Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Karas – nuotolinis, bet traumos – tikros

Drono kontrolės punktas
„Scanpix“/AP nuotr. / Drono kontrolės punktas
Šaltinis: 15min
1
A A

Po vidurinės mokyklos Kimi norėjo stoti į meno mokyklą, tačiau neturėjo tam pinigų. Tad įstojo į armiją. Žvalgybos analitikai, tokie kaip Kimi, dirba su dronų pilotais ir kitais JAV Karinių oro pajėgų karininkais, kad padėtų jiems nuspręsti, kur pasiųsti ginklus kovoje su „Islamo valstybe“ ir „al Qaeda“, rašo NPR.

Šie karininkai tarnauja namuose, JAV, ir jiems nekyla fizinis pavojus, tačiau jų darbas turi begalę psichologinių stresorių. JAV Karinės oro pajėgos tą vis geriau suvokia ir pagaliau skiria tam daugiau dėmesio, Vašingtonui vis dažniau vykdant nuotolinius karinius veiksmus.

Karas HD raiška

Jie mato pačius žiauriausius dalykus, kokius tik įsivaizduojate, kad vyksta karo lauke.

26-erių seržantė Kimi kasdien praleidžia valandų valandas stebėdama vaizdo medžiagas iš karo zonų. „Kadangi aš norėjau stoti į meno mokyklą dėl fotografijos, kariuomenėje man pasakė, kad tai yra kaip darbas su fotografija. Bet... taip nėra“, – sakė Kimi, ironiškai šypteldama.

Jos vadovas, pulkininkas Jasonas Brownas, pasakojo, kad analitikai realiu laiku stebi įvykius, vykstančius už tūkstančių mylių, pačiose pavojingiausiose pasaulio vietose.

„Jie mato pačius žiauriausius dalykus, kokius tik įsivaizduojate, kad vyksta karo lauke, – sakė jis. – Jie randa masines kapavietes. Jie mato egzekucijas.“

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./JAV dronas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./JAV dronas

Tokį darbą dirbančių Karinių oro pajėgų analitikų apklausa parodė, kad vienas iš penkių per pastaruosius metus yra matę išprievartavimą. Kai kurie sakė yra matę daugiau nei 100 išprievartavimo ar kankinimo atvejų.

„Tai karas, ir jis vyksta HD raiška“, – sakė J.Brownas.

Šie karininkai negali nusisukti, kai mato žiaurumus. Stebėdami pavojus, jie padeda apsaugoti JAV karius ir jų sąjungininkus pavojingose vietose bei padeda rasti tikslą orlaivių bei dronų pilotams.

Tai karas, ir jis vyksta HD raiška, – sakė J.Brownas.

Pulkininkas leitenantas Cameronas Thurmanas teigė, kad karo baisybių matymas vėl ir vėl – net ir nuotoliniu būdu – turi didelę kainą.

„Nereikia įmantraus tyrimo, kad jis tai atskleistų, jog matymas, kaip kažkam nupjauna galvą, kaip gyvam nulupa odą ar nukankina iki mirties, padarys įtaką tau kaip žmogui, – sakė jis. – Visi tai supranta. Tačiau kas ilgą laiką nebuvo suprasta – kiek mūsų žmonės turi su tuo susidurti. Mes matome viską.“

Sunki psichologinė našta

C.Thurmanas – medicinos daktaras, prižiūrintis grupę gydytojų ir psichologų, dirbančių su tokiais analitikais. Jie suteikia psichologinę paramą karininkams, kurie įsitraukę į karą nuotoliniu būdu. Tai pradėta daryti vos prieš kelerius metus – kai apklausos parodė, kad tokį darbą dirbančiųjų streso lygis yra labai aukštas, o savižudiškos mintys – labai dažnos.

Sunkią psichologinę naštą užkrauna ne tik dalykai, kuriuos mato analitikai, bet ir sprendimai, kuriuos jie turi priimti. Jie dažnai turi atskirti, kur – grupė moterų ir vaikų, o kur – grupė kovotojų. „Jų darbas yra nuspręsti, kuri karo mūšio vieta bus sprogdinama, o kas mūšio vietoje bus apsaugotas“, – atskleidė C.Thurmanas.

Seržantė Kimi prisiminė vieną ypač sunkų sprendimą prieš kelerius metus, po kurio ji galiausiai kreipėsi pagalbos.

„Iki šios dienos apie tai galvoju, nors praėjo keleri metai, – ištarė ji, sunkiai atsidusdama. – Aš priėmiau teisingą sprendimą, bet žinojimas, kad galėjau nuspręsti neteisingai ir dėl tokio mano sprendimo būtų žuvę daug žmonių... Tiesiog negalėjo liautis apie tai galvoti.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karinis dronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karinis dronas

Tokie sprendimai yra sunkūs ir seržantei Aliciai. Nuo pat pirmųjų dienų kovoje su IS ji sako turėjusi problemų su užduotimis, kurias jai teko atlikti.

„Tuo metu rengėme daug bombardavimų, ir man atrodė, kad mes negaudavome pakankamai informacijos prieš smūgius, – sakė ji. – Aš mėgstu žinoti viską, ką tik galima, apie tai, kam rengiamės. Ir tai man kėlė nerimą – jutau, kad nežinome pakankamai.“

27-erių Alicia sakė, kad kuriam laikui pakeitė savo darbo pobūdį, o galiausiai kreipėsi į Karinių oro pajėgų psichologą pulkininką leitenantą Alaną Ogle. Su juo karininkai gali kalbėti apie sunkumus, atskleidžiant visas detales – tokias, kurių jie negalėtų atskleisti savo draugams ar šeimos nariams, o kartais – net ir kitiems kariams.

Neturi laiko „persijungti“

„Kartais žmonėms reikia pasikalbėti apie labai konkrečias misijos detales. Jiems reikia apgalvoti, kas nutiko per tą misiją, apie ją išsikalbėti“, – sakė psichologas.

Jo teigimu, nuotolinis karas taip pat yra išskirtinis tuo atžvilgiu, kad analitikai dirba ilgas pamainas, dažnai naktimis, ir turi greitai „persijungti“ tarp savo darbo ir kasdienio gyvenimo.

„Dešimt, penkiolika minučių, ir jie parvažiuoja namo, – sakė A.Ogle. – Iš buvimo mūšio akimis, mūšio vadovu, kuris priima kritinius gyvybės ar mirties sprendimus, jie staiga pereina į normalias, kasdienes aplinkybes – kur yra sutuoktiniai, tėvai, turintys visai kitas atsakomybes.“

J.Brownas pabrėžė, kad, JAV kariuomenei vis daugiau veiksmų vykdant nuotoliniu būdu, labai svarbu pripažinti psichologines tokio darbo pasekmes. Jo teigimu, Karinės oro pajėgos mėgina sumažinti šią naštą gydydamos nuotolinio karo traumas vis panašiau į tas, kurios patiriamos fiziniame mūšio lauke.

„XXI amžiuje, informacijos eroje, kare kovojama ne tik geografinėje vietoje. Tai yra ir psichologija, – sakė jis. – Šie Karinių oro pajėgų karininkai be jokios abejonės yra kovotojai kare. Jie kasdien ant savo pečių kraunasi gyvybės ir mirties sprendimų naštą – kaskart, kai įžengia į savo darbo vietą.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min