Vinycios regione apšaudyti kariniai objektai

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Sekmadienį vakare pasirodė informacija apie sprogimus Charkive, gyventojai raginami likti slėptuvėse.

Kiek anksčiau skelbta, kad raketomis apšaudyta Vinycia. Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos nurodė, kad Rusija pataikė į karinius objektus Vinycios regione. Yra aukų. 

Informacija apie ataką tikslinama.

Luiza Baloh savo namus Dnipre paliko kovo mėnesį. Bėgdama nuo nuolatinių sprogimų ji su penkiais vaikais atvyko į Čekiją, kur tikėjosi rasti prieglobstį. Vietoj to, šeima atsidūrė už spygliuotos vielos tvoros pertvarkytame imigrantų sulaikymo centre, kuris, pasak jos, buvo purvinas ir pilnas nepažįstamų žmonių, kurių dalis agresyviai elgėsi su ja ir jos vaikais. Apie Ukrainos romų pabėgėlių patirtis rašo CNN.

L.Baloh, romų tautybės moteris, buvo išsiųsta į kalėjimą primenančią įstaigą kartu su kitomis – daugiausia romų – šeimomis, kai dešimtys tūkstančių kitų ukrainiečių pabėgėlių buvo apgyvendinti privačiuose namuose ir bendrabučiuose Čekijoje.

„Tai buvo tarsi kalėjimas. Buvo blogai. Man buvo baisu, ten buvo tiek daug žmonių, daug baisių žmonių“, – CNN pasakojo ji.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai

Pasak nevyriausybinių organizacijų ir aktyvistų, tokių istorijų yra daug.

„Romų pabėgėliai automatiškai apgyvendinami nestandartinėse patalpose“, – sako Patrikas Priesolas, Čekijos nevyriausybinės organizacijos „Romodrom“, užsiimančios romų teisių gynimu, Ukrainos programos vadovas.

„Tai labai liūdina ir, nepabijosiu pasakyti, tai prilygsta instituciniam rasizmui ir segregacijai“, – teigė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Liepos 14 dieną per Rusijos ataką Vynicios miesto centre žuvusios keturmetės Lizos mama Irina Dmitrijeva feisbuke pasidalijo savo išgyvenimais bei padėkojo už palaikymą. 

„Netikiu. Praėjo beveik mėnuo nuo baisios tragedijos... Atrodo, Liza manęs laukia namuose...

Viską mačiau ir prisimenu savo akimis, bet esu kitoje realybėje. Netikiu... Ir nenoriu gyventi naujoje baisioje realybėje“, – rašo ji.

Irina Dmitrijeva ir jos dukra Liza

„Mano meile, mano mylima mergaite, tu buvai tokia linksma ir išmokei mane mylėti besąlygiškai, kad ir kas nutiktų! Deja, tiek mažai laiko buvau tavo mama, tiek mažai... Mes būtinai susitiksime. Mano širdis amžinai su tavimi, mano siela verkia.

Prakeikti ne žmonės, rašistai nužudė tave ir mane... Tegul kiekviena ukrainiečio ašara tampa mirtinu nuodu tūkstančiui orkų“, – toliau rašo I.Dmitrijeva. Ji taip pat padėkojo po tragedijos ją palaikiusiems žmonėms.

„Nežinau, kodėl mane paliko gyventi šioje žemėje, nesuprantu kodėl. Tiesiog reikia laiko“, – taip pat rašo žuvusios Lizos mama. 

Liepos 14 d. Rusijos kariuomenė surengė raketų ataką prieš Vynicios miesto centrą. Rusijos gynybos ministerija tvirtino, esą taikiniu tapo vietos karininkų rūmai, kuriuose tariamai vyko „Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybės susitikimas su užsienio ginklų tiekėjų atstovais“. Tačiau žuvo dešimtys civilių. Jauniausia auka tapo keturmetė Liza.

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, apšaudyti buvo ne kariniai, o civiliniai objektai: administracinis pastatas, parduotuvė, medicinos centras, koncertų salė (tie patys karininkų rūmai, kuriuose turėjo koncertuoti dainininkė Roksolana) ir dešimtys gyvenamųjų namų.

Sekmadienį amerikiečių aktorė ir filmų prodiuserė Jessica Michelle Chastain lankėsi Ukrainos sostinėje. Apie Holivudo aktorės vizitą Kyjive pranešė „Suspilne“.

Ji apsilankė vaikų ligoninėje „OkhMatDit“, kur jai buvo papasakota apie medicinos centro darbą karo metu ir įteiktos vaikų dovanos. Aktorė aplankė vaikus iš Chersono ir Černihivo.

Soc. tinklų nuotr./Jesica Chastain ir Volodymyras Zelenskis

Pasaulinė žvaigždė taip pat lankėsi Irpinėje. Čia ji kalbėjosi su vietos valdžios atstovais bei apžiūrėjo miestą.

J.M.Chastain taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir prezidento kanceliarijos vadovu vadovu Andrijumi Jermaku.

Po susitikimo V.Zelenskis socialiame tinkle „Instagram“ rašė, kad dėl tokių žymių žmonių vizitų pasaulis tampa dar jautresnis, sąmoningesnis ir geriau supranta tiesą apie tai, kas išties vyksta Ukrainoje.

Užsienio žiniasklaidoje pranešama, kad aktorė po Kyjive praleistos dienos jau grįžo namo.

VIDEO: Американська акторка Джессіка Честейн відвідала дитячу лікарню «Охматдит»

Американська акторка Джессіка Честейн відвідала дитячу лікарню «Охматдит»

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi pabrėžė, kad jeigu okupuotose Ukrainos teritorijose bus rengiami pseudoreferendumai, Rusija praras bet kokią galimybę surengti derybas su Kyjivu.

„Mūsų valstybės pozicija išlieka tokia pati kaip ir anksčiau: mes nieko savo neatsisakysime. Jei okupantai pasirinks šių pseudoreferendumų kelią, jie užblokuos bet kokią galimybę derėtis su Ukraina ir laisvuoju pasauliu, kurių Rusijos pusei kada nors tikrai prireiks“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Anot šalies vadovo, vis dažniau gaunama pranešimų apie okupantų planus rengti pseudoreferendumus užimtose teritorijose Ukrainos rytuose.

V.Zelenskis taip pat perspėjo, kad visi, kurie padės Rusijai įgyvendinti savo ketinimus, bus patraukti atsakomybėn.

Savo pranešime prezidentas pranešė besitikintis, kad kitą savaitę Ukrainos partneriai praneš gerų žinių apie paramos paketus kovojančiai šaliai. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovo S.Haidajaus teigimu, Rusijos kariuomenė naudoja priverstinius šauktinius arba separatistinės Donecko liaudies respublikos gyventojus tam, kad aptiktų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karines pozicijas. Apie tai jis kalbėjo savo telegram kanale.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

„Jie naudoja ką tik mobilizuotus žmones – nesvarbu, iš kur, iš okupuotos teritorijos ar iš kalėjimų – jie naudojami kaip patrankų mėsa“, – sakė jis ir pridūrė, kad tie „kariai“ metami į priekį, ugnies liniją, kur ir žūsta.

Pasak S.Haidajaus, jie nėra tinkamai apmokyti, o į priekį stumiami tik tam, kad paaiškėtų, kur yra ukrainiečių pozicijos, kurias vėliau apšaudo artilerija.

Sekmadienį vakare apie 20 val. beveik visoje šalyje, išskyrus okupuotą Krymą ir Chersono sritį, buvo paskelbtas oro pavojus. 

Nuo 22.00 val. daugelyje regionų oro pavojus atšauktas.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius teigia, kad Rusija tęsia miesto apšaudymą. Sekmadienį nukentėjo miesto pakraščiuose esančios įmonės. 

Skaičiuojama, kad iš viso dėl Rusijos agresijos Mykolajivas patyrė iki 790 mln. grivinų nuostolių. Nuo karo pradžios dėl Rusijos apšaudymų apgadinta daugiau kaip 500 didelių pastatų (30 proc. iš jų turės būti nugriauti ir atstatyti iš naujo) ir beveik 700 privačių namų (daugiau kaip 70 negali būti suremontuoti), savo telegram kanale rašo meras.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Be gyvenamųjų namų Mykolajive buvo apgadinti 209 įvairaus tipo objektai, tarp kurių 49 švietimo įstaigos, 20 kultūros, 17 sveikatos priežiūros įstaigų ir t.t.

Iš viso žuvo 132 Mykolajivo gyventojai, tarp jų – vienas vaikas. Dar 619, iš jų 8 vaikai, patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų.

Nuo birželio 15 iki liepos 27 dienos į Kyjivo srities morgus atvežta daugiau nei 270 žuvusiųjų kūnų iš įvairių Ukrainos regionų, taip pat ir „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorijos. Palaikai buvo ištirti, tačiau, kaip nurodo Kyjivo srities policija, dauguma lieka neatpažinti.

Dingusiųjų ieškantys artimieji raginami susisiekti su tyrėjais bei pateikti informaciją apie ieškomus asmenis.

Dėl nuolatinio Rusijos kariuomenės apšaudymo padėtis Bachmute blogėja, tačiau humanitarinės krizės nėra, „Suspilne“ sakė miesto vicemeras Oleksandras Marčenka.

„Padėtis blogėja. Vis dažniau ir dažniau apšaudoma. Praėjusį savaitgalį žuvo trys civiliai. Sudegė keturi namai. Ryte vėl buvo apšaudoma. Galima tiekti vandenį. Tačiau dėl apšaudymo remonto brigados kasdien šalina elektros laidus“, – teigė jis.

Vicemeras pridūrė, kad dalyje miesto sutrikdytas elektros tiekimas, o dėl nuolatinių apšaudymų remonto brigados negali pasiekti gedimų vietų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Apskritai humanitarinės katastrofos nėra. Tačiau kainos parduotuvėse yra gana didelės. Dirba turgus, ligoninės ir vaistinės. Teikiame humanitarinę pagalbą“, – sakė A.Marčenka.

Ukraina tiria beveik 26 tūkst. įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, įvykdytų nuo karo pradžios. Kaltinimai pateikti 135 žmonėms, „Reuters“ sakė karo nusikaltimus tiriantis vyriausiasis prokuroras.

Iš visų kaltinamųjų apie 15 yra sulaikyti Ukrainoje, o likusieji 120 tebėra laisvėje, interviu sostinėje Kyjive sakė Generalinės prokuratūros karo nusikaltimų departamento vadovas Jurijus Bilousovas.

Trylika bylų buvo perduotos teismams, paskelbti septyni nuosprendžiai, sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Donbaso regionas

Gegužę 21 metų į nelaisvę paimtas Rusijos karys tapo pirmuoju asmeniu, nuteistu karo nusikaltimų byloje Ukrainoje nuo Rusijos įsiveržimo. Jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už neginkluoto civilio nužudymą, vėliau bausmė sušvelninta iki 15 metų laisvės atėmimo.

„Kartais mūsų klausia, kodėl traukiame baudžiamojon atsakomybėn tokius... žemo rango pareigūnus. Tiesiog todėl, kad jie fiziškai yra čia... Jei generolai būtų čia fiziškai ir mums pavyktų (juos) suimti, mes tikrai patrauktume generolus baudžiamojon atsakomybėn“, – „Reuters“ sakė A.Bilousovas.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas tiesioginės transliacijos metu nurodė, kad radiacinis fonas Rusijos apšaudytoje AE teritorijoje ir Enerhodaro miesto ribose yra normalus.

„Norėčiau visus nuraminti, kad matavimai atliekami pačioje aikštelėje ir Enerhodare. 8-12 mikrorentgenų – taip, kaip ir turėtų būti. Tačiau tai nereiškia, kad šie okupantai negali ko nors padaryti“, – pareigūną cituoja „Unian“.

Slovjansko meras Vadimas Liachas feisbuke rašo, kad po kelių ramybės dienų Rusija vėl atnaujino atakas prieš šį miestą. Pasak mero, apšaudyti privatūs namai Slovjansko centre. Aukų, laimei, išvengta.

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje jūroje atšaukimo sekmadienį turėjo būti atgabenta į Libaną, bet jos pristatymas buvo atidėtas, pranešė vienas libaniečių ministras ir Ukrainos ambasada.

Vėlavimo priežastis kol kas neaiški. Informacija jūrų eismą stebinčioje svetainėje „Marine Traffic“ rodo, kad Siera Leonėje įregistruotas krovinių laivas „Razoni“ yra išmetęs inkarą Viduržemio jūroje netoli Turkijos.

Libano transporto ministras Ali Hamie socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad laivas, „kuris, kaip kalbėta, turėjo pasiekti Tripolio uostą Libane“, pakeitė savo statusą.

„Razoni“, gabenantis 26 tūkst. tonų kukurūzų vištų pašarui, pirmadienį išplaukė iš Odesos, vėliau buvo patikrintas Turkijoje. Į Tripolį jis turėjo atplaukti sekmadienį maždaug 10 val. vietos laiku.

Kaip nurodo „Marine Traffic“, šeštadienį „Razoni“ pakeitė savo statusą. Dabartinis statusas reiškia, kad laivas laukia, kol kas nors nupirks krovinį.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Razoni“ su grūdais iš Ukrainos išplaukia iš Odesos uosto.

Ukrainos ambasada Beirute nurodė, kad laivo atplaukimas atidėtas ir kad atnaujinta informacija dėl to, kada jis atplauks, bus pateikta vėliau.

Laivas gabena pirmąjį eksportuojamų ukrainietiškų grūdų krovinį pagal Jungtinių Tautų remiamą susitarimą, pasiektą praėjusį mėnesį padedant Turkijai.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę griežčiau reaguoti į Rusijos "branduolinį terorą" po to, kai buvo pranešta apie naują Zaporižios AE apšaudymą.

Kalbėdamas telefonu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu V.Zelenskis paragino įvesti sankcijas Rusijos branduolinei pramonei ir branduoliniam kurui. Apie tai Ukrainos lyderins pranešė savo tviterio paskyroje.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį atskrido į Pietų Afrikos Respubliką (PAR) pradėti kelionės po tris šalis, surengtos siekiant atsverti Rusijos įtaką Afrikos žemyne.

Vizitas pradedamas po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo apsilankymo keliose Afrikos šalyse praėjusio mėnesio pabaigoje.

Besivystančio pasaulio lyderė PAR laikosi neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje ir atsisako prisidėti prie Vakarų pasmerkimo Maskvai, kuri Pietų Afrikoje tebegerbiama dėl savo priešinimosi apartheidui.

A.Blinkenas pirmadienį surengs derybas su PAR tarptautinių santykių ministre Naledi Pandor ir paskelbs apie JAV vyriausybės naują strategiją Afrikai, sakoma Pretorijos pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Jie „aptars dabarties ir pastarojo meto įvykius, susijusius su pasauline geopolitine padėtimi“, sakoma pareiškime.

JAV Valstybės departamentas praėjusį mėnesį pavadino Afrikos šalis „geostrateginėmis žaidėjomis ir kritiškai svarbiomis partnerėmis sprendžiant opiausius mūsų dienų klausimus, pradedant atviros ir stabilios tarptautinės sistemos propagavimu, baigiant kova su klimato kaitos padariniais, apsirūpinimo maistu nesaugumu ir pasaulinėmis pandemijomis, taip pat mūsų technologijų ir ekonomikos ateities formavimu“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė, Ukrainos pergalę sieja su visų užimtų teritorijų grąžinimu į tarptautiniu mastu pripažintas ribas.

Jo teigimu, šaliai reikia tiekti kuo daugiau modernių ginklų, tarp kurių – tolimojo nuotolio artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketų sistemos bei bepiločiai orlaiviai. Jis teigė besitikintis aktyvaus Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo dalyvavimo sprendžiant šį klausimą. Anot M.Podoliako, Vokietijos kanclerio pareiškimai rodo jo ketinimus keisti santykius su Rusija.

„Priešlėktuvinės sistemos, tokios kaip IRIS-T, kurias Vokietija paskelbė esanti pasirengusi tiekti, padėtų geriau apsaugoti mūsų miestus nuo atakų iš oro erdvės. Jų reikia daugiau, kad apsaugotume bent jau Kyjivą, Charkivą, Dniprą, Mykolajivą ir Odesą“, – teigė M.Podoliakas.

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

Jis taip pat paaiškino, kad Ukrainai reikia padidinti šarvuočių skaičių, kad, Rusijai atsitraukus, galėtų judėti giliau į priešo kontroliuojamas teritorijas.

Patarėjas taip pat pažymėjo, kad viena iš priežasčių, dėl kurių buvo nutrauktos derybos su Rusija, buvo žiaurumai, kuriuos okupantai vykdė Bučoje. Pasak jo, Rusija nori šešiems mėnesiams įšaldyti konfliktą, kad į fronto liniją galėtų pritraukti naujų karių ir ginklų.

„Jei Vakarai pavargs nuo karo, Rusija vėl smogs iš visų jėgų“, – pareiškė M.Podoliakas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi stengtis susigrąžinti kuo daugiau okupuotų teritorijų, ypač pietinėje šalies dalyje.

Valdžios institucijos šiuo metu negali evakuoti žmonių iš Luhansko srities, jie gali evakuotis tik patys, sakė Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. 

Apie tai S.Haidajus kalbėjo tiesioginės transliacijos metu.

„Evakuacija dabar galima tik iš kaimyninės Donecko srities, mūsų regione [Luhanske] ji nebeįmanoma, nėra koridorių. Iš Luhansko srities žmonės gali keliauti savarankiškai trimis maršrutais“, – teigė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje

Sekmadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplaukė dar keturi laivai, plukdantys maisto produktus, pranešė Ukrainos ir Turkijos pareigūnai.

Į keturis balkerius buvo pakrauta daugiau kaip 160 tūkst. tonų kukurūzų ir kitų maisto produktų, pranešė „Reuters“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Telegram“ kanale pasidalintame žvalgybos pranešime taigiama, kad nuo rugpjūčio 1 dienos užimtoje Donecko teritorijoje prasidėjo nauja verbavimo į Rusijos kariuomenę banga. Atrenkami ir tie, kurie karinės tarnybos atlikti neturėtų, nurodo žvalgyba. 

Luhanske per 40 minučių iš turgaus buvo „surinkti“ du autobusai vyrų, Alčevske vyrai buvo paimti tiesiog gatvėje, rašoma pranešime. 

„Daugelyje gyvenviečių vyksta visiška priverstinė mobilizacija“, – rašoma toliau. Anot žvalgybos, pavyzdžiui Chrustalno miesto gatvėse padaugėjo patrulių, kurie be jokių paaiškinimų veža vyrus į karo policijos komisariatus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

„Reidai tęsiasi įmonėse ir komercinėse įstaigose, kuriose dirba karinei tarnybai tinkami vyrai“, – nurodo Ukrainos žvalgyba.

Remiantis pranešimu, tarp mobilizuotų vyra auga nepasitenkinimas dėl okupacinės kariuomenės vadų netinkamo požiūrio į vietos personalą – sklinda informacija, kad rusams duodami modernūs šarvai ir šalmai, o vietiniams – 1941-1945 metų modelio šoviniai.

Prastas Rusijos ginkluotųjų pajėgų darbas per invaziją į Ukrainą brangiai kainavo Rusijos karinei vadovybei – labai tikėtina, kad nuo karo veiksmų pradžios jau buvo atleisti bent šeši Rusijos vadai, naujausioje apžvalgoje pastebėjo Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.

Kaip rašoma apžvalgoje, pareigų neteko eilė Rusijos karininkų, tarp kurių – generolas pulkininkas Aleksandras Čaiko, o nuo 2018 m. Vakarų karinei apygardai vadovavęs generolas pulkininkas Aleksandras Žuravlevas 2022 m. liepos 31 d. nedalyvavo Rusijos karinio jūrų laivyno dienos minėjime Sankt Peterburge ir labai tikėtina, kad jį pakeitė generolas leitenantas Vladimiras Kočetkovas.

Rusijos gynybos ministerijos archyvinė nuotrauka iš informnapalm.org/Aleksandras Dvornikovas

Taip pat buvo atšauktas generolas Aleksandras Dvornikovas, o generolas Sergejus Surovikinas iš generolo Genadijaus Židko perėmė vadovavimą Pietinei pajėgų grupei. 

„Prie šių atleidimų prisidėjo dar ir tai, kad mūšio lauke Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 Rusijos generolų. Tikėtina, kad bendras poveikis vadovavimo nuoseklumui prisideda prie Rusijos taktinių ir operatyvinių sunkumų“, – teigiama apžvalgoje.

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis Karo studijų istitutas, remdamasis viešai prieinama informacija, paskelbė naujausią padėties Ukrainoje apžvalgą. Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl Zaporižios AE apšaudymo. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė Rusijos apšaudymą kaip atvirą, įžūlų nusikaltimą ir teroro aktą. Jis paragino tarptautinę bendruomenę paskelbti Rusiją valstybe, remiančia terorizmą bei pritaikyti sankcijas Rusijos branduolinei pramonei.

„Abi šalys tvirtino, kad apšaudymas sukėlė gaisrą elektrinės vandenilio stotyje. Rugpjūčio 5 d. Rusijos paskirtas Zaporižios srities okupacinės administracijos vadovas Jevhenijus Balickis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos, apšaudydamos elektrinę, „nusprendė pastatyti visą Europą ant branduolinės katastrofos slenksčio“. Rugpjūčio 6 d. Ukrainos Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas pareiškė, kad Rusijos pajėgos bando „išprovokuoti“ ukrainiečius apšaudyti AE, kad Vakarai nesiryžtų tiekti ginklų Ukrainai“, – rašo Karo studijų institutas.

Rusijos opozicijos leidinys pranešė, kad Rusijos pajėgos aplink atominę elektrinę sandėliuoja sprogmenis ir šaudmenis, teigia institutas. Rugpjūčio 5 d. „The Insider“ pranešė, kad šaltinis teigė, jog Rusijos pajėgos užminavo AE pirmojo energijos bloko turbinų salę maždaug rugpjūčio 2 d. Kitas šaltinis nurodė, kad apie 500 Rusijos karių, taip pat šarvuoti transporteriai ir priešlėktuviniai pabūklai, buvo dislokuoti elektrinės teritorijoje, o Rusijos pajėgos užminavo teritoriją aplink elektrinę. Antrasis šaltinis teigė, kad Rusijos pajėgos „minas ir šaudmenis laiko netoli energetinių blokų, po estakadomis, o dalis šaudmenų laikoma energetinio bloko viduje“, rašoma apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios atominės elektrinės

Toliau pastebima, kad antrasis šaltinis nebuvo tikras, „ar energijos blokas buvo užminuotas, ar tiesiog naudojamas sprogmenims laikyti“. Leidinys „The Insider“ pranešė, kad Rusijos pajėgos įrengė raketų „Grad“ baterijas netoli Vodjanės kaimo, maždaug už 4 km nuo AE reaktorių (ir maždaug už 2 km nuo elektrinės panaudoto branduolinio kuro saugojimo blokų). Liepos viduryje Ukrainos kanalai ir pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos apšaudo Nikopolį – Ukrainos miestą, esantį kitapus upės nuo AE. Vėliau Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad Rusijos pajėgos reguliariai apšaudo Nikopolį raketomis „Grad“.

„Karo studijų institutas anksčiau įvertino, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudojasi AE, kad pasinaudotų Vakarų baime dėl branduolinės katastrofos Ukrainoje, siekdamos sumenkinti Vakarų valią teikti karinę paramą Ukrainos kontrpuolimui, taip pat veiksmingai naudodamos elektrinę kaip branduolinį skydą, kad užkirstų kelią Ukrainos smūgiams Rusijos pajėgoms ir įrangai“, – nurodo Karo studijų instituto ekspertai.

Svarbiausios Karo studijų instituto išvados:

• Rusijos opozicijos leidinys pranešė, kad Rusijos pajėgos Zaporižios AE ir aplink ją sandėliuoja sprogmenis ir minas bei galbūt užminavo dalį elektrinės. Rusijos pajėgos taip pat gali apšaudyti Ukrainos pozicijas raketomis iš elektrinės teritorijos arba netoli jos.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko ir į rytus bei pietus nuo Bachmuto.
• Rusijos pajėgos surengė keletą antžeminių atakų, bandydamos pralaužti Ukrainos gynybos linijas į šiaurę, vakarus ir pietus nuo Donecko miesto.
• Rusijos pajėgos nevykdė puolamųjų operacijų pietų Ukrainoje ir toliau ėmėsi gynybinių priemonių.
• Besitęsianti Ukrainos partizanų veikla ir civilių pasipriešinimas trikdo Rusijos okupacines pajėgas, nes okupacinė valdžia toliau rengiasi teritorijų integravimui į Rusijos Federaciją po būsimų fiktyvių aneksijos referendumų.
• Rusijos valstybinė žiniasklaida propagavo darbo stovyklas, represijas ir šaudymą į ukrainiečių partizanus ir civilius gyventojus, kurie atsisakė bendradarbiauti su Rusijos paskirtais pareigūnais okupuotose Ukrainos teritorijose.

Sekmadienį paryčiais virtinė sprogimų nugriaudėjo Charkive, miestas apšaudytas raketomis. Apie tai savo telegam kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko nurodė, kad naktį atakuotas Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonai, keli žmonės buvo sužeisti.