Prie Bučos rasti vyrų kūnai su surištomis rankomis, Prancūzija intensyvina pagalbą Ukrainai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos armijos komandiniams punktams Charkivo srityje. Pirminiais duomenimis, sunaikinti keli šimtai okupantų. Apie tai šeštadienio vakarą „YouTube“ transliuojamos laidos „Feigin live“ eteryje paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Du smūgiai į Iziumą, oro desanto štabai, antrosios bendrųjų pajėgų [armijos] štabas. Net skaičiuojant pagal apatinę ribą, 100 lavonų vienoje vietoje, 200 kitoje, ne mažiau 100 trečioje. Viršutinė riba įvardijama po 200–300“, – laidos metu skaičiavo O.Arestovyčius.

Jis pabrėžė: „Reikia suprasti, kad tai vyresnieji karininkai.“

O.Arestovyčius taip pat pakomentavo anksčiau šeštadienį pasklidusią informaciją apie galimą oro desanto kariuomenės generolo A.Simonovo nukovimą. „Kai kuriais duomenimis, kuriuos dar būtina patikrinti, oro desanto kariuomenės štabo viršininkas sunaikintas“, – pasakė jis.

Ukraina pasiūlė Kinijai tapti viena iš valstybių, ateityje garantuosiančių Ukrainos saugumą. Apie tai interviu Kinijos naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Kaip sakė D.Kuleba, Budapešto memorandumas tikro saugumo neatnešė, todėl Ukraina ieško alternatyvos.

„Šiuo metu Ukraina analizuoja galimybę gauti saugumo garantijas iš nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo tarybos narių, įskaitant Kiniją ir kitas galingąsias valstybes. Mūsų siūlymas Kinijai tapti vienu iš Ukrainos saugumo garantų – tai mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas“, – pažymėjo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Ministras taip pat pareiškė, kad Ukraina tikisi, jog Kinija ragins Rusiją nutraukti ugnį ir neeskaluoti situacijos.

Kaip jau anksčiau skelbta, Kyjivas tarp saugumą garantuojančių šalių mato JT Saugumo Tarybos šalis nares, tarp jų Rusiją, JAV, Jungtinę Karalystę, Kiniją, Prancūziją, o taip pat Turkiją, Vokietiją, Kanadą, Italiją, Lenkiją ir Izraelį.

Ukrainos didvyris Stepanas Tarabalka nėra „Kyjivo vaiduoklis“ ir jis nenumušė 40 lėktuvų, šeštadienį paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė.

Ukrainos KOP savo „Telegram“ paskyroje paneigė socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose žiniasklaidos leidiniuose ėmusią sklisti informaciją, neva mūšyje su priešais žuvo garsusis paslaptingas Ukrainos karo pilotas, vadintas „Kyjivo vaiduokliu“.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./„Kijevo vaiduoklis“

Pirmosiomis karo Ukrainoje savaitėmis „Kyjivo vaiduokliui“ buvo priskiriama daugybė pergalių oro dvikovose. Neva vien per pirmąsias 30 Rusijos invazijos į Ukrainą valandų jis mūšiuose dėl Kyjivo numušė šešis Rusijos lėktuvus. „Kyjivo vaiduoklis“ atrodė kaip mitologinis herojus, o dabar oficialiai patvirtinta, kad jis būtent toks ir buvo.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos pajėgos šeštadienį raketomis apšaudė Odesos oro uostą. Šią informaciją patvirtino srities karinės administracijos vadovas Maksymas Marčenka. Anot jo, atakuota buvo raketiniu kompleksu „Bastion“, dislokuotu okupuotame Kryme.

„Buvo sugadintas oro uosto „Odesa“ pakilimo ir nusileidimo takas. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pažymėjo M.Marčenka.

Amsterdame doko darbuotojai šeštadienį atsisakė aptarnauti tanklaivį su rusišku dyzelinu, praėjus dienai po to, kai dėl panašių veiksmų laivas neįplaukė į didžiausią Europos uostą Roterdame.

42 tūkst. tonų tanklaivis „Sunny Liger“ šiuo metu yra išmetęs inkarą prie Amsterdamo, nes jo aptarnauti kol kas nesiėmė nė viena uosto įmonė.

Prieš dieną iškrauti krovinį taip pat atsisakė Roterdamo doko darbuotojai.

„Vakar vėlai vakare mes paprašėme visų Amsterdamo uosto įmonių neleisti laivui prisišvartuoti ir jo neiškrauti“, – sakė FNV profesinės sąjungos uosto darbuotojų skyriaus pirmininkė Asmae Hajjari.

„Laivas į Amsterdamo uostą neįplauks“, – pridūrė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Sunny Liger“

Kaip rašoma jūrų tinklalapyje MarineTraffic.com, prieš savaitę iš Primorsko netoli Sankt Peterburgo išplaukusio tanklaivio, plaukiojančio su Maršalo salų vėliava, galutinė kelionės taškas – Amsterdamas.

„Šiuo metu laivas yra išmetęs inkarą Šiaurės jūroje. Iki šiol jis neprašė leidimo įplaukti į uostą“, – sakė Amsterdamo uosto atstovė Marcella Wesseling.

„Iš principo mes negalime neleisti jam įplaukti, nes laivui netaikomas sankcijų (Rusijai) režimas“, – pridūrė ji.

Tačiau bendrovė, atsakinga už laivo vilkimą į uostą, pareiškė atsisakysianti tą daryti, jei bus paprašyta. Anot įmonės, dėl to gali susidaryti nesaugi situacija, jei protestuotojai norės užblokuoti laivo įplaukimą į uostą, pranešė Nyderlandų naujienų stotis „RTL Nieuws“.

Savo ruožtu M.Wesseling pridūrė, kad laivui pasiprašius, jis gali būti įleistas į uostą, tačiau „tik jei tą daryti saugu“.

„Jei kyla abejonių, mes galime priimti kitokį sprendimą“, – sakė Amsterdamo uosto atstovė.

„Uosto laivybos paslaugų teikėjai ir terminalas nurodė, kad jiems kelia susirūpinimą šio laivo aptarnavimo saugumas“, – pabrėžė M.Wesseling.

Europos Sąjunga įvedė penkis sankcijų paketus karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai.

Nepaisant to, naftos produktai ir dujos nėra įtrauktos į šiuos ribojimus.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė, kad teisiškai negalima neleisti laivui „Sunny Liger“ įplaukti į Nyderlandų uostą, tačiau jis teigė pritariantis dokininkų veiksmams.

Lvivo kavinėje nufilmuota Holivudo aktorė Angelina Jolie. Kaip teigiama, jos vizito Ukrainoje tikslas – pagalba šiai nuo karo kenčiančiai šaliai. 

A.Jolie yra viena iš daugelio Holivudo žvaigždžių, pasmerkusių Rusijos invaziją į Ukrainą. Be to, žinoma moteris yra Jungtinių Tautų organizacijos specialioji pasiuntinė. 

Iš Rusijos teritorijos apšaudytas Ukrainos kontrolės punktas „Senkivka“ Černihivo srityje.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba.

„Šią popietę pasieniečiai užfiksavo apšaudymą iš Rusijos prie Ukrainos kontrolės punkto Senkivka. Priešas paleido apie 40 šūvių iš 120 mm minosvaidžio“, – sakoma pranešime.

VSAT pažymi, kad per apšaudymą pasieniečiai nenukentėjo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, sakė, kad jo šalis suintensyvins karinės ir humanitarinės pagalbos teikimą Rusijos užpultai šaliai.

V.Zelenskis padėkojo Prancūzijai už „didelio masto karines siuntas, padedančias Ukrainos pasipriešinimui“, sakė E.Macronas ir pridūrė, kad „ši parama bus toliau intensyvinama, kaip ir Prancūzijos teikiama humanitarinė pagalba“.

„Bus tęsiama Prancūzijos ekspertų misija, prisidedanti prie įrodymų rinkimo, kad būtų kovojama su nebaudžiamumu ir leidžiama dirbti tarptautiniam teisingumui dėl nusikaltimų, įvykdytų Rusijos agresijos kontekstu“.

Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Čekija ir kitos sąjungininkės pasiuntė Kyjivui šimtus ilgo veikimo nuotolio artilerijos pabūklų, kad padėtų atremti Maskvos pajėgų puolimą, pastaruoju metu suintensyvintą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Paryžius siunčia ukrainiečiams itin modernių savaeigių haubicų CAESAR.

Prancūzijos prezidentūra šeštadienį pranešė, kad pagalbą Ukrainai sudaro „daugiau kaip 615 tonų įrangos, įskaitant medicinos įrangą, generatorius ligoninėms, pagalbą maistu, priedangomis ir avarinių tarnybų automobiliais“.

Neseniai perrinktas E.Macronas sakė norįs „per savo antrąją kadenciją aktyviai dirbti, kad būtų atkurtas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas, visuomet glaudžiai koordinuojantis su partneriais ir sąjungininkais Europoje“.

Trijų vyrų kūnai surištomis rankomis rasti duobėje netoli Kijevo priemiesčio Bučos, tapusios įtariamų Rusijos pajėgų karo nusikaltimų, įvykdytų per besitęsiančią kampaniją Ukrainoje, simboliu, šeštadienį pranešė Ukrainos policija.

„Balandžio 29 dieną Bučos rajone aptikta duobė su trijų vyrų kūnais“, – rašoma policijos pranešime.

„Aukų rankos buvo surištos, raiščiai dengė akis, o kai kurie buvo užkimštomis burnomis. Ant lavonų yra kankinimo žymių, taip pat šautinių žaizdų įvairiose kūno vietose“, – teigiama jame.

Buča atsidūrė pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, kai balandžio pradžioje šioje gyvenvietėje, pasitraukus okupacinėms Rusijos pajėgoms, rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais. Kai kurie nužudytieji buvo surištomis rankomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

Nuo tada Bučoje ir aplinkiniuose miestuose bei kaimuose buvo aptinkama vis daugiau lavonų, o Kyjivo policija šeštadienį pranešė, kad bendras aukų skaičius siekia 1 202.

„Aukos ilgą laiką buvo kankinamos, galūnėse matomos kulkų žaizdos. Galiausiai kiekvienam iš vyrų buvo šauta į ausį“, – sakoma Kyjivo srities policijos viršininko Andrijaus Nebytovo pranešime.

Nuo karinės agresijos Zaporižioje pradžios okupacinių pajėgų kariai pagrobė 213 civilių, 125 jau paleisti iš nelaisvės.

Apie tai pranešta Zaporižios srities karinės administracijos „Telegram“ kanale.

„Per Rusijos Federacijos karinę agresiją užfiksavome 213 civilių pagrobimų, 88 iš jų tebelaikomi įkaitais“, – sakoma pranešime.

Srities karinė administracija patikslino, kad iš nelaisvės iš viso buvo paleisti 125 žmonės, iš jų 9 per mainus.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) penktadienį pranešė palaipsniui atkurianti gamtinių dujų tiekimą savivaldybėms, jo netekusioms dėl Varšuvos įvestų sankcijų vienai Rusijos įmonei.

Kiek anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė įvedė sankcijas pusšimčiui Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei asmenų. Tarp jų buvo ir Rusijos įmonė „Novatek Green Energy“, tiekianti dujas daliai šalies savivaldybių.

Šis dujų tiekimo sutrikimas tiesiogiai nėra susijęs su Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ sprendimų stabdyti šių gamtinių išteklių tiekimą Lenkijai, atsisakiusiai už paslaugas mokėti rubliais.

PGNiG teigimu, „Novatek Green Energy“ sutiko su reikalavimu atlaisvinti vamzdynus Lenkijos tiekėjams, kurie imasi tiekti dujas 10 paveiktų regionų, įskaitant itin populiarų Baltijos jūros kurortą Lebą, ilgąjį savaitgalį laukiantį didesnio srauto turistų.

Lenkija nedirbs nuo savaitgalio iki antradienio, gegužės 3-iosios, kai šalyje minima Konstitucijos diena.

PGNiG teigė, kad „Novatek“ infrastruktūros ir reikalingų dokumentų perdavimas įvyko „be problemų ir esant gerai atmosferai“.

Bendrovės teigimu, dujų tiekimas jau turėtų būti atkurtas.

Anksčiau penktadienį vyriausybės atstovas Piotras Muelleris pareiškė, kad „Novatek“ gali grėsti teisinės problemos, jei ši nesutiktų su šalies nurodymais.

Lenkija savo sankcijas 50 įmonių ir asmenų įvedė siekdama pažaboti pinigų srautus į Rusiją. Jos papildė jau anksčiau Europos Sąjungos įvestus ribojimus Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Vis dėlto Bendrija kol kas nerado bendro sutarimo dėl vieningo rusiškų gamtinių išteklių embargo.

Rusija, spaudžiama tarptautinės bendrijos dėl karo Ukrainoje, trečiadienį nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai – Europos Sąjungos ir NATO narėms.

JAV kritikuoja Indonezijos sprendimą pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į G-20 viršūnių susitikimą, nors kviečiamas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.

„Prezidentas viešai išreiškė nepritarimą, jog prezidentas V. Putinas dalyvautų G-20 susitikime. Sveikiname ukrainiečių dalyvavimą“, – penktadienį Vašingtone sakė Joe Bideno atstovė Jen Psaki.

„Perteikėme savo požiūrį, kad nemanome, jog (Rusija) turėtų dalyvauti tiek viešai, tiek privačiai“, – sakė ji žurnalistams ir pridūrė, kad, Vašingtono supratimu, kvietimas buvo išsiųstas „prieš invaziją“, kai Rusija dar nebuvo pasiuntusi savo pajėgų į Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Panašią poziciją išreiškė ir Valstybės departamento atstovė Jalina Porter.

„Jungtinės Valstijos ir toliau tiki, kad Rusijos dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje ar tarptautinėse institucijose negali būti įprastinis“, – žurnalistams sakė ji.

J.Porter nekomentavo, ar JAV dalyvaus susitikime.

G-20 viršūnių susitikimą šiemet rengia Džakarta, sulaukusi aštrios Vakarų kritikos dėl sprendimo į renginį pakviesti Rusijos vadovą, tačiau pabrėžianti siekį išlikti „nešališka“.

„Pakvietėme prezidentą Zelenskį dalyvauti G-20 viršūnių susitikime“, – per televiziją sakė Indonezijos prezidentas Joko Widodo.

Jis leido suprasti, kad kompromisas buvo pasiektas po Vakarų spaudimo neleisti Rusijai dalyvauti šiame renginyje, atsakant į jos invaziją Ukrainoje.

V.Putinas per pokalbį telefonu su J.Widodo patvirtino, kad dalyvaus viršūnių susitikime Balio saloje, per tiesioginę interneto transliaciją sakė Indonezijos lyderis.

Rusija yra G-20 narė, o Ukraina šiai grupei nepriklauso.

Dvi ukrainietės, kurių vyrai gina Rusijos pajėgų apsuptą metalurgijos įmonę pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, ragino evakuoti iš to komplekso ne vien civilius, bet ir karius, nes bijo, kad jie žus arba bus kankinami, jeigu bus palikti ir sučiupti priešo.

„Karių gyvybės taip pat svarbios. Negalime kalbėti vien apie civilius, – sakė Julija Fedusiuk, kurios vyras Arsenijus Fedosiukas yra Mariupolį ginančio pulko „Azov“ narys. – Tikime, kad taip pat galėsime išgelbėti karius – ne vien žuvusius, ne vien sužeistuosius, o visus.“

Kartu su Kateryna Prokopenko, kurios vyras Denys Prokopenko yra „Azov“ vadas, J.Fedusiuk penktadienį Romoje paskelbė kreipimąsi, ragindamos sutelkti tarptautines pastangas evakuoti žmonėms iš įmonės „Azovstal“ – paskutinės ukrainiečių pasipriešinimo tvirtovės strategiškai svarbiame ir dabar smarkiai subombarduotame Mariupolio mieste.

Manoma, kad apie 2 000 ukrainiečių karių ir maždaug tūkstantis civilių yra didžiuliame pramonės komplekse, kuriame esama požeminių bunkerių, pajėgių atlaikyti aviacijos smūgius. Vis dėlto negaunant jokio aprūpinimo iš išorės sąlygos ten nuolat blogėja, baigiasi maisto, vandens ir vaistų atsargos. Be to, pastarosiomis dienomis Rusija „Azovstal“ kompleksą intensyviai bombardavo, naudodama galingas bombas bunkeriams sprogdinti ir kitokius ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Jungtinės Tautos nurodė, kad jų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per šią savaitę Maskvoje įvykusį susitikimą susitarė dėl galimybių evakuoti žmonės iš „Azovstal“, dalyvaujant JT ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Vis dėlto šios diskusijos buvo susijusios tik su civiliais, o ne kariais.

27 metų K.Prokopenko, kalbėdama angliškai, ragino surengti misiją, panašią į Diunkerko evakuaciją, turėdama galvoje Antrojo pasaulinio karo operaciją, per kurią į Angliją per Lamanšo sąsiaurį buvo išplukdyti tūkstančiai Britanijos ir sąjungininkų karių, apsuptų Prancūzijos šiaurėje Vokietijos pajėgų.

„Galime atlikti šią eksfiltracijos operaciją... kuri išgelbėtų mūsų karius, civilius, vaikus, – kalbėjo ji. – Turime tai padaryti dabar pat, nes žmonės miršta kiekvieną valandą, kiekvieną akimirką.“

Moterys sakė, kad 600 karių yra sužeisti, kai kuriems išsivysčiusi gangrena. Jos pateikė sukrečiančių vaizdo įrašų ir nuotraukų, atsiųstų jų vyrų. Šioje medžiagoje matyti vyrai amputuotomis galūnėmis, patyrę šautinių žaizdų ir kitokių sužalojimų. Karių žmonos pasakojo, kad ten esantys žmonės turi tenkinti koše, pasenusiu sūriu ir duonos likučiais.

Pulka „Azov“ yra suformuotas iš bataliono „Azov“, įkurto kraštutinių dešiniųjų aktyvistų 2014 metais, kai Ukrainos rytuose prasidėjo ginkluotas konfliktas tarp Kyjivo vyriausybės ir Maskvos remiamų separatistų. Šis ukrainiečių dalinys anksčiau yra sulaukęs kritikos dėl savo taktikos ir kai kurių savo narių ekstremistinių pažiūrų.

J.Fedusiuk sakaė, kad kartu su K.Prokopenko prašė Europos, Jungtinių Valstijų ir tarptautinių organizacijų padėti rasti diplomatinį sprendinį „Azovstal“ krizei.

Ji sakė, kad ten esantys kariai niekada nesileis paimami į nelaisvę Rusijos pajėgų.

„Nežinome ne vieno „Azov“ kario, kuris nuo 2014-ųjų būtų sugrįžęs gyvas iš Rusijos karių [nelaisvės]. Taigi, jie bus kankinami ir žudomi, – pabrėžė J.Fedusiuk sakė. – Tiksliai tai žinome, taigi, jiems tai nėra išeitis.“

Rusija išvengė nemokumo, penktadienį, likus nedaug laiko iki galutinio termino pabaigos, pasinaudojusi ne šalyje laikomomis savo negausiomis JAV dolerių atsargomis, pranešė amerikiečių Iždo departamento pareigūnai.

Mokėjimo suma nebuvo atskleista, bet anksčiau šį mėnesį Rusijos finansų ministerija pranešė mėginusi pervesti 649 mln. dolerių (615,5 mln. eurų) už dvi obligacijų emisijas, kurių išpirkimo laikotarpis sukako balandžio 6-ąją, vienam neįvardytam JAV bankui. Ankstesniuose pranešimuose minėtas bankas „JPMorgan Chase“.

Tuo metu, griežtinant sankcijas Rusijai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą, šis mokėjimas negalėjo būti priimtas, todėl Maskva mėgino apmokėti skolą  rubliais. Kremlius, ne kartą tvirtinęs, kad Rusija yra finansiškai pajėgi ir norinti apmokėti savo skolas, argumentavo, jog susiklosčiusios nepaprastosios aplinkybės suteikia jam teisinį pagrindą mokėti rubliais, o ne doleriais ar eurais.

Vis dėlto investuotojai ir reitingų agentūros su tuo nesutiko ir neprognozavo, kad Rusija sugebės iškeisti rublius į dolerius iki 30 dienų atidėjimo laikotarpio pabaigos ateinančią savaitę, todėl spėliota, kad Maskvai gresia istorinis nemokumas.

Paskutinį kartą Rusija neįvykdė skolos užsienio valiuta aptarnavimo įsipareigojimų 1918 metais, kai bolševikų revoliucijos lyderis Vladimiras Leninas atsisakė pripažinti nuversto caro režimo skolas.

1998 metais, kilus finansų krizei, vyriausybė praleido mokėjimus už vidaus skolą rubliais.

Institucija, prižiūrinti kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius – nuo nemokumo turinčias apsaugoti draudimo sutartis, jau yra pripažinusi Rusijos nemokumą..

JAV Iždo departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad penktadienį atliktam mokėjimui Rusija pasinaudojo užsienio valiutos atsargomis, laikomomis ne šalies bankuose. Kadangi vos prasidėjus karui Ukrainoje JAV įvedė sankcijas Rusijos centriniam bankui, Maskva galėjo pasinaudoti tik naujomis pajamomis iš tokios veiklos kaip naftos ir dujų pardavimas, arba užsienio valiutos atsargomis, laikomomis už šalies ribų.

JAV stengėsi priversti Rusiją eikvoti savo užsienio valiutos išteklius arba bet kokias lėšas, gaunamas už parduotą naftą ir dujas, kad nustekentų šalies finansinius išteklius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė atlikusi mokėjimus per banko „Citigroup“ padalinį Londone. Šio banko atstovė atsisakė pakomentuoti, ar jos institucija aptarnavo šį mokėjimą.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas savo sėkmę Ukrainoje turi parodyti iki gegužės 9 dienos, sako Ukrainos  Generalinės žvalgybos direktorato prie Gynybos ministerijos atstovas Vadymas Skibickis.

Pasak jo, Rusijos vadovas darys viską, kad Chersono srityje surengtų „referendumą“ dėl vadinamosios „Chersono Respublikos“ sukūrimo ir pasakytų, kad kvazivalstybė nori tapti Rusijos dalimi.

Tai bus pristatoma kaip viena iš okupantų „pergalių“ Ukrainoje. Jis mano, kad vėliau tas pats scenarijus bus bandomas pakartoti Zaporižios ir Odesos srityse. 

Nuotr. iš socialinių tinklų/Rusijos kariai prie Chersono

„Jis padarys viską, kad bet kokiomis priemonėmis surengtų referendumą ir sakys, kad „Chersono srities žmonės“ paskelbė „Chersono liaudies respubliką“ bei nori prisijungti prie Rusijos. Vėliau gali sekti Zaporižia, Odesa. Tai Putino strategija , kurią jis bando įgyvendinti nepriklausomų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių teritorijoje“, – sakė V.Skibickis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą pradžios iš kaimyninės šalies į Rusiją buvo „evakuoti“ daugiau kaip milijonas žmonių, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Šie komentarai, išsakyti S.Lavrovo interviu Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“, buvo paskelbti Kyjivui kaltinant Maskvą prievarta išvežant gyventojus iš Ukrainos.

S.Lavrovas sakė, kad tarp „evakuotųjų“ yra daugiau kaip 300 civilių Kinijos piliečių.

Ministras per interviu nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

S.Lavrovas taip pat sakė, kad Rusijos ir Ukrainos derybos tęsiasi „beveik kiekvieną dieną“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad „pažanga nebuvo lengva“.

Dėl derybų trikdžių S.Lavrovas iš dalies kaltino „Kyjivo režimo Vakaruose karingą retoriką ir kurstančius veiksmus“. Kita vertus, Rusijos valstybinės televizijos laidų svečiai neretai užsimindavo, kad Maskva yra pasiruošusi per šį konfliktą panaudoti net ir branduolinius ginklus.

JAV kariuomenė pradėjo naują Ukrainos karių mokymų programą Vokietijos kariniuose objektuose, penktadienį pranešė Pentagono atstovas Johnas Kirby.

„Mokymai grindžiami pradiniu artilerijos parengimu, kurį Ukrainos pajėgos jau įgijo kitose vietose, taip pat apima mokymus naudoti radiolokacijos sistemas ir šarvuotąją techniką, kuri, kaip pastaruoju metu buvo skelbta, taps pagalbos saugumo srityje dalimi“, – per spaudos konferenciją sakė J.Kirby.

Ukrainiečių karius Vokietijoje apmoko Floridos nacionalinės gvardijos nariai, bendradarbiavę su Kyjivo pajėgomis dar prieš Maskvos pajėgų invaziją į provakarietišką kaimynę, prasidėjusią vasario 24 dieną. Vasario viduryje, padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Kyjivo, JAV Gynybos departamentas „dėl visa pikta“ atšaukė iš Ukrainos 160 savo Nacionalinės gvardijos karių, dalyvavusių ukrainiečių pajėgų mokymuose. Pentagonas tokį žingsnį aiškino susirūpinimu savo karių saugumu.

Pasak J.Kirby, JAV vykdo Ukrainos karių mokymus Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.

„Šios naujos treniruotės yra tiesioginė parama pagal pastaruosius JAV pagalbos saugumo srityje paketus, turinčius padėti Ukrainai šiandien laimėti mūšio lauke ir sustiprinti savo pajėgas ateityje. Tai naujos [ginkluotės] sistemos, ir su jomis susiję mokymai stiprins Ukrainos pajėgumus atremti atnaujintą Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje“, – pabrėžė atstovas.

Ukrainos Generalinis štabas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 23,2 tūkst. savo karių. Ukrainos pajėgoms pavyko likviduoti 1008 rusų tankus, 2445 šarvuotas kovos mašinas. 

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 190 lėktuvų, 155 sraigtasparnių. Pranešama, kad daugiausia praradimų rusai patiria prie Iziumo. 

Odesa gavo naujas oro gynybos sistemas. Apie tai pranešė Odesos srities karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

„Mūsų oro gynybos pajėgos gavo naujų kompleksų kovai su priešu, operacija tęsiasi, netrukus paskelbsime jos rezultatus“, – teigė S.Bratčukas. 

Rusijos užsienio reikalų ministras vėl paragino JAV ir NATO liautis tiekti Kyjivui ginklus, jeigu jos „iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę“, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Į trečią mėnesį įžengus karui, per kurį Maskva nesugebėjo pasiekti vieno iš savo tikslų – greitai užimti Kyjivą, Rusija dabar intensyvina operacijas Ukrainos rytiniams Donbaso regione.

Tačiau rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Kinijos valstybinei naujienų agentūrai „Xinhua“ sakė, kad „specialioji karinė operacija... vyksta griežtai pagal planą“.

Kinija nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą ir teisina savo glaudžius ryšius su Maskva, o kinų valstybinė žiniasklaida dažniausiai atkartoja Rusijos požiūrį į šį karą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„Jeigu JAV ir NATO tikrai suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę, tuomet jos visų pirma turėtų atsibusti ir liautis tiekti Kyjivo režimui ginklus ir šaudmenis“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Kremlius anksčiau vadino Vakarų pastangas aprūpinti nuo Rusijos puolimo besiginančią Ukrainą ginkluote grėsme Europos saugumui.

Duodamas interviu „Xinhua“, kuris buvo paskelbtas šeštadienį, S.Lavrovas tvirtino, kad Rusija pajėgi „pertvarkyti“ savo ekonomiką, kad apsisaugotų nuo potencialių „neteisėtų priešiškų veiksmų“.

Ministras pridūrė, kad jo šalis, kuriai taikomos beprecedentės Vakarų sankcijos, mažins JAV dolerio vartojimą ir taps mažiau priklausoma nuo importo, bet tuo pačiu didins nepriklausomybę technologijų srityje, pranešė „Xinhua“.

Maskva jau kelerius metus stengėsi mažinti priklausomybę nuo atsiskaitymų JAV doleriais ir ragino savo partneres, įskaitant Kiniją ir Indiją, tarptautinius mokėjimus vykdyti kitomis valiutomis.

Nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vakarų šalys įvedė kelis sankcijų paketus, didžia dalimi izoliavusius Rusijos finansų sektorių nuo pasaulio ekonomikos.

Ukrainos prokurorai sakė surinkę duomenų apie daugiau kaip 8 000 karo nusikaltimų, įvykdytų Rusijos pajėgų šalies teritorijoje. Jie taip pat įvardijo 10 Rusijos karių, siejamų su žiaurumais Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur Maskvos pajėgoms atsitraukus buvo rasta dešimtys nužudytų civilių kūnų.

Estijos karo ekspertai teigia, kad Rusija pakeitė karo Ukrainoje taktiką. Jei anksčiau artilerija buvo naudojama retai, tai dabar patrankų salvės lydi kiekvieną puolimą. Pagrindiniai mūšiai tebevyksta Ukrainos rytuose, kur sutelkta pagrindinė ginkluotųjų pajėgų grupė.

„Dabar kritiškiausia situacija yra Charkivo ir Iziumo srityse, kur Rusijos kariuomenė imasi aktyvių veiksmų, kad pralaužtų gynybą.

Jei pavyks, jie galės apsupti Ukrainos karius Donbase. Tie kariai, dislokuoti ties fronto linija 2014 metais, gali būti paimti į katilą ir tai reikšmingai padės Rusijos Federacijai perimti Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų kontrolę“, – sakė Estijos gynybos sąjungos Generalinio štabo planavimo skyriaus vadovas Janno Markas.

Anot Estijos kariškių, kita savaitė bus lemiama, o Rusija bandys prasiveržti pro Ukrainos gynybą Rytų fronte ir paimti į katilą pagrindines ginkluotųjų pajėgų pajėgas. Jei tai nepavyks, tolesnis plataus masto Rusijos kariuomenės puolimas bus mažai tikėtinas.

Per praėjusią parą Luhansko srities miestuose surengta 16 masinių artilerijos atakų, buvo apgadinta daug namų, yra žuvusiųjų ir sužeistų. Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. 

„Balandžio 29 dieną buvo sugriautos dvi mokyklos ir 20 namų, rusai šturmavo Rubižnę ir Popasną. Per pastarąją dieną Luhansko srities miestuose ir kaimuose atlaikėme 16 masinių artilerijos atakų.

Šiąnakt gavome pranešimą apie rusiško sviedinio pataikymą į du gretimus namus Rubižnėje. Jie buvo sugriauti ir apimti liepsnos. Pasitaiko gaisrų apleistuose namuose arba apgadinimų be ugnies plitimo atvejų.

Novodružeske degė dar du namai. Be to, buvo apgadinti penki namai Hirskyje ir dar 10 namų Orichove", – kalbėjo S.Haidajus.