Baltieji rūmai: Rusijos puolimas Odesoje kelia pavojų grūdų eksporto sandoriui

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius sako, kad Ukrainos kariai sunaikino 1730 priešo tankų ir 3950 šarvuočių. Tai atitinkamai maždaug 54 ir 124 batalionų komplektai. 

„Dabar paaiškėjo, kad Ukrainoje visiškai sunaikinome 35 motorizuotųjų šaulių pulkus ir 10 tankų pulkų. Tai sudaro 10 motorizuotųjų pėstininkų divizijų arba penkias jungtines kariuomenes. Čia buvo palaidotos penkios jungtinės kariuomenės iš dešimties Rusijos Federacijoje esančių“, – sakė O.Arestovyčius, kurį cituoja „Unian“.

Vida Press nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos gynėjai sunaikino 14 MLRS divizionų ir 70 Rusijos Federacijos statinių artilerijos divizionų.

Anksčiau JAV CŽV direktorius Williamas Burnsas pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos mano, jog Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia „apie 15 000 žuvusiųjų ir maždaug tris kartus daugiau sužeistųjų“.

Rusijos okupantai bando pastatyti pontoninę perėją šalia sugriauto Darijevo tilto Chersono srityje, feisbuke pranešė Chersono regioninės karinės administracijos pirmininko patarėjas Serhijus Chlanas.

„Rusai bando įrengti pontoninę perėją prie sugriauto Darjevo tilto. Prisiminkime, dar neseniai bendradarbis Stremousovas sakė, kad šis tiltas per Ingulecį nevaidina jokio vaidmens. Na, nieko, jie paruoš naują taikinį Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – taikinį, į kurį jau buvo šaudoma. Juk vien dėl tiltų apgadinimo jų keleiviai negali papildyti savo kovinio pajėgumo. Ukraina oficialiai kontroliuoja okupantų gabenimo maršrutus, o tai kelia didelį stresą Rusijai“, – sakė jis, skelbia „Unian“.

Rusijos išpuolis prieš gyvybiškai svarbų Ukrainos Juodosios jūros uostą Odesą kelia abejonių dėl grūdų eksporto sandorio, šią popietę pareiškė Baltieji rūmai, praneša „Reuters“.

Jungtinės Valstijos kartu su tarptautine bendruomene toliau ieškos galimybių padidinti Ukrainos eksportą sausumos keliais, pridūrė Vašingtonas.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Kremlius pareiškė nesitikintis, kad šeštadienį įvykdytas raketų smūgis, nukreiptas prieš karinę infrastruktūrą Ukrainoje, turės įtakos planui atnaujinti eksportą iš šios šalies.

„Scanpix“ nuotr./Gaisras po Rusijos raketų smūgio Odesoje

„Atidžiai stebėsime, ar Rusija laikysis savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą, nes ši ataka kelia rimtų abejonių dėl Rusijos patikimumo“, – sakoma Nacionalinės saugumo tarybos atstovo pareiškime.

Praėjusį penktadienį, kaip pranešė „The Guardian“, Ukraina ir Rusija pasirašė sunkiai pasiektą, Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, pagal kurį bus leista eksportuoti milijonus tonų grūdų iš Juodosios jūros uostų, kuriuos užblokavo užpuolikų pajėgos, įskaitant Odesą, ir galbūt bus išvengta katastrofiškos pasaulinės maisto krizės grėsmės.

Pasirašymo ceremonijoje Stambule dalyvavo JT generalinis sekretorius António Guterresas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris atliko pagrindinį vaidmenį kelis mėnesius trukusiose įtemptose derybose.

Tačiau praėjus vos 12 valandų po to, kai Maskva pasirašė susitarimą su Kyjivu dėl stebimo grūdų eksporto, Rusija smogė sparnuotosiomis raketomis Odesai, per kurią turėjo būti gabenami grūdai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią ataką greitai pavadino akivaizdžiu „barbariškumu“, rodančiu, kad negalima pasitikėti, jog Maskva įgyvendins susitarimą.

Socialiniuose tinkluose paskelbtoje liudininkų filmuotoje medžiagoje, darytoje uosto teritorijoje, matyti, kaip viena iš raketų sprogo netoli jūros kranto, už konteinerių eilių ir netoli prisišvartavusio laivo.

Smūgius Odesoje griežtai pasmerkė Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Vokietija ir Italija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien pareiškė, kad Europa turėtų reaguoti į Rusijos „dujų karą“ ir sugriežtinti sankcijas Maskvai, praneša agentūra AFP.

„Šiandien išgirdome naujų dujų grėsmių Europai... Tai atviras dujų karas, kurį Rusija vykdo prieš vieningą Europą“, – sakė V.Zelenskis, reaguodamas į „Gazprom“ pranešimą apie naują dujų tiekimo į Europą sumažinimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos valstybinė energetikos milžinė pareiškė, kad dar labiau sumažins dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ iki 33 mln. kubinių metrų per dieną, t. y. maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumo. Dujų tiekimas bus pradėtas mažinti trečiadienį.

Per kasdienį vaizdo pranešimą V.Zelenskis pridūrė: „Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kaip jie kentės – nuo bado dėl užblokuotų uostų, nuo žiemos šalčio ir skurdo... ar nuo okupacijos. Tai tik skirtingos teroro formos.“

„Štai kodėl reikia duoti atkirtį. Negalvokite, kaip sugrąžinti turbiną, bet stiprinkite sankcijas“, – toliau sakė V.Zelenskis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė kelių transporto arterijų kontrolę Chersono srityje, pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

„Dabar kontroliuojame tuos transporto kelius, kurie labai svarbūs įsibrovėliams. Dėl to jie negali laisvai judėti, manevruoti, kurti naujų smogiamųjų grupių“, – sakė ji.

Pasak jos, tai taip pat demoralizuoja priešo personalo vidinę būseną.

Europos investicijų bankas (EIB), dar vadinamas Europos Sąjungos banku, skiria papildomą 1,59 mlrd. eurų finansinę paramą Ukrainai, susidūrusiai su niokojančiais Rusijos invazijos padariniais, sakoma pirmadienio Europos Komisijos pranešime. 

Iš naujos įsipareigotos sumos 1,05 mlrd. eurų bus suteikta nedelsiant, teigiama pranešime.

Tai antrasis bloko suteiktas finansinis paketas nuo invazijos pradžios, kuris padės Ukrainai „atkurti svarbiausią pažeistą infrastruktūrą ir atnaujinti kritiškai svarbius projektus, skirtus neatidėliotiniems Ukrainos žmonių poreikiams tenkinti“, teigė Komisija.

„Europos Sąjunga ir toliau palaiko Ukrainą ir jos žmones žiaurios Rusijos agresijos akivaizdoje“, – pareiškime teigė ES vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

Jis pridūrė, kad Komisija „toliau dirbs su ES valstybėmis narėmis ir mūsų tarptautiniais partneriais, kad visais lygmenimis paremtų Ukrainą – tiek, kiek reikės“.

Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka padėkojo EIB ir Europos Sąjungai už paramą.

„Naudodamiesi šia finansine parama toliau dirbsime atkurdami sugadintą infrastruktūrą, atnaujindami komunalinių paslaugų, įskaitant transporto paslaugas, teikimą ir ruošdamiesi artėjančiam šildymo sezonui“, – sakė S.Marčenka.

Atskiri rusų daliniai iš dalies sėkmingai veikia Vuhlehirskio šiluminės elektrinės rajone, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime feisbuke.

Ataskaitoje teigiama, kad okupantai vykdė oro antskrydžius netoli Soledaro, Pokrovsko, Niujorko ir Vuhlehirsko šiluminės elektrinės teritorijoje. Pažymima, kad rusų okupantai vykdė puolimo veiksmus Klinovo-Pokrovskės ir Vladimirovkos-Pokrovskės kryptimis, tačiau patyrė nuostolių ir pasitraukė.

„Atskiri priešo daliniai iš dalies sėkmingai veikia prie Vuhlehirsko šiluminės elektrinės“, – pažymi Generalinis štabas.

Rusijos kariai taip pat bandė veržtis prie Spornojės ir Ivano Darjevkos, bet buvo įnirtingai atremtas ir pasitraukė.

Pranešime sakoma, kad Pietinio Bugo kryptimi tęsiasi abipusis apšaudymas iš statinių, raketinės artilerijos ir tankų palei kontakto liniją. Oro smūgis taip pat buvo užfiksuotas netoli Olhino.

„Priešas daug dėmesio skiria bepiločių orlaivių vykdomai oro žvalgybai“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal susitarimą, dėl kurio penktadienį susitarė Ukraina, Rusija, Turkija ir Jungtinės Tautos, pirmieji laivai, eksportuosiantys Ukrainos grūdus iš šalies Juodosios jūros uostų, gali pajudėti per kelias dienas, pranešė JT atstovas spaudai.

Bendras koordinavimo centras palaikys ryšius su laivybos pramonės atstovais ir artimiausiu metu paskelbs išsamias procedūras laivams, sakė JT atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Hakas.

Ukrainos kariai sukėlė didelių nuostolių okupacinėms pajėgoms Charkivo srityje Tsupivka-Dementejevkos kryptimi, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime feisbuke.

Ataskaitoje pažymima, kad Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos vykdo ugnies atakas iš tankų, statinių ir raketinės artilerijos netoli Charkivo, Udovo, Verchnij Saltovo, Malinovkos, Borščevos ir daugelio kitų gyvenviečių. Rusai taip pat smogė iš oro netoli Prudyankos ir Petrovkos.

„Vykdant kovinius veiksmus Tsupovkos-Dementjevkos kryptimi, Ukrainos kariai padarė didelių nuostolių įsibrovėliams“, – sakoma pranešime.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą.

Plačiau skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./„Nord Stream“ 1

Rusijos kariškiai grasina atsitraukimo atveju visiškai sunaikinti Melitopolį, agentūrai „Interfax-Ukraina“ sakė miesto meras Ivanas Fiodorovas.

„Vieną dalyką jau girdėjau iš ne vieno žmogaus. Okupantai sako, kad jei jie pasitrauks iš Melitopolio, ir tai, kad jie tai siūlo, jau yra gerai... Jie sako: „Jei paliksime miestą, viskas bus užminuota, viskas bus sunaikinta“, – sakė I.Fiodorovas.

Pasak mero, net ir dabar rusai visą karinę įrangą ir karinius objektus stato šalia gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų.

„Jie šaudo, o mūsų kariai negali atsakyti tuo pačiu“, – aiškino I.Fiodorovas.

Jis pridūrė, kad dabar jau galima išvykti iš Melitopolio. Tačiau eilės išvykti iš Vasylivkos labai ilgos. Norėdami patekti į laisvą teritoriją, žmonės turi praleisti kelias naktis lauke.
 

Ukraina pareiškė, kad tikisi šią savaitę pradėti eksportuoti grūdus iš savo uostų, nors Rusija užpuolė Odesą praėjus vos 12 valandų po to, kai Maskva sutiko leisti Kyjivui saugiai gabenti prekes, rašo „The Guardian“.

Tarptautinės bendruomenės santykiai su Rusija šeštadienį pasiekė naują žemiausią lygį po raketų atakos, kuri įvyko netrukus po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu Stambule pasirašė eksporto susitarimą.

Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas šeštadienį sakė, kad Ukraina tęs pasirengimą eksportuoti grūdus ir maisto produktus, pradėdama nuo Čornomorsko uosto, vėliau – nuo Odesos ir Pivdenės pietvakarių pakrantėje, kuriuos ji vis dar kontroliuoja.

Ukraina pasirašė susitarimą su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija ir paprašė Rusijos pasirašyti tokį pat, bet atskirą susitarimą.

Rusijos okupantai neleidžia norintiems evakuotis iš okupuotų teritorijų į Zaporižią – Vasiljevkos kontrolės punktuose laukia 1,2 tūkst. automobilių ir daugiau kaip 5 tūkst. ukrainiečių, televizijai sakė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kurį cituoja „Unian“.

Pasak jo, Rusijos pajėgos per dieną įleidžia tik 20–150 automobilių (apie 500 žmonių), todėl eilė nuolat didėja. I.Fiodorovas sakė, kad išvykimo eilėje jau mirė penki žmonės.

„Visiškai siaubingi dalykai, kai rašistai prieina prie mūsų žmonių ir sako: „Jei kuris nors sunkus ligonis norės čia kelti mitingą, mes galime jį nušauti dabar pat nusileidimo aikštelėje“, – sakė meras.

Jis pridūrė, kad rusai ukrainiečius laiko gyvuoju skydu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad Maskvos smūgis Odesos uoste nepažeidė jokių įsipareigojimų, su kuriais ji sutiko susitarime dėl Ukrainos grūdų eksporto užtikrinimo. 

„Jei kalbame apie Odesoje įvykusį epizodą, tai įsipareigojimuose, kuriuos Rusija prisiėmė – taip pat ir pagal liepos 22 d. Stambule pasirašytus susitarimus – nėra nieko, kas draustų mums tęsti specialiąją karinę operaciją, naikinti karinę infrastruktūrą ir kitus karinius objektus“, – sakė S.Lavrovas žurnalistams per spaudos konferenciją Konge. 

Toliau S.Lavrovas pakartojo Maskvos teiginius, kad ji smogė tik kariniams taikiniams. 

„Kalbant apie tų didelio tikslumo smūgių taikinius, jie yra atskiroje Odesos uosto dalyje, vadinamojoje karinėje Odesos uosto dalyje, – sakė jis. - Šie taikiniai buvo Ukrainos karinių jūrų pajėgų kovinis kateris ir amunicijos sandėlis, į kurį neseniai buvo pristatytos prieštankinės raketos „Harpoon“. Jos ten buvo atgabentos siekiant kelti grėsmę Rusijos Juodosios jūros laivynui“.

„Ekspertai taip pat patvirtino, kad Odesos uosto grūdų terminalas yra nemažu atstumu nuo karinio dalinio, kliūčių pristatyti grūdus klientams pagal Stambule pasirašytus susitarimus nėra, mes jų nesudarėme“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras lankosi keliose Afrikos šalyse, kur bando pritraukti paramą Maskvos invazijai į Ukrainą. Nuo Ukrainos grūdų eksporto apribojimų labiausiai nukentėjo Afrikos šalys. 

Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pareiškus, kad svarbiausias Maskvos tikslas yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, viešai deklaruojama Maskvos pozicija atrodo kardinaliai pasikeitusi.

Rusams iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų toliau apšaudant Ukrainos miestus, S. Lavrovas pasiuntiniams per Arabų Lygos susitikimą Kaire vėlai sekmadienį sakė, kad Maskva yra pasiryžusi padėti ukrainiečiams „nusikratyti šio absoliučiai nepriimtino režimo naštos“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Jo komentaras pasirodė Ukrainai stengiantis atnaujinti grūdų eksportą iš savo Juodosios jūros uostų, turintį švelninti pasaulinę maisto krizę. Grūdai iš Ukrainos turi būti plukdomi pagal naują susitarimą, jau turėjusį atlaikyti savaitgalį Odesai Rusijos suduotą smūgį.

S.Lavrovas apkaltino Kyjivą ir jo „sąjungininkus Vakaruose“ propaganda siekiant paversti Ukrainą „amžina Rusijos prieše“.

„Rusai ir ukrainiečiai toliau gyvens drauge, mes tikrai padėsime ukrainiečiams nusikratyti režimo, absoliučiai prieštaraujančio žmonių interesams ir istorijai“, – pareiškė jis.

Plačiau skaitykite čia.

Manevringos raketų sistemos HIMARS padeda Ukrainai atremti Rusijos artilerijos atakas Rytuose, tačiau JAV kalba apie sunkumus aprūpinant jas didesniu kiekiu raketų paleidimo įrenginių ir amunicijos, kurių nuotolis yra iki 300 kilometrų. Tai teigiama „The Washington Post“ medžiagoje.

Ukrainos 93-iosios mechanizuotosios brigados bataliono vadas Bohdanas Dmytrukas teigė, kad JAV perduotos didelio tikslumo daugkartinės raketų paleidimo sistemos HIMARS tikrai pakeičia žaidimo taisykles. Rusams sunku nustatyti, kur yra šios sistemos, galinčios šaudyti ir išvažiuoti 100 km/h greičiu.

Nepaisydamas Rusijos smūgių Odesai Kyjivas tikisi, kad pirmieji grūdų kroviniai pagal Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą iš Ukrainos uostų bus išplukdyti „šią savaitę“, pirmadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras.

„Tikimės, kad susitarimas pradės veikti artimiausiomis dienomis... Rengiamės viską pradėti šią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto.

O.Kubrakovas taip pat pabrėžė saugumo svarbą po naujausio Rusijos raketų smūgio Odesos uostui – vienam iš trijų, įtrauktų į sudarytą susitarimą.

„Mūsų pozicija – labai paprasta. Pasirašėme sutartį su JT ir Turkija. Jeigu šalys garantuoja saugumą, susitarimas veiks. Jeigu ne – neveiks“, – sakė ministras.

Rusija ir Ukraina praeitą penktadienį Stambule pasirašė su Turkija ir JT atskiras, bet identiškas sutartis dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Abi šalys yra svarbios žemės ūkio produktų eksportuotojos, bet Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

O.Kubrakovas pridūrė, kad išminavimas vyks „išskirtinai“ laivybos keliuose, reikalinguose grūdų eksportui. Ukrainos laivai lydės išvykstančias vilkstines, gabensiančias ne vien grūdus, bet ir trąšas.

Infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas per tą pačią spaudos konferenciją sakė, kad pietrytinis Čornomorsko uostas bus pirmasis, panaudotas grūdams išgabenti. Paskui bus pradėtas naudoti Odesos uostas ir Pietų uostas Odesos srityje.

„Per ateinančias dvi savaites būsime techniškai pasiruošę vykdyti grūdų eksportą iš visų Ukrainos uostų“, – pridūrė J.Vaskovas.

Okupacinė valdžia vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje ruošiasi surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos, kurio rezultatas 70 proc. „už“, rašo „ Radio Svoboda“.

Atitinkamą užduotį kovotojai numatė „referendumo dėl DNR prisijungimo prie Rusijos Federacijos rengimo ir surengimo strategijoje“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Soledaras

„Balsavimas“ okupuotose teritorijose planuojamas „rinkėjo ženklo“ pagalba, kurio metu rašalu užtepamas smilius. Apsišaukėliška Donecko liaudies respublika nurodė, kad tai „veiksmingas metodas šalims, kuriose tapatybę patvirtinantys dokumentai nėra standartizuoti“.

Okupuotose teritorijose jau formuojami rinkėjų sąrašai, kuriami rinkimų komitetai.

Šiuo metu „referendumo“ data nenustatyta, tačiau šaltiniai įsitikinę, kad jis įvyks rugsėjo 11 d.

Ukrainos kariuomenė ruošiasi kontrpuolimui Chersono kryptimi, tačiau pačios kontrpuolimo datos dar nežinomos, pranešė Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Rostyslavas Smyrnovas.

„Apie konkrečias datas nekalbėčiau. Tačiau galiu pasakyti, kad netrukus turėsime daug gerų naujienų, ypač iš mūsų šalies pietų. Nes ten situacija geresnė nei kitur“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pasak jo, tokias išvadas galima daryti dėl dviejų tiltų – Antonivo ir per Ingulecą – sunaikinimas. Tai leis sustiprinti Ukrainos pozicijas.

„Jam (priešui) bus labai sunku pasitraukti, antra, pristatyti amuniciją ir personalą. Mums bus daug lengviau išlaisvinti šią viršutinę dalį. Manau, kad tai įvyks artimiausiu metu“, – pridūrė R.Smyrnovas.

Moldovos ministrė pirmininkė Natalija Gavrilica sakė, kad jos tauta baiminasi Rusijos invazijos po Maskvos įsiveržimo į kaimyninę Ukrainą. Tai ji pareiškė interviu CNN.

„Žinoma, esame susirūpinę“, – sakė premjerė.

„Tai yra rizika, tai vis dar yra hipotetinis scenarijus, bet jei karinės operacijos pajudės toliau į pietvakarinę Ukrainos dalį ir link Odesos, tada, žinoma, mes labai nerimaujame“, – sakė N.Gavrilica.

Moldovos ministrės pirmininkės teigimu, jos šalis ne vienintelė turi pagrindo nerimauti dėl invazijos į Rusiją.

„Tai labai sunki padėtis ne tik Moldovai, bet ir bet kuriai mažai šaliai, bet kuriai šaliai, kuri remiasi taisyklėmis pagrįsta tarptautine tvarka“, – sakė ji. „Jei šalis gali pradėti karą su teritorijų užgrobimu, neatsižvelgdama į tarptautinę teisę, tai šia prasme niekas nėra saugus, ir manau, kad daugelis šalių nerimauja“, – sakė N.Gavrilica.

Vokietija pradėjo tiekti Ukrainai savaeiges artilerijos sistemas „Gepard“, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Šiandien oficialiai atskrido pirmieji trys „Gepard“. Tai priešlėktuvinių raketų kompleksai, gavome dešimtis tūkstančių šovinių. Laukiame 15 „Gepard“. Trys šiandien atvyko į Ukrainą. Jie jau disponuojami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų“, – sakė O.Reznikovas.

Liepos viduryje Berlynas paskelbė ginklų, kuriuos vis dar planuoja tiekti Ukrainai, sąrašą, tarp kurių buvo 30 gynybos sistemų „Gepard“.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui „neturėtų paveikti“ Jungtinėms Tautoms tarpininkauto Maskvos ir Kyjivo susitarimo dėl grūdų eksporto atblokavimo.

„Tai negali ir neturėtų turėti įtakos krovinių gabenimo pradžiai“, – praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva smogė šiam uostui, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis tvirtino, kad Maskvos smūgiai buvo nukreipti „išimtinai“ į karinę infrastruktūrą ir „nesusiję su susitarimu dėl grūdų eksporto“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Rusijos kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija po šių smūgių irgi tvirtino, kad taikytasi į karinius taikinius, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. 

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė, kad per smūgį buvo sužeista kažkiek žmonių ir apgadinta uosto infrastruktūra, bet daugiau detalių nepateikė.

Penktadienį Kyjivas ir Maskva po mėnesius trukusių derybų pasirašė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto iš šalies uostų atnaujinimo, siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Rusijos raketų smūgį Odesos uostui pasmerkė Jungtinės Tautos ir Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesos uostas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai, tarpininkavusioms dėl grūdų eksporto atnaujinimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai apgadino rusų katerį „Raptor“, paskelbė Odesos karinės administracijos vadovo Serhijaus Bratčuko atstovas.

„Okupantų kateris P-275 Raptor buvo apgadintas panaudojus „Bayraktar TB2“ ir buvo evakuotas į vieną iš Rusijos Federacijos kontroliuojamų uostų“, – sakė S.Bratčukas.

„Po brezentu yra skylė, bet, sprendžiant iš bendros katerio išvaizdos, taisyti teks dar labai ilgai“, – pridūrė jis.

Lenkijos krašto apsaugos ministerijos Ginkluotės agentūros atstovas spaudai Krzysztofas ​​Platekas pranešė apie lenkiškų tankų PT-91 „Twardy“ perdavimą Ukrainai.

Jis teigė, kad spragą, atsiradusią dėl tankų perdavimo Ukrainai, Lenkija užpildys jų tiekimu iš Pietų Korėjos.

„Daugiau nei 200 tankų T-72, PT-91, kurių skaičiaus negaliu pasakyti, bus užpildytas visiškai ir net su dviguba jėga, nes naujai įgyti yra aukštesnio techninio lygio“, – sakė K.Platekas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Chersono sunaikino Rusijos gvardijos, kuri bandė vykdyti kontrpuolimą, vadovybės ir stebėjimo postą.

Apie tai pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.

„Mes nestovime vietoje, o judame į priekį... Mes tęsiame savo darbą, o jie atsitraukė į savo pozicijas, į kraštinę gynybos liniją, kurią įrengė ir sutvirtino ten gelžbetoninėmis konstrukcijomis“, – sakė ji.

Dėl lėto ginklų tiekimo Ukrainai per žiedinę tiekimo sistemą Vokietijos laisvosios demokratų partijos politikė Marie-Agnes Strack-Zimmermann pasisako už tiesioginį vokiečių tankų tiekimą į Kyjivą. Apie tai praneša „Spiegel“.

Bundestago gynybos komiteto vadovė pripažįsta, kad Rytų Europos sąjungininkėms nepavyko rasti pakaitalo ginklų tiekimui Ukrainai taip greitai, kaip tikėtasi.

„Jei tai yra problema partneriams, turėtume sustabdyti ginkluotės mainus ir juos nukreipti tiesiai į Ukrainą – galbūt ir (pagrindinį kovinį tanką) „Leopard“. Laikas bėga“, – sakė ji.

Žiedinių mainų idėja kilo prasidėjus karui Ukrainoje. Tikslas buvo kuo greičiau aprūpinti Ukrainą sunkiąja ginkluote. Tam NATO rytinės partnerės turi parūpinti sovietinio tipo ginkluotę, kurią Ukrainos kariuomenė galėtų panaudoti be papildomų mokymų. Vietoj to jie turėjo gauti Vakarų modelius iš NATO partnerių, tokių kaip Vokietija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atnaujino duomenis apie bendrus Rusijos okupantų kovinius nuostolius.

Suvestinėje rašoma, kad nuo vasario 24 d. priešas neteko apie 39 700 karių, per paskutinę parą buvo likviduota 180 žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko kryptimi“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Be to, teigiama, kad per šį laiką Rusijos kariuomenė neteko 1 730 tankų, 3950 šarvuotų kovos mašinų, 876 artilerijos sistemų. 
 

Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad Rusijos kariuomenė ir toliau susiduria su dilema didinti puolimą rytuose arba stiprinti gynybą vakaruose.

„Mūšiai tęsiasi Donbaso ir Chersono kryptimis. Rusijos vadai ir toliau susiduria su dilema, ar sustiprinti puolimą rytuose, ar sustiprinti gynybą vakaruose“, – sakoma apžvalgoje.

Be to, britų žvalgyba atkreipia dėmesį į okupantų problemas su karine technika.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Pažymima, kad 2022 metų liepos 18 dieną žvalgyba identifikavo Rusijos karinės technikos remonto ir priežiūros gamyklą netoli Barvinoko Rusijos Belgorodo srityje, 10 km nuo sienos su Ukraina.

Buvo apgadinta mažiausiai 300 transporto priemonių, įskaitant pagrindinius mūšio tankus, šarvuočius ir sunkvežimius.

„Be gerai dokumentuotų personalo problemų, Rusija greičiausiai ir toliau stengiasi susigrąžinti ir suremontuoti tūkstančius kovinių mašinų, kurios buvo apgadintos per operacijas Ukrainoje“, – teigiama apžvalgoje.

„Human Rights Watch“ praneša, kad Rusijos pajėgos okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose kankino, neteisėtai sulaikė ir prievarta ištrėmė civilius gyventojus. Rusijos pajėgos taip pat kankino ten laikomus karo belaisvius.

„Rusijos pajėgos okupuotas Pietų Ukrainos teritorijas pavertė baimės ir laukinės neteisybės bedugne“, – sakė „Human Rights Watch“ vyresnioji Ukrainos tyrėja Julija Horbunova.

Kankinimai, nežmoniškas elgesys, taip pat savavališkas civilių gyventojų sulaikymas ir neteisėtas įkalinimas yra vieni iš akivaizdžiausių užfiksuotų Rusijos karo nusikaltimų.

Panašu, kad prievartos tikslas buvo gauti informacijos ir įvaryti baimę, kad žmonės susitaikytų su okupacija, nes Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, siekia įtvirtinti tariamą suverenitetą okupuotoje teritorijoje, teigė „Human Rights Watch“.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

Apklausti žmonės pasakojo, kad buvo kankinami arba matė kankinimus ilgai mušant, o kai kuriais atvejais – naudojant elektros šoką. Jie aprašė sužalojimus, pavyzdžiui, šonkaulių ir kitų kaulų bei dantų lūžius, stiprius nudegimus, smegenų sukrėtimus, pjautines žaizdas ir t.t.

Anksčiau sulaikytas protestų organizatorius, pageidavęs likti anonimu, pasakojo, kad Rusijos pajėgos sulaikymo metu jį mušė beisbolo lazda. Dar vienas protestuotojas dėl sulaikymo metu patirtų sužalojimų mėnesį gydėsi ligoninėje. Trečias protestuotojas sakė, kad po septynių sulaikymo dienų jis „vos galėjo vaikščioti“, jam lūžo šonkauliai ir kelio girnelė.

Vyro, kurį Rusijos pajėgos sulaikė keturioms dienoms po liepos pradžioje atliktos kratos namuose, žmona sakė, kad pagrobėjai jos vyrą mušė metaliniu strypu, naudojo elektrošoką, sužalojo petį ir sukėlė smegenų sukrėtimą.

Vienas žurnalistas iš Chersono, apibūdindamas tvyrančią baimę, sakė: „Nežinai, kada jie tavęs ateis ir kada paleis“.

Buvę sulaikytieji pasakojo, kad visą sulaikymo laiką jiems buvo užrištos akys ir uždėti antrankiai, jie buvo laikomi su labai mažu kiekiu maisto bei vandens, be jokios medicininės pagalbos. Rusijos personalas prievarta perkėlė bent vieną sulaikytą civilį asmenį į Rusijos okupuotą Krymą, kur jis buvo priverstas dirbti „pataisos darbus“.

Keliais atvejais Rusijos pajėgos sulaikytuosius paleido tik po to, kai jie pasirašė pareiškimą, kuriame pažadėjo „bendradarbiauti“ su valdžios institucijomis, arba įrašė vaizdo įrašą, kuriame ragino kitus bendradarbiauti.

Visais sulaikymo atvejais, išskyrus vieną, Rusijos pajėgos nepranešė šeimoms, kur laikomi jų artimieji, o Rusijos kariuomenės vado biuras nesuteikė jokios informacijos jos prašančioms šeimoms.

Pirmadienio naktį, Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Charkive buvo girdima apie 20 sprogimų, sprogimai nugriaudėjo ir Mykolajive. Apie tai pranešama leidinio „Suspilne“ telegram paskyroje.

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad šalies ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos nacionalinės gvardijos 785-ojo atskiro specialiosios paskirties dalinio valdymo ir kontrolės postą, du šaudmenų sandėlius ir prieštankinių valdomų raketų sistemą.

Kaip teigiama apžvalgoje, taip pat sunaikinti 9 tankai, dvi savaeigės haubicos, trys šarvuočiai ir devynios transporto priemonės, taip pat – 66 priešo pajėgų nariai.

Be to, numuštas Rusijos dronas netoli Ivanivkos. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Mūsų aviacija atliko devynis smūgius prieš priešą. Visų pirma buvo atakuoti 3 priešo įtvirtinimai Beryslavo srityje, o Mi-8 ir Mi-24 poros atakavo 2 priešo įtvirtinimus Chersono srityje.

Iš viso mūsų kariuomenės raketų ir artilerijos daliniai atliko beveik 190 oro gynybos misijų“, – teigiama apžvalgoje.