Rusijos gynybos ministerija pripažįsta: ukrainiečiai pralaužė gynybą Chersono srityje

Jei Ukrainos kariuomenė išlaikys kontrpuolimo tempus ir sėkmę, karas gali baigtis dar iki Kalėdų, prognozuoja britų leidinio The Times šaltiniai Didžiosios Britanijos Vyriausybėje.

Jeigu Kyjivas išlaikys progresą, Putino pajėgos bus išstumtos iš Donbaso Rusijon dar iki šių metų pabaigos.

Ekspertų duomenimis, susigrąžinti 2014-aisiais Rusijos aneksuotą Krymą bus sunkiau. Ukrainiečių netektys, greičiausiai, bus milžiniškos, tad kai kurie šalies kariniai strategai pirmenybę teikia labiau lėtiems taktiniams sprendimams. Tačiau žiemos pauzės greičiausiai nebus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos kariuomenė patiria vis daugiau nuostolių, o vis daugiau okupantų bando pabėgti.

„Įnirtingos kovos tęsiasi daugelyje fronto vietų. Tačiau šių karo veiksmų perspektyva išlieka akivaizdi – vis daugiau okupantų bando pabėgti, vis daugiau nuostolių patiria priešo kariuomenė, vis daugiau žmonių supranta, kad Rusija padarė klaidą pradėdama karą prieš Ukrainą“, – sako jis vakariniame kreipimesi.

Pasak Ukrainos prezidento, mobilizuoti rusai nėra pasirengę kovinėms operacijoms Ukrainoje.

„Bet rusų vadovybei reikia tik kelių žmonių – ir bet kokių žmonių – kad juos pastatytų į mirusiųjų vietą. Kai šie žmonės mirs, jie atsiųs daugiau žmonių. Taip kovoja Rusija. Taip ji pralaimi“, – kalba V.Zelenskis.

Pirmadienio vakarą „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas pasiūlė savo „taikos planą“, kuris, jo manymu, galėtų padėti užbaigti karą. Jį sudaro keturi punktai: „iš naujo surengti referendumus aneksuotuose regionuose prižiūrint JT“ (Rusija pasitraukia, jei tokia yra žmonių valia); Krymas formaliai taptų Rusijos dalimi (E.Muskas mano, kad „taip buvo nuo 1783 m. iki N.Chruščiovo klaidos“); būtų užtikrintas vandens tiekimas į Krymą; Ukraina išliktų neutrali valstybė.

Į tai tviteryje sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Į tai atsakydamas jis paskelbė apklausą, kurioje skatinama balsuoti už du E.Muskus – vienas iš jų palaiko Ukrainą, o kitas Rusiją. V.Zelenskis klausia – kuris labiau patinka?

Sankt Peterburgo srities valdžia atšaukė 100 šaukimų į kariuomenę, pranešė regiono vyriausybės spaudos tarnyba, kurią cituoja Rusijos valstybinė žiniasklaida „RIA Novosti“.

„Iš viso srityje atšaukta 100 sprendimų dėl mobilizacinių priemonių. Iš jų 76 – dėl amžiaus, 1 – dėl nepilnamečių vaikų skaičiaus, 2 – dėl būtinybės prižiūrėti neįgalius giminaičius, 11 – dėl riboto darbingumo“, – spaudos tarnybos duomenis cituoja naujienų agentūra.

Tikimasi, kad kitą JAV prezidento Joe Bideno administracijos saugumo pagalbos paketą Ukrainai sudarys keturi mobilieji artilerijos raketų paleidimo įrenginiai HIMARS, šaudmenys, minosvaidžiai ir minoms atsparios transporto priemonės, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė du šaltiniai, informuoti apie 625 mln. dolerių vertės paketą.

Šis paketas yra pirmasis pagalbos paketas nuo Rusijos neseniai paskelbtos Ukrainos teritorijos aneksijos ir antrasis JAV prezidento suteikiamas paketas nuo rugsėjo vidurio, kai Ukraina pasiekė didelių laimėjimų mūšio lauke.

Ukraina paprašė JAV suteikti jai ilgo nuotolio raketų ATACMS su sąlyga, kad ji derins su Vašingtonu taikinius, į kuriuos bus smogiama šiais ginklais, pranešė JAV transliuotojas CNN, remdamasis keliais informuotais šaltiniais.

Pasak CNN, Ukrainos vyriausybė pasiūlė JAV „visišką ir nuolatinį skaidrumą“ dėl taikinių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketa ATACMS

„Toks beprecedentis skaidrumas faktiškai suteikia JAV veto teisę dėl Ukrainos veiksmų prieš Rusiją ir yra skirtas įtikinti [JAV prezidento] administraciją, kad šios svarbios ginkluotės suteikimas nesukels smūgių Rusijos teritorijoje. JAV baiminasi, kad jie gali eskaluoti karą ir sukelti tiesioginį konfliktą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – teigia CNN.

CNN citavo neįvardytą Ukrainos pareigūną, kuris teigė, kad Kijevas „iš tikrųjų tiksliai įvardijo konkrečius taikinius, į kuriuos reikia smogti mūsų teritorijoje ir kurių negalima pasiekti turimomis priemonėmis. Šie taikiniai – logistikos maršrutai, aerodromai, oro pajėgų bazės ir ginklų sandėliai pietų ir rytų Ukrainoje, įskaitant aneksuotą Krymą“.

Anksčiau JAV administracijos pareigūnai teigė, kad Ukrainos turimų HIMARS raketų, galinčių smogti maždaug 70 km atstumu, pakanka karinėms užduotims vykdyti.

Kai kurie CNN pašnekovai mano, kad Maskva gali manyti, jog ATACMS raketų perdavimas Ukrainai yra „raudonųjų linijų“ pažeidimas ir pretekstas pavadinti JAV viena iš konflikto šalių.

ATACMS raketos gali būti paleidžiamos iš HIMARS, kurias Vašingtonas jau perdavė Ukrainai. Tačiau jos pataiko į taikinius maždaug 300 km atstumu, t. y. maždaug keturis kartus toliau nei Ukrainos kariuomenės jau turimos HIMARS raketos.

Sekmadienį temstant, Elena Charkovska stovėjo savo daugiabučio kieme ir mąstė apie neseniai sužinotą naujieną – pasirodo, net neiškėlusi kojos iš savo namų, vieną dieną ji gyveno Rusijoje.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos sostinės valdžia pirmadienį paprašė gyventojų vėl dėvėti veido kaukes, dėl padidėjusio COVID-19 atvejų skaičiaus ir Rusijos invazijos nualintos sveikatos sistemos.

Per praėjusią savaitę Kyjive užregistruota 2 515 koronaviruso atvejų, 242 žmonės buvo hospitalizuoti, o 22 pacientai mirė, pranešė miesto savivaldybė.

Anot jos, gyventojai turėtų dėvėti kaukes „viešajame transporte, klientų aptarnavimo vietose ir švietimo įstaigose“.

Rugsėjo 19–25 dienomis Ukrainoje užregistruoti 44 137 nauji susirgimai, 6 667 žmonės buvo hospitalizuoti, o 161 asmuo mirė, pranešė Sveikatos  ministerija.

Praėjusį pirmadienį sveikatos viceministras Ihoris Kuzinas kalbėjo apie „padidėjusį“ koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičių ir teigė, kad sveikatos apsaugos sistema dėl karo „kasdien patiria nuostolių“.

„Nuo invazijos pradžios buvo sugriauta 18 įstaigų, priimančių COVID-19 pacientus, dar 15 buvo iš dalies sugriauta, o daugiau nei 100 dirba priverstinės okupacijos sąlygomis“, – sakė I.Kuzinas.

I.Kuzinas taip pat nurodė, kad COVID-19 suvaržymus gali būti sunku įgyvendinti, nes šalis „sutelkusi ties kitu priešu“.

COVID-19 apribojimai buvo sustabdyti vasario 24 dieną, kai Ukrainoje buvo įvesta karo padėtis, Rusijai įsiveržus į šalį.

Pasak I.Kuzino, didžiausio atvejų skaičiaus tikimasi nuo rugsėjo pabaigos iki spalio pradžios.

Rugpjūčio pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad Ukrainos sveikatos sistema „smarkiai nukentėjo, bet vis dar yra atspari“.

Artėjant žiemai, PSO teigė, kad „ateinantys šeši mėnesiai gali būti kaip niekad didelis išbandymas Ukrainos sveikatos sistemai“.

Rusijoje mobilizuojami į karą Ukrainoje vyrai iš Norilsko buvo atvežti į Omską ir išmesti į tuščią lauką, paliekant juos nakvoti minusinėje temperatūroje be palapinių. Radijo stotis „Svoboda“ nustatė, kad tai įvyko 242-ajame oro desanto pajėgų mokymo centre, kur 2015 m. sugriuvus kareivinių pastatui žuvo 24 šauktiniai kariai.

Rusijos socialiniuose tinkluose vis pasirodo vaizdo įrašų, kuriuose mobilizuoti kariai skundžiasi prastomis sąlygomis ir pasakoja, kad buvo išsiųsti į frontą be jokio apmokymo. Po istorijų iš Sverdlovsko srities ir Kalinineco kaimo netoli Maskvos žurnalistai atkreipė dėmesį į vaizdo įrašą, tariamai nufilmuotą Omsko srityje, kur buvo atvežti rezervistai iš Norilsko.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą paskelbtos Vakarų sankcijos „dusina“ Rusijos ekonomiką ir jų neturi būti atsisakyta, pirmadienį Prancūzijos parlamente pareiškė šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne.

„Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo toks pat: padaryti taip, kad karo kaina Rusijai taptų nepakeliama, skaudžiai smogti jos ekonomikai, kad ji negalėtų finansuoti savo puolimo“, – pareiškė premjerė po vasaros atostogų susirinkusiai Nacionalinei Asamblėjai.

„Maskva mėgina palaikyti savo iliuzijas. Bet yra faktų. Rusų propaganda neturėtų mūsų apmulkinti. Rusijos ekonomika dūsta“, – pridūrė ji.

Premjerės pastabos iš dalies buvo skirtos partijoms, pasirinkusioms būti opozicijoje jos mažumos vyriausybei, įskaitant „Nacionalinį sambūrį“ (RN).

Ši Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija praeityje yra gavusi paskolų iš Rusijos bankų, o jos lyderė Marine Le Pen buvo nufotografuota spaudžianti ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

RN lyderiai pastaruoju metu bandė pelnyti politinių dividendų iš smarkiai pakilusių energijos kainų, kurių augimą iš dalies paskatino Vakarų sankcijos, nustatytos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Elisabeth Borne

„Atsisakyti sankcijų reikštų palikti Ukrainą. Tai reikštų atsisakyti mūsų vertybių. Tai reikštų pasiduoti Rusijai. Prancūzija, patriotizmas – tai reiškia nepalikti, neatsisakyti, nepasiduoti“, – pabrėžė E.Borne.

„Šios sankcijos veikia, patinka tai tiems, kas pareiškimais apie patriotizmą dangsto savo susižavėjimą rusų imperializmu, ar ne“, – pridūrė ji.

Ministrė pirmininkė taip pat pareiškė, jog namų ūkiams, į savo namus priėmusiems ukrainiečių pabėgėlius, nuo lapkričio pabaigos bus mokamos valstybinės išmokos.

Pareigūnai yra sakę, kad išmokos gali sudaryti iki 200 eurų per mėnesį.

E.Borne pažymėjo, kad Prancūzija priėmė daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 19 tūkst. vaikų, kurie dabar lanko prancūzų mokyklas.

Naujos apklausos duomenimis, net 83 proc. ukrainiečių, kad jų šalis prisijungtų prie NATO karinio aljanso, rašo „The Guardian“ ir cituoja ukrainiečių leidinio „Kyiv Independent“ žurnalistę Ilją Ponomarenko.

Kijeve įsikūrusi viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Rating Group“ apklausė 2 000 ukrainiečių po to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina skubos tvarka teikia paraišką dėl narystės NATO.

Apklausos vykdytojai teigė, kad narystę NATO remiančiųjų procentas buvo rekordinis – anksčiau atliktų tokių apklausų Ukrainoje rodikliai buvo gerokai maženi.

Tik 4 proc. respondentų teigė, kad balsuotų prieš prisijungimą prie bloko, o 9 proc. sakė, kad nebalsuos.

Italijos energetikos milžinė „Eni“ pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi suteikti 20 mln. eurų garantiją, kad būtų atnaujintas rusiškų dujų tiekimas per Austriją, kuris buvo sustabdytas esą dėl reguliavimo pokyčių.

Dujų tiekimas buvo sustabdytas šeštadienį, nes Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ nesugebėjo suteikti naujai nustatytos garantijos operatoriui, gabenančiam dujas iš Austrijos į Italiją, pareiškė „Eni“ generalinis direktorius Claudio Descalzi.

„Aiškinamės, ar galime perimti [garantiją]“ ir suteikti 20 mln. eurų, pažymėjo jis ir pridūrė manantis, kad „šią problemą bus galima išspręsti šią savaitę“.

„Tiekimas tikrai sustabdytas ne dėl geopolitinių priežasčių“, – pareiškė „Eni“ vadovas Romoje surengtos konferencijos kuluaruose.

Kalbėdamas apie „Gazprom“, jis pažymėjo, jog „sunku įsivaizduoti, kad bendrovė, kuri nori mokėti rubliais, galėtų suteikti garantijų eurais“.

„Gazprom“ šeštadienį visiškai sustabdė dujų tiekimą bendrovei „Eni“, paaiškinęs, jog dėl spalio 1 dieną įsigaliojusių naujų taisyklių yra „neįmanoma gabenti dujų per Austriją“.

Didžioji dalis rusiškų dujų Italijai tiekiama per Ukrainą ir dujotiekiu „Trans Austria“ (TAG) į Tarvizijų Šiaurės Italijoje prie Austrijos sienos.

Prieš karą Ukrainoje Italija importavo 95 proc. suvartojamų dujų ir maždaug 45 proc. šio kiekio buvo tiekiama iš Rusijos.

Prieš tiekimo sustabdymą Italija gaudavo maždaug 20 mln. kubinių metrų rusiškų dujų per dieną, arba „maždaug 9–10 proc.“ dujų importo, pareiškė C. Descalzi.

Kadenciją baigiantis ministras pirmininkas Mario Draghi pasirašė nemažai naujų susitarimų su kitais dujų tiekėjais, kad sumažintų Italijos priklausomybę nuo Rusijos, ir ėmėsi priemonių, siekdamas prieš žiemą kuo greičiau užpildyti šalies dujų saugyklas.

Ekologinio persitvarkymo ministras Roberto Cingolani sekmadienį sakė, kad Italija jau pasiekė užsibrėžtą tikslą 90 proc. užpildyti savo saugyklas ir imasi veiksmų, siekdama dar padidinti jų užpildymo lygį.

Rusijos pietinės Belgorodo srities gubernatorius pirmadienį sakė, kad ukrainiečiams apšaudant šį prie Ukrainos sienos esantį regioną žuvo moteris.

Tai būtų reta Rusijos teritorijoje surengta ukrainiečių ataka.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos šaudė į Golovčino kaimą Graivorono rajone. Sviediniams nukritus kaimo centre, sugriauta [pastatų]. Žuvo 48 metų moteris“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

 Penktadienį sulaikytas Maskvos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės (AE) generalinis direktorius buvo paleistas, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų atominės energijos agentūros vadovas.

„Džiaugiuosi, kad buvo paleistas Ihoris Murašovas, Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius; man buvo patvirtinta, kad ponas Murašovas saugiai grįžo pas savo šeimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas šeštadienį pranešė, kad I.Murašovą penktadienį apie 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sulaikė „rusų patrulis“, kai direktorius važiavo iš elektrinės į Maskvos kontroliuojamą Enerhodaro miestą.

Pasak jo, I.Murašovo automobilis buvo sustabdytas, jis buvo išlaipintas ir „užrištomis akimis išvežtas nežinoma kryptimi“.

P.Kotinas pabrėžė, kad sulaikytam direktoriui „tenka pagrindinė ir išskirtinė atsakomybė už Zaporižios jėgainės branduolinę ir radiacinę saugą“.

Kyjivas šeštadienį pasmerkė „neteisėtą“ I.Murašovo sulaikymą ir paragino nedelsiant jį paleisti.

„Energoatom“ nuotr./Ihoris Murašovas

Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.

Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.

Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė ir TATENA spaudžia Kyjivą bei Maskvą sutikti, kad aplink elektrinę būtų nustatyta saugumo zona ir būtų galima išvengti branduolinių nelaimių.

R.Grossi savaitgalį sakė, jog tikisi šią savaitę nuvykti į Kyjivą ir Maskvą aptarti šio klausimo.

Europos Sąjunga pirmadienį iškvietė aukšto rango Rusijos diplomatą Briuselyje, kad kartu su valstybėmis narėmis pasmerktų prezidento Vladimiro Putino vykdomą neteisėtą Ukrainos teritorijų aneksiją.

„Tai ES masto ir ES koordinuojamas veiksmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė bloko atstovas užsienio reikalams Peteris Stano.

ES šalys penktadienį pradėjo kviestis Rusijos atstovus po to, kai V.Putinas Rusijos teritorija oficialiai paskelbė keturis Ukrainos regionus, kuriuos okupavo jo kariai, pasiųsti į kaimyninę šalį vasarį.

Penktadienį Belgija iškvietė Rusijos ambasadorių, o Italija ir Austrija pasekė jos pavyzdžiu.

ES lyderiai pažadėjo, kad „niekada nepripažins šios neteisėtos Maskvos įvykdytos aneksijos“, o blokas rengia naujas sankcijas.

Bendrijos diplomatai bandė įveikti Vengrijos prieštaravimus ir susitarti dėl naujo ekonominių nuobaudų paketo, į kurį būtų įtraukti veiksmai, skirti nustatyti visame pasaulyje parduodamos Rusijos naftos viršutinę kainų ribą.

Blokas jau įvedė septynis precedento neturinčių sankcijų paketus Rusijai ir suteikė milijardų dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Europos Sąjunga (ES) pasirašė penkių milijardų eurų finansinės pagalbos Ukrainai paketą, pirmadienį pranešė už prekybą atsakingas ES Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

„ES pasirašė susitarimo memorandumą dėl 5 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos suteikimo“ Ukrainai, tviteryje pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas ir pridūrė, kad yra „dėkingas“ Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen ir V.Dombrovskiui „už tokį sprendimą“.

D.Šmyhalas pridūrė, kad tai dar vienas ES gestas, kuriuo ji pasiryžusi „paremti [Ukrainą] laimint šį karą, atstatant ir siekiant [europietiškos] ateities“.

V.Dombrovskis tviteryje parašė, kad jam „malonu pasirašyti [antrąjį] susitarimo memorandumą su Ukraina nuo tada, kai Rusija pradėjo savo žiaurų karą“.

Rusijos Vakarų karinės apygardos vadu paskirtas generolas leitenantas Romanas Berdnikovas. Informaciją apie Vakarų karinės apygardos vado pasikeitimą patvirtino su pertvarkymais susipažinęs šaltinis, rašo Rusijos portalas rbc.

Generolas leitenantas Romanas Berdnikovas anksčiau vadovavo Rytų karinės apygardos jungtiniam ginkluotųjų pajėgų daliniui, o vėliau vadovavo Rusijos karių grupei Sirijoje. 

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Romanas Berdnikovas

Į atsargą išėjęs generolas pulkininkas Aleksandras Žuravliovas Vakarų karinės apygardos pajėgoms vadovavo nuo 2018 m., o prieš tai, kaip ir R.Berdnikovas, vadovavo pajėgų grupei Sirijoje. 2018 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretu jam suteiktas Rusijos didvyrio vardas.

Rusijos gynybos ministerija oficialiai patvirtino, kad į apsišaukėlišką Luhansko liaudies respubliką atvežta dalis mobilizuotų vyrų. Pasak ministerijos, šauktiniai mokomi viename iš poligonų.

Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kariškiai sako, kad „jie atvyko ne veltui“, o vietos gyventojai „džiaugiasi, kad mes (LLR ir Rusija) dabar esame kartu“.

Trys vyrai, mobilizacijos metu pašaukti į kariuomenę, mirė Rusijos Gynybos ministerijos mokymo centro Jelansko garnizone Porošino kaime Sverdlovsko srityje. Apie tai pranešė naujienų agentūra EAS, remdamasi šaltiniu ir regiono Valstybės Dūmos deputatu Maksimu Ivanovu.

„Taip, patvirtinu, trys jau mirę. Vienas mobilizuotas vyras mirė nuo priepuolio, o kitas nusižudė. Trečiasis buvo išsiųstas namo, kur iš karto mirė nuo kepenų cirozės“, – žurnalistams sakė parlamento narys.

„Astra“ ir „Baza“ anksčiau pranešė, kad spalio 1 d. Sverdlovsko srities Porošino gyvenvietėje esančio karinio dalinio tankų mokymo centro valgykloje buvo rastas 46 metų šauktinio iš Kurgano kūnas. Pirminiais duomenimis, jis nusižudė.

EAN duomenimis, Porošino gyvenvietėje buvo įvestas sausas įstatymas, nes „mobilizuoti vyrai nuolat piktnaudžiavo alkoholiu“.

Buvusi Rusijos propagandinio kanalo „Pirmojo kanalo“ darbuotoja Marina Ovsanikova, išgarsėjusi tiesioginio eterio metu pareikštu protestu prieš karą, įtraukta į federalinį ieškomų asmenų sąrašą, jos kortelė atsidūrė Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Praėjusią savaitę jos buvęs vyras ir RT bendradarbis Igoris Ovsianikovas pareiškė, kad moteris pabėgo iš namų arešto kartu su jų 11 metų dukra, tačiau anksčiau oficialiai ši informacija nebuvo patvirtinta.

Rugpjūtį, atliekant tyrimą dėl „klastočių“ apie Rusijos kariuomenę, N.Ovsanikovai buvo paskirtas namų areštas.

„Scanpix“ nuotr./Marina Ovsianikova

Baudžiamosios bylos iškėlimo priežastis – liepos 15 d. Sofijos krantinėje, netoli Kremliaus, M.Ovsanikovos surengtas antikarinis piketas. Žurnalistė išėjo su plakatu su Ukrainoje nužudytų vaikų nuotraukomis ir užrašu: „Kiek dar vaikų turi mirti, kad sustotumėte?“.

Žurnalistė išgarsėjo po to, kai kovo 14 d. tiesiogiai per „Pirmojo kanalo“ žinias tiesioginiame eteryje už vedėjos Jekaterinos Andrejevos pasirodė su plakatu „NE karui. Sustabdykite karą, netikėkite propaganda, jums meluojama. Rusai prieš karą“. Vėliau ji buvo išvykusi į Vokietiją, tačiau paskui grįžo į Rusiją.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pripažino, kad Ukrainos kariams „pavyko pralaužti mūsų gynybą“ Chersono srityje.

„Turėdamas geresnius tankų dalinius Zolotaja Balkos ir Oleksandrovkos kryptimi, priešas sugebėjo prasiskverbti į mūsų gynybos gilumą. Rusijos kariuomenės daliniai užėmė iš anksto parengtą gynybinę liniją ir toliau smarkiai apšaudo priešą“, – rašoma naujausiame Rusijos karinės ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad ukrainiečių nuostoliai šiame rajone siekė apie 130 karių ir 23 karinės technikos vienetus. Ministerija nepranešė, kad būtų nukentėjusių rusų karių.

Anksčiau Ukrainos šaltiniai pradėjo pranešinėti apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrataką Chersono srityje. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino dvi gyvenvietes okupuotoje Chersono srityje – Archangelską ir Myroliubivką. Žiniasklaida pranešė, kad Ukrainos kariškiai įžengė į Michailovkos kaimą.

Dūmos deputatai balsavo už apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei iš dalies okupuotų Ukrainos Chersono ir Zaporožės sričių prisijungimą. Pagal nustatytą tvarką Rusijos parlamento žemieji rūmai turi ratifikuoti sutartis su šiomis teritorijomis ir priimti konstitucinius įstatymus.

Sutartys buvo pasirašytos Kremliuje penktadienį, rugsėjo 30 d.

Dieną prieš tai buvo paskelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė Valstybės Dūmai įstatymų projektus dėl okupuotų Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono sričių teritorijų aneksijos. Tikimasi, kad antradienį, spalio 4 d., po Dūmos posėdžio juos patvirtins Federacijos taryba.

Apsišaukėliškos  DNR prisijungimui pritarė 413 parlamento narių, apsišaukėliškos LNR - 412, okupuotos Zaporižios srities teritorijos - 409, okupuotos Chersono srities teritorijos - 411. Visais atvejais buvo balsuojama vienbalsiai.

Naujienų portalas agents.media pastebėjo, kad pagal preliminarią posėdyje dalyvavusių asmenų registraciją jame dalyvavo 408 parlamento nariai. Posėdyje nedalyvavo 42 parlamento nariai. Vadinasi, visais keturiais atvejais už aneksiją balsavo daugiau deputatų nei užsiregistravo.

Komentuodamas skaičių skirtumą, Seimo pirmininkas Viačeslavas Volodinas paragino parlamento narius būti dėmesingesnius. Valstybės Dūma pradėjo svarstyti konstitucinius įstatymų projektus dėl keturių Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos Federacijos.

Spalio 3 dieną tapo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino Charkivo srities Iziumo rajono Borovos kaimą. 

„Borova ir didžioji Borivskos gyvenvietės teritorinės bendruomenės dalis yra kontroliuojama Ukrainos kariuomenės!“ – skelbia Borovos savivaldybės taryba.

Pažymima, kad šiuo metu ten vyksta teritorijų valymas.

Šalys, kurios priklauso Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), nedalyvaus Rusijos kare prieš Ukrainą: tai „nepriklauso organizacijos atsakomybės sričiai“.

Apie tai pranešė Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas.

Pasak jo, Kazachstanas remiasi valstybių teritorinio vientisumo, suverenios lygybės ir taikaus egzistavimo principais pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją.

Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo paskyroje „Facebook“ praneša, kad Ukrainos kontržvalgyba užspeitė Rusijos „kurmį“.

Kyjivo teismas skyrė 12 metų kalėjimo buvusiam Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojui už šnipinėjimą Rusijai, rašo VSD.

Ukrainiečių kontržvalgyba nustatė, kad V.M. šnipinėjo Rusijos FSB naudai apie 15 metų, iki pat 2022-ųjų. Pastaruosius trejus metus jis vyriausybės sekretoriate ėjo vyriausiojo referento pareigas, buvo atsakingas už korespondencijos analizę, prižiūrėjo, kaip vykdomi premjero pavedimai, 10 metų turėjo leidimą susipažinti su įslaptinta informacija.

Pasak agentura.ru pranešimo, bylos duomenimis V.M., kurį žiniasklaida įvardija kaip Vasilijų Mechedą, buvo užverbuotas 2007 metais, kai vienas jo tuometinis kolega paprašė nukopijuoti kelis dokumentus su slaptumo žyma. Per kelis kitus mėnesius V.M. maždaug kartą per savaitę kopijuodavo įslaptintus dokumentus su informacija apie padėtį Ukrainos kariuomenėje, saugumo tarnybose, šalies vidaus politiką ir k.t. Kaltintojų teigimu, už šias paslaugas jis gavo apie 3 tūkst. JAV dolerių atlygį.

Teismo dokumentuose teigiama, kad V.M., 2007 metais nuvykęs į Maskvą, asmeniškai susipažino su FSB pareigūnais bei sutiko su jais bendradarbiauti. Kuratorių nurodymu jis toliau kopijuodavo bei perduodavo Rusijai įslaptintus dokumentus, už tai per kelis mėnesius gavo dar apie 800 dolerių.

Po trejų metų V.M. vėl susitiko su rusų kuratoriais, užpildė FSB anketą, gavo slapyvardį „Grigorijus“, mobilųjį telefoną ir fotoaparatą slaptų dokumentų fotografavimui. Kelis mėnesius toliau vykdęs nusikalstamą veiklą, per kitą susitikimą su FSB kuratoriais Sankt Peterburgo restorane perdavė jiems nuotraukas ir gavo 5000 dolerių atlygį.

Teismas nustatė, kad nuo 2010-ųjų V.M. neturėjo kontaktų su FSB pareigūnais, bet po penkerių metų sulaukė jų skambučio ir pasiūlymo susitikti Minske. Sutikus tęsti bendradarbiavimą, jam per susitikimą įteiktas naujas mobilusis telefonas su programomis, užtikrinančiomis pokalbių konfidencialumą.

Iki 2018 metų V.M. fotografavo Rusiją dominančius dokumentus ir siuntė juos FSB, naudodamasis šifruoto susirašinėjimo programėle telefone. Už tai gaudavo nuo 2 iki 5 tūkst. dolerių, kuriuos atsiimdavo per susitikimus Baltarusijoje, Kipre, Armėnijoje ir Azerbaidžane. 2018 metais jam paskirtas naujas kuratorius, kuriam siuntė Ukrainos premjero sekretoriato administruojamus tarnybiniam naudojimui skirtus dokumentus ir už tai gaudavo nuo 5 iki 10 tūkst. dolerių, grynuosius perduodant per susitikimus Turkijoje, Kipre ir Azerbaidžane.

Fiksuota, kad V.M. šiemet vasario 7 d. V.M. dar persiuntė FSB dokumentą su žyma „slaptai“ apie situaciją Ukrainos energetikos sektoriuje. Sulaikytas balandžio 8 dieną jis teisinosi, kad nutraukė ryšius su FSB po vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Balsuodamos dėl Ukrainos narystės Aljanse prieš balsuos Vengrija, Turkija ir Bulgarija, mano Ukrainos politologas Volodymyras Volia.

„Prognozuoju, kad prasidėjus Ukrainos prašymo svarstymui ir balsuojant, kokį atsakymą duoti, trys valstybės vienareikšmiškai balsuos prieš Ukrainos stojimą į NATO. Tai pirmiausia Orbanas, Vengrija, vėliau Erdoganas, Turkija ir Bulgarija. Žinoma apie devynių valstybių, vienareikšmiškai remiančių Ukrainos narystę Aljanse, pareiškimą, tačiau kol kas neaišku su Kanada – taip ar ne, taip pat su JAV, kurios savo pozicijas dar nustatys per vidines konsultacijas“, – pažymėjo V.Volia.

Anot jo, tokia diskusija bus naudinga tarp NATO valstybių narių, nes dar kartą parodys, kas Aljanse yra „ištremti kazokai“ iš Rusijos, o kas iš tikrųjų yra Ukrainos draugai.

„Pradedame naują oficialią diskusiją Aljanso rėmuose dėl galimybės įstoti į NATO. Mūsų prašymas turėtų būti bent jau svarstytas, tai yra, visų valstybių oficialūs atstovai turėtų susirinkti ir duoti kažkokius atsakymas Ukrainai“, – pridūrė politologas.

Jo nuomone, būtų svarbu ir tikslinga, jei galiausiai Ukrainai būtų suteiktas specialus partnerystės formatas, kol bus tęsiamos įstojimo į Aljansą procedūros.

Kremlius pirmadienį atmetė Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo raginimą panaudoti Ukrainoje nedidelio galingumo branduolinius ginklus, paskelbtą po to, kai Maskvos pajėgos šeštadienį buvo išstumtos iš svarbaus Lymano miesto Ukrainos rytinėje dalyje.

„Tai labai emocingas momentas“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas per kasdienę spaudos konferenciją, turėdamas galvoje R.Kadyrovo – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko – pareiškimus.

„Mūsų šalyje branduoliniai ginklai naudojami tik vadovaujantis tuo, kas sakoma atitinkamoje doktrinoje“, – teigė D.Peskovas.

Spalio 3 d. Ukrainos kariai kirto apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos administracinę sieną. Pasak Rusijos naujienų agentūros "Interfax", tai pareiškė vadinamosios Luhansko liaudies milicijos atstovas Andrejus Maročko.

Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustiprino savo pozicijas Lysyčansko kryptimi. 

Anksčiau buvo pranešta, kad Lymano miestą Donecko srityje iš okupantų išlaisvinusios Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudo netoliese jau Luhansko srities teritorijoje esantį Kreminnos miestą, kuriame bando įsitvirtinti iš Lymano pabėgę rusų daliniai. Užėmus Kreminnos miestą Ukrainos pajėgoms atsivertų kelias į Lysyčansko-Sjevjerodonecko aglomeraciją.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija tarsis su dviejų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva aneksavo praėjusią savaitę, vietos gyventojais, kad nustatytų tikslias regionų, kurie bus prijungti prie šalies, ribas.

Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.

„Ketiname toliau konsultuotis su šių regionų gyventojais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pietinius Chersono ir Zaporižios regionus, kuriuos iš dalies kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Rusijos Konstitucinis teismas sekmadienį pripažino teisėtomis prezidento Vladimiro Putino pasirašytas sutartis dėl keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų – Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių – aneksijos.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

Penktadienį Kremlius keturis okupuotus Ukrainos regionus paskelbė Rusijos dalimi. 

Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos. 

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad jo 14, 15 ir 16 metų sūnūs, kurie mokosi valdyti ginklus nuo pat mažens, važiuos kariauti į Ukrainą.

„Achmatas, Eli ir Adamas (...) Netrukus jie išvyks į fronto liniją ir atsidurs sudėtingiausiuose fronto linijos ruožuose“, – rašė R.Kadyrovas savo „Telegram“ kanale, pridėdamas vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti trys paaugliai, šaudantys šaudykloje.

Rusijos Federacija į Baltąją jūrą perkėlė povandeninį laivą „Belgorod“ su branduolinėmis torpedomis „Poseidon“. Viena torpeda, o povandeniniame laive yra aštuonios, gali sunaikinti tokius miestus kaip Niujorkas ar Los Andželas.

Apie tai pranešė leidinys „La Repubblica“  remdamasis NATO žvalgybos duomenimis.

„Atrodo, kad Putinas yra arti naujo iššūkio Vakarams ir toliau didina branduolinės konfrontacijos lygį.

Pavojaus signalas kyla iš NATO žvalgybos ataskaitos, kurią pastarosiomis dienomis išsiuntė svarbiausia sąjungininkų vadovybė.

Pranešama apie branduolinio povandeninio laivo „Belgorod“ judėjimą, kuris buvo išvestas iš rikiuotės liepos mėnesį. Dabar jis vėl neria į Arkties jūras, ir baiminamasi, kad jo misija yra pirmą kartą išbandyti „Poseidon“ torpedą, dažnai vadinamą „Apokalipsės ginklu“, – rašoma straipsnyje.

Tūkstančiams žmonių per klaidą gavus šaukimą kariauti Ukrainoje, Tolimųjų Rytų Rusijos regione buvo laikinai nuo pareigų nušalintas už šaukimą atsakingas karininkas, pirmadienį pranešė vienas vietos pareigūnas.

„Chabarovsko srities karinis komisaras Jurijus Laiko nušalintas nuo pareigų. Tai neturės jokios įtakos užduočių, kurias mums iškėlė prezidentas, įgyvendinimui“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė regiono gubernatorius Michailas Degtiariovas.

Jis nenurodė karininko nušalinimo priežasties, bet paminėjo virtinę klaidų, padarytų šaukiant karius.

„Iš kelių tūkstančių mūsų tautiečių, kurie per pastarąsias 10 dienų gavo šaukimus ir atvyko į karo prievolės įstaigas, maždaug pusė buvo išsiųsti namo, nes neatitiko atrankos kriterijų“, – sakė M.Degtiariovas.

„Dalinė mobilizacija turėtų būti taikoma tik toms kategorijoms, kurias patvirtino Gynybos ministerija ir prezidentas. Bet koks piktnaudžiavimas turi būti sustabdytas“, – taip pat sakė jis.

Tačiau nuo pareigų nušalintas J.Laiko tuoj pat buvo paskirtas Magadano srities kariniu komisaru.

Rusijos prezidentas rugsėjo 21 dieną paskelbė dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje. Šis žingsnis išprovokavo protestus, daug šaukiamojo amžiaus vyrų paliko šalį.

Pareigūnai nurodė, kad bus pašaukta 300 tūkst. žmonių, turinčių „atitinkamų“ įgūdžių ar karinės patirties.

Tačiau būta nepasitenkinimo protrūkių, kai šaukimus gavo asmenys, kurie neturėjo jų gauti, įskaitant studentus, pagyvenusius ar neįgalius žmones.

Praėjusią savaitę V. Putinas pareiškė, kad pareigūnai turėtų „ištaisyti visas klaidas“, padarytas vykdant mobilizaciją.

Rusijoje Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo ir verslininko, privačios karinės bendrovės „Wagner“ savininko Jevgenijaus Prigožino kritika karinei vadovybei dėl naujos nesėkmės kare su Ukraina rodo, kad jie stengsis pripažinti kaltu dėl pralaimėjimo patį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

J.Prigožinas ir R.Kadyrovas nėra sisteminiai žmonės, tačiau jie puola sisteminę karinę vertikalę ir ją laužo, interviu „Radio NV“ sakė Volodymyro Zelenskio kanceliarijos patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Tai yra labai įdomus simptomas to, kas vyksta Putino aplinkoje... jie absoliučiai nesupranta, kodėl negali palaužti Ukrainos ir daugiau jos nepalauš, tai akivaizdu. Dabar jie ieško, ką kaltinti. Šie pareiškimai rodo, kad anksčiau ar vėliau jie bandys apkaltinti patį Putiną dėl Rusijos Federacijos pralaimėjimo“, – mano jis.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas mano, kad Ukraina „daro pažangą“ Chersono regione ir toliau priešinasi Rusijos invazijai, ir pridūrė, kad įvyko „tam tikrų karo veiksmų dinamikos pokyčių“, skelbia CNN.

L.Austinas šį pokytį aiškino Ukrainos karių įgūdžiais ir jų strateginiu JAV ir NATO sąjungininkų ginklų, ypač mobilių reaktyvinių artilerijos sistemų (HIMARS), naudojimu.

„Tai, ką dabar matome, yra tam tikri dinamiški pokyčiai mūšio lauke“, – sakė L.Austinas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lloydas Austinas

„Jie labai gerai dirbo Charkivo srityje ir juda į priekį, kad pasinaudotų atsiradusiomis galimybėmis. Kovos Chersono srityje vyksta šiek tiek lėčiau, bet jie taip pat juda į priekį“, – sakė jis.

L.Austinas pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos naudoja „technologijas, tokias kaip HIMARS“ ir naudoja jas „teisingu būdu“, kad „rengtų atakas prieš objektus, tokius kaip logistikos sandėliai ir komandų postai, o tai atima reikšmingus pajėgumus iš rusų“.

Taigi ukrainiečiai „pakeitė dinamiką, o tai jiems suteikė galimybę manevruoti“, – pridūrė jis.

Paklaustas, kodėl JAV nepateikė Ukrainai ilgesnio nuotolio ginklų, kurių prašė ukrainiečiai, L.Austinas sakė, kad reguliariai kalbasi su savo Ukrainos kolega gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir mano, kad JAV labai efektyviai tiekia ginklus, kurie yra labai veiksmingi mūšio lauke.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia kovas ir įsitvirtina išlaisvintose Chersono srities teritorijose.

Apie tai pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų spaudos centro jungtinio koordinacinio štabo viršininkė Natalija Humeniuk.

„Situacija ir toliau įsibėgėja, tęsiame kovas ir įsitvirtiname tose teritorijose, kurios jau buvo išlaisvintos ir vis dar valomos. Taip pat toliau dirbame su vietos gyventojais fronto linijoje tose gyvenvietėse, kurios kenčia nuo priešo ugnies. Yra beveik 45 gyvenvietės, kurios buvo apšaudytos per praėjusią parą. Organizuojame evakuaciją. Jei žmonės turi tokią galimybę ir norą, jie gali išvykti“, – sakė ji.

Apie pusė mobilizuojamų Rusijos Chabarovsko krašto gyventojų buvo iškviesti per klaidą, pareiškė gubernatorius Michailas Degtiariovas. Politiko pareiškimas buvo paskelbtas jo „Telegram“ kanale, o jį pacitavo Rusijos leidinys „Kommersant“.

Chabarovsko krašto gubernatorius teigia, kad visi neteisėtai mobilizuoti asmenys jau grįžo namo, o regiono karinis komisaras Jurijus Laiko buvo atleistas iš pareigų.

M.Degtiariovas – ne pirmasis gubernatorius, pranešęs apie rugsėjo 21 d. Vladimiro Putino paskelbtą „klaidų“, kurias jis pavadino „dalinėmis“, pašalinimą, tačiau dar niekas nepranešė apie 50 proc. grįžusiųjų namo, praneša BBC Rusijos tarnyba. 

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Mobilizacija Rusijoje

„Per dešimt dienų keli tūkstančiai mūsų tautiečių gavo šaukimus ir atvyko į karinės registracijos ir šaukimo skyrius, o iš jų maždaug pusė buvo grąžinti namo kaip neatitinkantys atrankos kriterijų, pagal kuriuos gali būti šaukiami į karinę tarnybą pagal sutartį, – sakė M.Degtiariovas. – Reikia sustabdyti visus perteklinio jėgos naudojimo atvejus. Be to, šiandien nuo pareigų nušalintas Chabarovsko krašto karinis komisaras Jurijus Laiko. Tai jokiu būdu neturės įtakos Prezidento mums iškeltų užduočių įvykdymui“.

Apie 300 per klaidą mobilizuotų Jakutijos gyventojų taip pat grįžo į respubliką, pirmadienį pranešė Jakutijos regioninių viešųjų rūmų vadovas Nikolajus Bugajevas.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greitai pripažino, jog dėl jo paskelbtos mobilizacijos yra problemų, o vietos pareigūnams nebuvo paaiškinta jos apimtis ir teisinis pagrindas.

Rugsėjo 29 d. V.Putinas kreipėsi į Saugumo Tarybą dėl mobilizacijos, kurią paskelbė rugsėjo 21 d., ir pareiškė, kad „šios mobilizacijos kampanijos metu kyla daug klausimų ir mes turime operatyviai ištaisyti savo klaidas ir jų nebekartoti“.

„Itin greitas Putino problemų pripažinimas išryškina mobilizacijos disfunkciją pirmąją savaitę. Vietos pareigūnai greičiausiai nežino tikslaus kampanijos masto ir teisinio pagrindimo“, – aiškina britų žvalgyba.

Rusijos kariniai komisarai beveik neabejotinai verbavo darbuotojus, kurie nepatenka į V.Putino ir jo Gynybos ministerijos paskelbtą apibrėžimą, sakoma santraukoje.

Kol mobilizuoti rezervistai ir toliau renkasi palapinių stovyklose, Rusijos pareigūnams greičiausiai kils sunkumų rengiant mokymus ir ieškant karininkų, kurie vadovautų naujiems daliniams.

Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as mano, kad Rusijos Federacijos branduolinio ginklo panaudojimas yra labai mažai tikėtinas. Nepaisant to, jis paragino konservatorių partiją neatmesti tokios galimybės. Apie tai praneša „Evening Standard“.

B.Wallace'as paaiškino, kad Rusijos lyderio veiksmai – nuo ​​atakos nervus paralyžiuojančia medžiaga Solsberyje, Anglijoje, kuria 2018 metais buvo apnuodytas buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra, iki įsiveržimo į Ukrainą, buvo „visiškai neracionalūs“, todėl visų rizikų nereikėtų atmesti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Benas Wallace'as

Pasak britų ministro, nors branduolinio ginklo panaudojimas yra Rusijos karinės doktrinos dalis, Kremliaus sąjungininkams Indijoje ir Kinijoje tai nebus priimtina. B.Wallace'as pabrėžė, kad per susitikimus su V.Putinu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „labai aiškiai pasakė, kas yra priimtina, o kas ne“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per spalio 2-ąją sunaikino 11 Rusijos bepiločių orlaivių, tris tankus, po vieną lėktuvą ir sraigtasparnį, taip pat 320 okupantų, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Didžiausius nuostolius rusai patyrė Kramatorsko ir Bachmuto kryptimis.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02 iki 03.10 yra maždaug: 60 430 karių, 2 380 tankų, 4991 šarvuota kovos mašina, 265 lėktuvai, 228 sraigtasparniai. 

Danguje virš Juodosios jūros žuvo pulkininkas Mychailo Matiušenka su šaukiniu „Senelis“, kilęs iš Bučos ir vadovavęs lakūnų grupei, kuri vadinama legendiniais „Kyjivo vaiduokliais“, pranešė Bučos meras Anatolijus Fedorukas.

„Vykdydamas kovinę užduotį oro mūšyje didvyriškai žuvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Mychailo Matiušenka. Jis buvo iš Bučos ir žuvo danguje virš Juodosios jūros.

Karo pilotas yra skridęs įvairių tipų kariniais ir civiliniais orlaiviais. Tarnavo įvairiuose kariniuose daliniuose, prieš karą dirbo vienos iš Ukrainos oro linijų vadovu.

Bučos mero „Facebook“ nuotr./Pilotas M.Matiušenka

Jis buvo sėkmingas žmogus ir niekada nesigyrė tuo, ką iš tikrųjų padarė.

Mychailo Matiušenka – pravarde „Senelis“ – savo neįkainojamą darbo patirtį perdavė jaunajai kartai.

Ir tik dabar turime teisę sakyti tiesą: „Kyjivo vaiduokliams“ vadovavo pilotas iš Bučos“, – rašė meras. 

Rusijos pralaimėjimas Charkivo srityje ir Lymane kartu su Kremliaus nesugebėjimu veiksmingai ir sąžiningai vykdyti dalinę mobilizaciją iš esmės keičia Rusijos informacinę erdvę, rašoma Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo tyrimų instituto (ISW) kasdieninėje apžvalgoje.

„Rusijos informacinė erdvė smarkiai nukrypo nuo Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos mėgstamų pasakojimų, kad padėtis iš esmės kontroliuojama“, – teigia analitikai.

Anot ISW apžvalgos, Kremliui paskelbus dalinę mobilizaciją, plačioji Rusijos visuomenė sužinojo apie pralaimėjimo aplink Charkivą, o vėliau prie Lymano pasekmes, ir tai sugriovė Kremliaus pastangas vaizduoti karą kaip sėkmingą. 

Anot analitikų, siekdamas apsaugoti savo režimą, Vladimiras Putinas daug labiau pasikliauja informacinės erdvės Rusijoje kontrole nei masiniu represiniu aparatu, kurį naudojo Sovietų Sąjunga, todėl netvarka informacinėje erdvėje V.Putinui gali būti dar pavojingesnė nei sovietams. 

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas ir privačios karinės bendrovės „Wagner“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas dar labiau pakenkė pažeidžiamiems Kremliaus naratyvams per Lymano žlugimą ir po jo.

„Tikėtina, kad R.Kadyrovo ir J.Prigožino pareiškimas viešai pakenkė V.Putino vadovavimui, galbūt netyčia“, – rašoma analizėje.

Pasak analitikų, V.Putinas tikriausiai pripažįsta, kad R.Kadyrovas ir J.Prigožinas pradėjo eiti pavojingu keliu, paskatinęs Kremliaus kontroliuojamų balsų ir karinių tinklaraščių autorių pasipriešinimą tiesioginei karinių vadų kritikai.

„Anksčiau Putinas necenzūravo nacionalistinių milblogerių, R.Kadyrovo, karo korespondentų ir buvusių įgaliotų pareigūnų, greičiausiai todėl, kad laikė juos jo pageidaujamą politiką propaguojančiais balsais, kuriais labiau linkę pasitikėti jį palaikyti norintys rusai. 

Tačiau milblogerių bendruomenė gali pradėti kenkti V.Putino naratyvams jo pagrindinei auditorijai dėl Rusijos karo Ukrainoje pralaimėjimų ir nesėkmių, ypač kai jų naratyvai išplis į pagrindinius Kremliaus kontroliuojamus leidinius.

V.Putinas gali susidurti su keista Michailui Gorbačiovui būdingų problemų, kilusių dėl jo vykdytos glasnost (atvirumo) politikos, atmaina“, – rašo analitikai.

Pirmadienio rytą rusų pajėgos sudavė dar vieną smūgį Zaporižioje, pranešė laikinai einantis mero pareigas ir Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas. 

„Preliminariai dėl priešo apšaudymo buvo sunaikinta miesto infrastruktūra. Deja, yra ir aukų. Visos atitinkamos paslaugos veikia. Išsamesnė informacija dar tikslinama“, – sakė jis.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas taip pat sakė, kad priešas surengė raketų ataką prieš regioninį centrą.

„Yra pakartotinių išpuolių rizika. Saugokitės“, – pabrėžė jis.

Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Jaroslavas Januševičius teigia, kad Archanhelskė ir Myroliubivka jau oficialiai išlaisvintos iš rusų okupantų. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.

„Archanhelskė ir Myroliubivka – oficialiai išvaduotos iš priešo. Laukiame kitų gerų naujienų! Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms! Šlovė Ukrainai!“, – pažymėjo jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės pirmininkas Serhijus Čerevatas pranešė, kad Donecko srityje išlaisvintas Torskės kaimas, skelbia „Unian“.

Paklaustas apie pranešimus, kad Lymano kryptimi apsupta daug okupantų, S.Čerevatas sakė, kad „kai kurie iš jų buvo fiziškai sunaikinti, kai kurie pateko į nelaisvę, o kai kuriems pavyko tam tikromis kolonomis ar mažomis grupelėmis išsiveržti“.

Socialinių tinklų nuotr./Išlaisvinta Torskė

„Dabar dalis jų bando imtis gynybos Kreminoje. Todėl mūsų daliniai ir toliau ten dirba, nes jų likučiai yra miškuose, stabilizuoja padėtį, gaudo okupantų likučius, išminuoja teritoriją, nes ji labai stipriai užminuota“, – sakė jis.

S.Čerevatas sakė, kad „mūsų daliniai jau užėmė Torskės kaimą, esantį kelyje į Kreminą“.

„Jie artilerijos ugnimi smogia priešo daliniams, kurie bando įsitvirtinti Kreminoje ir statyti gynybinius įtvirtinimus“, – sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rytinės grupuotės atstovas.