Iziumo masinėje kapavietėje rasta daugiau kaip 440 kūnų

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

JAV ruošiasi paskelbti apie dar 600 mln. dolerių vertės ginklų siuntimą Ukrainai, pranešė vyriausybės pareigūnas, skelbia „Sky News“.

Atskirai JAV vyriausybė paskelbė apie 311 mln. dolerių vertės sutartį dėl dar 1800 raketų „Javelin“, kurios bus pagamintos Kyjivui aprūpinti.

Ketvirtadienį Rusijos kariuomenė apšaudė deokupuotus Charkivo srities rajonus, sužeista 12 žmonių, tarp jų du vaikai.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkivo regioninės karinės administracijos pirmininkas Olehas Synehubovas.

„Šiandien visą dieną priešas terorizuoja išlaisvintų Charkivo srities rajonų gyventojus. Apšaudomos Charkivo, Kupjansko ir Iziumo rajonų gyvenvietės. Yra sugriautų gyvenamųjų pastatų ir aukų“, – pažymėjo jis.

O.Synehubovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, Kupjansko rajone buvo sužeista 10 žmonių, įskaitant du 12 ir 13 metų vaikus. Dar viena moteris buvo sužeista Izuumo rajone, o viena – Charkivo rajone. Sužeistieji paguldyti į ligoninę ir jiems teikiama visa reikiama medicininė pagalba. Informacija apie sužeistuosius vis dar tikslinama, sakė O.Synehubovas.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.

„Kad Putinas turi pralaimėti šį karą ir pripažinti savo veiksmus, man tai svarbu“, – sakė ji ketvirtadienį Vokietijos naujienų televizijos kanalui „Bild“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

„Mes remiame įrodymų rinkimą“, siekiant galimo bylos nagrinėjimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme, sakė ji, turėdama omenyje įtarimus dėl Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų.

„Tai yra mūsų tarptautinės teisinės sistemos pagrindas, kad mes baudžiame už šiuos nusikaltimus. Ir galiausiai už tai atsako V.Putinas“, – sakė ji.

Paklausta, ar V.Putinas vieną dieną bus patrauktas į teismą, ji atsakė: „Manau, kad tai įmanoma.“

Popiežius palaimino, kad šalys galėtų tiekti Ukrainai ginklus, jei jie bus naudojami savigynai.

Paklaustas, ar morališkai teisinga šalims siųsti ginklus Kyjivui, popiežius Pranciškus atsakė: „Tai politinis sprendimas, kuris gali būti moralus, moraliai priimtinas, jei tai daroma moralės sąlygomis.

Savigyna yra ne tik teisėta, bet ir meilės tėvynei išraiška. Tas, kuris negina savęs, kuris ko nors negina, nemyli to. Tas, kuris (ką nors) gina, ją myli.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Toliau popiežius paaiškino, kada ginklų gabenimas būtų neteisingas: „Tai gali būti amoralu, jei norima išprovokuoti dar didesnį karą, parduoti ginklus arba išmesti ginklus, kurių (šaliai) nebereikia. Motyvacija yra tai, kas didžiąja dalimi kvalifikuoja šio veiksmo moralumą“.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė daug naujų sankcijų, įskaitant sankcijas penkiems asmenims už tai, kad jie Rusijos vardu „rėmė arba sudarė sąlygas Ukrainos grūdų vagystei“. 

„Šiandien į sąrašą įtraukti 22 Rusijos įgalioti pareigūnai, įskaitant penkis, kurie prižiūrėjo šimtų tūkstančių tonų Ukrainos grūdų užgrobimą arba vagystę, dėl to visame pasaulyje didėja maisto trūkumas“, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Vyriausiasis JAV diplomatas taip pat sakė, kad bus imtasi daugiau veiksmų „prieš pagrindinius Rusijos gynybos subjektus, pagrindines pažangiųjų technologijų įmones, kurios remia Rusijos gynybos pramonės bazę, ir finansinę infrastruktūrą“, taip pat prieš „Rusijos karinės žvalgybos agentūrą ir asmenis, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais tiek Kremliaus kare prieš Ukrainą, tiek pačioje Rusijoje“.

Valstybės departamento sankcijos buvo vienos iš daugelio veiksmų, kurių Joe Bideno administracija ketvirtadienį ėmėsi prieš Rusiją. Remiantis Valstybės departamento informaciniu biuleteniu, asmenys, kuriems sankcijos pritaikytos dėl jų vaidmens grobiant grūdus, buvo paskirti į vadovaujančius postus kai kuriuose okupuotuose Ukrainos regionuose. Kaip gegužės mėn. pranešė CNN, Rusijos pajėgos iš okupuotų teritorijų pavogė žemės ūkio įrangą ir tūkstančius tonų grūdų.

Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros Valdytojų taryba ketvirtadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės teritorijos, pranešė du diplomatai.

Rezoliucijai, kurios projektą pateikė Kanada ir Lenkija, pritarė 26 iš 35 valstybių narių, turinčių savo atstovus Taryboje.

Kinija ir Rusija balsavo prieš, o septynios šalys – Burundis, Egiptas, Indija, Pakistanas, Senegalas, Pietų Afrikos Respublika ir Vietnamas – susilaikė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominės elektrinė

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) „Valdytojų taryba pasiuntė dar vieną svarbią žinią Rusijai: tuoj pat nutraukite visus veiksmus, keliančius grėsmę branduolinei saugai bei saugumui, taip pat grąžinkite Zaporižios atominę elektrinę bei visą kitą Ukrainos teritoriją, kad ją būtų galima kontroliuoti“, – per „Twitter“ parašė Australijos ambasadorius Austrijoje Richardas Sadleiras.

Jo pranešimą patvirtino dar vienas diplomatas.

Rezoliucijoje reiškiama parama pastangos, kurias deda TATENA, su Rusija ir Ukraina besideranti dėl saugumo zonos nustatymo aplink atominę elektrinę.

TATENA dar kovą priėmė rezoliuciją, kuria įspėjo apie „beprecedentį branduolinės avarijos pavojų” ne tik Ukrainai, bet ir visiems europiečiams.

Didžiausia Europoje branduolinė jėgainė pastarosiomis savaitėmis buvo kautynių židinys, todėl kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi TATENA ekspertų grupė.

Pasak analitikų, žaibiškas Ukrainos kontrpuolimas, turintis potencialo tapti lūžio tašku kovoje su Rusijos invazija, dar kartą išryškino rusų žvalgybos trūkumus kare.

Per šį puolimą Ukraina atgavo strategiškai svarbų Iziumo miestą, kurį trečiadienį simboliškai aplankė prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat išstūmė Rusijos pajėgas iš didžiosios dalies šalies rytinės Charkivo srities.

Kontrpuolimas prasidėjo, kai atrodė, kad daugiau nei pusmetį trunkantis karas pasiekė tam tikrą aklavietę: vasarą Rusijos pajėgos kontroliavo daug teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose, bet nesugebėjo labiau pasistūmėti į priekį.

„Tai didžiulė Rusijos karinės žvalgybos nesėkmė, nes ji nepastebėjo šio artėjančio telkimo“, – sakė Michaelas Kofmanas, analitinio centro „Center for Naval Analyses“ Rusijos studijų programos vyresnysis mokslo darbuotojas.

Plačiau skaitykite čia.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos surengė 33 raketų atakas prieš karinius ir civilinius taikinius Ukrainoje ir apgadino daugiau kaip 20 gyvenviečių infrastruktūrą Dniepropetrovsko, Chersono, Zaporižios, Donecko, Charkivo ir Mykolajivo srityse, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo kasdieniniame pranešime.

Generalinis štabas teigė manantis, kad Rusijos pajėgos sutelkia dėmesį į visišką Donecko srities užėmimą, užimtų teritorijų išlaikymą ir Ukrainos pajėgų veiklos trikdymą kitose srityse.

„Išlieka oro ir raketų smūgių grėsmė visoje Ukrainos teritorijoje“, – perspėjo generalinis štabas.

Jungtinės Amerikos Valstijos įvedė sankcijas 22 asmenims ir dviem organizacijoms, remiančioms Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.

Tarp tų, kuriems taikomos sankcijos, yra Ramzanas Kadyrovas ir jo šeimos nariai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

„Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas, Rusijos Čečėnijos Respublikos lyderis ir žiaurus karo vadas, kuris, kaip pranešama, yra susijęs su ankstesniais kankinimo ir žudymo atvejais, sutelkė čečėnus kovoti Ukrainoje. Viešai save apibūdindamas kaip Putino „pėstininką“, R.Kadyrovas buvo pakeltas į generolo leitenanto laipsnį už savo vaidmenį Rusijai toliau įsiveržiant į Ukrainą. Su R.Kadyrovu susivieniję čečėnų daliniai veikė Bučoje, kur Rusijos kariai vykdė žiaurumus ir griovė namus. R.Kadyrovas verbavo žmones Rusijos karo veiksmams per mišrių kovos menų klubus, todėl jis ir jo daliniai gali tęsti savo veiklą Ukrainoje.

Dėl artimų ryšių su Vladimiru Putinu R.Kadyrovas sukaupė nepaprastai daug turto. R.Kadyrovo ekstravagancija apima namą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, privatų zoologijos sodą, brangius asmeninius automobilius ir prabangų pinigų fondą“, – rašoma JAV vyriausybės interneto svetainėje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė apie didelius rusų okupantų nuostolius Slobožansko kryptimi.

Vakariniame pranešime Generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgų 2-ojo armijos korpuso 202-asis ir 204-asis šaulių pulkai, dalyvavę kovinėse operacijose, buvo skubiai atitraukti į laikinai okupuotą Luhansko srities teritoriją ir turi būti išformuoti.

„Personalo likučiai buvo paskirstyti mobilizacijos rezervo daliniams. Dėl didelio sužeistųjų skaičiaus Novoaidaro kaime civilinės medicinos įstaigos, įskaitant vaikų ligoninę, buvo skubiai perkeltos į karines ligonines“, – rašoma pranešime.

Apskritai, pasak Generalinio štabo, Rusijos Federacijos karinė ir politinė vadovybė nusprendė papildyti karo Ukrainoje rezervus iš įkalinimo įstaigų, valstybinių įmonių ir įstaigų, panaikinti šaukimo į kariuomenę apribojimus daugiavaikėms šeimoms ir priverstinai kurti regioninius batalionus, formuojamus pagal tautybę.

Rusijos kariai ketvirtadienį paleido raketas, nukreiptas į infrastruktūros objektus Kirovohrado srityje Rytų Ukrainoje, pranešė regiono gubernatorius Andrijus Raikovičius.

Apie ataką pranešta Petrovės kaimo apylinkėse, sakė A.Raikovyčius. Priešlėktuvinė gynyba sugebėjo numušti vieną raketą.

Pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“ ketvirtadienį CNN patvirtino, kad ji valdė lėktuvą, kuris antradienį išskrido iš Ukrainos į Lenkiją – pirmą kartą nuo balandžio mėn. komercinis lėktuvas išskrido iš Ukrainos.  

„Wizz Air“ patvirtina, kad po nuodugnaus rizikos vertinimo ir kruopštaus pasiruošimo vienas jos lėktuvas, esantis Lvive, išskrido iš tarptautinio Danylo Halyčio oro uosto ir sėkmingai nusileido Katovicuose 2022 m. rugsėjo 13 d.“, – CNN sakė „Wizz Air UK“ spaudos tarnyba.

Trečiadienį „Flightradar24“ komunikacijos direktorius Ianas Petchenikas CNN sakė, kad „Wizz Air“ Ukrainos sostinėje vis dar turi tris orlaivius, registruotus Vengrijoje. 

Ukrainos infrastruktūros ministerija pareiškė, kad yra pasirengusi atnaujinti skrydžius iš Lvivo oro uosto, jei gaus Vakarų saugumo garantijas. Kol kas neaišku, kaip jos būtų suorganizuotos. 

Ketvirtadienį Kyjive surengtoje spaudos konferencijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad Europos Komisija skyrė 150 mln. eurų, kad padėtų šalies viduje perkeltiems asmenims Ukrainoje gauti pastogę žiemą, rašo „The Guardian“.

Komisija taip pat skyrė papildomus 100 mln. eurų per invaziją apgadintų mokyklų atstatymo ir remonto darbams; U.von der Leyen pažymėjo, kad jau yra 70 mokyklų, kuriose nedelsiant reikia atlikti darbus, ir 70 000 vaikų, kuriems reikia mokyklų, į kurias jie galėtų grįžti. „Ateitis prasideda nuo vaikų ir švietimo“, – sakė ji.
 

Kyjive trečią kartą nuo invazijos pradžios besilankanti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad šalies priėmimo į Europos Sąjungą procesas vyksta sėkmingai.

„Įspūdinga matyti, kokiu greičiu, ryžtu ir tikslumu darote pažangą. Remiame jus visur, kur tik galime“, – sakė ji bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Negaliu prašyti paspartinti procesą, nes tai jūs jį spartinate. Tai labai gerai.“

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen, Volodymyras Zelenskis Kyjive

U.von der Leyen pridūrė, kad tuo pat metu „sutarėme, jog turime kuo daugiau dirbti, kad Ukraina turėtų daugiau verslo, daugiau pajamų ir kad tai būtų kuo sklandesnis Ukrainos patekimas į Europos bendrąją rinką“.

U.von der Leyen pasveikino V.Zelenskį su neseniai pasiekta Ukrainos karine sėkme susigrąžinant didelius teritorijos plotus Charkivo srityje ir pažymėjo, kad įspūdinga matyti, kaip nuo jos paskutinio vizito „į Kyjivą sugrįžo gyvenimas“.

Nors Ukrainos kariuomenė išlaisvino kelis tūkstančius kvadratinių kilometrų savo teritorijos, JAV administracija mano, kad to vis dar nepakanka, kad būtų pakeista dabartinė ginklų tiekimo Ukrainai strategija, savo šaltinius cituoja JAV transliuotojas CNN.

J.Bideno administracija mano, kad dabar tiekiamos ginkluotės pakanka, jog būtų galima išlaikyti atgautą teritoriją. Todėl kai kurie Ukrainos pusės prašymai ir toliau atmetami.

Pirmiausia kalbama apie didelio tikslumo tolimojo nuotolio ATACMS raketas, galinčias pataikyti į taikinius iki 300 km atstumu. Kol kas administracija planuoja apsiriboti maždaug 70 km nuotolio raketomis, pranešė transliuotojas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ką paliko iš Charkivo regiono pabėgę rusai

Baltieji rūmai savo nenorą aprūpinti Ukrainą ginklais, kurių reikia sėkmingam kontrpuolimui, aiškino baime, kad „konfliktas gali paaštrėti“.

Rusija taip pat ne kartą griežtai pasisakė prieš tokį tiekimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį pakartojo, kad tolimojo nuotolio ginklų perdavimas Ukrainai būtų suprastas kaip „raudonos linijos“ peržengimas, o JAV būtų laikomos konflikto dalyvėmis.

Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo administracija parengė įsako projektą dėl mobilizacijos į bazinę ir rezervinę kariuomenę nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos, kuris bus taikomas 1995-2004 m. gimusiems vietos gyventojams.

Apie šį projektą pranešė interneto svetainė Kavkaz.Realii, remdamasi rugsėjo 14 d. dokumentu ir šaltiniu respublikos Vidaus reikalų ministerijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Valdžios institucijos paves Vidaus reikalų ministerijai nustatyti įstatymo vengiančius asmenis ir nuvežti juos į karinės registracijos ir šaukimo į kariuomenę tarnybas.

Čečėnijos spaudos ministras Achmedas Dudajevas sakė, kad projektas „neturi nieko bendra“ su Ukraina, ir apibūdino jį kaip planuojamą kasmetinę mobilizaciją. Jis pridūrė, kad net jei šis sprendimas su tuo ir susijęs, valdžios institucijos „tame nemato nieko baisaus“.

R.Kadyrovas pastaruoju metu viešai ragino Rusijos regionus pradėti vietines mobilizacijas, nes „specialioji karinė operacija“ jau virto karu. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas esą nesvarsto visuotinės mobilizacijos galimybės, nors Rusijos kariuomenė Ukrainoje pastaruoju metu patyrė skaudžių pralaimėjimų ir yra priversta trauktis.

Galerijoje – Ukrainos kariuomenės nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką Charkivo regione paliko pabėgę rusai. Tarp radinių – telefonas su užrašu „Šoigu“, lauko tualetas ir po kilimais paslėpta amunicija.

Ką paliko iš Charkivo regiono pabėgę rusai

+13

Nors didžiąją dalį Beryslavo rajono pietinėje Chersono srityje tebekontroliuoja Rusija, kelios gyvenvietės, įskaitant Novovoroncovką prie Dniepro upės, buvo išlaisvintos, teigia rajono tarybos vadovas Dmytro Slyvčenka.

Prieš karą Novovoroncovkoje gyveno 6 500 žmonių, tačiau gyventojų skaičius sumažėjo iki 400, sakė jis. 

„Žmonės jau pradėjo grįžti į šiuos išlaisvintus kaimus, į savo namus ir pradėjo remontuoti apgadintus namus, nors okupantai kartkartėmis vis dar juos apšaudo“, – pridūrė D.Slyvčenka. 

Rusijos kontroliuojamame Beryslave, pasak jo, nėra dujų, elektra tiekiama su pertrūkiais, tačiau ligoninė vis dar veikia.

Ketvirtadienį Berlyne gynybos ministrė Christine Lambrecht pranešė, kad Vokietija pateiks Ukrainai dar du raketų paleidimo įrenginius ir raketas jos gynybai sustiprinti, rašo CNN.

„Nusprendėme pristatyti Ukrainai dar du daugkartinius raketų paleidimo įrenginius MARS II, įskaitant 200 raketų“, – sakė Ch.Lambrecht Vokietijos ginkluotųjų pajėgų konferencijoje.

Tikimasi, kad šį mėnesį prasidės Ukrainos operatorių mokymai, pridūrė ji.

Be to, Vokietija taip pat pristatys 50 šarvuotų transporto priemonių „Dingo“, sakė Ch.Lambrecht.

Ji taip pat pranešė, kad beveik baigtas trišalis apsikeitimas šarvuotomis transporto priemonėmis, kuriame dalyvauja Graikija, ir pridūrė, kad Vokietija netrukus Graikijai perduos 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, o ši savo ruožtu Ukrainai perduos 40 sovietų gamybos šarvuočių BMP-1. 

CNN skelbia, kad nors Vokietija pastaraisiais mėnesiais išsiuntė Ukrainai dešimtis raketų, haubicų ir priešlėktuvinių tankų, Vokietijos vyriausybė iki šiol nepritarė Ukrainos prašomam tiesioginiam kovinių tankų „Leopard“ ir IFV „Marder“ perdavimui.

Pranešama apie du garsius sprogimus pietinėje Rusijos okupuoto Zaporižios srities Melitopolio miesto dalyje, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas per „Telegram“.

I.Fiodorovas informacijos nedetalizavo, tačiau užsiminė apie „priešo nuostolius“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Briuselis karo draskomą Ukrainą rems „tiek ilgai, kiek reikės“, jau beveik septynis mėnesius tęsiantis Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

„Niekada negalėsime prilygti ukrainiečių pasiaukojimui,.. bet galime jums pasakyti, kad jūsų draugai europiečiai bus šalia tiek ilgai, kiek reikės“, – žurnalistams sakė EK vadovė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Nuotr. iš U.von der Leyen „Twitter“/Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

V. Zelenskis padėkojo U.von der Leyen už jos asmeninį palaikymą Ukrainai.

„Šiandien turėjome prasmingą pokalbį. Aptarėme keletą svarbių klausimų“, – pažymėjo prezidentas.

Jis sakė, kad su U.von der Leyen aptarė energetikos iššūkius, visų pirma Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai.

„Šią žiemą bus daug iššūkių. Ir mes visi turime dirbti čia, dirbti kartu“ su ES, pabrėžė valstybės vadovas.

V.Zelenskis taip pat padėkojo už tai, kad Ukraina gavo galimybę prisijungti prie Europos elektros tinklų.

„Visi esame tuo suinteresuoti: Europos šalys gali gauti pigios elektros energijos, o Ukraina gali uždirbti pinigų į savo biudžetą, kurie padės mums mokėti atlyginimus ir pensijas“, – sakė jis.

Prezidentas sakė, kad su EK vadove taip pat aptarė, kaip išplėsti Ukrainos galimybes tiekti elektros energiją ES.

Jis taip pat pažymėjo, kad su U.von der Leyen aptarė Ukrainos makrofinansinės pagalbos gavimą iš ES kitais metais, Ukrainos prisijungimo prie ES vidaus rinkos klausimą, kol Ukraina dar tik siekia narystės ES.

„Mums aktualus klausimas yra Ukrainos prisijungimo prie ES bendrosios rinkos klausimas, kol esame pakeliui į ES narystės statusą. Esu įsitikinęs, kad tai įvyks ir tai bus viena svarbiausių mūsų šalies pergalių“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

„Taip pat aptarėme tolesnį spaudimą Rusijai taikant būsimą 8-ąjį sankcijų paketą. Aptarėme būsimo paketo detales ir tai, kas mus domina“, – pridūrė V.Zelenskis.

U.von der Leyen atvyko su vizitu į Kyjivą anksčiau ketvirtadienį. Tai jau trečias jos vizitas į Ukrainą nuo karo pradžios. Ji planavo susitikti su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Dvidešimt šešios ES šalys susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.

Remiantis Ukrainos žvalgybos perimtais pokalbiais, Rusijos kariuomenės vadovybė nebuvo įspėta apie vadinamąjį „persigrupavimą“ ir traukimąsi iš Charkivo srities, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas

„Yra oficiali Rusijos Federacijos Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos versija apie reorganizaciją, bet jie tikrai „pamiršo“ apie tai informuoti personalą, kuris buvo Charkivo srityje.

Jie (Rusijos Federacijos kariškiai – red.) nežino apie persigrupavimą ir aktyviai pasakoja savo pašnekovams kitame laido gale apie pabėgimą, apie didžiulius nuostolius, apie nemažos dalies vienetų gaudymą, apie Kadyrovo karius, bėgančius iš mūšio lauko“, – teigė A.Jusovas.

Anot jo, okupantų traukimasis iš Charkivo srities daugeliui rusų gali padėti suprasti, kokia iš tikrųjų yra situacija fronte.

Didžiojo septyneto (G-7) ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad sieks padidinti spaudimą Rusijai ir apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje.

Prekybos ministrai po susitikimo Vokietijoje paskelbtame pareiškime nurodė, kad G-7 „toliau dės ir plėtos savo koordinuotas pastangas, kad neleistų Rusijai pelnytis iš savo neteisėtos agresijos“ ir apribotų Rusijos galimybes tęsti karą.

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus, pasibaigus religinių viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai buvo raginami susilaikyti nuo karo kurstymo, perspėjo dėl konfliktų sukeliamo „domino efekto“ tarptautiniams santykiams.

„Taika yra neatidėliotina, nes bet koks karinis konfliktas ar įtampos ir konfrontacijos protrūkis šiandien gali sukelti tik nepalankų „domino efektą“ ir kelti rimtą grėsmę tarptautinių santykių sistemai“, – sakė popiežius.

85 metų pontifikas apie tai perspėjo besibaigiant septintajam Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongresui.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Kas trejus metus rengiamame tarpreliginiame susitikime dalyvavo apie 100 delegacijų iš 50 šalių.

Kazachstano sostinėje Nur Sultane dvi dienas vykusiame forume dalyvavo ir aukščiausios sunitų islamo institucijos „al Azhar“ didysis imamas.

Baigiamajame susitikimo pareiškime lyderiai buvo paraginti „atsisakyti agresyvios ir destruktyvios retorikos, kuri lemia pasaulio destabilizaciją, ir nutraukti konfliktus bei kraujo praliejimą“.

Tačiau 35 punktų deklaracijoje beveik septynis mėnesius trunkantis karas Ukrainoje nebuvo paminėtas.

Pareiškime taip pat deklaruojama parama „moterų teisių ir orumo apsaugai (ir) jų, kaip lygiaverčių šeimos ir visuomenės narių, socialinio statuso gerinimui“.

Popiežius asmeniškai paragino suteikti moterims „didesnius vaidmenis ir atsakomybes“.

„Kiek mirčių būtų išvengta, jei moterys dalyvautų priimant sprendimus! – pareiškė jis. – Dirbkime tam, kad jos būtų labiau gerbiamos, pripažįstamos ir įtraukiamos“.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus paskyrė daugiau moterų į aukštas pareigas Vatikano vyriausybėje, tačiau nė viena iš jų neturi ministro rango.

Iš maždaug 80 atstovų, susėdusių prie didžiulio apvalaus stalo Nepriklausomybės rūmuose Nur Sultane, tik kelios buvo moterys.

Ketvirtadienį popiežius apsilankė katedroje, pašvęstoje Mergelei Marijai, Nuolatinei Pagalbai, kur pasakė kalbą ir sulaukė šiltų vietos dvasininkų aplodismentų.

Vėliau jis turi išvykti į Romą ir atvykti apie 20 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Lietuva nepripažins Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų referendumų rezultatų, ketvirtadienį paskelbė Seimas.

Be to, Šengeno valstybės raginamos neįsileisti rusų turistų.

„Rusijos Federacijos planuojami surengti neteisėti referendumai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose yra aiškus tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų Chartijos ir Ukrainos Konstitucijos pažeidimas, ir (Seimas) pareiškia, kad niekada nepripažins jų rezultatų“, – teigiama priimtoje rezoliucijoje.

Už ją balsavo 116 parlamentarų, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Rezoliucijoje tarptautinė bendruomenė raginama įspėti valstybę agresorę – Rusiją – ir jos aukščiausią politinę vadovybę neorganizuoti ir nevykdyti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose neteisėtų referendumų, nepripažinti jų, taikyti sankcijas už neteisėtų referendumų organizavimą ir siekti, kad juos organizavę asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Seimas taip pat kreipėsi į Šengeno erdvės valstybes, ragindamas jas prisidėti prie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sprendimo riboti Rusijos piliečių įleidimą į savo teritoriją.

Anksčiau skelbta, kad prorusiškos okupuotų sričių vadovybės šiemet planuoja surengti referendumus dėl Chersono ir Zaporižios prijungimo prie Rusijos. Donecko ir Luhansko regionų prokremliška valdžia taip pat sakė esanti suinteresuota prisijungti prie Rusijos.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ pranešė, kad Lietuva imasi naujos misijos – suremontuos ukrainiečių turimus savaeigius pabūklus PzH2000, kurie po to vėl galės atlikinėti savo užduotis atremiant Rusijos agresiją.

„Bendra Lietuvos krašto apsaugos sistemos siųsta karinė parama pasiekė 209 mln.eur + Vidaus reikalų struktūrų suteikta ginkluotė už 5 mln. eur. Taigi, bendra lietuviška karinė parama – 214 mln. eur“, – rašo A.Anušauskas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui patvirtinti papildomą paramą Kyjivui.

„Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A.Baerbock.

Vis tik ji pabrėžė, jog sprendimas galėtų būti priimtas tik „bendrai koalicijoje ir tarptautiniu mastu“.

Ministrės žodžiai dar labiau padidins spaudimą O.Scholzui, savo šalyje ir užsienyje kritikuojamam dėl to, kad Berlynas neperdavė Kyjivui kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas reikalingos ginkluotės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

Vokietija į frontą nusiuntė dešimtis raketų, haubicų ir priešlėktuvinių tankų, kad paremtų Ukrainos pastangas laimėti karą.

Tačiau Berlynas kol kas atsisako žengti tolesnį žingsnį – patvirtinti Ukrainos prašomų tankų „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinų „Marder“ tiesioginį perdavimą.

Ukrainos pajėgos naudoja Vakarų šalių perduotą ginkluotę per rugsėjo pradžioje pradėtą žaibišką kontrpuolimą, leidusį ukrainiečiams atkovoti daug teritorijos.

„Į Ukrainą bus atgabenta daugiau ginklų“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją nurodė ekonomikos ministras Robertas Habeckas, A.Baerbock kolega iš Žaliųjų partijos.

R.Habeckas nedetalizavo, kokios įrangos bus perduota, bet patikino, kad tai bus susiklosčiusiai situacijai „tinkami ginklai“.

Antradienį O.Scholzas pareiškė, kad Vokietija pristatė ginklų, kurie „turi reikšmės mūšio lauke“, bet pabrėžė, jog Berlynas „nesiims vienas“ tiekti ginklų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikuoja Vokietiją dėl nenoro siųsti tankus. Ministro teigimu, nėra „nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti“ Kyjivui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą.

Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V.Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.“

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jei JAV pateiks Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, tai padarys jas „konflikto šalimi“ ir Rusija į tai atsakys „adekvačiai“.

„Jei Vašingtonas nuspręs aprūpinti Kyjivą ilgesnio nuotolio raketomis, jis peržengs raudonąją liniją ir taps tiesiogine konflikto šalimi. Mes pasiliekame teisę ginti savo teritoriją visomis mums prieinamomis priemonėmis“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Rugsėjo mėnesį laikraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad 300 kilometrų nuotolio taktinių raketų sistemos ATACMS buvo tarp ginklų, kurių Ukraina paprašė JAV – Vašingtonas anksčiau atsisakė suteikti šiuos ginklus dėl rizikos provokuoti Rusiją.

Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos „vadovas“ Leonidas Pašečnikas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos bando vykdyti puolimą visame fronte, tačiau „pagrindo panikuoti nėra“. Jo žodžius cituoja propagandinė Rusijos agentūra TASS.

Pasak jo, šiuo metu padėtis yra „labai įtempta“.

„Priešas bandė vykdyti puolimą visame fronte. Praktiškai nuo šiandien jis yra prie Luhansko respublikos sienų“, – sakė L.Pasečnikas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Leonidas Pasečnikas

Rusų okupantai surengė raketų ataką Kryvyj Rihe. Apie tai savo kanale „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas.

„Kryvyj Rihui suduotas raketų smūgis. Likite slėptuvėse. Nieko nefilmuokite ir neskelbkite socialiniuose tinkluose“, – ragino jis.

Rugsėjo 14 d., po 17.00 val., rusų okupantai surengė raketų ataką Kryvyj Rihe.

Pasak Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovės Valentynos Rezničenko, priešas nusitaikė į kritinę ir transporto infrastruktūrą mieste, o hidrotechnikos statiniai buvo smarkiai apgadinti.

Pasieniečiai išlaisvino penkis paauglius, kuriuos okupantai laikė Charkivo srities rūsyje, pranešė Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Vykdydami užduotis Kupjanske, vietos gyventojų žiniomis, pasieniečiai aptiko penkis 15–17 metų amžiaus paauglius, okupantų uždarytus viename iš rūsio kambarių.

Kaip paaiškėjo, iki jų išleidimo keturios mergaitės ir berniukas rūsyje išbuvo 7 dienas. Paaugliai, Kupjanskio, Iziumo ir Čugujivskio rajonų gyventojai, pasirodė esą mokymo įstaigos studentai – būsimi gydytojai.

Išlaisvintos merginos ir vaikinas pasakojo, kad okupantai nepaaiškindami priežasčių uždarė į rūsį.

„Paauglių dėkingumas neturėjo ribų. Sunku įsivaizduoti, kas galėjo nutikti vaikams, jei Ukrainos gynybos pajėgos nebūtų deokupavusios šios teritorijos.

Šiuo metu su išlaisvintomis merginomis ir vaikinu dirba kompetentingų teisėsaugos institucijų darbuotojai“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas Charkivo srityje tapo toks žaibiškas dėl sėkmingo Ukrainos ir Vakarų, pirmiausia JAV, aljanso, pokalbyje su žmogaus teisių gynėju Marku Feiginu pareiškė rusų politologas Andrejus Piontkovskis.

Remdamasis Amerikos žiniasklaida, jis pabrėžė, kad Ukrainos generalinis štabas aktyviai bendradarbiauja su Pentagonu. Vyksta aktyvus keitimasis žvalgybos duomenimis, o tai atneša efektyvių rezultatų Ukrainai mūšio lauke.

"Man atrodo, kad šių 5-10 dienų (tiek laiko trunka kontrpuolimas Charkivo srityje) politiniai ir psichologiniai rezultatai yra net didesni nei grynai kariniai. Kariniai - taip, didelė dalis teritorijos buvo išlaisvinta, didelis smūgis buvo suduotas rusų kariuomenei. Gėdingas pralaimėjimas, jei atsižvelgus į pabėgimo pobūdį, atsisakyta didelio kiekio technikos.. Bet svarbiausia, kad prasidėjo kaskadiniai procesai dviejuose pagrindiniuose taškuose: Vašingtone ir Maskvoje“, – sakė A.Piontkovskis.

Jis pridūrė, kad šie procesai turi būti detaliai analizuojami atskirai, tačiau Amerikos žiniasklaidoje sėkmingas kontrpuolimas išprovokavo antrąją pasitenkinimo bangą.

„Pagrindinis šių dienų straipsnių pasakojimas: „Ukraina, pasirodo, gali laimėti“. Tokia vieninga visų Amerikos ekspertų nuomonė“, – pažymėjo A.Piontkovskis.

Rusijos ir Kinijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas drauge su kitų Azijos šalių lyderiais ketvirtadienį renkasi Uzbekistano mieste Samarkande į regiono viršūnių susitikimą, vadinamą iššūkiu Vakarų įtakai pasaulyje.

Prie Xi Jinpingo ir V.Putino prisidės Indijos, Pakistano, Turkijos, Irano ir dar kelių valstybių lyderiai. Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) susitikimas Samarkande – senovinio Šilko kelio stotelėje – vyks dvi dienas.

Pagrindinė ŠBO susitikimo diena bus penktadienis, tačiau didžiausią susidomėjimą kelia Rusijos ir Kinijos lyderių ketvirtadienio derybos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Abu jie į miestą atvyko anksčiau. Iš lėktuvo išlipusį V.Putiną ant tūpimo tako pasitiko garbės sargyba, o paskui jis išvažiavo juodų automobilių kortežu.

V.Putinui viršūnių susitikimas yra proga pademonstruoti, kad Rusijos negalima izoliuoti tarptautinėje scenoje.

Xi Jinpingui, išvykusiam pirmosios užsienio kelionės nuo COVID-19 pandemijos pradžios, tai yra proga pastiprinti savo, kaip pasaulinio veikėjo, pozicijas prieš spalio mėnesį įvyksiantį svarbų Kinijos valdančiosios komunistų partijos suvažiavimą.

Abiem lyderiams šis susitikimas bus galimybė pasirodyti prieš Vakarus, ypač Jungtines Valstijas, lyderiaujančias dėl sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai ir supykdžiusias Pekiną pastaruoju metu demonstruojama parama Taivanui.

„ŠBO yra reali alternatyva į Vakarus orientuotoms organizacijoms“, – šią savaitę žurnalistams sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas,

„Visos ŠBO narės pasisako už teisingą pasaulinę tvarką“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad viršūnių susitikimas rengiamas vykstant „didelio masto geopolitinėms permainoms“.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyko į Kyjivą.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė pati EK pirmininkė

„Esu Kyjive. Lankausi čia trečią kartą nuo karo, kurį pradėjo Rusija, pradžios. Labai daug kas pasikeitė. Ukraina dabar yra kandidatė į ES. Ketinu su [prezidentu] Volodymyru Zelenskiu ir [premjeru] Denysu Šmyhaliu aptarti tolesnį mūsų ekonomikų ir žmonių suartėjimą Ukrainos stojimo į ES kelyje“, – rašė U.von der Leyen.

Europos Komisijos pirmininkė į Kyjivą atvyko traukiniu. Ji paskelbė nuotrauką iš sostinės traukinių stoties. Už jos matyti traukinys, peronas ir kiti keleiviai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Apie savo planus nuvykti į Ukrainą U.von der Leyen paskelbė trečiadienį.

Išvakarėse Europos Parlamente skaitydama metinį pranešimą apie Sąjungos padėtį, Ukrainos vėliavos spalvų drabužius vilkėjusi U.von der Leyen, sakė, kad blokas padės Ukrainai labiau atverdamas savo bendrąją rinką ukrainietiškiems produktams.

Ji nurodė, kad „aptars visa tai su [Ukrainos] prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu“. 

U.von der Leyen kelionė simbolizuoja didėjantį ES pasipriešinimą Rusijos veiksmams, kuriuos ji pavadino prezidento Vladimiro Putino inicijuotu „autokratijos karu prieš demokratiją“.

„Ir aš stoviu čia įsitikinusi, kad drąsa ir solidarumas parklupdys Putiną, ir Europa paims viršų“, – sakė ji Europos Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre.

Europos Komisijos vadovė pasidžiaugė, kad pastarosiomis dienomis Ukraina, vykdydama žaibišką kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, susigrąžino virtinę teritorijų šalies rytuose. 

Nuo vasario 24 dienos, kai V.Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, ES užpultai šaliai jau skyrė milijardų eurų vertės pagalbą. U.von der Leyen trečiadienį paskelbė, kad Bendrija skirs 100 mln. eurų per karą sugriautoms mokykloms atstatyti.

„Nes Ukrainos ateitis prasideda jos mokyklose“, – sakė Europos Komisijos vadovė savo metiniame pranešime.

Ukrainos prezidento kortežui važiuojant per Kyjivą, su Volodymyrą Zelenskį vežusiu automobiliu susidūrė kita mašina, bet šalies vadovas rimtai nenukentėjo, anksti ketvirtadienį pranešė jo atstovas.

„Kyjive vienas lengvasis automobilis susidūrė su Ukrainos prezidento automobiliu ir palydos transporto priemonėmis“, – sakoma Serhijaus Nikiforovo pareiškime, 1 val. 22 min. (ir Lietuvos laiku) paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.

„Prezidentą lydintys medikai suteikė skubią pagalbą lengvojo automobilio vairuotojui ir perdavė jį greitosios pagalbos automobilio [ekipažui]“, – sakoma pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Iziume

„Prezidentą apžiūrėjo gydytojas, rimtų sužeidimų neaptikta. Teisėsaugos pareigūnai aiškinsis visas avarijos aplinkybes“, – pridūrė atstovas.

„Avarija neturėjo jokios įtakos prezidento sveikatai ir gebėjimui dirbti. Jam viskas gerai, jis dirba nuo ryto. Visi šiandien suplanuoti darbai vyksta pagal grafiką“, – sakė S.Nikiforovas ir patikslino, kad prezidentas patyrė tik nedidelius įbrėžimus.

V.Zelenskio atstovas spaudai taip pat pateikė naujų detalių apie vakarykštį nelaimingą atsitikimą.

„Avarija Kyjive įvyko likus kelioms minutėms iki komendanto valandos pradžios, apie 23 val. Prezidentas grįžo iš kelionės po išlaisvintus Charkivo srities rajonus ir važiavo link prezidento kanceliarijos. Kita transporto priemonė važiavo priešpriešiais – įvyko susidūrimas. Prezidentas, laikydamasis saugumo protokolų, persėdo į palydos automobilį ir važiavo toliau. Prezidento automobilio vairuotojas liko įvykio vietoje ir laukė policijos. Įvykio vietoje taip pat liko greitosios pagalbos automobilis, lydintis prezidento koloną. Medikai suteikė pagalbą sužeistam lengvojo automobilio vairuotojui ir perdavė jį miesto greitosios pagalbos automobiliui“, – sakė S.Nikiforovas.

Tradiciniame kasdieniame vėlyvame pranešime, kurio vaizdo įrašas buvo paskelbtas netrukus po avarijos, V.Zelenskis sakė, kad ką tik grįžo iš Charkivo rajono ir kad po ukrainiečių kontrpuolimo „deokupuota beveik visa [Charkivo] sritis“.

„Tai buvo beprecedentis mūsų karių judėjimas – ukrainiečiai ir vėl sugebėjo padaryti tai, kas, daugelio manymu, buvo neįmanoma“, – pridūrė jis.

Ukrainos kare prasideda lemiama fazė – Kyjivo pajėgos stumia Rusijos kariuomenę iš rytinių teritorijų ir meta rimtą iššūkį Kremliaus ambicijoms užimti visą Donbaso regioną.

Ukraina trečiadienį pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Didžiojo septyneto (G-7) šalių ir Paryžiaus kreditorių klubui priklausančių valstybių grupe dėl mokėjimų už valstybės tiesioginę ir garantijų skolą sustabdymo, pranešė Ukrainos finansų ministerija per tarptautinio socialinio tinklo „Telegram“ kanalą.

„Susitarimas pasiektas tęsiant liepos 20-osios Ukrainos oficialių kreditorių grupės paskelbtą ketinimą nuo 2022-ųjų  rugpjūčio 1-osios iki 2023 metų pabaigos sustabdyti dvišalių skolų pagrindinės dalies grąžinimą ir palūkanų mokėjimus, su galimybe šį įšaldymą pratęsti dar vieneriems metams“, – teigiama pareiškime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos pajėgos didžiąja dalimi buvo išvestos iš Charkivo srities į vakarus nuo Oskilo upės, o daugelis dalinių atsitraukė, palikdami vertingą įrangą, skelbia britų žvalgyba.

„Rusijos kariuomenės išvedimo metodai pastarąją savaitę skyrėsi. Kai kurie daliniai pasitraukė gana tvarkingai, o kiti pabėgo dėl akivaizdžios panikos“, – sakoma pranešime.

Tarp vertingos įrangos, kurią paliko Rusijos pajėgos, buvo ir priemonės, reikalingos palaikyti Rusijos artilerijos veiklą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palikta Rusijos karinė technika Charkivo regione

Tarp jų – bent vienas baterijos radaras ir bent viena artilerijos valdymo mašina.

„Toks elgesys rodo neorganizuotą kai kurių Rusijos dalinių traukimąsi ir galimus vietinius vadovavimo ir kontrolės pažeidimus“, – pabrėžiama pranešime.

Rusijos bendri koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki šios dienos sudarė maždaug 53 850 žmonių, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo dienos suvestinėje.

Pažymima, kad per paskutinę parą buvo likviduota 200 rusų karių.

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kryvyj Riho ir Mykolaivo kryptimis“, – paskelbė Generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenė praneša, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 2193 savo tankų, 4682 šarvuotų kovos mašinų, 250 lėktuvų, 215 sraigtasparnių. 

Visą praėjusią naktį Kryvyj Riho tarnybos likvidavo Rusijos raketų smūgio į Karačuno vandens saugyklos užtvanką padarinius. Siekiant išvengti potvynio teko sprogdinti užtvanką dviejose vietose – tik tada nuslūgo smarkiai pakilęs Inhuleco upės vanduo, praneša pravda.ua. 

„Visą naktį kovojome su raketų atakos padariniais ir vėl buvome apšaudomi. Kryvyj Rihe buvo sutramdytas vanduo, išsiliejęs po raketų atakos prieš miesto hidrotechnikos įrenginius. Remiantis patikslintais pranešimais, rusai paleido raketas „Kinžal“ ir „Iskander“, – pranešė Dnipropetrovsko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

Po atakos vandens lygis įvairiose Inhuleco upės dalyse pakilo nuo 1 iki beveik 2 metrų. Ketvirtadienio rytą jis sumažėjo 13 cm ir toliau krenta. Gelbėtojai ir gelbėjimo tarnybos tęsia darbą.

Kryvyj Riho karinės-civilinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis pranešė, kad per naktį buvo atlikta daug darbų. Jis taip pat patvirtino, kad vandens lygis pradėjo slūgti.

Trečiadienio vakarą per raketų atakos į užtvanką patvinęs vanduo užliejo 112 privačių namų ir kiemų. Iš kai kurių rajonų buvo evakuoti žmonės. Viena raketa taip pat pažeidė vandentiekį, todėl dalis miesto gyventojų neturi vandens.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis strateginę reikšmę turinčiame ir neseniai iš rusų pajėgų atkovotame Iziumo mieste pažadėjo pergalę.

Vizitas buvo surengtas svarbiu pusę metų trunkančios Rusijos invazijos momentu, kontrpuolimą vykdančioms Ukrainos pajėgoms stumiant Rusijos pajėgas iš rytinių teritorijų ir metant rimtą iššūkį Kremliaus ambicijoms užimti visą Donbaso regioną.

„Mūsų mėlynos ir geltonos [spalvų] vėliava jau iškelta deokupuotame Iziume. Taip bus kiekviename Ukrainos mieste ir kaime“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

„Mes judame vienintele kryptimi – į priekį pergalės link“, – sakė prezidentas.

Jo biuro išplatintose nuotraukose matyti tamsiai žalius drabužius vilkintis, apsaugos lydimas Ukrainos lyderis, per vėliavos pakėlimo ceremoniją pozuojantis asmenukėms su kariais ir dėkojantis jiems.

V.Zelenskiui sugrįžus į Kyjivą su prezidento automobiliu susidūrė kita mašina, bet šalies vadovas nebuvo rimtai sužeistas, ketvirtadienį sakė jo atstovas.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Teisėsaugos pareigūnai aiškinsis visas avarijos aplinkybes“, – pridūrė atstovas.

Tradiciniame vakaro pranešime, kurio vaizdo įrašas buvo paskelbtas netrukus po avarijos, V.Zelenskis sakė, kad „deokupuota beveik visa [Charkivo] sritis“.

„Tai buvo beprecedentis mūsų karių judėjimas – ukrainiečiai ir vėl sugebėjo padaryti tai, kas, daugelio manymu, buvo neįmanoma“, – pridūrė jis.

Ukraina neseniai pareiškė pasiekusi didelių laimėjimų šiaurės rytiniame Charkivo regione prie Rusijos sienos ir sakė atkovojusi teritorijų palei pietinį frontą netoli Chersono srities prie Juodosios jūros.

V.Zelenskis trečiadienį sakė, kad Rusijos okupacija 2014-aisiais aneksuotame Kryme „yra tragedija“, ir pažadėjo, kad Ukrainos kariuomenė galiausiai atkovos šį pusiasalį.

Ukrainiečių pajėgos Charkivo srityje nuo rugsėjo 6-osios atkovojo maždaug 8,5 tūkst. kv. km teritorijų, kuriose gyvena apie 150 tūkst. žmonių, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotoja Hana Maliar.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasidžiaugė „konstruktyviu bendradarbiavimu“ su Jungtinių Tautų Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) dėl Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės.

TATENA rugsėjo pradžioje po bombardavimų virtinės tikrino šią elektrinę.

Kremlius pranešė, kad per pokalbį telefonu su JT vadovu Antonio Guterresu „Vladimiras Putinas teigiamai įvertino konstruktyvų bendradarbiavimą su agentūra“.

Jungtinių Tautų vadovas trečiadienį po pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apgailestavo, kad taikos Ukrainoje perspektyvos šiuo metu yra „minimalios“.

Generalinis sekretorius Antonio Guterresas sakė, kad jis ir V.Putinas aptarė pastangas įveikti „kliūtis“, susijusias su Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportu, tačiau perspėjo, jog būtų „naivu“ manyti, kad padaryta pakankama pažanga siekiant greitai užbaigti Rusijos vasario pabaigoje pradėtą karą Ukrainoje.

„Jaučiu, kad iki taikos mums dar toli. Meluočiau, jei sakyčiau, kad ji galima artimiausiu metu“, – spaudos konferencijoje sakė A.Guterresas.

„Neturiu jokių iliuzijų; šiuo metu taikos susitarimo tikimybė yra minimali“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „nematyti“ net ugnies nutraukimo.

Nors jo karo vertinimai buvo niūrūs, A.Guterresas pabrėžė palaikantis ryšius su abiem šalimis ir išreiškė viltį, kad „vieną dieną bus galima pereiti prie aukštesnio lygio diskusijų“.

Tuo tarpu tęsiamos derybos dėl Rusijos eksporto.

A.Guterresas sakė, kad anksčiau trečiadienį kalbėjosi su V.Putinu ir kad jie aptarė eksporto iniciatyvą, „jos pratęsimą bei galimą išplėtimą“.

Liepos mėnesį tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai buvo sudarytas dviejų dalių susitarimas, numatantis tiek dėl karo sustabdytą Ukrainos grūdų eksportą, tiek Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportą. Susitarimo terminas – 120 dienų.

Nors iš Ukrainos leista išvežti apie tris milijonus tonų grūdų, Rusija teigia, kad jos maisto produktų ir trąšų eksportui toliau kenkia Vakarų sankcijos dėl jos karinių veiksmų.

„Iš Rusijos eksportuojama šiek tiek maisto produktų ir trąšų, tačiau daug mažiau, nei pageidautina ir reikia“, – sakė A.Guterresas ir pridūrė, kad svarstoma galimybė eksportuoti rusišką amoniaką per Juodąją jūrą.

Amoniako – svarbios trąšų sudedamosios dalies – gamybai reikalingi iš oro paimamas azotas ir iš gamtinių dujų gaunamas vandenilis.

Keletas Europos trąšų gamintojų sustabdė amoniako gamybą dėl sparčiai kylančių dujų kainų.

A.Guterresas įspėjo, kad trąšų krizė pasiekė „dramatišką“ lygį, ir pakartojo savo nuogąstavimus, kad kitais metais pasaulyje gali trūkti maisto.

Jis taip pat sakė, kad su V.Putinu kalbėjosi apie karo belaisvius ir Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės būklę.

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai neatmeta galimybės, kad smūgiuodama į hidrotechninius statinius Dniepropetrovsko srityje Rusija norėjo sutrukdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui pietuose. Taip teigiama ISW ataskaitoje.

Pasak ekspertų, Inhuleco upė yra svarbus geografinis Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo prie Chersono-Mykolajivo sričių sienos objektas.

„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos siekia apgadinti ukrainiečių pontoninius tiltus esančius žemiau pasroviui, ypač atsižvelgiant į naujausius pranešimus, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tęsiančios kontrpuolimą Chersono srityje, bando išplėsti savo priešakinį placdarmą per upę ties Davydivo Brido kaimu“, – aiškina analitikai.

V.Zelenskio paskelbta nuotr./Kryvyj Riho mieste po rusų atakos kilo potvynio pavojus

Rusija trečiadienį iš strateginių lėktuvų sudavė kelis raketų Ch-22 smūgius į Kryvyj Riho hidrotechninius statinius.

Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo, tačiau keli Kryvyj Riho rajonai liko be vandens. Vietos gyventojai taip pat pranešė apie pakilusį vandens lygį Inhuleco upėje. Buvo evakuoti keli miesto rajonai.

Nuo rugpjūčio pabaigos Chersono regione tęsiasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas. Šiuo metu Ukrainos kariai ugnimi kontroliuoja beveik visą regioną, pareiškė Ukrainos pietų gynybos pajėgų jungtinio koordinavimo štabo spaudos centro vadovė Natalja Humeniuk.

Tuo pat metu Ukrainos pajėgos toliau laisvina okupuotus Charkivo srities rajonus ir atremia priešo atakas Donecko kryptimi.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kortežas ketvirtadienio naktį pateko į avariją Kyjive.

Tai praneša Ukrainos žiniasklaida, remdamasi prezidento spaudos tarnybos vadovu Serhijumi Nikiforovu.

„Kyjive įvyko lengvojo automobilio susidūrimas su Ukrainos prezidento automobiliu ir lydinčiaisiais automobiliais. Valstybės vadovą lydintys medikai suteikė lengvojo automobilio vairuotojui skubią pagalbą ir perdavė jį greitosios pagalbos automobiliui“, – sakoma pareiškime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.