Ukraina teigia, kad elektros linija į Zaporižios atominę elektrinę atkurta

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena ir išreiškė susižavėjimą Ukrainos žmonėmis, kurie įkvėpė pasaulįgindami savo šalies suverenumą.

Pranešime  nurodoma, kad Jungtinės Valstijos toliau remia Ukrainą, ir pateikė naujausią informaciją apie teikiamą saugumo pagalbą, įskaitant paskelbtą pranešimą apie beveik 3 mlrd. dolerių paramą Ukrainos gynybos pajėgumams ilguoju laikotarpiu.

Abu šalių vadovai taip pat paragino Rusiją grąžinti Ukrainai visišką Zaporožios atominės elektrinės kontrolę ir suteikti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) galimybę patekti į šią elektrinę.  

Ukraina atgavo maždaug 500 gynėjų, žuvusių Mariupolyje ir miesto pakraščiuose nuo karo pradžios, kūnus, pranešė Azovo globos tarnybos vadovė Olena Tolkačeva.

„Tai kūnai iš Mariupolio ir aplinkinių rajonų. Kartais kūnai perduodami iš kitų nekontroliuojamų miestų. Tačiau jų labai nedaug... Preliminariai juos identifikavome kaip azoviečius, Šiuo metu identifikuota ir palaidota apie 20 žmonių. Likusieji yra įvairių tipų kariai“, – sakė A.Tolkačeva.

Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka teigė, kad JT branduolinės energetikos priežiūros institucija artimiausiomis dienomis gali vykti į Zaporižios atominę elektrinę.

„Kalbame apie artimiausias dienas – tai tikrai ne vėliau kaip rugsėjo pradžioje“, – sakė jis „Reuters“.

Rusijos teismas ketvirtadienį opozicijos politikui Jevgenijui Roizmanui skyrė kardomąją priemonę, faktiškai prilygstančią namų areštui. 

Ji bus taikoma, kol politikas laukia teismo už Rusijos kariuomenės „diskreditavimą“.  

J.Roizmanas, vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, buvo sulaikytas už komentarus apie Maskvos karinę invaziją Ukrainoje.     

Ketvirtadienį Uralo miesto Jekaterinburgo teismas nusprendė iki rugsėjo 29 dienos apriboti J. Roizmano judėjimo laisvę. Tai faktiškai reiškia, kad jis turės gyventi namų arešto sąlygomis.   

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Roizmanas

Paskutinė reguliari elektros linija, kuria tiekiama elektra į Rusijos kontroliuojamą Zaporožioss atominę elektrinę Ukrainoje, atkurta, pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros institucija, remdamasi Ukrainos teikiama informacija.

Tai įvyko po to, kai Ukrainos branduolinės energetikos operatorius "Energoatom" pranešė, kad Zaporožios atominė elektrinė pirmą kartą per beveik 40 veiklos metų buvo atjungta nuo Ukrainos nacionalinio tinklo.

Operatoriaus teigimu, paskutinė elektros linija, jungianti elektrinę su tinklu, buvo du kartus nutraukta dėl gaisrų netoliese esančios anglimi kūrenamos elektrinės pelenų duobėse.

Atjungus elektrinę, padidėja elektrinės reaktorių ir panaudotų kuro strypų aušinimo sistemų, veikiančių naudojant elektros energiją, katastrofiško gedimo pavojus.

Paminklo sovietų kariams nugriovimas Rygos priemiestyje Pardaugavoje tapo kulminacine akimirka, po kurios visuomenėje galėtų įsivyrauti didesnė taika. Tai pareiškė politologas ir viešųjų ryšių specialistas Filipas Rajevskis. Jis brėžė paraleles su 1991 metais, kai buvo nugriautas Lenino paminklas Brivibos gatvėje, ir su 1995 metais, kai buvo susprogdinta Skrundos radiolokacinė stotis, taip įprasminant tuometinės Rusijos kariuomenės pasitraukimą iš Latvijos.

Plačiau skaitykite čia.

Rygoje griuvo paskutinė sovietinio monumento dalis

+1

JT branduolinės veiklos priežiūros institucija TATENA pareiškė, kad yra „labai, labai arti“ galimybės patekti į Rusijos kontroliuojamą Zaporožios atominę elektrinę Ukrainoje.

Jos vadovas Rafaelis Grossi televizijai „France 24“ sakė: „Esame labai, labai arti to, kad galėtume patekti į objektą“.

Ukrainos darbuotojai vis dar valdo elektrinę, tačiau nuo pusmetį trukusio karo, prasidėjusio Rusijos invazija, pradžios teritoriją kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Bulgarijos teismas atsisakė išduoti Rusijai mokestiniu sukčiavimu įtariamą verslininką Aleksejų Alčiną, atsižvelgęs į tikimybę, kad jam tėvynėje nebus užtikrinta teisė į sąžiningą teismą, nes jis kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą.

Nuo 2014 metų Bulgarijoje gyvenantis A.Alčinas vasarį per demonstraciją prieš karą Ukrainoje prie Rusijos konsulato pajūrio mieste Varnoje viešai sudegino savo rusišką pasą.

46 metų verslininkas kaltinamas Rusijoje nesumokėjęs 282,5 mln. rublių (4,7 mln. eurų) mokesčių.

A.Alčinas Bulgarijos žiniasklaidai sakė, kad Maskva tik šių metų balandį kreipėsi į Interpolą, prašydama paskelbti jo tarptautinę paiešką, nors jis kaltinamas nuslėpęs mokesčius 2018 metais.

Prieš minėtą demonstraciją A.Alčinas socialiniuose tinkluose griežtai pasisakė prieš karą Ukrainoje. 

Ketvirtadienį Varnos apeliacinis teismas pareiškė, kad neleis išduoti verslininko Rusijai. Teismas priėjo prie išvados, jog esama tikimybės, kad A.Alčino „padėtis gali pablogėti dėl jo politinių įsitikinimų ir baudžiamojo proceso metu gali būti pažeistos jo teisės“. 

Remiantis pareiškimu, priimant sprendimą buvo remtasi dviem Europos Parlamento rezoliucijomis ir Helsinkio žmogaus teisių komiteto ataskaita, kurioje perspėjama, kad Rusija „sugriežtino prieš karą protestuojančių demonstrantų ir pilietinės visuomenės aktyvistų persekiojimą“. 

Pasak teismo, atsisakymas išduoti A.Alčiną panašus į sprendimus, priimtus kitose Europos šalyse, anksčiau atmetusiose Rusijos pateiktus ekstradicijos prašymus „dėl nepasitikėjimo šios šalies noru vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“.

Pastarosiomis savaitėmis Bulgarijos miestuose, įskaitant sostinę Sofiją, vyko verslininko palaikymo akcijos. Per šiuos renginius vyriausybė buvo raginama suteikti A.Alčinui politinį prieglobstį šalyje.

Rusijos okupuotoje Chersono srityje ir dalyje Zaporižios srities didelių miestų ir gyvenviečių ketvirtadienį dingo elektra. Vietos okupacinės administracijos atstovai pranešė, kad elektros tiekimas nutrūko Melitopolyje, Chersone ir Naujojoje Kachovkoje.

„Chersone ir kai kuriose regiono vietovėse nėra elektros. Iš dalies sutriko vandens tiekimas ir mobilusis ryšys“, – Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo savo šaltinį.

Anksčiau Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad okupuotame Enerhodaro mieste taip pat nebuvo elektros ir vandens.

Enerhodaro meras Dmytro Orlovas savo „Telegram“ kanale teigė, kad tai įvyko dėl Rusijos apšaudymo.

Rusijos kontroliuojamos Zaporižios srities valdžios institucijos paaiškino, kad elektros energijos tiekimas ęsą nutrūko dėl trumpojo jungimo, kurį sukėlė gaisrai, kilę po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo okupacinės valdžios atstovus, kurie teigė, kad Zaporižios atominėje elektrinėje po elektros energijos tiekimo sutrikimo suveikė saugos sistemos ir „buvo atliktas pakartotinis prijungimas“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų reguliarioji sudėtis padidinta 137 000 karių – iki 2,04 mln.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paradas Maskvoje

„Nustatyti, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų reguliarusis skaičius yra 2 039 758, įskaitant 1 150 628 kariškius“, – rašoma dekrete, kuris įsigalios 2023 m. sausio 1 d.

Pagal ankstesnį 2017 m. lapkričio 17 d. dekretą Rusijos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 1 902 758 kariai ir pareigūnai, iš jų 1 013 628 kariai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kruviną Rusijos raketų smūgį traukinių stočiai Ukrainoje ir įspėjo, kad „už Rusijos raketų terorą atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“. 

„ES griežtai smerkia dar vieną siaubingą Rusijos ataką prieš civilius gyventojus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, Rusijos smūgio Čaplynės traukinių stočiai aukų skaičiui išaugus iki 25. 

J.Borrellis nenurodė, kaip Briuselis ketina reikalauti Maskvos atsakomybės, tačiau kitą savaitę Prahoje jis rengia ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimus karui aptarti. 

Per šešis mėnesius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ES valstybės narės įvedė šaliai agresorei įvairių ekonominių sankcijų. Daugelis Bendrijos šalių perdavė Ukrainai ginklų.

Tačiau J.Borrellis pripažino, kad bus sunku išlaikyti vieningą paramą dar griežtesnėms priemonėms, nes didėjančios energijos kainos skaudžiai kerta Europos įmonėms bei vartotojams ir gali nugramzdinti Senąjį žemyną į recesiją.

Prahoje J.Borrellis siūlys, kad ES rengtų mokymus Ukrainos kariams.

Sausumos sieną su Rusija turinčios Bendrijos narės Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva taip pat siūlys uždrausti Rusijos piliečiams išduoti ES turistines vizas.

Tačiau Vokietija ir kai kurios kitos valstybės narės nenori pritarti šiai priemonei, nes nerimauja, kad toks žingsnis būtų žalingas rusams, kurie nepalaiko Kremliaus politikos ir nori pabėgti iš savo šalies.

Rusijos pajėgos smogė Čaplynės traukinių stočiai Dnipropetrovsko srityje trečiadienį, kai Ukraina minėjo savo Nepriklausomybės dieną, šįmet sutapusią su Maskvos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi.

Per ataką žuvo 25 žmonės, tarp jų du vaikai, dar 31 buvo sužeistas. 

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį teigė „sunaikinusi“ per 200 ukrainiečių karių, kai smogė raketa vienai traukinių stočiai vidurio Ukrainoje, nors Kyjivas sako, kad per šią ataką žuvo 25 žmonės, įskaitant du vaikus.

„Raketai „Iskander“ tiesiogiai pataikius į karinį traukinį Čaplynės geležinkelio stotyje... buvo sunaikinti daugiau kaip 200 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos karių ir 10 karinės technikos vienetų, vežtų į kovos veiksmų zoną Donbase“, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime.

Ukrainos prezidentūra anksčiau ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos raketų smūgio Čaplynės stočiai Dnipropetrovsko srityje aukų skaičius padidėjo iki 25.

Ši ataka buvo surengta trečiadienį, kai Ukraina minėjo savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių sukaktį nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

„Čaplynės gyvenvietėje baigti gelbėjimo ir paieškos darbai. Per gyvenamųjų objektų ir geležinkelio stoties apšaudymą žuvo 25 žmonės, tarp jų du vaikai“, – per platformą „Telegram“ parašė prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

Pareigūnas pridūrė, kad viena iš aukų tapo 11-metis, žuvęs sugriuvus pastatui, iš šešiametis, žuvęs užsiliepsnojusiame automobilyje netoli stoties.

Dar 31 žmogus buvo sužeistas, pridūrė K.Tymošenka.

Kanada ketina grąžinti Vokietijai likusias penkias Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbinas, kurios remontuojamos Monrealyje, pranešė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly.

„Priėmėme šį sprendimą. Būtent to mūsų paprašė Vokietija“, – Kanados visuomeniniam transliuotojui CBC sakė ministrė.

Ji pabrėžė, jog Otava mano, kad Rusija „turėtų persvarstyti savo atsisakymą“ kuo greičiau atsiimti „Siemens“ turbiną, kuri jau perduota Vokietijai, kad ją sumontuotų „Nord Stream“.

Savo ruožtu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas CBC sakė, jog Berlynas toliau bendradarbiaus su Kanada likusių penkių turbinų grąžinimui užtikrinti.

Praėjusį mėnesį Kanados vyriausybė leido išsiųsti šešias Monrealyje remontuojamas turbinas į Vokietiją, kad vėliau jos būtų perduotos „Gazprom“, o viena iš šių „Siemens“ pagamintų turbinų jau pasiekė Vokietiją.

Tačiau šio mėnesio pradžioje „Gazprom“ pareiškė, kad dėl Rusijai Vakarų įvestų sankcijų šių agregatų pristatymas į perpumpavimo stotį „Portovaja“ yra „neįmanomas“. Vokietijos kancleris anksčiau tą dieną apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja šios turbinos perdavimą.

Praėjusią savaitę „Gazprom“ pranešė, jog nuo rugpjūčio 31-osios iki rugsėjo 2-osios dujų tiekimas į Europą dujotiekiu „Nord Stream“, kuris dabar veikia vos penktadaliu pajėgumo, bus sustabdytas dėl „techninės priežiūros“.

Europa yra labai priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų, kurių tiekimą Maskva smarkiai sumažino, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, o Vakarų šalims dėl to paskelbus sankcijų.

Derybos su Rusija dėl karo užbaigimo dabar yra nuostolingos ir Ukrainai, ir Europai, interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, bet kokios laikinos paliaubos ateityje reikš besitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją.

„Šiandien vykstant derybų procesui bus užfiksuotos laikinos paliaubos kare, kuris nebus baigtas. Atitinkamai, Rusijos Federacija laikys tai pergale ir toliau tvirtins, kad skatina savo ekspansinę politiką. Todėl dabartinės paliaubos reikš tik kitą karo etapo po tam tikro laiko“, – pažymėjo jis.

Anot jo, tokiu atveju daugelis Ukrainos piliečių į tėvynę negrįš, o investicijos neateis, jei karas visiškai nesibaigs.

„Tai bus vis didėjanti pilkoji zona, kuri nuolat darys spaudimą Europai. Europa bus priversta čia nuolat investuoti dideles pinigų sumas, kad kažkaip išlaikytų šią teritoriją gyvybingoje būsenoje. Europai tai nėra naudinga“, – sakė M.Podoliakas.

Prie Ukrainos sienų yra daugiau nei 400 lėktuvų ir apie 360 ​​kovinių sraigtasparnių, pranešė Jurijus Ignatas, Ukrainos oro pajėgų vadovybės atstovas spaudai.

„Aplink mūsų sienas yra Rusijos lėktuvų grupė – daugiau nei 400 kovinių lėktuvų. Taip pat yra 360 sraigtasparnių, iš kurių daugiau nei 150 yra atakos sraigtasparniai, tokie kaip Ka 52“, – sakė jis. 

Jis pridūrė, kad priešas aktyviai naudoja taktinę aviaciją. Rusų kariai patruliuoja Baltarusijos, Rusijos oro erdvėje, laikinai okupuotose teritorijose, taip pat Juodosios ir Azovo jūrų vandenyse. Danguje nuolat skraido ilgojo nuotolio radarų aptikimo lėktuvai A-50 ir relės lėktuvai Il-22.

Praėjus šešiems mėnesiams po Rusijos invazijos pradžios Ukrainos pareigūnai rengia planus, kaip užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo vyriausieji kariuomenės vadai būtų teisiami už pradėtą karą.

Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, suformavimo planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.

Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo vartojama Niurnbergo ir Tokijo teismų procesuose po Antrojo pasaulinio karo.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, jau tiria karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejus Ukrainoje.

Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų dėl agresijos, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.

Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, kurie pradėjo karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn“, – naujienų agentūrai AFP sakė A.Smirnovas.

„Pasaulio atmintis trumpa, todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų dirbti kitais metais“, – kalbėjo jis. 

Pasak A.Smirnovo, Ukraina žino, kad kaltinamieji jame nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus, kad šie žmonės būtų įvardyti nusikaltėliais ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Akimirka iš protesto

Parengta tarptautinė sutartis 

Ukrainos prokurorai iki šiol nustatė apie 600 įtariamųjų dėl agresijos nusikaltimų, tarp kurių yra aukšto rango kariuomenės pareigūnų, politikų ir komentatorių.

Jau parengtas tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektas, kurį turi pasirašyti vyriausybės.

Tada teismo sprendimai būtų pripažįstami sutartį pasirašiusiųjų šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad nuteisti nusikaltėliai galėtų būti ten suimti.

Pasak A.Smirnovo, kelios šalys turėtų pasirašyti šį dokumentą dar iki šių metų pabaigos. Vyksta derybos su „keliomis Europos partnerėmis, kurios norėtų priimti šį tribunolą“.

„Norime, kad šio teismo sprendimai būtų pripažinti“, – sakė jis, teigdamas, kad „puikiai supranta“, jog teismo teisėtumas turi būti tvirtas.

Nepaisant kelių reformų, Ukrainos teismai praeityje buvo kritikuojami dėl nepriklausomumo stokos ir korupcijos.

Nors Lenkija ir Baltijos šalys – artimiausios Ukrainos partnerės – palaiko pateiktus siūlymus, Vokietija ir Prancūzija reaguoja santūriau.

Tai galima paaiškinti politiniais sumetimais.

„Kai kurios šalys, net ir pripažindamos agresiją prieš Ukrainą, stengiasi išsaugoti nedidelį langą deryboms su Vladimiru Putinu“, – sakė V.Smirnovas.

Tačiau net ir Vakarų Europoje ši idėja pamažu sulaukia vis didesnio palaikymo.

Europos Parlamentas gegužės 19 dieną  paragino įsteigti specialų tarptautinį agresijos nusikaltimų tribunolą.

Tuo metu Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra praėjusį mėnesį Hagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dėl karo nusikaltimų Ukrainoje sakė, kad specialaus teismo klausimas yra „labai aktualus“.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tikisi, kad iki 2022 metų pabaigos ukrainiečiai turės „gerų naujienų“ apie situaciją fronte, tačiau negali pasakyti, kada baigsis karas.

„Man sunku pasakyti: vienerius metus, daugiau, ar mėnesį tęsis karas, nes tai vis tiek tai bus tik mano prielaidos. Yra daug veiksnių, kurie mus nuves į pergalę. Mes tikrai laimėsime. Klausimas: kada ir kokia kaina.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksijus Reznikovas

Jei turime valios, noro, pasirengimo ir galimybių apsiginti, mums reikia išteklių – tai ginklai, amunicija, pinigai valstybei finansuoti ir daug kitų dalykų.

Šiandien turime galimybę laimėti greičiau ir pigiau dėl partnerystės su kitomis šalimis“, – kalbėjo jis. 

O.Reznikovas pažymėjo, kad Ukraina gauna paramą ir iš NATO, ir dvišaliu pagrindu.

Anot jo, partneriai yra pasirengę palaikyti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje.

Nepriklausomybės dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo dar 150 okupantų. Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo invazijos pradžios vasario mėnesį sudaro maždaug 45 tūkst. 850 žmonių. Apie tai feisbuke pranešė ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak jo, per tą laiką Ukrainos kariuomenė sunaikino 1929 rusų tankus, 4245 šarvuotas kovos mašinas, 234 lėktuvus, 202 sraigtasparnius. 

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Donecko kryptimi. Duomenys tikslinami. Muškite okupantą! Kartu mes laimėsime! Mūsų stiprybė yra tiesoje!“ – pridūrė Generalinis štabas.

Jungtinės Valstijos kol kas neperduoda Ukrainai ketvirtos kartos naikintuvų, tačiau šis klausimas keliamas derybose.

Apie tai per spaudos konferenciją pareiškė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas, pranešė „European Pravda“.

„Kalbant apie būsimus orlaivius, pavyzdžiui, ketvirtosios kartos orlaivius, net jei juos suteiktume dabar, jie atvyktų po kelerių metų, todėl daugiausia dėmesio skiriame tam, kokie yra jų naikintuvai, ko jiems reikia, kad galėtų palaikyti dabartines techninės priežiūros pastangas rytuose ir galbūt pereiti į kontrpuolimą“, – sakė C.Kahlas.

„Wikipedia“ nuotr./Ukrainietiškas Mig-29

Jis sakė, kad šiuo metu JAV prioritetas aviacijos srityje yra užtikrinti, kad Ukraina galėtų normaliai naudotis jau turimais orlaiviais.

„Ukrainiečiams suteikėme HARM raketų ir pritaikėme jas taip, kad jas būtų galima šaudyti iš MiG-29. Jos tikrai nebuvo skirtos šaudyti iš tokių lėktuvų – jos buvo skirtos mūsų lėktuvams, tačiau ukrainiečiai pastarosiomis savaitėmis labai efektyviai naudojo HARM raketas, kad sunaikintų Rusijos radarų sistemas“, – sakė jis.

Kartu jis pabrėžė, kad klausimas dėl galimo naikintuvų perdavimo Ukrainai tebėra ant derybų stalo, tačiau jokie galutiniai sprendimai šiuo klausimu dar nepriimti.

Nuo kovo vidurio rusai prarado didesnių už Daniją teritorijų kontrolę, tačiau per pastarąsias 39 dienas jiems pavyko užimti Andoros dydžio teritoriją (dalį prarastos teritorijos), praneša Amerikos karo tyrimų institutas (ISW).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Nuo liepos 16 d., kai Rusijos pajėgos po pertraukos atnaujino puolamąsias operacijas, Rusijos pajėgos užėmė apie 450,84 kvadratinių kilometrų naujos teritorijos, maždaug Andoros dydžio. Nuo kovo 21 d. Rusijos kariai prarado apie 45 000 km² teritorijos – didesnę nei Danija“, – rašoma instituto ataskaitoje.

ISW duomenimis, Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į pietvakarius ir pietryčius nuo Iziumo, į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir į vakarus bei pietvakarius nuo Donecko. Rusai taip pat surengė ribotą antžeminę ataką Chersono srities šiaurės vakaruose.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį "Twitter" paskelbė britų žvalgybos suvestinę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Zaporižios atominei elektrinei, kuri dabar kelia didžiausią visuotinį susirūpinimą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Britų žvalgyba paskelbė iš palydovo darytą nuotrauką, kurioje matyti šalia reaktoriaus laikoma karinė technika

Didžiausia Europos atominė elektrinė buvo užgrobta dar kovo pradžioje, o rugpjūčio 21 d. nuotraukose matyti, kad Rusija sustiprino savo karines pajėgas - šarvuočiai buvo dislokuoti per 60 metrų nuo 5-ojo reaktoriaus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusų kariai tikriausiai bandė paslėpti transporto priemones, statydami jas po oro vamzdžiais ir tilteliais.

Be to, Rusija greičiausiai yra pasirengusi bet kokią Ukrainos karinę veiklą šalia atominės elektrinės panaudoti propagandos tikslais, sakoma pranešime.

Kol Rusijos kariai užima AE, daugiausia rizikos reaktoriaus darbui greičiausiai kels galimi aušinimo sistemų trikdžiai, atsarginio elektros energijos šaltinio pažeidimai arba elektrinės darbuotojų, dirbančių spaudžiant Rusijos kariškiams, klaidos, rašoma ataskaitoje.

Birželio mėnesį Didžioji Britanija pirmą kartą visiškai nutraukė kuro importą iš Rusijos, pranešė Nacionalinis statistikos biuras (ONS).

Iki vasario mėnesio Didžioji Britanija kiekvieną mėnesį importuodavo rusiškų degalų vidutiniškai už 499 mln. svaro sterlingų.

Birželio mėn. prekių importas iš Rusijos taip pat sumažėjo iki 33 mln. svaro sterlingų, o tai yra mažiausias lygis nuo 1997 m. sausio mėn.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Didžioji Britanija įsipareigojo iki metų pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą, o dujų importą – kuo greičiau.

Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2021 m. Jungtinė Karalystė iš Rusijos importavo apie 4 proc. dujų ir 11 proc. naftos.

Rusijoje toliau kuriami nauji savanorių būriai karui prieš Ukrainą. Tuo pat metu Maskvoje vykęs verbavimas buvo nuslėptas nuo žiniasklaidos, teigia JAV Karo studijų institutas (ISW).

Pasak jo, dauguma „batalionų“ (ir net kai kurie „pulkai“) greičiausiai turės sustiprintų kuopų dydį.

Be to, ekspertai pažymi, kad nurodytos savanorių grupės nėra apibūdintos kaip batalionų taktinės grupės ir juo labiau „neturi nieko bendra su vasarį į Ukrainą įsiveržusių bataliono taktinių grupių konvencine kovine galia, net jei neatsižvelgsime į nepatyrimą, amžių ir labai ribotą mokymą, kurį šie savanoriai gavo prieš pradedami karo veiksmus“.

„Neaišku, kaip jie bus naudojami mūšio lauke, nebent jie būtų sukoordinuoti tarpusavyje arba surinkti žmonės iš jau dislokuotų batalionų taktinių grupių likučių“, – rašo institutas.

Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad po daugybės pranešimų žiniasklaidoje apie „Sobianino pulko“ formavimą Maskvoje, verbavimas buvo nuslėptas, tikriausiai siekiant išvengti kritikos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė bet kokius Rusijos bandymus surengti karo belaisvių teismus okupuotame Ukrainos Mariupolio mieste ir pavadino juos neteisėtais, praneša BBC.

„Planuojami parodomieji teismo procesai yra neteisėti ir yra pasityčiojimas iš teisingumo, todėl mes juos griežtai smerkiame“, – sakoma JAV valstybės departamento atstovo spaudai Nedo Price'o pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prorusiški kariai apieško „Azovstal“ palikusius Ukrainos karius

„Kremlius bando nusikratyti atsakomybės už agresyvų karą ir nukreipti dėmesį nuo daugybės įrodymų, kad Rusijos kariai nuo vasario mėnesio invazijos Ukrainoje vykdo žiaurumus“, – „Reuters“ citavo N.Price'ą.

„Visi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, įskaitant vietinius ir užsienio savanorius, įtrauktus į ginkluotąsias pajėgas, turi teisę į karo belaisvių statusą, jei yra paimti į nelaisvę, ir su jais turėtų būti elgiamasi ir jie turėtų būti apsaugoti pagal Ženevos konvencijas“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Pareiškime Maskva taip pat raginama laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę.

Antradienį Jungtinės Tautos išreiškė panašų susirūpinimą.

Naktį Kyjivo srityje, Vyšhorodo rajone, Rusija smogė du „oro smūgius“, civiliai nenukentėjo. Tai pranešė Kyjivo regioninės karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Užfiksuoti du raketų smūgiai. Ryte civilių aukų ar sužeistųjų nebuvo“, – sakė jis. Jo teigimu, kiti sprogimai buvo priešlėktuvinės gynybos darbas.

Masinio tribunolo pagrobtiems „Azov“ kariams nebus, nes Rusija supranta riziką, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Jie atsidūrė labai sunkioje situacijoje. Viena vertus, reikia pavaizduoti savo „patriotams“, kad „Azov“ žmones pasiekė „pelnyta bausmė“. Kita vertus, jie gali atimti iš savęs galimybę derėtis su Kyjivu. Jiems tai labai sudėtingas reikalas. Ypač šiuo metu, kai Maskva nori surengti derybas“, – sakė O.Arestovyčius.

Referendumai apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, taip pat kitose „karinės operacijos paveiktose Ukrainos teritorijose“ greičiausiai nebus derinami su vieninga Rusijos balsavimo diena rugsėjo 11 d., ketvirtadienį pranešė Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Kremliui artimais šaltiniais.

Išvakarėse JAV valdžios institucijos pareiškė, kad Rusija iki šios savaitės pabaigos gali paskelbti apie referendumus okupuotuose Ukrainos regionuose. „Rusijos vadovybė nurodė pareigūnams pradėti rengtis fiktyviems referendumams, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby. – Tiesą sakant, iki šios savaitės pabaigos Rusija gali paskelbti pirmąjį ar daugiau referendumų.“

Portalas „Meduza“ rugpjūčio 18 d. rašė, kad Kremlius nežino, ką daryti su referendumais dėl prisijungimo prie Rusijos užgrobtose teritorijose, todėl jie gali būti atidėti.

Rusijos raketų atakos vienoje traukinių stotyje vidurio Ukrainoje aukų skaičius padidėjo iki 22, vėlai trečiadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, šaliai minint šešių mėnesių sukaktį nuo Maskvos karinės invazijos pradžios.

„Čaplynė – mūsų skausmas šiandien. Šios minutės duomenimis – 22 žuvę, įskaitant penkis žmones, sudegusius vagone“, – savo kasdieniame vaizdo pranešime kalbėjo valstybės vadovas apie ataką Čaplynės traukinių stočiai Dnipropetrovsko rajone.

„Žuvo paauglys, jam buvo 11 metų – Rusijos raketa sugriovė jo namą“, – pridūrė V.Zelenskis.

 Anksčiau V.Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio dalyvius, sakė, kad per šią raketų ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių ir dar apie 50 buvo sužeisti.