui, CNN rašė, kad CŽV nagrinėja planus apginkluoti kurdų pajėgas, siekiant išprovokuoti liaudies sukilimą Irane.
Savo ruožtu „Axios“ skelbė, kad Amerikos lyderis Donaldas Trumpas vedė derybas su Irako kurdų lyderiais. O „The Wall Street Journal“ informavo, kad D.Trumpo administracija yra pasirengusi paremti ginkluotas grupuotes Irane, norinčias mesti iššūkį režimui.
Kurdai pasirengę bendradarbiauti su JAV ir Izraeliu
CPFIK atstovas pareiškė, kad kelios kurdų politinės ir ginkluotos grupuotės yra pasirengusios bendradarbiauti su JAV ir Izraeliu. Be PJAK, prie šių pastangų gali prisidėti Irano Kurdistano demokratų partija (KDPI), grupuotė „Komala“ ir Kurdistano laisvės partija (PAK).
„Šiuo metu Rytų Kurdistane yra keli tūkstančiai apmokytų ginkluotų kovotojų, kurie yra pasirengę būti apginkluotos Izraelio valstybės ir JAV“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, būsima kurdų valstybė galėtų tarnauti kaip strateginis koridorius, jungiantis Persijos įlanką su Izraeliu: „Kurdai yra galinga jėga pergalei prieš Izraelio priešus. Kurdai ir žydai yra natūralūs sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose.“
Pareigūnas pridūrė, kad kurdų grupuotės palankiai vertintų glaudesnį bendradarbiavimą tiek su Vašingtonu, tiek su Jeruzale. Kalbama taip pat apie galimą Amerikos karinių bazių dislokavimą kurdų teritorijose Irane bei ekonominį bendradarbiavimą su Izraeliu.
Trumpo karas Irane: tarp karinės sėkmės demonstracijos ir politinio košmaro tikimybės
23:20
Nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai deklaruoja ryžtą kovoti su Iranu „amžinai“, praėjus vos kelioms dienoms nuo karinių veiksmų pradžios, jo artimiausia aplinka jau dabar ieško būdų, kaip kuo greičiau užbaigti šį konfliktą.
JAV puolimas prieš Iraną pasėjo rimtą nerimą tarp D.Trumpo padėjėjų ir patarėjų dėl galimų politinių pasekmių. Baiminamasi, kad šalis bus įtraukta į užsitęsusį karą be aiškaus pabaigos plano ir be visuomenės palaikymo, rašo CNN.
Politinė rizika
Konfliktas jau pareikalavo šešių amerikiečių gyvybių, o pareigūnai ruošiasi tam, kad aukų skaičius artimiausiomis dienomis tik augs.
Akcijų rinkose tvyro suirutė, kyla degalų kainos, o tai tiesiogiai kenkia pagrindiniams D.Trumpo pažadams prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus. Administracijos viduje vis dar kovojama bandant paaiškinti, kodėl šalis apskritai įsitraukė į šį karą ir kokie bus tolesni žingsniai.
„Tai yra politinė rizika, be jokių „bet“, – teigė vienas patarėjas, vildamasis, kad neįvyks nieko dramatiško, kas situaciją paverstų nevaldoma problema.
Chaotiška komunikacija
Pats D.Trumpas pradinius smūgius vadina triuškinama sėkme ir JAV karinės galios įrodymu. Jį ypač įkvėpė aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Khamenei nužudymas bei smūgiai Irano branduolinei programai.
Tačiau patarėjai pastebi, kad rinkėjai į karą žiūri neigiamai – jie pavargo nuo konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir nesupranta administracijos tikslų. Net MAGA judėjimo viduje kilo susiskaldymas, nes 2016 m. D.Trumpas žadėjo atsisakyti „tautų kūrimo ir režimų keitimo“ politikos.
Baltųjų rūmų pranešimai nuolat kinta ir prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, valstybės sekretorius Marco Rubio užsiminė, kad JAV prisijungė prie Izraelio iniciatyvos, tačiau D.Trumpas tai paneigė, teigdamas, kad jis pats galėjo „priversti Izraelį“ veikti.
Galiausiai spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad sprendimas priimtas remiantis prezidento „nuojauta“.
Strateginis neapibrėžtumas
Didžiausia problema išlieka tai, kad administracija neturi aiškaus pasitraukimo plano („endgame“). Iš pradžių keltas tikslas pakeisti režimą Irane buvo greitai sušvelnintas iki kuklesnių siekių, kuriuos tikimasi įgyvendinti per kelias savaites.
Tačiau pats D.Trumpas blaškosi: vieną akimirką jis sako, kad karas truks 4–5 savaites, kitą – kad kariuomenė pasiruošusi kovoti „amžinai“.
Šiuo metu pareigūnai yra susitelkę į skubių pasekmių valdymą: bando stabilizuoti naftos rinkas ir evakuoti Artimuosiuose Rytuose įstrigusius amerikiečius, kurių saugiam išvykimui nebuvo pasirengta iš anksto.
Vilties scenarijus – „Venesuelos variantas“
D.Trumpo sąjungininkai viliasi geriausio scenarijaus, kurį vadina „Venesuelos stiliaus“ baigtimi. Tai reikštų, kad per kelias savaites pavyktų sunaikinti Irano karinį potencialą ir susilpninti vadovybę, o tada deklaruoti pergalę ir grįžti prie vidaus politikos klausimų.
Tačiau Iranas yra kur kas sudėtingesnis už Venesuelą, o net ir sėkmės atveju politinė nauda išlieka ribota. Kaip pastebi patarėjai, galiausiai eiliniams žmonėms rūpės ne užsienio politika, o tai, ar pinga elektra ir maisto produktai. Svetimos šalies reikalai rinkėjams dažnai atrodo tik kaip dar vienas nereikalingas dėmesio nukreipimas nuo realių jų problemų.
Baltieji rūmai: JAV artėja prie „visiškos“ Irano oro erdvės kontrolės
22:39
Jungtinės Valstijos tikisi artimiausiomis valandomis įgyti „visišką“ Irano oro erdvės kontrolę, trečiadienį, penktąją JAV ir Izraelio operacijų prieš Islamo Respubliką dieną, pranešė Baltieji rūmai.
„Tikimės, kad artimiausiomis valandomis įgysime visišką ir visapusišką dominavimą Irano oro erdvėje“, – sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas kiek anksčiau trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis „įgis visišką Irano oro erdvės, neginčijamos oro erdvės kontrolę“, tačiau konkretaus termino nenurodė.
Tai reiškia, kad „mes skraidysime visą dieną, visą naktį, dieną ir naktį, ieškosime, fiksuosime ir sunaikinsime Irano kariuomenės raketas ir gynybos pramonės bazę“, pažymėjo P.Hegsethas.
Baltieji rūmai: prezidentas dalyvaus per Irano karą žuvusių JAV karių palaikų perdavimo ceremonijoje
22:17
Prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus per karą prieš Iraną žuvusių JAV karių palaikų grąžinimo ceremonijoje, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentas Trumpas ketina dalyvauti šių Amerikos didvyrių palaikų perdavimo ceremonijoje, kad kartu su jų šeimomis galėtų išreikšti savo sielvartą“, – per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt ir pridūrė, kad ceremonijos data dar nėra paskelbta.
Pentagonas antradienį įvardijo keturis iš šešių JAV karių, žuvusių per karą su Iranu, kai Kuveite į juos pataikė dronas.
Gynybos departamentas pranešime teigė, kad keturi kariai žuvo sekmadienį per „bepilotės orlaivių sistemos ataką“ aš Šuaiboje Kuveite.
Dar du per mūšį žuvę asmenys viešai nebuvo įvardyti.
Pirmadienį JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) pranešė, kad nuo karo su Iranu pradžios savaitgalį iš viso žuvo šeši JAV kariškiai.
Izraelis pradėjo naują atakų prieš Iraną bangą
22:10
Izraelio kariuomenė pranešė, kad pradėjo dar vieną smūgių seriją Irano sostinėje Teherane.
„IDF pradėjo papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano režimui priklausančią karinę infrastruktūrą visame Teherane“, – teigiama Izraelio gynybos pajėgų pareiškime.
Jame nepateikiama jokios papildomos informacijos apie konkrečią vietą, tačiau teigiama, kad daugiau informacijos bus pateikta vėliau, skelbia britų visuomeninis transliuotojas BBC.
Naujienų agentūra AFP praneša, kad jos žurnalistai trečiadienio naktį matė galingą sprogimą Teherane.
Anksčiau Izraelio kariuomenė paskelbė, kad jos oro pajėgos baigė „plataus masto smūgius“ rytinėje Teherano dalyje esančiame komplekse, kuriame yra vadavietės ir vidaus saugumo pastatai.
Baltieji rūmai tikina, kad Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su JAV kariuomene dėl Irano, bet Ispanija tai neigia
21:55 Atnaujinta 22:07
Ispanija sutiko „bendradarbiauti“ su Jungtinių Valstijų kariuomene jų kare prieš Islamo Respubliką, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai Madridas atsisakė leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis šalies bazėmis atakoms prieš Iraną.
„Kaip suprantu, per pastarąsias kelias valandas jie sutiko bendradarbiauti su JAV kariuomene“, – pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, kalbėdama apie Ispaniją.
Tačiau ji nepateikė išsamesnės informacijos apie tai, ką apims šis bendradarbiavimas.
Tuo metu Ispanijos užsienio reikalų ministras netrukus paneigė, kad Madridas atsisakė prieštarauti Vašingtono ketinimui naudotis šalies bazėmis rengiant atakas prieš Iraną.
„Kategoriškai neigiu bet kokius pokyčius... mūsų pozicija dėl bazių naudojimo, karo Artimuosiuose Rytuose, Irano bombardavimo visiškai nepasikeitė“, – pareiškė Jose Manuelis Albaresas radijo stočiai „Cadena SER“.
Donaldas Trumpas antradienį piktinosi Ispanija, neleidusia Jungtinėms Valstijoms pulti Irano per bazes, kuriomis ilgą laiką naudojosi JAV pajėgos.
„Ispanija pasielgė baisiai“, – tuomet pareiškė D.Trumpas ir pridūrė, kad paprašė iždo sekretoriaus Scotto Bessento „nutraukti visus reikalus su Ispanija“.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas anksčiau trečiadienį atrėmė JAV lyderio kritiką dėl Madrido atsisakymo leisti JAV lėktuvams naudotis savo bazėmis atakoms prieš Iraną.
„Ispanijos vyriausybės poziciją galima apibendrinti (...) žodžiais: karui – ne“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi, praėjus dienai po to, kai D.Trumpas pagrasino nutraukti visą prekybą su Ispanija.
„Mes nebendrininkausime dėl to, kas kenkia pasauliui ir prieštarauja mūsų vertybėms bei interesams, vien tik dėl baimės sulaukti atsakomųjų veiksmų“, – pareiškė P.Sanchezas.
„Mes nepritariame šiai katastrofai“, – sakė jis. Jo teigimu, tokios pačios pozicijos laikosi „daug kitų vyriausybių ir milijonai piliečių Europoje, Šiaurės Amerikoje bei Artimuosiuose Rytuose, nenorinčių daugiau karo ar nežinomybės rytoj“.
JAV pajėgos naudojasi Rotos karinio jūrų laivyno baze ir Morono oro pajėgų baze Ispanijoje. 2003 metų invazijos į Iraką metu Ispanija, kuriai tuomet vadovavo konservatorių ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras, tvirtai rėmė Jungtines Valstijas.
Baltieji rūmai: Trumpas sudavė smūgį Iranui remdamasis „gera nuojauta“, kad jis planavo pulti JAV
21:06 Atnaujinta 21:20
Prezidentas Donaldas Trumpas surengė smūgius Iranui remdamasis „gera nuojauta“, kad Irano režimas planavo užpulti JAV, trečiadienį pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
„Prezidentas susidūrė su pasirinkimu: ar Jungtinės Amerikos Valstijos pasinaudos savo kariuomene ir pajėgumais, kad suduotų pirmosios ir pašalintų šią grėsmę, kuri mūsų šaliai ir žmonėms kelia pavojų jau 47 metus, ar jis, kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, tiesiog sėdės ir stebės, kaip nusikalstamas Irano režimas puola mūsų žmones regione?“ – sakė ji.
K.Leavitt teigė, kad nieko nedarymas D.Trumpo požiūriu buvo „nepriimtina“ galimybė, ir tai, pasak jos, paskatino jo sprendimą pradėti karą. Tikslus smūgių laikas vėliau buvo nustatytas remiantis žvalgybos duomenimis apie tai, kur buvo susirinkę aukščiausiasis vadovas ajatola Ali Khamenei ir kiti Irano lyderiai.
„Tai akivaizdžiai turėjo įtakos operacijos laikui, tačiau ne visam prezidento sprendimui“, – pridūrė ji.
Baltieji rūmai taip pat pareiškė, kad Irano režimas yra „visiškai triuškinamas“ JAV ir Izraelio karo prieš Islamo Respubliką.
„Vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, niekšiškas Irano teroristinis režimas yra visiškai triuškinamas“, – spaudos konferencijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.
Ji taip pat pareiškė, kad prezidentas D.Trumpas „aktyviai svarsto“ JAV vaidmenį Irane po to, kai bus baigta Jungtinių Valstijų ir Izraelio operacija prieš Islamo Respubliką.
„Manau, kad tai yra klausimas, kurį prezidentas aktyviai svarsto ir aptaria su savo patarėjais bei nacionalinio saugumo komanda“, – pareiškė K.Leavitt, paklausta apie galimą JAV vaidmenį po karo.
Irake dingo elektra, atakuoja Irano dronai
20:33
Kovo 4 dienos vakarą visose Irako provincijose dingo elektra.
Tai pranešė Irako valstybinė agentūra „Ina“. Teigiama, kad informaciją oficialiai patvirtino šalies energetikos ministerija.
Kol kas elektros dingimo priežastis nežinoma.
Taip pat pranešama, kad Irako Bagdado oro uostą atakuoja Irano dronai.
Iranas grasina pulti Izraelio ambasadas visame pasaulyje, jei Izraelis puls Teherano misiją Libane
20:25
Irano ginkluotosios pajėgos trečiadienį pagrasino pulti Izraelio ambasadas visame pasaulyje, jei Izraelis puls Teherano misiją Libane, pranešė kariuomenės atstovas.
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas Abolfazlas Shekarchi televizijos tiesioginiame eteryje pareiškė, kad „jei Izraelis įvykdys tokį nusikaltimą, tai mus privers visas Izraelio ambasadas visame pasaulyje laikyti mūsų teisėtu taikiniu“.
Izraelio kariuomenės atstovas spaudai arabų kalba Avichay Adraee antradienį pareiškė, kad „Irano teroristinio režimo atstovus, kurie vis dar yra Libane, įspėjame nedelsiant išvykti, kol jie netapo taikiniu“, ir davė jiems 24 valandas palikti šalį.
JAV ambasada ragina amerikiečius nedelsiant išvykti iš Irako
20:15
JAV ambasada Bagdade savo piliečius trečiadienį įspėjo, kad jie turėtų nedelsdami išvykti iš Irako.
„Irake esantys JAV piliečiai primygtinai raginami išvykti, kai tik tai bus saugu, ir likti saugioje vietoje, kol bus saugu išvykti“, – parašė ambasada socialiniame tinkle „X“.
„Jei tai saugu, amerikiečiai turėtų nedelsdami palikti Iraką“, – pridūrė ambasada.
