Nutraukus evakuaciją Iš „Azovstal“ gamyklos Rusija vėl pradėjo puolimą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, duodamas interviu Italijos televizijai, pažėrė kaltinimuų Vakarams, rašo BBC.

„Vakarų žiniasklaida iškraipo Rusijos grasinimus“, – sakė Sergejus Lavrovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Lavrovas

„Rusija niekada netrukdė pastangoms pasiekti susitarimus, kurie garantuotų, kad branduolinis karas niekada neįsipliekstų“, – cituojamas S.Lavrovas.

Teigiama, kad interviu metu jis pakartojo Rusijos teiginius, kad šalis nori užtikrinti saugumą prorusiškiems ukrainiečiams rytuose ir kad ji kovoja prieš nacizmą Ukrainoje.

S.Lavrovas taip pat pareiškė, kad artėjančios Rusijos išvadavimo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje metinės neturės įtakos Rusijos veiksmams Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as prognozavo, kad Vladimiras Putinas „ruošia aikštelę“ svarbiam pareiškimui, skirtam istorinei gegužės 9-osios „Pergalės dienai“ paminėti.

Okupantai vėl pradėjo apšaudyti „Azovstal“ gamyklos kompleksą Mariupolyje, kai tik buvo baigta evakuoti dalis ukrainiečių.

Tai patvirtino Mariupolyje esantis Nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vadas Denysas Šlega, kuris šią informaciją perdavė žiniasklaidos kanalui „Suspilne“, rašo UNIAN.

Pasak regioninės karinės administracijos vadovo Olego Sinegubovo, sekmadienį per Rusijos apšaudymą Charkivo srityje žuvo trys žmonės ir dar 8 buvo sužeisti, rašo CNN.

„Aktyviausi karo veiksmai Charkivo srityje ir toliau vyksta Iziumo rajone, kur rusai bando žengti į priekį, tačiau patyrė nuostolių ir jiems nepavyko“, – sakė jis.

Sekmadienį Donecko srityje per Rusijos apšaudymus žuvo 4 civiliai gyventojai ir 11 buvo sužeisti.

Tai „Telegram“ tinkle pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

Nepaisant žinios, kad 100 civilių iš karo nuniokotos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ keliauja į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, vienas iš ten esančių gynėjų vadų sako, kad dar liko daug sužeistųjų.

„Gamykloje vis dar yra sužeistųjų. Jie dar neevakuoti, bet tikimės, kad juos iš čia išveš. Jų būklė sunki, jiems reikia tinkamos medicininės pagalbos, tinkamo maitinimo“, – BBC sakė „Azovo“ pulko vado pavaduotojas kapitonas Sviatoslavas Palamaras.

Pasak jo, ir toliau trūksta maisto ir vandens.

S.Palamaras BBC taip pat teigė, kad Mariupolio gynėjai neketina pasiduoti.

Jis sakė tikintis, kad Ukrainos pareigūnai ir kitų šalių vadovai „padarys viską, kas įmanoma, kad mūsų įgula būtų evakuota iš Mariupolio“.

Iš mūšių laukų Ukrainoje jau išgelbėta daugiau kaip 350 000 žmonių.

Tai sekmadienio vakarą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš vykstančio derybų proceso elementų. Tai labai sunku. Tačiau, kad ir kaip būtų sunku, iš mūšio zonų pavyko išgelbėti daugiau kaip 350 000 žmonių“, – sakė V.Zelenskis.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau keliauja į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Rytoj su jais susitiksime Zaporižėje“, – sakė jis.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai.

Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai.

Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Siekdama nuraminti abejojančius, Komisija siūlys embargą įvesti palaipsniui per 6-8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą "juoduoju auksu", sakė šaltiniai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad karas Ukrainoje Rusijai nieko neduos, o tik padidins valstybių, kurios sieks izoliuoti Rusiją, skaičių.

Taip V.Zelenskis sako „Telegram“ kanale išplatintame pranešime.

„Kokia galėtų būti strateginė Rusijos sėkmė šiame kare? Atvirai kalbant, aš nežinau.

Žmonių gyvybės, sudegintas ar pavogtas Rusijos turtas nieko neduos, o tik padidins Rusijos valstybės toksiškumą ir skaičių tų pasaulio valstybių, kurios sieks izoliuoti Rusiją“, – sako šalies vadovas.

Mariupolio civilių gyventojų, esančių ne „Azovstal“ gamyklos teritorijoje, o kitose miesto dalyse, evakuacija atidėta iki pirmadienio, gegužės 2 d.

Apie tai Mariupolio miesto taryba pranešė „Telegram“  tinkle.

Paskelbtame pranešime nurodoma, kad šių gyventojų evakuacija perkelta į kitą dieną dėl saugumo.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi sekmadienį po netikėto vizito Kyjive paragino Ukrainą neatsitraukti susidūrus su tokiais „baugintojais“ kaip Rusija.

„Neleiskite baugintojams jūsų įbauginti. Jei jie grasina, negalima atsitraukti. Tai mano požiūris“, – pareiškė politikė per spaudos konferenciją Lenkijos Žešuvo mieste, praėjus dienai po susitikimo Ukrainos sostinėje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Esame čia, kad kovotume, ir negalima nusileisti baugintojui“, – pridūrė ji.

„Scanpix“/AP nuotr./Nancy Pelosi

N.Pelosi yra aukščiausio rango JAV pareigūnė, iki šiol apsilankiusi Ukrainos sostinėje.

Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta“, – pareiškė ji V.Zelenskiui, kaip matyti Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

V.Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą.“

N.Pelosi per spaudos konferenciją teigė, kad derybų metu daugiausia dėmesio buvo skirta „saugumui, humanitarinei ir ekonominei pagalbai ir galiausiai atstatymui, kai bus iškovota pergalė“.

„Išvykstame su tvirtesniu ir naujesniu supratimu, ką reikia padaryti, su gilesniu dėkingumu ir įkvėpimu iš tų, kurie dalyvauja kovoje“, – kalbėjo N.Pelosi.

Tuo metu kongresmenas Jasonas Crow pareiškė, kad ukrainiečiams labai svarbu „turėti tai, kas reikalinga pergalei“.

„Mūsų nedomina aklavietės, nesame suinteresuoti grįžti į status quo. Jungtinės Valstijos siekia tai laimėti ir bus su Ukraina tol, kol bus iškovota pergalė“, – pridūrė jis.

Danijos vyriausybė sekmadienį paskelbė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kadangi rusų lėktuvas šnipas pažeidė šalies oro erdvę.

Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė.

Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą paskelbė šeštadienį.

„Rusijos ambasadorius iškviestas rytoj atvykti į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį tviteryje parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas, turėdamas omenyje „naują Rusijos įvykdytą Danijos oro erdvės pažeidimą“.

J.Kofodas pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą Maskvos ir NATO, kurios narė yra Danija, santykiuose.

Danijos gynybos vadovybės atstovas spaudai Henrikas Mortensenas sekmadienį patvirtino naujienų agentūrai AFP incidento faktą.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų naikintuvai F-16 nedelsiant įsikišo“, – pažymėjo H.Mortensenas ir pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.

Vienas žmogus buvo sužeistas per gaisrą Rusijos kariniame objekte Belgorode, pranešė Belgorodo srities gubernatorius, skelbia „Reuters“.

Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad vietos gyventojas patyrė nedidelius sužalojimus, jo gyvybei pavojus negresia.
 

Sekmadienio vakarą į Lietuvą iš misijos Ukrainoje grįžo medikų komanda – 12 gydytojų ir slaugytojų.

Po 20-ties valandų kelionės autobusu Kaune sutikti medikai sakė, kad prie karo vaizdo ir garso priprasti sunku, taip pat džiaugėsi, kad karo niokojama šalis jau ir atsistato – grįždami pro Kijevą matė taisomas gatves, tiltus.

Dalis Lietuvos medikų grįžo iš Ukrainos

+12

„Mūsų pagalba tikrai buvo reikalinga, ir ne tik karo sužeistiems kareiviams, bet nukentėjo ir daugybė civilių. Mūsų pagalba buvo ir medikamentai, ir priemonės, ir mūsų žinios“, – žurnalistams sakė iš Ukrainos grįžusi gydytoja Akvilė Vilkytė.

Plačiau skaitykite čia.

„Azovstal“ gamykla yra paskutinis prieglobstis Ukrainos kariams ir maždaug 1 000 civilių Mariupolyje.

Kaip rašo BBC, pastarąsias dienas šis išsiplėtęs pramoninis kompleksas buvo smarkiai apšaudomas iš Rusijos artilerijos ir oro.

Socialinėje erdvėje platinamos nuotraukos, kurios darytos penktadienį. Jų pagalba galima susidaryti įspūdį apie teritorijos dydį ir padarytos žalos mastą.

Sekmadienį vykdoma operacija, kurios metu civiliai gali palikti apgultą plieno gamyklą „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pranešė Jungtinių Tautų atstovas spaudai.

„JT patvirtina, kad plieno gamykloje „Azovstal“, koordinuojant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu ir konflikto šalimis, vykdoma saugaus išvykimo operacija“, – pranešė Jensas Laerke.

Oasak jo, civilių evakuavimo konvojus pajudėjo penktadienį, nuvažiavo apie 230 kilometrų  ir šeštadienio rytą vietos laiku pasiekė gamyklą Mariupolyje.

Rusijos ir Ukrainos duomenys apie šią operaciją skiriasi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad šeštadienį dviem grupėmis iš teritorijos aplink gamyklą „Azovstal“ – paskutinio Ukrainos pajėgų forto mieste – iš viso išvyko 46 civiliai gyventojai.

O šeštadienį objektą saugančios Ukrainos pajėgos teigė, kad iš teritorijos išvyko 20 civilių, įskaitant vaikus.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Priklausomybė nuo dujų išlieka didelė, tačiau didžiausia Europos ekonomika taip pat sumažino rusiškų dujų kiekį nuo prieš Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą buvusių55 proc. iki 35 proc.

Kovą Vokietijos vyriausybė pristatė planus iki birželio perpus sumažinti naftos importą iš Rusijos ir iki rudens nutraukti anglies tiekimą. Be to, tikimasi, kad Vokietija 2024 m. viduryje galės iš esmės atsisakyti rusiškų dujų.

„Visi šie žingsniai, kurių ėmėmės, reikalauja didžiulio visų dalyvių įnašo. Be to, jie reiškia didesnes kainas, kurias jaučia ekonomika ir vartotojai, – pažymėjo ekonomikos ministras Robertas Habeckas. – Tačiau jie yra būtini, jei nebenorime būti Rusijos šantažuojami.“

Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išryškėjo kaip Achilo kulnas, Vakarų sąjungininkams stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.

Nuo karo pradžios Vokietija ieško alternatyvių energijos tiekėjų, kurie pakeistų iš Rusijos gaunamą energiją.

Vietos valdžia patvirtino sprogimus Belgorodo kariniame objekte Rusijoje, apie kuriuos anksčiau pranešė vietos gyventojai. Apie tai pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Trijų savivaldybių – Borisovo ir Belgorodo rajonų bei Jakovlevo miesto rajono – besiribojančioje teritorijoje vieno Krašto apsaugos ministerijos objekto teritorijoje kilo gaisras.

Informacija apie aukas ir sunaikinimą tikslinama. Dirba visos operatyvinės tarnybos. Detalesnė informacija bus pateikta vėliau“, – Rusijos žiniasklaida citavo V.Gladkovą.

Iš pradžių apie sprogimus pranešė vietos gyventojai. Liudininkų teigimu, už miesto pasigirdo virtinė „bumbsėjimų“.

Kai kurie socialinių tinklų vartotojai teigė, kad sprogimai įvyko kariniuose sandėliuose už miesto – ten buvo saugoma amunicija.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi po vizito į Kyjivą pagyrė ukrainiečių drąsą ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą siekdamos padėti Ukrainai nugalėti Rusiją.

N.Pelosi, kuri Kyjive lankėsi su kongresmenų delegacija ir siekė įvertinti Ukrainos poreikius kitam karo etapui, yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip du mėnesius.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės ir ją lydėjusių kelių JAV kongresmenų šeštadienio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais patarėjais tęsėsi tris valandas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./N.Pelosi vizitas Kyjive

Sekmadienį su žurnalistais Lenkijoje kalbėję delegacijos nariai vienbalsiai gyrė ligšiolinį Ukrainos pasipriešinimą invazijai ir siūlė tolesnę ilgalaikę karinę, humanitarinę bei ekonominę paramą. Jie taip pat žadėjo, kad Jungtinės Valstijos Ukrainą palaikys tol, kol ji nugalės Rusiją.

„Atėjo laikas kovoti už demokratiją, antraip leisime įsiviešpatauti autokratijai“, – pareiškė demokratams atstovaujantis kongresmenas Gregory Meeksas .

N.Pelosi savo ruožtu pareiškė buvusi „priblokšta“ V.Zelenskio kompetencija visais svarbiais klausimais ir jo elgesį per jų susitikimą pavadino „įspūdinga lyderystės meistriškumo pamoka“.

Rusija seną gamyklą Sankt Peterburge pavertė vadinamuoju trolių ūkiu, kad skleistų dezinformaciją ir pultų Kremliaus kritikus, įskaitant pasaulio lyderius, rodo sekmadienį paviešintos Jungtinės Karalystės vyriausybės finansuoto tyrimo išvados.

Jose teigiama, kad ši vieta yra naudojama „skleisti melą“ socialiniuose tinkluose ir populiarių interneto svetainių komentarų skiltyse, nurodoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame išsamiai aprašoma tai, ką ji pavadino „nesveika“ operacija.

Ministerija šio tyrimo rezultatais planuoja pasidalinti su socialiniais tinklais. Ji teigia nustačiusi, kad atlyginimus gaunantys „trolių“ fabriko darbuotojai taikosi į politikus, taip pat į muzikantus ir muzikos grupes įvairiose šalyse, įskaitant Didžiąją Britaniją, Pietų Afriką ir Indiją.

Jie naudojasi internetinėmis platformomis, kad užverbuotų ir valdytų naujus rėmėjus, kurie vėliau taikosi į Kremliaus kritikų paskyras socialiniuose tinkluose ir juose rašo komentarus, kuriuose reiškiamas pritarimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir karui Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Pasak ministerijos, „trolių“ taikiniu yra tapęs ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kiti JK vyriausybės nariai, taip pat kiti pasaulio lyderiai, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį.

Minėtas tyrimas atskleidė, kad dezinformacijos operacijos taikiniais taip pat tapo grupių ir muzikantų, įskaitant „Daft Punk“, Davidą Guettą, Tiesto ir „Rammstein“, socialinių tinklų paskyros.

„Negalime leisti, kad Kremlius ir jo šešėliniai „trolių“ ūkiai užvaldytų mūsų internetinę erdvę savo melu apie neteisėtą V.Putino karą, – pareiškė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss. – Jungtinės Karalystės vyriausybė įspėjo tarptautinius partnerius ir toliau glaudžiai bendradarbiaus su sąjungininkais ir žiniasklaidos platformomis, kad pakenktų Rusijos informacinėms operacijoms.“

Rusijos operacijos pėdsakai aptikti aštuoniose interneto platformose, įskaitant „Telegram“, „Twitter“ ir „Facebook“, tačiau ypač daug jų buvo „Instagram“, „YouTube“ ir „TikTok“ platformose, sakoma pranešime.

Teigiama, kad „TikTok“ tinkle veikiantiems nuomonės formuotojams mokama už tai, kad jie platintų „prokremlišką naratyvą“.

Skelbiama, kad „Telegram“ kanalui, pavadintam „Cyber Front Z“ (raidė Z reiškia paramą karui Ukrainoje), šioje operacijoje tenka pagrindinis vaidmuo. Teigiama, kad jo būstinė įsikūrusi nuomojamose patalpose Sankt Peterburgo mašinų gamykloje „Arsenal“, kuri gamina karinę įrangą ir kuria technologijas.

Pasak tyrėjų, atrodo, kad ši grupė yra daug ko išmokusi iš sąmokslo teorijų kūrėjų, taip pat iš teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ naudojamos taktikos.

Pasak JK užsienio reikalų ministerijos, įtariama, jog visa ši „trolinimo“ operacija susijusi su artimu V. Putino sąjungininku Jevgenijumi Prigožinu. Manoma, kad jis kontroliuoja liūdnai pagarsėjusį Sankt Peterburge įsikūrusį vadinamųjų „botų“ ūkį pavadinimu „Interneto tyrimų agentūra“.

Didžioji Britanija ir JAV anksčiau yra taikiusios sankcijas ir J. Prigožinui, ir šiam „botų“ ūkiui.

Ukrainos kariškiams surengus dar vieną smūgį Gyvatės saloje Juodojoje jūroje, užfiksuotas priešo karinių jūrų pajėgų suaktyvėjimas.

Apie tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pivden“ atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Jūroje sustiprėjo priešo laivyno pajėgos. Po to, kai smogėme dar kartą Gyvatės salai, priešas bandė evakuotis ir papildyti saloje likusių dalinių personalą“, – sakė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijų.

Tai jis pareiškė ilgame interviu, kuriame yra gausu bene tiesiausios kritikos Maskvai, kurią Kinijos valstybinė žiniasklaida yra paviešinusi.

Galingosios Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, nors Pekinas stengiasi išlaikyti tariamai neutralią poziciją. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos grasina pasekmėmis, jei Pekinas teiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai.

„Ukraina šiuo metu svarsto galimybę gauti saugumo garantijų iš nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – D.Kulebą šeštadienį citavo Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai yra mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas.“

2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijų“, jei ši kada nors būtų užpulta arba jai grėstų branduolinė ataka, tačiau po Rusijos išpuolio šalis tuo klausimu, rodos, ėmė išsisukinėti.

Praėjusį mėnesį atsakydamas į klausimą apie garantijas Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai užsiminė, kad tokios „saugumo garantijos turi aiškius turinio apribojimus ir pradedamos taikyti konkrečiomis sąlygomis“, turėdamas omenyje panašią Jungtinių Tautų saugumo rezoliuciją dėl nebranduolinių valstybių.

Kinijos pareigūnai dažnai kaltina JAV vadovaujamą NATO išprovokavus Maskvos invaziją, o Vakarų šalys yra kaltinamos konflikto eskalavimu siunčiant ginklus į Ukrainą.

Pekino valstybinė žiniasklaida taip pat ne kartą palaikė su karu susijusią Rusijos propagandą ir iš esmės vengė Ukrainos civilių žūtis sieti su Maskvos karine agresija.

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, D.Kuleba tik du kartus kalbėjosi telefonu su savo Kinijos kolega Wang Yi, o pastarasis praėjusį mėnesį Kinijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pakartojo, kad abiejų šalių bendradarbiavimas „neturi ribų“.

Agentūrai „Xinhua“ duotame interviu D.Kuleba taip pat apkaltino Rusiją „pakenkus“ Pekino strateginei „Juostos ir kelio“ iniciatyvai ir perspėjo, kad pasaulinės maisto saugumo krizės padariniai kels grėsmę Kinijos ekonomikai.

„Mes taip pat manome, kad šis karas neatitinka Kinijos interesų“, – cituojamas Ukrainos užsienio reikalų ministras.

Rusijos veiksmus jis savo interviu tiesiogiai pavadino „invazija“, nors Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stengiasi vengti šio žodžio.

„Padėties eskalacija vyksta ne dėl Ukrainos, mes naudojamės savo teise gintis“, – sakė D.Kuleba, akivaizdžiai atmesdamas Kinijos perspėjimus dėl kitų valstybių ginklų tiekimo Kyjivui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nėra viešai kalbėjęs su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu. Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui jis paskambino kitą dieną po vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškė, kad iš apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje evakuota beveik 50 civilių.

„Balandžio 30 dieną, įgyvendinus paliaubas ir atvėrus humanitarinį koridorių, iš gyvenamųjų pastatų, esančių šalia „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijos, išvyko dvi civilių grupės“, – pranešė ministerija platformoje „Telegram“.

„Po pietų išvyko 25 gyventojai. Ankstyvą vakarą išvyko antroji grupė, kurioje buvo 21 žmogus; ji buvo nuvežta į Bezimenę“ – kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Rusijos sienos.

„Visiems civiliams buvo suteiktas apgyvendinimas, maistas ir reikalinga medicininė pagalba“, – pranešė Rusijos ministerija, nenurodžiusi, kur buvo nuvežta pirmoji civilių grupė.

Gynybos ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti tamsoje važiuojančių automobilių ir autobusų vilkstinė. Transporto priemonės pažymėtos raide „Z“, kurią Rusijos pajėgos naudoja šiame konflikte.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Azovstal“ kompleksą ginančios ukrainiečių pajėgos šeštadienį pranešė, kad į Zaporižės miestą buvo evakuota 20 civilių, įskaitant vaikus.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį taip pat patvirtino, kad „šalia Odesos tikslaus nutaikymo raketomis „Onyx“ buvo sunaikintas karinio aerodromo angaras, kuriame buvo laikyti ginklai ir šaudmenys iš Jungtinių Valstijų ir Europos šalių, ir taip pat buvo sunaikintas kilimo ir tūpimo takas“.

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas šeštadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Turkijos lyderio atstovo biuras.

Išsamesnės informacijos apie I.Kalino susitikimų Kyjive turinį kol kas nebuvo pateikta, tačiau Ankara atlieka tarpininko tarp Ukrainos ir Rusijos vaidmenį, siekdama, kad karas būtų užbaigtas.

I.Kaliną lydėjo užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas.

Turkijos Stambulo mieste anksčiau įvyko rusų ir ukrainiečių derybininkų susitikimas, o Antalijoje dar anksčiau buvo surengtos rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos derybos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dabar mėgina Stambule surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V.Zelenskio susitikimą.

Ketvirtadienį R.T.Erdoganas V.Putinui telefonu pareiškė, jog Turkija nori „kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką regione stiprindama derybų Stambule impulsą“, pranešė jo biuras.

Mariupolio valdžia paskelbė apie galimybę evakuoti civilius į kontroliuojamą Ukrainos teritoriją. Apie tai pranešė Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba.

„Oficialu. Šiandien galima evakuoti civilius iš Mariupolio į Zaporižią. Žmonės laukiami 16 val. prie prekybos centro „Port City“, – teigiama pranešime.

Miesto Taryba taip pat paragino visus, turinčius Mariupolyje giminių ar pažįstamų, visais būdais stengtis su jais susisiekti.

„Skambinkite, rašykite ir pasakykite, kad galima vykti į Zaporižią, kur saugu. Meldžiame, kad viskas pavyktų“, – sakoma merijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Rusija sekmadienį pareiškė galinti konfiskuoti šalių, kurias ji laiko priešiškomis, turtą Rusijoje, keršydama už JAV pasiūlymą išparduoti Rusijos oligarchų turtą ir perduoti pajamas Ukrainai.

„Kalbant apie Rusijos teritorijoje esančias bendroves, kurių savininkai yra priešiškų šalių piliečiai ir kai tokiose šalyse priimtas sprendimas“ konfiskuoti rusišką turtą, „yra sąžininga imtis atsakomųjų priemonių ir konfiskuoti turtą“, pareiškė Rusijos parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

„Ir pajamos iš šio turto pardavimo bus panaudotos mūsų šalies plėtrai“, – parašė jis platformoje „Telegram“.

V.Volodinas apkaltino „tam tikras priešiškas šalis – Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir net Jungtines Valstijas“ – nesilaikant tarptautinės teisės ir „vykdant gryną vagystę“.

Pasak V.Volodino, „šiandien Rusijos verslininkai perka Rusijoje veikiančias užsienio bendroves ir perka partnerių, kurie nori pasitraukti iš mūsų rinkos, akcijas“.

Jis paragino „priešiškas“ valstybes „elgtis civilizuotai ir laikytis tarptautinės teisės“.

Baltieji rūmai kiek anksčiau pasiūlė naudoti konfiskuotą Rusijos oligarchų turtą kompensuoti Ukrainai nuostolius, patirtus dėl Maskvos karinės invazijos.

Tai leistų „perduoti Ukrainai pajamas už nusavintą kleptokratinį turtą, kad būtų atlyginta Rusijos agresijos žala“, buvo nurodyta Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

„Sukurtas pavojingas precedentas, kuris gali atsisukti prieš pačias Jungtines Valstijas“, – įspėjo V.Volodinas.

„Šis sprendimas nepakenks mūsų šalies ekonomikai. Turtingų [Rusijos] piliečių jachtos, vilos ir kitas turtas niekaip neprisideda prie [Rusijos ekonomikos] plėtros“, – pridūrė jis.

Charkivo šiaurinių ir rytinių rajonų gyventojai raginami visą dieną neišeiti iš namų ir slėptuvių. Apie tai pranešė srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Syneguhovas.

Šis perspėjimas susijęs su Charkivo apšaudymu.

„Net jei nėra oro pavojaus sirenos. Būkite budrūs, saugumas – svarbiausia!“ – sakė O.Synehubovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje. Charkivas

Kunigas Georgijus Edelšteinas noriai diskutuoja su tais, kurie nepritaria jo pozicijai nepritarti Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

„Norėčiau, kad vienas ar du mano oponentai sėdėtų čia“, – rodydamas į tuščią fotelį savo svetainėje, pilnoje paauksuotų ikonų, sakė 89 metų vyras.

Juodą sutaną vilkintis žilabarzdis dvasininkas yra vienas iš nedaugelio Rusijos stačiatikių kunigų, pasisakiusių prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.

Drebančiu balsu, bet nedvejodamas jis aiškina: „Bijau, kad esu blogas kunigas. Niekada nebuvau prieš visus karus, bet visada buvau prieš bet kokį agresyvų žemės užgrobimo karą“.

Ukraina „yra nepriklausoma valstybė ir tegul kuria savo valstybę taip, kaip mano esant reikalinga“, – sakė jis AFP agentūrai savo namuose Novobelyj Kamen kaimelyje ant Volgos upės kranto Kostromos srityje, už šešių valandų kelio nuo Maskvos.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujamoje Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje, kuriai visame pasaulyje priklauso apie 150 mln. tikinčiųjų, prieš Kremliaus karinę kampaniją atvirai pasisakė tik saujelė kunigų.

Kirilas yra pasakęs keletą vis karingesnių pamokslų, ragindamas rusus „susitelkti“ aplink valdžios institucijas ir padėti nugalėti „priešus“, kuriuos jis kaltina bandymu sugriauti istorinę Rusijos ir Ukrainos vienybę.

Nuo 2009 metų, kai pradėjo vadovauti Bažnyčiai, Kirilas siekė glaudesnių ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, palaikydamas konservatyvias vertybes, o ne Vakarų liberalizmą.

Verta paminėti, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia Sovietų Sąjungos laikais buvo griežtai ribojama ir kontroliuojama KGB. Net po 1991 m. Sovietų Sąjungos žlugimo ji niekada neskatino valdžios kritikos, tačiau kai kurie kunigai vis dėlto kalba atvirai.

„Kraujas ant rankų“

Vasario 25 dieną, kitą dieną po karinės operacijos pradžios, G.Edelšteinas pasirašė draugo kunigo Ioano Burdino laišką, kuris buvo paskelbtas I. Burdino parapijos bažnyčios Karabanovo kaime Kostromos srityje interneto svetainėje.

„Ukrainos gyventojų kraujas liks ne tik ant Rusijos valdovų ir šį įsakymą vykdančių karių rankų. Jų kraujas liks ant kiekvieno iš mūsų, kurie pritariame šiam karui arba tiesiog tylime, rankų“, – buvo sakoma įraše, kuris vėliau buvo ištrintas.

Kostromos metropolitas Ferapontas pasmerkė šį laišką, sakydamas, kad tik du kunigai iš 160 regiono kunigų pasisakė prieš šią operaciją.

Tačiau jų protestai tuo nesibaigė.

Kovo 6 dieną I. Burdinas pasakė pamokslą apie vykstančių kovų žmogiškąją kainą. Tą pačią dieną jis buvo iškviestas į apklausą pas tyrėjus. Kovo 10 dieną jam buvo nurodyta sumokėti 35 tūkst. rublių (450 eurų) baudą už ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“. Už pakartotinį tokį nusikaltimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisme prieš jį liudijo keturi asmenys.

„Per pamokslą tėvas I. Burdinas... mums sakė, kad ketina melstis už Ukrainą“, – sakė viena parapijietė, rodo teismo dokumentai, kuriuos matė agentūra AFP.

50 metų I. Burdinas ir toliau smerkia karinius veiksmus.

„Man įsakymas „Nežudyk“ yra besąlygiškas“, – sakė jis agentūrai AFP savo namuose netoli Kostromos.

Jis teigia, kad labai nedaug kunigų nepritaria konfliktui, nes dauguma jų yra paveikti „propagandos“. Be to, jie baiminasi sankcijų bei baudžiamojo persekiojimo.

Rusijos kariai Ukrainos rytiniame Donbaso regione nuo strategijos pulti visa triuškinančia galia perėjo prie veiksmų, kuriais siekiama laipsniškai silpninti priešininką.

Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik bandyti stabdyti didesnį ir geriau ginkluotą priešą Donbaso lygumose, kur daugiausia naudojama artilerija.

„Čia nėra taip, kaip buvo 2014 metais. Nėra apibrėžto fronto palei upę, kelią ar greitkelį, – sakė kovų epicentre esančios Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados atstovė spaudai Iryna Rybakova. – Tai vienas iš jų kaimų arba vienas iš mūsų: tai labiau primena šachmatų lentą. Šiuo metu nesugebame priversti priešo atsitraukti nuo mūsų fronto linijos.“

Kovą Rusijos kariuomenė pareiškė, kad sutelks savo pastangas Donbaso Donecko ir Luhansko regionuose, kur nuo 2014 metų aktyviai veikia prorusiški separatistai. Tačiau 66-ąją karo dieną Maskva vis dar yra toli nuo pergalės, kurią, kaip daugelis mano, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori paskelbti iki gegužės 9 dienos, kuomet minima Rusijos pergalė prieš nacius 1945 metais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos užėmė teritorijos ruožą nuo apgulto Mariupolio uostamiesčio iki Chersono regiono į šiaurę nuo Krymo. Tačiau Donbasas dar toli gražu nėra užimtas.

„Net jei Rusijos kariai kažkiek pasistūmėjo į priekį, pasistūmėjimas nėra labai spartus“, – agentūrai AFP sakė Rusijos karo ekspertas Aleksandras Chramčichinas.

Įsivyraujantis pesimizmas

Išskyrus sunkiai užkovotą didžiąją dalį pietinio Mariupolio uostamiesčio ant Azovo jūros kranto, 2014 metų karo metu atsiradusi fronto linija pietiniame Donbase iš esmės nepajudėjo iš vietos.

„Luhansko srityje Maskvos paskelbti tikslai yra beveik pasiekti, tačiau Donecko srityje judėti į priekį sekasi sunkiau“, – sakė rusų ekspertas.

Šiuo metu Rusijos pajėgos pamažu juda žemyn link Kramatorsko – Ukrainos kontroliuojamo Donbaso sostinės ir pagrindinio Maskvos taikinio. Taip pat judama aukštyn link Pokrovsko, esančio vakariniame regiono krašte. Per pastarąsias dvi savaites rusų pajėgos įsitvirtino keliuose mažuose miesteliuose, kuriuose mūšiai vyksta jų viduje. Tačiau nuo balandžio 18 dienos, kai buvo užimta už 50 km į šiaurės rytus nuo Kramatorsko esanti Kremina, kur prieš karą gyveno 18 tūkst. žmonių, nebuvo užimta nė viena svarbi vietovė.

Rodos, kad pesimizmas dėl galimybių nustumti rusus atgal vis labiau didėja. Ant geležinkelio pervažų palikti apleisti traukiniai, buldozeriu išvažinėtos gatvės ir užbarikaduoti keliai rodo, kad dėmesys sutelktas į reikalų gadinimo taktiką, taip siekiant sulėtinti puolimą.

Nelygios jėgos

Mūšiams persikėlus į Donbaso lygumas ir pramoninius miestus, kova daugiausia priklauso nuo artilerijos, kurią sovietų lyderis Josifas Stalinas vadino „karo dievu“. Tačiau jėgų pusiausvyra išlieka itin nelygi, nes Rusija yra „penkis kartus stipresnė įrangos požiūriu“, AFP sakė Ukrainos 123-iosios brigados seržantė Iryna Terehovyč.

„Mums reikia tankų, artilerijos, prieštankinių raketų“, – sakė ji.

Rusijos pajėgos taip pat turi sovietų gamybos raketų „Grad“, „Uragan“, „Smerč“ paleidimo įrenginių, kurie vienu metu gali paleisti kelias raketas. Jie dažnai mirtinai naudojami prieš gyvenamuosius rajonus.

Susidūrusi su ilgesnio nuotolio raketomis „Točka-U“ Ukrainos gynyba yra sugebėjusi perimti tik kai kurias iš jų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

Kyjivas ilgą laiką tikėjosi, kad NATO uždarys oro erdvę virš Ukrainos, tačiau to nebuvo padaryta.

O Ukraina turi tik kelis naikintuvus SU-24 ir SU-25, kurie stebi Rusijos pozicijas.

Analitikų teigimu, Donbase yra maždaug 40-50 tūkst. ukrainiečių karių. Maskva kol kas nėra nieko paskelbusi apie savo pajėgas šiame regione.

Ukraios Generalinis štabas paskelbė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 23,5 tūkst. savo karių. Taip pat pranešama, kad ukrainiečių kariuomenei pavyko sunaikinti 1026 rusų tankus, 2471 šarvuotą kovos mašiną. 

Rusijos kariuomenė taip pat neteko 192 lėktuvų, 155 sraigtasparnių. 

Daugiausia nuostolių okupantai per pastarąją parą patyrė Iziumo srityje. 

Rusijos Federacija gegužės šventėms ruošia provokacijas nepripažintoje Uždniestrėje, skelbia Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Nepripažinta Uždniestrė toliau ruošiasi karui su Ukraina. Uždniestrės teritorijoje buvo išspausdintas didelis 2022 m. gegužės 2 dienos laikraštis  „Uždniestrė“. Pagrindinė laikraščio medžiaga – oficialus Uždniestrės gyventojų kreipimasis į Rusijos prezidentą Putiną“, – sakoma žvalgybos pranešime.

Tekste prašoma „į Rusijos kariuomenės veiksmus įtraukti Uždniestrės regiono ginkluotąsias pajėgas“. Tuo tikslu Rusijoje įkuriami „mobilizacijos punktai“, kuriuose renkami savanoriai kovai Uždniestrės armijoje.

Žvalgyba pažymi, kad Kremlius tokiu būdu bando įteisinti tūkstančius savo karių, kurie vykdys provokacijas iš „Uždniestrės regiono“ teritorijos.

Laikraštyje taip pat yra daug propagandinės medžiagos apie „kruvinus teroristinius išpuolius, kurie ištiko Uždniestrės gyventojus gegužės švenčių dienomis, dešimtys žuvo, įskaitant vaikus, pagyvenusius žmones ir moteris“.

„Kadangi laikraštis buvo išleistas švenčių išvakarėse, kyla pavojus, kad Kremliaus valdžia planuoja įvykdyti nemažai vietos gyventojų bauginimo veiksmų, už kuriuos tradiciškai bus atsakinga „Ukraina ir kolektyviniai Vakarai“, – rašo Ukrainos žvalgyba.

 JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Ankstų sekmadienio rytą V.Zelenskio biuro paskelbtame vaizdo įraše matyti N.Pelosi su Kongreso delegacija, besilankanti Ukrainos sostinėje. JAV Atstovų Rūmų pirmininkę lydėjo, be kita ko, kongresmenai Jasonas Crow, Jimas McGovernas ir Adamas Schiffas.

„Sveikinu jus visus“, – pareiškė delegacijai V.Zelenskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Nancy Pelosi

N.Pelosi vėliau pareiškė: „Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta.“

Apie JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą anksčiau nebuvo skelbta.

„Mūsų delegacija didžiuodamasi perdavė žinią, kad rengiama papildoma amerikiečių parama, nes mes toliau dirbame siekdami prezidento [Joe] Bideno prašymą dėl finansavimo įforminti teisės aktų rinkinyje“, – rašoma N.Pelosi biuro paskelbtame pranešime.

JAV prezidentas J.Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė Kongresui išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją.

Jis taip pat apžvelgė siūlomą naują įstatymų paketą, kuris leistų panaudoti Rusijos oligarchų turtą, konfiskuotą pagal beprecedentes sankcijas, išmokėti kompensacijoms Ukrainai už Maskvos karinės invazijos padarytą žalą.

„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, turėsime dar daugiau informacijos, būsime pasisėmę didelio įkvėpimo ir pasirengę daryti tai, ko reikia siekiant padėti Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautos ir viso pasaulio labui“, – rašoma N.Pelosi biuro pranešime.

Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Mažiausiai 20 civilių, įskaitant kelis vaikus, šeštadienį pavyko išvykti iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir tai gali būti ilgai laukiamos didesnio masto evakuacijos iš paskutinio miesto gynėjų bastiono pradžia.

Ankstesnės pastangos evakuoti žmones iš šio komplekso, kuriame, pasak vietos kovotojų, vis dar glaudžiasi šimtai civilių, buvo bergždžios.

Kompleksą ginančio pulko „Azov“ kovotojai pareiškė, kad išvyko 20 civilių, kurie galbūt vyksta į Zaporižę – už maždaug 225 kilometrų į šiaurės-vakarus nuo Mariupolio esantį Ukrainos miestą.

„Dvidešimt civilių, moterų ir vaikų,... buvo perkelti į tinkamą vietą ir mes tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporižę, į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – vėlai šeštadienį pranešė „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolio „Azovstal“ gamykla

Panašų pranešimą paskelbė ir Rusijos naujienų agentūra „Tass“, tačiau ji nurodė, kad iš komplekso evakavosi 25 žmonės ir tarp jų buvo šeši vaikai iki 14 metų amžiaus.

„Priešo artilerija visą naktį [į šeštadienį] bombardavo kompleksą“, – pareiškė S. Palamaras.

„Paliaubos, turėjusios prasidėti [šeštadienį] 6 val. (vietos ir Lietuvos laiku), prasidėjo tik 11 val. Nuo tada abi šalys jų laikėsi“, – pažymėjo jis.

„Evakuacijos konvojus, kurio mes tikėjomės 6 val. ryto, atvyko tik 18 val. 25 min.“

„Pulkas „Azov“ tebešalina griuvėsius, kad civiliai galėtų ištrūkti, – pareiškė S. Palamaras. – Tikimės, kad ši procedūra tęsis ir mes sugebėsime evakuoti visus civilius.“

Žmonių evakuacijos iš „Azovstal“ komplekso planą yra parengusios Jungtinės Tautos, tačiau kol kas neaišku, ar šeštadienio evakuacijai vadovavo ši organizacija ir ar artimiausiu metu numatoma evakuoti daugiau žmonių.

Išsamesnės informacijos apie evakuotųjų būklę kol kas nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakare paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, jog Kyjivas „daro viską, kas įmanoma, siekdamas užtikrinti, kad evakuacijos iš Mariupolio misija būtų įvykdyta“.

Privačios JAV bendrovės „Maxar“ penktadienį padarytose palydovinėse nuotraukose matyti sugriautas Mariupolis ir sunaikinti beveik visi „Azovstal“ komplekso statiniai.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus milžinišką „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, kartu su Ukrainos kariais slepiasi šimtai civilių. Kai kuriems iš jų reikalinga medikų pagalba.  

V.Zelenskis yra ne kartą įspėjęs, kad jo šalis pasitrauks iš taikos derybų, jei rusų pajėgos nukaus apsiausto Mariupolio uostamiesčio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įsitvirtinusius ukrainiečių karius.

Pagrindinės Vokietijos opozicinės partijos lyderis Friedrichas Merzas pirmadienį atvyks į Kyjivą, kad pabrėžtų Vokietijos solidarumą su Ukraina. Apie tai pranešė kelios Vokietijos žiniasklaidos priemonės.

F.Merzas bus pirmasis Vokietijos partijos lyderis, apsilankęs Ukrainoje karo metu.

Imago / Scanpix nuotr./Friedrichas Merzas

Žiniasklaidai pranešus apie planuojamą vizitą, F.Merzo štabo vadovas Jacobas Schrottas šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „Twitter“ patvirtino kelionės planus, datos nenurodęs.

„Friedrichas Merzas tikrai planuoja kelionę į Ukrainą“, – rašė jis ir pridūrė, kad vizitu F.Merzas nori parodyti, jog Ukraina nėra viena kovoje už laisvę, bet taip pat nori išgirsti ir priimti konkrečius prašymus dėl paramos iš Ukrainos pusės. 

Rusijos kariuomenė vykdo karo veiksmus, kad pasiektų Chersono srities administracines sienas ir sudarytų palankias sąlygas atakuoti Mykolajivo ir Kryvyj Riho miestus. Apie tai pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Siekdama padidinti puolimo operacijos tempą, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau imasi priemonių stiprinti savo karių smogiamąjį potencialą.

Ginklai ir karinė technika, išimta iš sandėlių Vakarų, Vidurio, Rytų karinėse apygardose ir Šiaurės laivyne, geležinkeliu perkeliama į pasienio zonas su Ukraina“, – pranešė Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusijos žvalgybinis lėktuvas penktadienį buvo trumpam pažeidęs Švedijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Švedijos gynybos pareigūnai.

„Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.

wikipedia.com nuotr./Rusijos žvalgybinis lėktuvas An-30

Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į rytus nuo Bornholmo – Danijai priklausančios Baltijos jūros salos, – o po to pasuko link Švedijos teritorijos.

„Pažeisti Švedijos oro erdvę yra visiškai nepriimtina“, – pareiškė gynybos ministras Peteris Hultqvistas, kurį citavo valstybinė televizija SVT.

„Toks veiksmas yra neprofesionalus ir, atsižvelgiant į bendrą saugumo padėtį, visiškai netinkama. Švedijos suverenumo turi būti gerbiama visais atvejais“, – pridūrė ministras, kurio šalis po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ėmė svarstyti galimybę įstoti į NATO.

Rusijos pajėgų paleista raketa šeštadienį sunaikino kilimo ir tūpimo taką Odesos oro uoste pietinėje Ukrainos dalyje, platformoje „Telegram“ pranešė Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka.

Anot jo, per šį smūgį niekas nenukentėjo. 

„Šiandien priešas smogė pakrantės gynybos sistemos „Bastion“ raketa, kuri buvo paleista iš Krymo. Buvo sunaikintas Odesos oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pareiškė srities administracijos vadovas platformoje paskelbtame vaizdo įraše.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad Rusija naudojasi „trolių fabriku“, kad socialinėje žiniasklaidoje skleistų dezinformaciją apie karą Ukrainoje ir taikytųsi į daugelio šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Pietų Afriką, politikus, praneša „Reuters“.

Cituojamas Jungtinės Karalystės finansuotas ekspertų tyrimas, kuris dar nėra viešai paskelbtas. Teigiama, kad šis tyrimas atskleidė, kaip Kremliaus dezinformacijos kampanija buvo skirta manipuliuoti tarptautine visuomenės nuomone apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir verbuoti naujus šalininkus.

„Negalime leisti Kremliui ir jo šešėliniams trolių ūkiams įsiveržti į mūsų interneto erdvę su savo melu apie neteisėtą Putino karą“, – sako šalies užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Rusijos kariuomenė vykdo karo veiksmus, siekdama pasiekti Chersono srities administracines ribas ir sudaryti palankias sąlygas Mykolajivo puolimui, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

„Siekdama padidinti puolamosios operacijos tempą, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė ir toliau imasi priemonių savo kariuomenės smogiamajam potencialui stiprinti.

Ginkluotė ir karinė įranga iš sandėlių Vakarų, Centrinėje, Rytų karinėse apygardose ir Šiaurės laivyne, geležinkeliu perkeliama į pasienio su Ukraina rajonus“, – teigiama išplatintame pranešime.

„Kyla grėsmė, kad priešas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos rengs raketinius smūgius atakuodamas karinę ir civilinę infrastruktūrą visoje Ukrainoje“, – taip pat sakoma jame.