Rusai bėga? Per Krymo tiltą į Rusiją – rekordiškai daug automobilių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius būti aktyvius ir daryti viską, kad Rusijai būtų sunkiau kovoti.

„Kad Ukrainos palaikymas pasaulyje nesumažėtų, o mūsų valstybė judėtų pergalės link, neturi mažėti ir mūsų pačių aktyvumas – absoliučiai visų, kurie vienaip ar kitaip stojo ginti mūsų valstybės.

Darykite viską, kaip ir iki šiol, dėl Ukrainos. Ir dar daugiau, nes Rusijos vadovybė tikisi, kad ukrainiečiai, europiečiai ir visas pasaulis jausis pavargę nuo šio karo.

Turime padaryti viską, kad pavargtume ne mes ar mūsų draugai ir partneriai, o mūsų priešas. Kad mes galėtume išvaryti okupantus iš Ukrainos, Rusijai kasdien turi būti vis sunkiau kariauti – tai mūsų karinė ir politinė užduotis numeris vienas“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Antradienį Sirijos Tartuso mieste prisišvartavo pirmasis laivas, išplaukęs iš Ukrainos pagal prieš dvi savaites sudarytą susitarimą atnaujinti grūdų eksportą iš šios šalies.

Agentūra „Reuters“ rašo, kad su Siera Leonės vėliava plaukiojantis laivas „Razoni“ rugpjūčio 1 d. išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto pagal sunkiai pasiektą susitarimą dėl grūdų, tačiau nebuvo iškrautas Libane, kaip planuota.

Pastarosiomis dienomis jo buvimo vieta nebuvo aiški.

Ukrainos saugumo tarnyba Slovjanske sulaikė rusą, kuris rinko žvalgybinę informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinių dalinių, pirmiausia artilerijos, dislokavimą ir judėjimą Donecko srityje.

„Pirmiausia priešas domėjosi Ukrainos artilerijos pozicijomis, kurios naikina okupacinių grupių vadavietes ir amunicijos sandėlius“, – teigiama saugumo tarnybų paskelbtame pranešime, kurį cituoja UNIAN.

Pažymima, kad informatorius pasirodė esąs Rusijos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Ukrainoje.

Rusijos pajėgos raketomis atakavo karinį aerodromą Žytomyro srityje.

Apie tai praneša oro pajėgų vadavietė „Centras“ socialiniame tinkle „Facebook“.

Teigiama, kad smūgis buvo surengtas iš Baltarusijos teritorijos naudojant X-59 raketas.

Smūgis apgadino kilimo ir tūpimo taką ir kelias transporto priemones.

„Personalas buvo pasislėpęs, todėl aukų nebuvo“, – praneša vadovybė.

Ukrainoje ketvirtadienį įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso susitikimas, pranešė JT.

„Prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu generalinis sekretorius ketvirtadienį atvyks į Lvivą ir dalyvaus trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Ukrainos vadovu“, – antradienį informavo A.Guterreso atstovas spaudai.

Penktadienį prieš vykdamas į Turkiją A.Guterresas taip pat apsilankys prie Juodosios jūros įsikūrusiame Ukrainos Odesos uostamiestyje.

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša, kad Krymo tiltu, jungiančiu Rusijos okupuotą Krymą su Rusija, pravažiavo rekordinis skaičius automobilių, o tai leidžia manyti, kad nemažai rusų, kurie po 2014 m. įvykdytos aneksijos apsigyveno regione, dabar bėga.

Skaičiuojama, kad vien per pirmadienį iš Krymo išvažiavo daugiau nei 38 tūkst. automobilių.

Ukrainos saugumo tarnyba nustatė dar aštuonis Rusijos karius, įtariamus karo nusikaltimais Bučoje.

Dauguma šių karių priklauso Rusijos Federacijos nacionalinės gvardijos federalinės tarnybos 6720 daliniui, kaltinami turto grobstymu ir apleistų namų plėšimu.

„Šie Rusijos kariai grobė sau „trofėjus“ – kompiuterinę ir buitinę techniką, juvelyrinius dirbinius, drabužius, maistą ir t.t.“, – rašoma „Telegram“ pranešime. „Užfiksuota, kad vėliau nusikaltėliai pavogtą turtą išsiuntė savo giminaičiams pašto siuntomis iš Baltarusijos.“

Suomija nuo rugsėjo mėnesio sumažina rusams išduodamų vizų skaičių iki dešimtadalio dabartinio lygio.

Apie tai pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, skelbia UNIAN.

„Nepriimtina, kad Suomija tapo tranzito tašku atostogoms Europoje“, – sako jis.

Ukrainos komerciniai bankai grynąjį turtą per antrąjį šių metų ketvirtį padidino 3,3 proc., pranešė šalies centrinis bankas per savo „Telegram“ kanalą, jo vertės nenurodydamas.

„Likvidumo lygis išliko aukštas. Klientų lėšų bankuose daugėjo daugiausia namų ūkių lėšų nacionaline valiuta (didėjo 6,4 proc.) ir verslo depozitų užsienio valiuta (14,4 proc.) dėka. Klientų lėšų dalis bankų finansavime padidėjo ir viršijo 88 proc.“, – teigiama pranešime.

Jame pažymima, jog paskolų portfelio dinamika buvo netolygi – paskolų įmonėms grivinomis portfelis augo padidėjo 5,3 proc., tuo tarpu užsienio valiuta, vertinant JAV doleriais – susitraukė 7,2 procento, o paskolų gyventojams portfelis sunyko 11,1 procento.

„Karo padėties metu paskolos teikiamos tik einamiesiems klientų poreikiams tenkinti. Beveik nutrūko būsto ir automobilių įsigijimo finansavimas. Po ilgo laikotarpio pradėjo didėti neveiksnių paskolų dalis – per antrąjį ketvirtį ji ūgtelėjo 2,6 procentinio punkto iki 29,7 proc.“, – skelbia centrinis bankas.

Anot pranešimo, dauguma bankų išliko pelningi, o neigiamą bankų sektoriaus rezultatą lėmė solidūs atidėjiniai, ir tikėtina, kad „nuostoliai dėl kredito rizikos realizavimo didės“.

„Įplaukų, aktyvų ir įkeisto turto praradimai bei skolininkų mokumo kritimas turės neigiamos įtakos paskolų portfelio kokybei. Tačiau Nacionalinis bankas tikisi, kad komerciniai bankai laiku įvertins kreditavimo nuostolius ir imsis reikiamųų veiksmų“, – pabrėžia reguliuotojas.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, elitinis Ukrainos karinis dalinys buvo įtrauktas į rytinius sprogimus sandėlyje netoli Džankojaus Kryme, skelbia „The New York Times“, cituodamas anonimiškumo pageidavusį Ukrainos pareigūną.

„Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas, sakė, kad už priešo linijų veikiantis elitinis Ukrainos karinis dalinys buvo atsakingas už sprogimą (sandėlyje netoli Džankojaus – red.), sukėlusį daugybę detonacijų“, – rašė amerikiečių leidinys. 

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė.

„Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto. 

Turistinių vizų išdavimas lankytojams iš kaimyninės Rusijos bus ribojamas sutrumpinant prašymus dėl vizų priimančių institucijų darbo laiką, kadangi visiškas draudimas pilietybės pagrindu yra negalimas, teigė P.Haavisto. 

„Tai reiškia, kad pirmenybė ir daugiau laiko bus skiriama atlikti procedūroms, susijusioms su kitomis vizų rūšimis – skirtomis aplankyti gimines, šeimyniniams kontaktams palaikyti, darbui, mokslams“, – paaiškino ministras. 

Visuomeniniam transliuotojui „Yle“ ministras nurodė, kad šiuo metu Suomija per dieną išnagrinėja apie 1 tūkst. Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas. 

Suomija taip pat svarstys galimybę įvesti specialią humanitarinių vizų kategoriją, kurios šiuo metu šaliai trūksta. 

„Tai tam tikromis aplinkybėmis gali gerokai palengvinti vizų gavimo procesą žurnalistams ar nevyriausybinių organizacijų darbuotojams“, – pažymėjo P.Haavisto. 

Užsienio reikalų ministras taip pat paskelbė, kad Suomija pasisako už tai, kad būtų nutrauktas ES supaprastintas vizų režimas su Rusija. Nutraukus šį režimą, turistinės vizos pabrangtų nuo 35 eurų iki 80 eurų. 

Suomija šį klausimą ketina kelti kitame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną. 

Suomija yra pateikusi paraišką narystei NATO, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą išaugo politinė ir visuomenės parama narystei aljanse, tačiau ji tebėra vienintelė Rusijos kaimynė Europos Sąjungoje, kuri be apribojimų išduoda turistines vizas Rusijos piliečiams. 

Liepos 15 dieną Rusijai panaikinus pandeminius kelionių apribojimus, rusų turistų, vykstančių į Suomiją, skaičius nuolat didėja, o tai sukėlė nepasitenkinimą. 

„Neteisinga, kad Rusijos piliečiai gali patekti į Europą, Šengeno erdvę, būti turistais <...> kol Rusija žudo žmones Ukrainoje. Tai neteisinga“, – pirmadienį pareiškė premjerė Sanna Marin.

Nors turistų skaičiai vis dar gerokai mažesni už prieš COVID-19 pandemiją lygį, liepą užfiksuota daugiau nei 230 tūkst. sienos kirtimų, palyginti su 125 tūkst. birželį.

Visuomenininkas Andrius Tapinas ir jo įkurta Laisvės TV pradėjo naują lėšų rinkimų akciją, per kurią surinkti pinigai bus skirti pirkti ginkluotę Ukrainai.

A.Tapinas tikisi iki rugpjūčio 24 d., kai bus švenčiama Ukrainos Nepriklausomybės diena ir sukaks lygiai pusė metų nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje, pradžios, surinkti 4-5 mln. eurų, už kuriuos bus nupirktas kamikadzių dronų legionas.

„Dronai kamikadzės dar vienas ginklas Ukrainos kovoje prieš agresorių, sprogmenis nešantys žudikai gali naikinti tankus, vadavietes, o didesni – netgi tiltus ar aerodromus.

Pala, tai į Krymą gal atskrido tai, ką mes pirksim?

Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, bet tikėkim Ruzzijos paaiškinimais, kad dėl netvarkos ten vis kažkas savaime detonuoja ir užsidega.

Mes perkam dviejų rūšių kamikadzes dronus iš dviejų gamintojų:

Warmate (Lenkija, WB Group) ir UJ-23 Topaz (Ukraina, UkrJet.). Apie juos plačiau pasiskaityti ir pasižiūrėti galima komentaruose. Mes netgi lankėmės Ukrainos dronų gamykloje ir galėjome savo akimis įsitikinti, kaip jie veikia ir kodėl Kryme rūkyti gali būti dar pavojingiau. Poreikis suderintas su Ukrainos žvalgybos (GUR) vadovais.

Dviguba nauda – paremsim mūsų artimiausio sąjungininko – Lenkijos gamintoją, o Ukrainos dronams išleisti pinigai prisidės prie Ukrainos ekonomikos.

Už 4 milijonus eurų mes galim nupirkti apie 80 tokių dronų, už 5 milijonus išeitų visas 100. O tai jau tikrai būtų:

Legion of Boom. 100 smūgių iš dangaus. Ugnis, dūmai, degantys tankai, griūvantys tiltai ir panikuojantys rašistai.

Visi žinom, ką daryti – mums reikia maksimalaus įsitraukimo. Bayraktarui metėsi daugiau kaip 200 000 žmonių. Padarykim, kad Legione būtų ne mažiau“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo A.Tapinas.

Pinigus galima pervesti į sąskaitą LT167300010156927144, Swedbank, SWIFT: HABALT22. Pervedimo paskirtis - Legion. Gavėjas – Všį Laisvės TVSąskaitos numeris:

A.Tapinas pranešė, kad per pirmas 35 minutes į sąskaitą jau buvo pervesta 55 000 eurų. 14 val. duomenimis sąskaitoje jau buvo 157 000 eurų.

Prie Ukrainos sienų padaugėjo Rusijos kovinių sraigtasparnių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas.

Jis pažymėjo, kad plataus masto karo veiksmų pradžioje aplink Ukrainą buvo aviacijos grupė, kurią sudarė 700 orlaivių – 450 lėktuvų ir 250 sraigtasparnių.

„Daug priešo aviacinės technikos jau sunaikinta, tačiau priešas turi galimybę papildyti šias atsargas, aviacijos techniką gabendamas iš šalies vidurio.

Šiandien prie Ukrainos sienų priešas turi apie 430 lėktuvų. Tačiau sraigtasparnių grupė gerokai išaugo ir dabar sudaro daugiau nei 360 vienetų. Tai paaiškinama tuo, kad sumažėjo aviacijos aktyvumas, o būtent atakos lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai dažniau naudojami sausumos pajėgoms remti“, – sakė jis.

J.Ihnatas pranešė, kad Maskva iš gretimų su Ukraina teritorijų – Baltarusijos, Rusijos ir okupuoto Krymo – padaro apie pusantro šimto skrydžių per dieną.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas pranešė, kad okupuotame Kryme per sprogimus apgadintame Azovskajos geležinkelio stoties rajone rusai iškrovė karinę techniką ir amuniciją. Pasak jų, daugiau nei 10 Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemų buvo karinio aerodromo teritorijoje netoli Džankojaus.

„Prie Džankojaus rusų okupantai pastaruoju metu gerokai sustiprino oro gynybą. Bet rezultatą matote“, – teigė departamentas. 

Pasak jo, preliminariais duomenimis, šioje vietoje buvo dislokuotos mažiausiai 8 oro gynybos sistemos S-400, 3 oro gynybos sistemos S-300 ir 5 priešlėktuvinės raketos „Pancir-S1“.

„Džankojus yra labai riebus tranzito mazgas. Ir šis labai riebus taikinys laukė savo laiko. Kaip ir kiti taikiniai, kurie laukia savo laiko. Juk vėl konstatuojame rūkymo taisyklių pažeidimą“, – ironizavo Strateginės komunikacijos departamentas. 

Ukrainiečiai oficialiai nepripažįsta esantys atsakingi už sprogimus Kryme. Jie ironizuoja, kad sprogimai vyksta dėl to, jog rusai nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių. 

Rusijos Federacijos gynybos ministerija pareiškė, kad sprogimai užgrobtame Kryme netoli Džankojaus įvyko dėl diversijos.

„Rimtų sužalojimų nebuvo, imamasi priemonių sabotažo pasekmėms pašalinti“, – praneša propagandos agentūra „RIA Novosti“.

„Rugpjūčio 16 d. rytą dėl sabotažo buvo apgadintas karinis sandėlis Džankojaus gyvenvietės rajone“, – pranešė Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Virš karinės oro bazės Gvardijsko kaime, Krymo Simferopolio rajone, tvyro juodų dūmų stulpai, praneša Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis vietos gyventojų pasakojimais.

Pasak jų, anksčiau karinio objekto teritorijoje buvo girdėti keli sprogimai.

Šaltinių teigimu, Rusijos karinė vadovybė ir teisėsaugos institucijos tikrina versiją dėl nedidelio nepilotuojamo orlaivio atakos prieš šaudmenų sandėlį.

Apie tai, kad Gvardijske esančioje karinėje bazėje galėjo būti sprogimų kalba ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenko savo socialinių tinklų paskyrose. 

„Virš karinės oro bazės Gvardijske, Simferopolio rajone, matyti juodi dūmai. Prieš tai ten buvo girdėti keli sprogimai. Kokia įdomi diena“, – rašė parlamentaras.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad sprogimai aneksuotame Kryme, Džankojuje, yra diversijos rezultatas. Tačiau teigiama, kad nėra rimtai nukentėjusių asmenų ir vyksta diversijos pasekmių likvidavimo darbai.

„Rugpjūčio 16-osios rytą per diversiją padaryta žalos karinės paskirties sandėliui Džankojaus gyvenvietės rajone“, – paskelbė Rusijos gynybos ministerija. Pranešime taip pat patvirtinama, kad per sprogimus apgadinta elektrinos pastotė, geležinkelis ir elektros perdavimo linijos.

Dar 19 žuvusių gynėjų kūnų buvo grąžinti į Ukrainą pagal Ženevos konvencijos normas, pranešė Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

„Surengta dar viena žuvusių karių kūnų perkėlimo operacija. Ukraina grąžino dar 19 savo gynėjų kūnus“, – skelbiama pranešime. 

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas užsiminė, kad už sprogdinimų Kryme stovėjo ginkluotosios pajėgos ir pridūrė, kad Rusijos ginklų sandėlių naikinimas tęsis iki visiškos Ukrainos teritorijų deokupacijos.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų juvelyrikos stiliaus operacija „demilitarizacija“ tęsis iki visiškos Ukrainos teritorijų deokupacijos. Mūsų kariai – geriausi geros nuotaikos rėmėjai. Krymas yra Ukraina“, – rašė A.Jermakas. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą Ukrainoje ir kurstant konfliktus kitose pasaulio vietose, be kita ko, JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitu Taivane.

„Padėtis Ukrainoje rodo, kad JAV bando užtęsti šį konfliktą. Ir jos elgiasi lygiai taip pat kurstydamos galimybes konfliktams Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotoje kalboje, vaizdo ryšiu kreipdamasis į tarptautinio saugumo konferencijos Maskvoje dalyvius per jos atidarymo ceremoniją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Amerikiečių avantiūra Taivano atžvilgiu – tai ne paprasta vieno neatsakingo politiko kelionė, o tikslingos, sąmoningos JAV strategijos destabilizuoti padėtį ir sukurti chaosą regione ir pasaulyje dalis, įžūlus nepagarbos kitų šalių suverenitetui ir tarptautiniams įsipareigojimams demonstravimas“, – kalbėjo jis.

„Mes tai vertiname kaip kruopščiai suplanuotą provokaciją“, – pabrėžė Rusijos vadovas.

Maskvos ir Vašingtono santykiai pašliję nuo vasario pabaigos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į provakarietišką Ukrainą.

Rusijai sulaukus precedento neturinčių Vakarų šalių sankcijų V.Putinas siekia glaudesnių ryšių su Afrikos ir Azijos šalimis, ypač Kinija.

Maskva visiškai solidarizavosi su pagrindiniu savo sąjungininku Pekinu per jį papiktinusį N.Pelosi vizitą demokratiniame autonominiame Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija.

Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.

Muzikantas Ralfas Eilandsienas, vienas iš šios kampanijos iniciatorių, internete paskelbtame vaizdo įraše sako, kad aukodami pinigų Latvijos „Bayraktar“ pirkimui šalies žmonės turi galimybę pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina, tapusia Rusijos karinės invazijos auka, taip pat „pasiųsti linkėjimus rusų okupantams“.

Latvija – ne pirmoji šalis, kurios gyventojai organizuoja kampaniją nupirkti „Bayraktar“ droną, kad pademonstruotų palaikymą Ukrainai. Panašias kampanijas jau yra organizavusios Lietuva, Lenkija, Norvegija ir Kanada.

Organizatoriai siekia surinkti iš viso 5 mln. eurų.

Rytiniai sprogimai Kryme ne tik apgadino elektros pastotę ir sunaikino didelį Rusijos Federacijos amunicijos sandėlį, bet ir apgadino geležinkelį Džankojaus rajone. Juo okupantai gabeno įrangą ir amuniciją į žemyninę Ukrainos dalį.

Apie tai rašo propagandinė agentūra TASS, remdamasi okupacine valdžia Kryme.

„Geležinkelis Krymo Džankojaus rajone buvo apgadintas dėl sprogimo amunicijos sandėlyje, pranešė avarinės tarnybos“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad dėl šio incidento bus pakeistas traukinių, vykstančių į Krymą iš žemyninės Rusijos dalies, maršrutas.

Tuo pat metu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka pareiškė, kad nuo šiandien nėra geležinkelio tarp žemyninės Ukrainos ir Krymo jungties.

„Po Džankojaus sprogimų buvo sustabdyti visi traukiniai, važiuojantys iš okupuotų teritorijų Pietų Ukrainoje į okupuotą Krymą. Geležinkelio jungties nebėra. Priminsiu, kad per Džankojų buvo gabenama amunicija, įranga ir personalas“, – sakė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusijai nereikia naudoti branduolinių ginklų Ukrainoje, o esą „jų pagrindinis tikslas yra atgrasyti nuo branduolinės atakos“.

S.Šoigu teiginius apie galimą Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą pavadino „absurdiškais“.

Tuo pat metu Rusijos Federacijos gynybos ministras pakartojo Rusijos propagandos tezę, kad „Kyjivą hibridiniame kare prieš Rusiją kontroliuoja jungtinės Vakarų pajėgos“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Jis teigė, kad atsakomybę už civilių gyventojų žūtį Donbase „per ginklų tiekimą taip pat prisiima Vakarų šalys, o NATO neabejoja, kad Rusijos užsibrėžti specialiųjų operacijų tikslai bus pasiekti“.

Krymo okupantai pradėjo evakuoti žmones po sprogimų amunicijos sandėlyje prie Džankojaus, rugpjūčio 16 d., 10 val. duomenimis, jau buvo išvykę apie 2 tūkst. asmenų.

Apie tai skelbia Melitopolio meras Ivanas Fedorovas, Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkas Refatas Čubarovas, Rusijos protektorius, vadinamasis okupuoto Krymo ministras pirmininkas Sergejus Aksionovas.

„Melitopolis yra vienintelis sausumos koridorius į Krymą. Melitopolio nebus – Krymo nebus! Tuo tarpu prie Džankojaus prasidėjo gyventojų evakuacija dėl amunicijos sprogimo. Niekas neturės laiko pasislėpti ir greitai nebus kur trauktis!“ – teigė I.Fedorovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

R.Čubarovas savo ruožtu pažymėjo, kad „tūkstančiai Rusijos Federacijos piliečių“ jau pajudėjo link tilto per Kerčės sąsiaurį.

Apie gyventojų evakavimą paskelbė ir apsišaukėlis Krymo premjeras S.Aksionovas.

„Daviau įsakymą – dabar 5 kilometrų zona aptverta, vyksta visų žmonių, kurie yra 5 kilometrų zonoje, iškeldinimas. Iš nepaprastosios padėties zonos Džankojaus rajone buvo evakuoti apie du tūkstančius žmonių“, – teigė jis.

Rusijos aneksuotame Kryme antradienį „kilus gaisrui“ viename ginkluotės sandėlyje detonavo šaudmenys, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Ministerija, kurios pranešimą citavo Rusijos naujienų agentūros, nurodė, kad gaisras įsiplieskė apie 6 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku kariniame sandėlyje netoli Maiskojės gyvenvietės Džankojaus rajone, ir galiausiai jame detonavo šaudmenys.

Tuo metu Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkas Refatas Čubarovas per „Facebook“ parašė, kad sprogimai šioje karinėje bazėje griaudi jau apie valandą ir kad jų priežastis yra Ukrainos kariuomenės smūgis.

„Okupuoto Krymo gauleiteris [Sergejus] Aksionovas skubiai išvyko į Maiskojės kaimą Džankojaus rajone“, – pridūrė jis.

Praeitą savaitę galingi sprogimai griaudėjo Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje. Kyjivo teigimu, per tą incidentą buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos.

Atsakomybės už incidentą Sakų bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose, oficialiai niekas neprisiėmė, bet, daugelio nuomone, tai irgi buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis.

Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodo, kad veikiausiai bazė buvo atakuota.

Jungtinių Tautų užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, pranešė už šiuos reisus atsakinga ministerija.

Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.

Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

Rugpjūčio 16-osios naktį Rusijos kariai raketomis smogė Kramatorskui ir Kurachovui, Donecko srityje apšaudė Kostiantynivką ir Slovjanską, o Chersono srityje vyksta kovos deokupuotose teritorijose.

Tokią informaciją skelbia sričių vadovai.

 „Chersono sritis: okupantai bando išlaikyti savo pozicijas ir kovoja jau deokupuotose teritorijose.

Ukrainos valstybinės ypatingų situacijų tarnybos nuotr./Kramatorskas po apšaudymo

Padėtis Kahovskio ir Beryslavskio rajonuose yra sunki. Kasdien dėl karo veiksmų šių ir gretimų regionų gyvenvietės apšaudomos įvairiais ginklais, dėl to kaimas atsidūrė ant sunaikinimo slenksčio, yra sužeistų žmonių, masiškai dega miškai ir laukai. Vien per praėjusią savaitę gelbėtojai užfiksavo 65 gaisrus. Didelė regiono teritorija tebėra užminuota“, – skelbiama pranešime. 

Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai ir toliau užima itin gynybinę poziciją, dažniausiai patruliuojama tik Krymo pakrantės matomoje akvatorijoje, teigia britų žvalgyba.

„Tai kontrastuoja su šiam metų laikui būdingu padidėjusiu Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumu kitose jūrose“, – pabrėžiama pranešime.

Taip pat pranešama, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas ir toliau naudoja ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas antžeminiam puolimui remti, tačiau šiuo metu susiduria su sunkumais veiksmingai kontroliuoti jūrą.

„Jis prarado savo flagmaną „Moskva“, didelę karinio jūrų laivyno aviacijos dalį ir Gyvačių salos kontrolę“, – sakoma pranešime.

Didžiosios Britanijos žvalgyba nurodo, kad ribotas Rusijos Juodosios jūros laivyno efektyvumas kenkia bendrai Rusijos invazijos strategijai, iš dalies dėl to, kad grėsmė Odesai iš jūros dabar iš esmės neutralizuota.

„Tai reiškia, jog Ukraina gali nukreipti išteklius, kad darytų spaudimą Rusijos sausumos pajėgoms kitur“, – sakoma pranešime.

Praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino apie 150 Rusijos karių, 11 priešlėktuvinių raketų ir priešo sraigtasparnį, pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak jo, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 43,9 tūkst. savo karių, 1880 tankų, 4152 šarvuotų kovos mašinų, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių. 

Per praėjusią parą didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi.

Melitopolio meras Ivanas Fedorovas sakė, kad rugpjūčio 16-osios rytą okupuotame mieste nugriaudėjo du sprogimai.

„Jau antrą savaitę okupantų rytas tikrai neprasideda nuo kavos.

7:00 Melitopolyje prie pastotės užfiksuoti 2 sprogimai. Po to nutrūko rašistų televizijos transliacijos. Pirminiais duomenimis, buvo pažeistas tranzitinis kabelis“, – pranešė I.Fedorovas.

Jo teigimu, „kad ir kaip Rusijos propaganda bandytų „išplauti smegenis“ mūsų gyventojams, jie nieko negali padaryti“.

Melitopolio žmonės ginasi, o pasipriešinimo pajėgos „neutralizuoja viską, kas rašistiška“, sakė meras.

Charkivo srities vadovas Olehas Synehubovas sakė, kad naktinis miesto apšaudymas, nors ir buvo didžiulis, praėjo be aukų.

„Šią naktį buvo vienas masiškiausių Charkivo apšaudymų pastaruoju metu. Apie 22.30 val. priešas priešlėktuvinėmis raketomis apšaudė Charkivo Kyjivo rajoną. Buvo apgadinti privatūs namai, nukentėjo kelio danga. 

Apytiksliai 2.30 val. Gynybos štabas užfiksavo 7 raketų paleidimus iš Belgorodo Charkivo kryptimi. Apšaudymai vyko Ševčenkivo, Kyjivo, Saltyvo, Pramonės ir Cholodnohirskio rajonuose.

Kai kurios raketos pataikė į atviras vietas, todėl gaisrai nekilo. Nuo skeveldrų ir sprogimo bangos apgadinti pastatų fasadai, suardyta dalis kelio dangos“, – pranešė O.Synehubovas.

Laikinai okupuotame Kryme, Džankojaus rajono Azovo kaime antradienio rytą dega Rusijos karinis dalinys.

Apie tai feisbuke paskelbė Krymo totorių tautos lyderis Refatas Čubarovas.

„Pranešama iš laikinai okupuoto Krymo: sėkmingas smūgis į orkų karinį dalinį Džankojaus rajono kaime. Valandą girdimi sprogimai“, – rašė R.Čubarovas.

Jis pridūrė, kad pataikyta į amunicijos sandėlį, „sprogimų garsai pasklido toli per stepę“.

Anksčiau tapo žinoma, kad rugpjūčio 16-osios rytą okupuotame Kryme nuaidėjo sprogimai. Vienoje pusiasalio vietovių matomi tiršti juodi dūmai. Pasak liudininkų, sprogimai įvyko elektros pastotėje Džankojaus rajone. Virš objekto iškilo tirštų juodų dūmų stulpas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas aptarė saugumo padėtį Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose, šiam objektui pastaruoju metu tapus virtinės karinių smūgių taikiniu, pirmadienį pranešė Maskva.

„Sergejus Šoigu surengė derybas telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu dėl Zaporižios atominės elektrinės saugaus veikimo sąlygų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Kyjivas, remiamas sąjungininkų Vakaruose, ragino jėgainę ir aplinkinę teritoriją demilitarizuoti ir reikalavo, kad Maskva atitrauktų iš ten savo pajėgas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad S.Šoigu ir A.Guterresas taip pat aptarė liepos pabaigoje surengtą smūgį Kremliaus kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys į nelaisvę paimtų ukrainiečių.

Kyjivas kaltina Maskvą surengus masines žudynes, bet Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad už smūgius atsakingas Kyjivas.

Katastrofa Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje pietryčių Ukrainoje sukeltų pavojų visai Europai, pirmadienį perspėjo ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Prisidengdami jėgaine okupantai apšaudo aplinkinius miestus ir gyvenvietes“, – V.Zelenskis sakė savo kasdieniame vaizdo kreipimesi.

„Bet koks radiacinis incidentas Zaporižios AE gali paveikti Europos Sąjungos šalis, Turkiją, Sakartvelą ir tolimesnių regionų valstybes. Viskas prisklauso tik nuo vėjo krypties ir greičio“, – pabrėžė jis.

„Jeigu Rusijos veiksmai sukels katastrofą, pasekmės gali taip pat smogti tiems, kurie iki šiol tyli“, – perspėjo prezidentas.

V.Zelenskis ragino tarptautinę bendriją įvesti „naujų griežtų sankcijų Rusijai“ ir nepasiduoti „branduoliniam šantažui“.

„Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų“, – kalbėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Padėtis jėgainėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.

Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Donecko mieste, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Švedas Mathiasas Gustafssonas, Vjekoslavas Prebegas iš Kroatijos ir britai Johnas Hardingas, Andrew Hillas ir Dylanas Healy nepripažino savo kaltės, kai buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai, sakoma rusų žiniasklaidos pranešimuose.

Pagal apsišaukėliškos ir beveik niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) įstatymus jiems gali būti skirta mirties bausmė.

Kitas teismo posėdis jų byloje numatytas spalį, nurodė Rusijos žiniasklaida.

J.Hardingas, V.Prebegas ir M.Gustafssonas buvo paimti į nelaisvę Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Jiems gresia mirties bausmė už mėginimą „jėga užgrobti valdžią“ ir „dalyvavimą ginkluotame konflikte kaip samdiniams“, nurodė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

A.Hillas kaltinamas kaip samdinys, o D.Healy teisiamas už dalyvavimą verbuojant samdinius Ukrainai, pridūrė naujienų agentūra.

Birželio 9 dieną DLR aukščiausiasis teismas skyrė mirties bausmę samdiniais pripažintiems dviem britams ir Maroko piliečiui, patekusiems į prorusiškų pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje. Visi trys jiems skirtus nuosprendžius apskundė.

Rusijoje nuo 1997 metų galioja mirties bausmės moratoriumas, bet Ukrainos separatistinėms Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ tai netaikoma.