Rusija dislokuoja daugiau pajėgų, kad sustiprintų pietinį flangą

Laikinai okupuotame Chersone pranešama apie sprogimus ir galimą išpuolį ant Antonovo tilto. 

Remiantis vietos „Telegram“ kanalais, gyventojai praneša apie sprogimus, nugriaudėjusius netoli Antonovo tilto arba toje vietoje, kur okupantai laikė savo įrangą. 

Taip pat yra pranešimų apie sugriautą Antonovo tiltą.

Pranešama, kad mieste girdėti šūviai.

Ukrainos valdžios institucijos kol kas nepatvirtino ir nepaneigė atakos prieš okupantų pozicijas Chersone. 

Rusijos okupantai apšaudė Sumų regioną iš minosvaidžių ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių „Grad“, pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Pranešama, kad buvo sužeista 65 metų moteris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusija sąmoningai mažina gamtinių dujų tiekimą, siekdama įvesti „kainų terorą“ prieš Europą, ir paragino taikyti Maskvai daugiau sankcijų, praneša „Reuters“.

„Pasinaudodama „Gazprom“, Maskva daro viską, kad ši artėjanti žiema Europos šalims būtų kuo sunkesnė. Į terorą reikia atsakyti – įvesti sankcijas“, – sakė jis vėlai vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi.

Tuo tarpu susitarimas, dėl kurio susitarė ES valstybės dėl dujų vartojimo ribojimo, turėtų padėti sutaupyti pakankamai dujų, kad jų užtektų vidutinei žiemai, jei Rusija liepos mėn. visiškai nutrauktų tiekimą, sakė bloko energetikos vadovas Kadri Simson.

Kremlius pranešė, kad po techninės priežiūros Kanadoje dar neatvyko suremontuota didžiausio Rusijos dujotiekio į Europą „Nord Stream 1“ dujų turbina, o antroji turbina turi defektų.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ be išankstinio įspėjimo smarkiai padidino slėgį dujotiekyje Urenojus-Pomaryje-Užgorode, kuriuo į Europą tiekiamos rusiškos dujos, pranešė Ukrainos valstybinė dujotiekių operatorė bendrovė.

Ukrainos bendrovės teigimu, toks slėgio padidėjimas gali sukelti avarines situacijas, įskaitant vamzdyno trūkimą.

Ukrainoje žuvo du Rusijos kariuomenės majorai – Maratas Davlianovas ir Aleksandras Saveljevas, praneša „Unian“.

A.Saveljevas buvo 487-ojo atskirojo sraigtasparnių pulko sraigtasparnių padalinio vadas, savo „Telegram“ kanale rašė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Stefanas (šaukinys „Štirlicas“).

Kartu jis nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo likviduoti rusų karininkai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį Dauningo gatvėje vykusioje ceremonijoje, kurioje Volodymyras Zelenskis pasirodė virtualiai, jam įteikė apdovanojimą už lyderystę. 

Tarptautinė Čerčilio draugija, pavadinta „sero Winstono Churchillio apdovanojimu“, skiria jį buvusio Didžiosios Britanijos karo vadovo, Antrojo pasaulinio karo metais atvedusio Europą į taiką, atminimui ir skiria žmonėms, kurie „pademonstravo nepaprastą lyderystę“ jo dvasia, rašoma Nacionalinio W.Churchillio muziejaus svetainėje.

„Prezidentui Zelenskiui teko toks pat sunkus lyderystės išbandymas kaip ir Čerčiliui“, – Tarptautinės W.Churchillio draugijos pranešime spaudai cituojamas B.Johnsonas. 

„Jis su Bažnyčiai būdingu W.Churchillio ramumu parodė pasauliui, ką iš tikrųjų reiškia moralinė ir fizinė drąsa. Jo pasipriešinimas, orumas ir ramybė esant didžiuliam spaudimui sujaudino milijonus. Man buvo tikra garbė vadinti jį savo draugu ir man didžiulė privilegija šiandien įteikti jam šį apdovanojimą“, – sakė B.Johnsonas.

Dauningo gatvėje vykusioje ceremonijoje taip pat fiziškai dalyvavo W.Churchillio šeimos nariai ir Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vadimas Prystaiko, sakoma pranešime spaudai. 

Priimdamas apdovanojimą V.Zelenskis sakė: „Niekas nežino, kiek laiko ir pastangų prireiks šiai pergalei pasiekti, tačiau pergalė yra verta. Tai taps bendra istorija, tokia pat iškili, kaip ir W.Churchillio laikais. Ji bus cituojama taip, kaip buvo cituojamas jis. Norėčiau padėkoti jums, padėkoti už šį apdovanojimą, už apdovanojimą Ukrainos žmonėms“.

Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, liko vos kelios savaitės Ukrainai susigrąžinti Rusijos užgrobtą teritoriją, nes po to tai padaryti bus daug sunkiau, rašo „Politico“.

JAV Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas Kyjive susitiko su Ukrainos vadovu ir gavo naujausią informaciją apie karą. Pirmadienio popietę interviu „NatSec Daily“ jis perdavė V.Zelenskio pranešimą ir aptarė kitas savo kelionės dalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Adamas Smithas

Ukrainos pareigūnai sakė, kad nori pasiekti taikos susitarimą su rusais, tačiau pirmiausia jie turi susigrąžinti rusų užgrobtas žemes, ypač pietuose, pasakojo A.Smithas savo pirmajame interviu po kelionės.

„Padėkite jiems dabar kiek įmanoma. Artimiausios trys-šešios savaitės yra labai svarbios“, – sakė jis, perduodamas pagrindinę žinią, kurią išgirdo iš V.Zelenskio ir kitų.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija bando verbuoti samdinius karui prieš Ukrainą Vidurio Azijos šalyse ir tarp įkalintų nusikaltėlių, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje feisbuke.

„Priešas turi sisteminę personalo papildymo problemą – Rusijos Federacija jau bando samdyti samdinius iš Vidurio Azijos šalių piliečių, atokių regionų atstovų ir įkalintų nusikaltėlių“, – sakoma pranešime.
 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai sėkmingai atrėmė kelis Rusijos pajėgų išpuolius įvairiomis kryptimis, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Pažymima, kad Charkivo kryptimi Rusijos pajėgos šaudė iš statinių ir raketinės artilerijos.

„Žvalgybos grupė bandė aptikti mūsų karių gynybinę formaciją netoli Čepilio gyvenvietės. Okupantai buvo neutralizuoti“, – pridūrė Generalinis štabas.

Be to, Slovjansko kryptimi Rusijos kariuomenė iš statinės ir raketinės artilerijos bei tankų apšaudė kelių gyvenviečių rajonus. Rusijos kariai taip pat bandė veržtis prie Bohorodičnės, bet jiems nepavyko ir jie pasitraukė.

Kramatorsko kryptimi artilerijos ugnis užfiksuota prie Raigorodoko, Zakitnojės, Serebriankos, Verchnekamensko, Viumkos, Perežnojės ir Belohorivkos. Rusijos pajėgos smogė iš oro netoli Hryhorivkos ir nesėkmingai bandė žvalgyti Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas netoli Verchnekamensko.

„Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė okupantų bandymą pagerinti taktinę padėtį prie Ivano Darjevkos ir privertė priešą bėgti“, – pridūrė Generalinis štabas.

Bachmuto kryptimi rusai apšaudė karinę ir civilinę infrastruktūrą.

„Mūsų gynėjai sėkmingai atrėmė priešo puolimo bandymus Berestovojės, Solidaro ir Semihorjės vietovėse. Pokrovskojės rajone tęsiasi mūšiai su puolimo grupe“, – pažymima informacijoje.

Pranešime teigiama, kad rusai taip pat surengė oro antskrydį netoli Malynivkos, surengė puolimą prie Pavlivkos ir Blahodatnojės kaimų, kur buvo atremti ir su nuostoliais pasitraukė.

Rusijos kariuomenė dislokuoja papildomas pajėgas savo pietiniame flange ir stiprina pozicijas Chersono ir Zaporižios regionuose, teigia Ukrainos pareigūnai ir socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai, kuriuos geolokalizavo CNN. Analitikai mano, kad taip veikiausiai bandoma atremti galimą Ukrainos kontrpuolimą. 

Keliuose Ukrainos socialinių tinklų paskyrose paskelbtuose pranešimuose minimas sunkiosios karinės technikos perkėlimas ant traukinių arba greitkelių užkimšimas per Krymo pusiasalį ir Chersono sritį. CNN geolokalizavo kelis vaizdo įrašus, nufilmuotus per pastarąsias kelias dienas, kuriuose matyti, kaip iš Krymo į Chersoną važiuoja kolonos. Kituose vaizdo įrašuose matyti, kad kolonos važiuoja Krymo link per Kerčės sąsiaurį iš Krasnodaro Rusijoje. 

Ukrainos generalinio štabo ir Ukrainos operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovai spaudai atsisakė komentuoti, tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija Kryme pareiškė, kad „Rusijos kariuomenės karinės įrangos, amunicijos ir personalo judėjimas tęsiasi visoje okupuoto Krymo pusiasalio teritorijoje“.

„Kasdien apie 50 vagonų su ešelonais Rusijos karinės technikos juda link Džankojaus, karinės technikos eilės taip pat pastebimos prie administracinės sienos su okupuotu Krymu, netoli Armiansko ir Krasnoperekopsko gyvenviečių“, – sakoma biuro pirmadienį feisbuke paskelbtame pranešime. 

Analitikai teigė, kad šis sunkiosios technikos judėjimas gali būti susijęs su Ukrainos kontrpuolimu, kuriuo bus bandoma atkovoti Rusijos kontroliuojamas teritorijas Chersono ir Zaporižios srityse. Pirmadienį kasdieniniame Rusijos kampanijos vertinime JAV Karo studijų institutas teigė, kad „Rusijos pajėgos toliau stiprina savo pozicijas Zaporožios ir Chersono srityse, ruošdamosi Ukrainos kontrpuolimui“.

Charkivo srities Čuhujivo mieste yra nukentėjusiųjų nuo Rusijos raketų atakos, per kurią buvo apgadinti kultūros namai ir mokykla.

Žuvo du žmonės, „Telegram“ pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Shynehubovas.

Pasak jo, gelbėtojai iš po kultūros namų griuvėsių ištraukė 36 metų vyro kūną.

Pareigūnas pridūrė, kad anksčiau, šalinant griuvėsius, buvo rastas 30 metų moters kūnas.

Antradienį naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos gynybos ministerija planuoja nuo rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 5 d. šalies rytuose surengti strategines karines pratybas.

Agentūra „Interfax“, remdamasi gynybos ministerija, pranešė, kad eilinėse „Vostok“ pratybose dalyvaus neįvardytų kitų šalių kariškiai.

Jungtinės Karalystės vyriausybė, reaguodama į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, pritaikė sankcijas papildomiems asmenims ir subjektams, antradienį pranešė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.

Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra Vitalijus Chotsenko ir Vladislavas Kuznecovas, Rusijos įvestos vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų premjeras ir pirmasis pirmininko pavaduotojas, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„V.Chotsenko ir V.Kuznecovas buvo pasiųsti įgyvendinti Rusijos politiką visame užgrobtame regione, remiant V.Putino planus neteisėtai aneksuoti didesnę Ukrainos dalį ir pasinaudoti fiktyviais referendumais, kad melagingai įteisintų savo okupaciją“, – sakoma pareiškime. Jiems buvo uždrausta keliauti ir įšaldytas turtas.

Rusijos teisingumo ministrui Konstantinui Čiučenkai ir teisingumo ministro pavaduotojui Olegui Sviridenko taip pat buvo pritaikytos sankcijos, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Jungtinė Karalystė taip pat taikė sankcijas 29 Rusijos regionų gubernatoriams.

„Kremlius nurodė gubernatoriams pervesti lėšas vadinamosioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms, taip palengvinant Rusijos okupacijos veiksmus bandant atplėšti teritoriją nuo Ukrainos“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.

Be to, JK skyrė sankcijas šešiems Sirijos asmenims ir bendrovėms už jų sąsajas su Rusijos karu Ukrainoje, be kita ko, už pagalbą verbuojant Sirijos samdinius kovoti kartu su Rusijos kariais.

Pareiškime teigiama, kad dviem „stambaus Rusijos oligarcho“ Ališerio Usmanovo sūnėnams buvo įšaldytas turtas dėl jų „ryšių su Putinu“. Vienas iš jų, Sarvaras Ismailovas, anksčiau buvo Anglijos futbolo klubo „Everton“ direktorius.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, A.Usmanovas, kuriam jau taikomos JK sankcijos, taip pat palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi.

Užsienio reikalų ministerija į sankcijų sąrašą taip pat įtraukė penkis Sirijos fizinius ir juridinius asmenis dėl jų ryšių su Sirijos valdančiuoju režimu, įskaitant Issamą Shammoutą, Sirijos oro transporto bendrovės „Cham Wings“, kuriai liepos viduryje buvo panaikintos ES sankcijos, savininką.

Iki šiol JK dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pritaikė sankcijas „daugiau kaip 1 100 asmenų ir daugiau kaip 100 subjektų“, nurodė Užsienio reikalų ministerija. 

Daug metų JAV kariuomenėje tarnavęs atsargos pulkininkas leitenantas Johnas Culpas dabar padeda Ukrainoje išminuoti rusų paliktas minas, nesprogusius sviedinius. Jis mano, kad ukrainiečiai dabar kovoja kare, kuriam prieš kelis dešimtmečius ruošėsi jis. J.Culpas interviu 15min sakė esantis įsitikinęs, kad NATO turėtų žengti į karą Ukrainoje, nes kitaip Maskva nesustos.

Interviu su J.Culpu skaitykite čia.

Ukraina iš Vokietijos gavo dar vieną sunkiosios ginkluotės siuntą, teigia gynybos ministrė Christine Lambrecht. Be kitų savaeigių haubicų, bus tiekiamos ir kelios „Mars II“ tipo raketų paleidimo sistemos. Jau planuojama pristatyti ir kitas sistemas, rašo portalas „Die Welt“.

„Buvo pristatytos žadėtosios daugkartinės raketų paleidimo sistemos „Mars II“ ir dar trys savaeigės haubicos „Panzerhaubitze 2000“. Laikomės duoto žodžio“, – antradienį sakė gynybos ministrė Christine Lambrecht (SPD). Pirmadienį jos kolega iš Ukrainos pranešė, kad iš Vokietijos atvyko pirmieji trys priešlėktuviniai tankai „Gepard“. Taip pat buvo perduota keliasdešimt tūkstančių šovinių.

Iš viso Ukraina gaus 30 pramoninių „Gepard“ sistemų su maždaug 60 000 šovinių. Trys daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai „Mars II“ ir dešimt savaeigių haubicų „Panzerhaubitze 2000“ taip pat bus iš Bundesvero atsargų.

Vidutinės artilerijos raketų sistema „Mars“ gali šaudyti įvairaus poveikio raketas, pavyzdžiui, valdomąsias raketas su GPS sistema arba minų išmetimo raketas, skirtas užblokuoti vietovės ruožus. Paleidimo baterijos su dvylikos raketų koviniu užtaisu sumontuotos ant vikšrinių transporto priemonių, kurios gali važiuoti iki 50 km per valandą greičiu.

Rusija nusprendė pasitraukti iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) projekto po 2024 metų, antradienį prezidentui Vladimirui Putinui sakė naujai paskirtas šalies kosmoso agentūros vadovas.

Šis pareiškimas buvo paskelbtas tvyrant didelei įtampai tarp Kremliaus ir Vakarų dėl Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje, dėl kurių Rusijai buvo įvesta beprecedenčių sankcijų.

Rusija ir Jungtinės Valstijos bendradarbiavo kuriant TKS, skriejančią orbitoje nuo 1998 metų.

„Žinoma, vykdysime visus įsipareigojimus savo partneriams, bet buvo priimtas sprendimas palikti šią stotį po 2024 metų“, – Kremlius citavo liepos viduryje agentūrai „Roskosmos“ paskirto Jurijaus Borisovo pokalbį su V.Putinu.

Plačiau skaitykite čia.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas susitiks su Rusijos kolega Vladimiru Putinu rugpjūčio 5 dieną Juodosios jūros pakrantės kurorte Sočyje, pranešė Turkijos prezidentūra.

Abu vadovai pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą susitiko liepos 19 dieną Teherane vykusiame aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Sirijos kuluaruose.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

R.T.Erdoganas stengiasi, kad Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, taptų diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama sustabdyti penkis mėnesius trunkantį karą, centru.

Turkija, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, praėjusią savaitę Stambule pasiekė, kad kariaujančios šalys pasirašytų susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.

Savo ruožtu Rusijai nerimą kelia R.T.Erdogano grasinimai pradėti naują karinį įsiveržimą į šiaurės Siriją.

Rusija ir Iranas palaiko Sirijos vyriausybę dešimtmetį trunkančiame konflikte, o Turkija remia įvairias sukilėlių grupuotes.

V.Putinas ir Irano lyderiai praėjusią savaitę ragino R.T.Erdoganą nesiimti naujų karinių veiksmų Sirijoje.

Ekspertų nuomone, prieš pradėdama naują kampaniją Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“, Turkija norėtų gauti Rusijos ir Irano pritarimą.

Laikinai užgrobtose teritorijose Rusija sutelkė didelį kiekį oro gynybos sistemų tačiau Ukrainos kariškiai žino, kur jie yra, ir imasi tam tikrų veiksmų prieš šias priemones, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ignatas.

„Deja, okupantai turi daug oro gynybos technikos. Šiandien tai yra visa „Buk“ sistemų linija. Tai Buk-M1, M2, M3, „Tor“, „Pancir“, S-300, S-400. 

Mes iš tikrųjų turime visą informaciją, kur yra šie kompleksai. Turime žvalgybos žinių, žinome, kur jie yra, todėl imamės tam tikrų veiksmų, kad kovotume su šiomis priemonėmis“, – kalbėjo jis.

Kremlius antradienį pareiškė, jog nereikėtų „politizuoti“ jo sprendimo uždaryti žydų imigracijos į Izraelį dokumentus tvarkančią agentūrą Rusijoje, ir pavadino tai grynai teisiniu reikalu.

Praėjusią savaitę Maskvos teismas netikėtai pareiškė, kad Teisingumo ministerija prašo „išformuoti“ Žydų agentūrą dėl neįvardytų teisinių pažeidimų.

Kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė karius į Ukrainą, o Vakarai įvedė precedento neturinčias sankcijas Maskvai, iš šalies išvyko dešimtys tūkstančių Rusijos piliečių.

„Šios situacijos nereikėtų politizuoti ar perkelti į Rusijos ir Izraelio santykius apskritai“, – antradienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Yra klausimų, susijusių su Rusijos įstatymų laikymusi, – pridūrė jis. – Šią situaciją reikia vertinti labai atsargiai.“

Daugiau informacijos D.Peskovas nepateikė.

Analitikų teigimu, šis žingsnis gali būti laikomas Kremliaus įspėjamuoju šūviu Izraelio ministrui pirmininkui, kuris dėl konflikto Ukrainoje laikosi griežtesnės retorikos nei jo pirmtakas, ir bandymu pristabdyti protų nutekėjimą iš Rusijos.

Izraelio ministras pirmininkas Yairas Lapidas savaitgalį perspėjo Maskvą, kad šios agentūros uždarymas turėtų „rimtų“ pasekmių.

Pirmas bylos nagrinėjimas teisme numatytas šią savaitę.

1929 metais įsteigta agentūra atliko svarbų vaidmenį kuriant Izraelio valstybę 1948 metais.

Rusijoje savo veiklą ji pradėjo 1989 metais, likus dvejiems metams iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo, po kurio iš buvusių sovietinių respublikų į Izraelį atvyko šimtai tūkstančių žydų.

Daugiau nei milijonas iš 9,4 mln. dabartinių Izraelio gyventojų yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Visa fronto linija nuo pietų iki šiaurės Ukrainoje nesikeičia jau pusantros savaitės, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Rostyslavas Smirnovas.

„Matome, kad fronto linija nesikeičia pusantros savaitės, pradedant mūsų šalies pietuose ir baigiant šiaurėje, Charkivo srityje. Priešas bando atlikti kažkokius puolimo manevrus, bet nesėkmingai. Todėl fronto linija nesikeičia. Tai pirmasis pozicinio karo ženklas“, – pabrėžė jis.

Anot jo, tai vyksta visų pirma dėl teisingo Ukrainos Generalinio štabo plano sunaikinti okupantų karinius sandėlius.

„Vien per pastarąsias dvi savaites sunaikinome daugiau nei 30, o iš viso sunaikinome daugiau nei 50 sandėlių su amunicija. Taip pat sunaikinta 17 komandų postų“, – pažymėjo R.Smirnovas.

Rusijos okupantai išplatino informaciją apie galimą užimto Mariupolio pervadinimą kartu su vadinamuoju „referendumu“, pranešė Mariupolio miesto taryba bei mero Petro Andriuščenkos patarėjas.

Miesto tarybos teigimu, rusai svarsto Mariupolį pervadinti į Ždanovą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Mariupolis

„Afganistano okupacijos veteranų judėjimo vadovas Vasilis Turianica interviu okupantams sakė, kad kartu su pseudoreferendumu svarstomas klausimas dėl Mariupolio pervadinimo į Ždanovą. Logiška, kodėl ne?“ – ironizavo P.Andriuščenka.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas paskelbė apie Ukrainos „specialią karinę atsakomąją operaciją“.

Anot jo, Ukrainos kontroperaciją sudaro penki svarbūs punktai.

„Specialios karinės atsakomosios priemonės tikrai pasieks savo tikslus. 1. Rusijos išstūmimas iš Ukrainos. 2. Nusikalstamų anklavų ir pilkųjų zonų likvidavimas. 3. Rusijos Federacijos demilitarizavimas. 4. „Blogio imperijos“ reputacijos naikinimas. 5. Rusijos pavertimas izoliuota „stovykla“, – tviteryje pažymėjo M.Podoliakas, turėdamas galvoje tradicinius Rusijos pareiškimus apie „specialiosios operacijos Ukrainoje tikslų siekimą“.

Melitopolio meras Ivanas Fedorovas sakė, kad rusai link Chersono išvežė apie 80 technikos vienetų.

„Okupantai perveža sunkiąją karinę techniką. Per Melitopolį Chersono kryptimi pravažiavo 3 kolonos – apie 80 technikos vienetų“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad rusai nepaleidžia žmonių iš laikinai okupuotų teritorijų ir nori juos panaudoti kaip gyvus skydus. Visų pirma, daugiau nei 5 tūkst. žmonių yra Vasylivkos kontrolės punkte.

Okupantai Melitopolio gyventojus gąsdina sakydami, kad traukimosi atveju susprogdins infrastruktūrą ir sudegins namus.

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos sudavė kelis raketinius smūgius Juodosios jūros pakrantėje netoli pietinio Odesos uostamiesčio ir Mykolajivo.

Išpuoliai įvykdyti praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija smogė Odesos uostui ir sukėlė abejonių dėl susitarimo atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos, kuris buvo praktiškai paralyžiuotas dėl Maskvos invazijos.

„Iš Juodosios jūros į Ukrainos pietus buvo surengta masinė raketų ataka, panaudojant lėktuvus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šalies pietinis štabas.

Kariuomenė pranešė, kad gelbėtojai dirba netoli Odesos, kur per smūgius nukentėjo netoli pakrantės esantys gyvenamieji pastatai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti nuolaužos, pasklidusios aplink smarkiai apgadintus namus Zatokoje, populiarioje kurortinėje gyvenvietėje į vakarus nuo Odesos.

„Jokių karinių bazių, jokių karių. Rusų teroristai tiesiog norėjo šaudyti. Jie už visa tai atsakys“, – „Instagram“ įraše teigė V.Zelenskis.

Kariuomenė teigė, kad buvo taikytasi į „uosto infrastruktūrą“ kaimyniniame Mykolajivo regione, į kurį taip pat pataikė Rusijos kontroliuojamoje Chersono srityje dislokuotos raketų sistemos S-300.

Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti daugybė sprogimų ir nuo žemės kylantys juodų dūmų debesys Mykolajivo mieste.

„Buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas ir motorinių transporto priemonių verslas“, – platformoje „Telegram“ pranešė V.Kimas.

Mykolajivo meras sakė, kad buvo apgadinta miesto katilinė.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad vis dar tęsia pasirengimą grūdų eksporto atnaujinimui ir tikisi, kad pirmieji laivai iš vieno iš trijų Odesos regiono uostų išplauks šią savaitę.

Laikinai okupuotuose Zaporožės srities Melitopolyje ir Berdianske pradėta ieškoti kolaborantų, kurie dalyvautų „referendumo“ palaikymo akcijose, pranešė Ukrainos žvalgyba. 

Joss duomenimis, Rusijos viešųjų ryšių specialistai ir polittechnologai jau atvyko į Melitopolį ir yra įsikūrę okupantų užgrobtos parduotuvės „Foxtrot“ patalpose.

Jų užduotis – pasiruošti „rinkimams“ ir „referendumui“. Pirmasis tikslas yra sukurti vadinamąjį visuomeninį judėjimą „Mes su Rusija“. Jis siūlys už pinigus dalyvauti akcijose, kuriose vietos gyventojai tariamai palaiko „referendumą“.

Iš esmės tokį vaizdą siekiama parodyti Rusijos Federacijos piliečiams ir taip sumažinti savo gyventojų nepasitenkinimo karu laipsnį, pažymi Centrinė žvalgybos valdyba.

Panašių veiksmų rusai ėmėsi ir okupuotame Berdianske. Ten taip pat ieškoma „savanrių“, kurie dalyvautų Rusijos palaikymo akcijose. 

Norint dalyvauti jose, reikia palikti paso duomenis. Tuomet žmonėms sumokama tam tikra pinigų suma ir suteikiama humanitarinė pagalba, kuri turėtų padėti išgyventi pačių rusų sukurtą maisto krizę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė, kad per praėjusią parą buvo sunaikinti 170 Rusijos kariai. Iš viso nuo invazijos pradžios Rusija neteko apie 39 870 karių.

Generalinio štabo duomenimis, laikotarpiu nuo vasario 24 iki liepos 26 dienos buvo likviduoti 1737 priešo tankai, 3959 šarvuotos kovos mašinos, 880 artilerijos sistemų. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą priešas patyrė Bachmuto kryptimi.

Kaip projekto „FreeDom“ eteryje pasakojo karo ekspertas Mychailo Samusas, Ukraina šiuo metu rengia kontrpuolimo operaciją pietuose ir atgraso priešą Donbase.

„Dėl to galima prognozuoti, kad kariniu požiūriu Rusija nebesugebės pasiekti jokių ne tik strateginių, bet ir operatyvinių tikslų. Jie gali turėti taktinių sėkmių, bet jie bus nereikšmingi. Ukrainos kariuomenė dabar artėja prie taško, kai ims diktuoti darbotvarkę mūšio lauke“, – pažymėjo M.Samusas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Pasa jo, Rusija bet kokiomis priemonėmis bando priversti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, kaip tai buvo padaryta 2014 m. Ji siekia laimėti laiko ir primesti savo žaidimo sąlygas, bet Ukraina nesuteiks V.Putinui tokios galimybės.

„Putinas bandys nutempti konfliktą į kitus metus, bandys jį įšaldyti. Nes, aišku, Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad sukurtų energetinę krizę, ir Vokietijoje prasidėtų ekonomikos žlugimas, nes ekonomika remiasi energetika“, – sako M.Samusas.

Ekspertas prognozuoja, kad kitų metų pavasarį ateis momentas, kai Rusija bus priversta palikti Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą.

Rusija beveik neabejotinai suvokia priešlaivines raketas kaip pagrindinę grėsmę, ribojančią jos Juodosios jūros laivyno efektyvumą, todėl pirmenybę teiks Ukrainos priešlaivinių pajėgumų sunaikinimui, rašo britų žvalgyba savo kasdienėje ataskaitoje.

Visų pirma žvalgyba primena, kad 2022 metų liepos 24 dieną Rusijos sparnuotosios raketos pataikė į Odesos uosto dokus.

„Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad ji pataikė į Ukrainos karo laivą ir priešlaivinių raketų atsargas. Nėra jokių požymių, kad tokie taikiniai buvo toje vietoje, kur raketos pataikė“, – rašoma apžvalgoje.

Kaip minėta, Rusija beveik neabejotinai suvokia priešlaivines raketas kaip pagrindinę grėsmę, ribojančią jos Juodosios jūros laivyno efektyvumą.

„Tai labai pakenkė bendram invazijos planui, nes Rusija negali pradėti puolimo Odesai užimti. Maskva ir toliau pirmenybę teiks pastangoms sunaikinti Ukrainos priešlaivinius pajėgumus“, – mano britų žvalgyba.

Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Zaporižios ir Chersono regionuose, laukdamos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo, pranešė Amerikos Karo studijų institutas (ISW).

Pasak jo, okupacinė valdžia ir toliau kelia sąlygas okupuotų teritorijų prijungimui prie Rusijos Federacijos ir plečia jų administracinę kontrolę.

Anot instituto, Rusijos pajėgos pasiekė nedidelį laimėjimų į pietus nuo Bachmuto, bet vargu ar galės veiksmingai panaudoti šiuos laimėjimus, kad visiškai perimtų miesto kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Rusijos pajėgos taip pat surengė ribotas sausumos atakas į šiaurę nuo Charkivo, į rytus nuo Siversko ir į rytus nuo Bachmuto.

Tuo metu Ukrainos kariškiai toliau smogia Rusijos karių pozicijoms pietų kryptimi.

ISW pažymi, kad Rusijos kariuomenė ir toliau atitraukia karinę techniką iš Omsko sandėlių. Kariškiai susidūrė su problemomis taisydami sugadintas kovines mašinas.

Rusų okupantai sudaro sąlygas puolimui prieš Siverską ir Soledarą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Donecko kryptimi priešas siekia pagerinti taktinę poziciją ir sudaryti sąlygas Siversko ir Soledaro miestų puolimui. Priešo daliniai papildo amunicijos ir degalų bei tepalų atsargas“, – sakoma pranešime. 

Siverskio kryptimi priešas vamzdine ir reaktyvine artilerija apšaudė Černihivo srities Chrinivkos ir Sumų srities Tovstodubovo sritis.

Charkovo srityje rusai apšaudė Čugujevo, Charkivo, Cirkunivsko ir Balaklisko miestus, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Mūsų gynėjai išlaiko savo pozicijas. Nepaisant to, kad rusai „laisto“ mūsų karius artilerijos ugnimi, mes kovojame visomis kryptimis, įskaitant ir strateginę – Iziumo.

Apie 5 valandą ryto okupantai užpuolė Charkivo Slobido rajono civilinę infrastruktūrą.

Dėl apšaudymo degė automobilių salono stogas. Dar keli sviediniai pataikė į atviras erdves“, – kalbėjo O.Synehubovas.

Pasak jo, pirminiais Regioninio greitosios medicinos pagalbos centro duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europą imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijos „dujų karą“ ir sugriežtinti sankcijas Maskvai.

„Šiandien išgirdome naujų grasinimų dėl dujų Europai. Tai atviras dujų karas, kurį Rusija kariauja prieš vieningą Europą“, – sakė V.Zelenskis, reaguodamas į „Gazprom“ pranešimą, kad dujų tiekimas Europai bus dar labiau sumažintas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.

Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, o Vakarai kaltina Maskvą, kad ši, keršydama už sankcijas, pritaikytas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudoja energiją kaip ginklą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Savo kasdienėje vaizdo žinutėje V.Zelenskis sakė: „Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kaip jie kentės – nuo bado dėl užblokuotų uostų, nuo žiemos šalčio ir skurdo ar nuo okupacijos. Tai tik skirtingos teroro formos.“

„Štai kodėl turite smogti atgal. Negalvokite, kaip sugrąžinti turbiną, bet sustiprinkite sankcijas“, – sakė jis.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.