Dėl rusų smūgių visuose Ukrainos regionuose bus išjungta elektra

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Atrodo, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija sudavė smūgį Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) siūlymams sukurti demilitarizuotą ir saugomą zoną aplink Zaporožės atominę elektrinę, rašo CNN.

„Reuters“/„Scanpix“/Zaporižios atominė elektrinė

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atsakė į klausimą apie elektrinės, kurią nuo kovo pradžios yra užėmusios Rusijos pajėgos, statusą.

„Negalima kalbėti apie jokį Zaporižios atominės elektrinės patraukimą iš Rusijos kontrolės ar jos kontrolės perdavimą kokiai nors trečiajai šaliai. Stotis yra Rusijos teritorijoje ir yra visiškai kontroliuojama Rusijos“, – sakė ji.
 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savaitgalį pareiškė, kad Vakarai turėtų apsvarstyti, kaip patenkinti Rusijos saugumo garantijų poreikį, jei prezidentas Vladimiras Putinas sutiktų derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Tokį E.Macroną pasisakymą Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė vadina „keistu“ ir jam negaili pastabų.

Interviu Prancūzijos televizijos stočiai TF1 E.Macronas sakė, kad Europa turi parengti būsimą saugumo architektūrą.

„Tai reiškia, kad vienas iš esminių dalykų, kuriuos turime spręsti, kaip visada sakė prezidentas Putinas, yra baimė, kad NATO artėja prie pat jos [Rusijos] durų, ir ginklų, galinčių kelti grėsmę Rusijai, dislokavimas“, – kalbėjo E.Macronas.

„Todėl turime pasirengti, ką esame pasirengę daryti, kaip apsaugoti savo sąjungininkus ir valstybes nares ir kaip suteikti garantijas Rusijai tą dieną, kai ji grįš prie derybų stalo“, – toliau kalbėjo Prancūzijos prezidentas.

Tokiems jo pasisakymams Lietuvos premjerė negaili kritikos.

CNN žurnalistės Christiane Amanpou kalbinama I.Šimonytė teigė, kad tokios E.Macrono idėjos yra keistos, nes saugumo garantijų reikia ne Rusijai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės oro pajėgos paskelbė strateginės aviacijos atakos prieš Rusijos aerodromą padarinių nuotraukas.

Ukrainiečių nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ pirmadienį perspėjo, kad visoje Ukrainoje, šaliai kovojant su naujos Rusijos atakų bangos padariniais, bus taikomi avariniai elektros energijos tiekimo nutraukimai.

„Dėl apšaudymo padarinių... siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp elektros energijos gamybos ir vartojimo, visuose Ukrainos regionuose bus įvestas avarinio išjungimo režimas“, – sakoma „Ukrenergo“ pranešime „Telegram“.

„Pirmiausia elektros energija bus tiekiama ypatingos svarbos infrastruktūros objektams“, – priduriama jame.

Vis dėlto „kai kurios elektrinės tam tikrą laiką negalės dirbti visu pajėgumu“, nurodė „Ukrenergo“.

„Kartu su per ateinančias 24 valandas sustiprėsiančia šalna tai lems elektros energijos deficitą sistemoje“, – teigiama pranešime.

Bendrovė informavo, kad vyksta neatidėliotini remonto darbai.

Pirmadienį Rusijos kariuomenė pripažino, kad „masiškai atakavo Ukrainos karines valdymo sistemas ir su jomis susijusius gynybos, ryšių, energetikos ir karinius objektus“.

Rusija, patyrusi žeminančių pralaimėjimų per didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, spalį pradėjo atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, sukeldama plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus.

Penktadienį Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskvos smūgiai ukrainiečių infrastruktūrai yra „neišvengiami“.

Rusijoje į pietryčius nuo Maskvos esančiame Riazanės regione aerodrome pirmadienio rytą užfiksuotas sprogimas. Toks pats incidentas užfiksuotas ir Rusijos Saratovo srityje esančiame Engelse. Rusijos Gynybos ministerija paskelbė savo versiją, kas nutiko.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, pranešė apie tris žuvusiuosius ir šešis sužeistuosius Riazanėje. Taip pat pranešta apie vieną nukentėjusį lėktuvą. Tuo metu Engelso aerodrome buvo apgadinti du Rusijos lėktuvai Tu-95. Būtent šiais orlaiviais Rusija vykdė masinius smūgius prieš Ukrainą. Šie lėktuvai sparnuotosiomis raketomis atakavo Dniprą, Ivano Frankivską, Lucką, Odesą ir kitus Ukrainos miestus.

Pirmadienio vakarą Rusijos Gynybos ministerija „Telegram“ tinkle paskelbė pranešimą apie sprogimus.

„Šių metų gruodžio 5 d. rytą Kyjivo režimas bandė suduoti smūgius iš sovietų gamybos bepiločių orlaivių prieš karinius aerodromus Riazanės srityje esančiame Djagilevo ir Saratovo srityje esančiame Engelso aerodrome“, – skelbiama pranešime.

Jame nurodoma, kad „mažame aukštyje skrendančius Ukrainos bepiločius orlaivius perėmė Rusijos oro gynybos pajėgos“.

Plačiau skaitykite čia.

Ispanijos policija pirmadienį pranešė išardžiusi kontrabandininkų tinklą, kurio nariai, prisidengę humanitarinės pagalbos Ukrainai konvojaus vaidmeniu, per Europą gabeno kanapes.

Per operaciją policija keliose pietinio Andalūzijos regiono vietose suėmė 30 įtariamųjų, tarp kurių buvo ispanų, ukrainiečių, vokiečių ir marokiečių, sakoma Civilinės gvardijos pranešime.

Marihuana, atkeliavusi iš po visą regioną pasklidusių plantacijų, buvo „supakuota į kartonines dėžes, užmaskuotas kaip atsargos ir humanitarinė pagalba, skirta Ukrainai“, sakoma pranešime.

Tada grupuotės nariai buvo susodinami į Ukrainoje registruotus mikroautobusus, kurie „neva veikė kaip solidarumo vilkstinė, kad galėtų keliauti nepastebėti policijos ir pasienio kontrolės“, lankantis įvairiose Europos šalyse, teigiama pranešime.

Policija iki šios schemos prisikasė nustačiusi grupę ukrainiečių, kurie Kosta del Solio pakrantėje atsiiminėjo didelius kiekius marihuanos, laikytos viename bute netoli Malagos esančiame Michaso miestelyje.

Per reidus, kurie buvo surengti Malagos provincijoje ir pietiniuose Granados, Kordobos ir Sevilijos miestuose, policija konfiskavo beveik 800 tūkst. eurų, šešis ginklus ir 2,5 tūkst. kanapių augalų.

Įtariamiesiems pateikti kaltinimai dėl įvairių nusikaltimų, įskaitant prekybą narkotikais, narystę nusikalstamoje organizacijoje ir neteisėtą ginklų laikymą.

Ukraina pirmadienį per masinį raketų smūgį numušė daugiau kaip 60 iš daugiau kaip 70 Rusijos paleistų raketų, pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė numušė didžiąją dalį Rusijos raketų, anksčiau tą pačią dieną paleistų į svarbiausius infrastruktūros objektus.

„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė didžiąją dalį raketų. Inžinieriai jau pradėjo atkurti elektros energijos tiekimą. Mūsų žmonės niekada nepasiduoda“, – sakė V.Zelenskis vaizdo pareiškime socialiniuose tinkluose.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka pakomentavo pranešimą apie raketą, nukritusią į Moldovos teritoriją po Rusijos surengtos atakos prieš Ukrainą.

„Tai dar kartą įrodo, kad Rusijos raketų teroras kelia didžiulę grėsmę ne tik Ukrainos, bet ir kaimyninių šalių saugumui. Ukraina turi kuo greičiau gauti modernias priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios išgelbės žmonių gyvybes, apsaugos svarbiausią infrastruktūrą ir užkirs kelią tolimesnėms Rusijos Federacijos raketų atakoms“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Netoli Bričenio miesto Moldovoje nukrito raketa. Ją surado pasienio policija, kuri sustiprino patruliavimą Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą fone.

Moldovos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, raketa buvo rasta vaismedžių sode.

„Šiuo metu teritorija, kurioje buvo rasta raketa, yra izoliuota policijos patrulių ir pasienio policijos“, – rašoma pranešime.

Moldovos vidaus reikalų ministerija nenurodė jokios papildomos informacijos apie raketos tipą ir jos kritimo šalies teritorijoje aplinkybes.

Moldovos policijos nuotr./Raketa nukrito Moldovos teritorijoje

Moldovos valstybinė įmonė „Moldelectrica“ pranešė apie elektros tiekimo sistemos pažeidimą gruodžio 5 dieną Rusijos raketų smūgių į Ukrainą fone.

„Galimas elektros energijos tiekimo nutraukimas“, – nurodė bendrovė.

Anksčiau vicepremjeras Andrejus Spinu teigė, kad susiklosčius tokiai situacijai visos valstybės tarnybos yra pasirengusios įsikišti ir per trumpą laiką atkurti elektros tiekimą.

„Raginu būti atsargiems ir pasiruošusiems“, – ragino jis.

Ukrainos prezidento kanceliarija pranešė, kad per masinę Rusijos raketų ataką gruodžio 5 d. vidurdienį buvo apgadinti du infrastruktūros objektai Odesos regione.

Apie tai pranešė kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

„Dėl Rusijos atakos buvo apgadinti du infrastruktūros objektai.
Vienas žmogus paguldytas į ligoninę“, – kalbėjo jis. 

Odesos miesto taryba pranešė, kad dėl rusų apšaudymo dalyje miesto dingo elektra, viešojo elektrinio transporto veikla buvo sustabdyta.

Ukrainoje prasidėjo antroji apšaudymų banga. Apie tai pranešė Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas. 

Jau žinoma apie oro gynybos darbą keliose srityse. Žiniasklaida praneša apie sprogimus Čerkasų srityje ir Odesoje, tačiau kol kas informacija nepatvirtinta.

Taip pat pranešama apie sprogimus Charkivo ir Chersono srityje. 

Ukrainos žiniasklaida ir „Telegram“ kanalai praneša apie sprogimus kai kuriuose srityse po pirmosios Rusijos raketų bangos gruodžio 5 d., vidurdienį.

Pranešama apie sprogimus Zaporožėje. Taip pat Čerkasų srities gyventojai praneša apie „garsus, panašius į sprogimus“.

„Telegram“ kanalai, stebintys Rusijos vykdomas raketų atakas, rašo apie oro gynybos darbą Vinycios ir Kyjivo srityse.

Anksčiau žiniasklaida pranešė apie sėkmingą oro gynybos darbą Charkvo srityje.

15.09 val. Ukrainos žiniasklaida pranešė apie sprogimus Chersone.

Apie 14.36 val. Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba patvirtino, kad srityje veikia oro gynyba.

„Likite slėptuvėse ir saugiose vietose. Yra rakėtų, paleistų srities link“, - perspėjo jis.

Ukrainos prezidentūra paskelbė, kad Zaporižios Novosofivkos kaime buvo įvykdytas išpuolis. Keli privatūs namai buvo sugriauti, yra sužeistųjų.

Šiuo metu žinoma, kad kaime Novosofivka 2 žmonės žuvo, 2 buvo sužeisti. 

Gruodžio 5 d., 13.30 val., dėl Rusijos raketų grėsmės daugumoje Ukrainos sričių buvo paskelbtas oro pavojaus pavojaus signalas.

Odesos srities karinės administracijos vadovas Maksymas Marčenka pranešė, kad priešas paleido raketas: „Prašau regiono gyventojų neignoruoti pavojaus signalo ir nedelsiant skubėti į slėptuves“.

Mykolaivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad ore buvo pastebėtos priešo sparnuotosios raketos.

Poltavos srities karinės administracijos vadovas Dmytro Luninas sakė, kad srityje veikia oro gynyba.

Oro pavojaus signalas prasidėjo centriniuose Ukrainos regionuose, pietuose ir rytuose, o vėliau išplito į vakarus.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje.

„Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Pirmadienį įsigaliojo ES, G-7 ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai. Priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,9 euro) už barelį ar pigiau.

Prieš plataus masto invaziją į Rusiją vasario 24 d., tarptautiniai partneriai nepateikė Ukrainai konkrečių žvalgybos duomenų apie galimą puolimą, teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kaip interviu „Financial Times“ sakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis, nepaisant viešų Vakarų pareigūnų įspėjimų, Kyjivui niekada nebuvo suteikta žvalgybos informacija apie Rusijos atakos rengimą, kuria remdamasis jis galėtų veikti.

„Mums konkrečios medžiagos niekas nerodė, sakydamas, kad jie ateis iš vienos ar kitos pusės“, – sakė jis.

Likus kelioms savaitėms iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, Vakarų politikai ir žiniasklaida, remdamiesi Vakarų žvalgybos duomenimis, paskelbė apie galimą puolimą. Visų pirma sausio pabaigoje buvo paskelbta, kad JAV ir Europos lyderiai jau susitarė dėl bendro veiksmų plano Rusijos invazijos į Ukrainą atveju.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rugpjūtį paskelbtame „Washington Post“ tyrime teigiama, kad JAV apie galimą išpuolį žinojo dar 2021 metų pavasarį.

Visų pirma, JAV Jungtinio štabo vadų pirmininkas generolas Markas Milley 2021 metų spalį pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, V.Putinas vienu metu iš kelių krypčių planuoja pradėti didelę strateginę ataką prieš Ukrainą. Leidinio teigimu, tą patį mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas surengė susitikimą su kariuomenės ir žvalgybos pareigūnais, kurie, remdamiesi savo analize, įtikino JAV prezidentą, kad Kremlius ruošiasi karui.

Tuo metu duodamas interviu „The Washington Post“, V.Zelenskis teigė netikintis viso masto karo su Rusija galimybe, nepaisant Vakarų partnerių įspėjimų. Jis pažymėjo, kad partneriai įspėjo Ukrainą apie invaziją bendrais bruožais, o pateikta informacija nesiskiria nuo tos, kurią turėjo Ukraina.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo pripažintas „Financial Times“ metų žmogumi.

„Daugelis ukrainiečių prieš vasario mėnesio invaziją nurašė kaip jį kaip komiką, diletantą, bandantį įveikti aukštų pareigų iššūkį. 44 metų V.Zelenskis užsitarnavo vietą istorijoje dėl savo nepaprasto lyderystės demonstravimo ir tvirtumo.

V.Zelenskis taip pat tapo Ukrainos žmonių drąsos ir atsparumo kovojant su Rusijos agresija personifikacija.

Būtent dėl ​​šių priežasčių „Financial Times“ išrinko V.Zelenskį metų žmogumi“, – rašoma leidinio tekste. 

Rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje Rusijos pradėto karo Ukrainoje veiksmams didelę įtaką pradėjo daryti oro sąlygos. Lietus sustabdė aktyvius mūšius daugelyje fronto dalių. Pažiūrėkite, kaip dabar atrodo karas.

VIDEO: Войска тонут в грязи. Как сейчас выглядит фронт в Украине

Войска тонут в грязи. Как сейчас выглядит фронт в Украине

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tviteryje paskelbė garsių ukrainičių fotografų Vlados ir Konstantino Liberovų nuotrauką, kurioje matoma „nedidelė dalis“ nuo karo pradžios į Charkivą paleistų raketų nuolaužų. „Mums reikia kompleksinio sprendimo, kaip uždaryti dangų“, – rašė jis.

Žinia apie sprogimą Rusijos aviacijos bazėje Engelse, Saratovo srityje, Ukrainoje neliko nepastebėta. Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas rado sutapimą, užsimindamas, kas galėjo atskristi į okupantų oro bazę.

„Telegram“ kanale V.Kimas pažymėjo, kad drono ataka Engelso bazėje sutapo su pranešimu apie naujo Ukrainos drono, galinčio įveikti 1000 kilometrų atstumą, skrydžio bandymus.

„Bandymas tai bandymas. Sutapimas? Nemanau. Tiesą sakant, rūkymas ten, kur nepataikė, tampa tendencija“, – rašė V.Kimas.

Anot jo, po sprogimų Engelse rusai buvo sutrikę.

„Jie imituoja audringą veiklą. Bet net jei ir taip, bus 2 lėktuvais mažiau“, – rašė V.Kimas ir po kelių minučių paskelbė oro pavojaus signalą Mykolajive.

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pranešė apie tris naujus grasinimus šalies diplomatams, vokeliuose atsiųstus nežinomų asmenų – iš viso 21 toks atvejis.

Apie tai pranešė ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

„Ispanijos policija iš pašto konfiskavo tris vokus su, kaip manoma, gyvūnų akimis, kurie buvo skirti Ukrainos ambasadai Madride, generaliniam konsulatui Barselonoje ir konsulatui Malagoje.

Iš viso jau turime 21 grasinimų Ukrainos ambasadoms ir konsulatams 12 šalių atvejį“, – teigė jis. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pranešė, kad Ukrainos diplomatai 12 šalių pastarosiomis dienomis sulaukė grasinimų 18 kartų.

Švedijoje buvo nužudytas Ramzano Kadyrovo kritikas, čečėnų opozicijos tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas.

Apie tai, remdamasis tinklaraštininko bendraminčių informacija, pranešė „Radio Svoboda“.

Čečėnų opozicinis „Telegram“ kanalas 1ADAT rašo, kad T.Abdurachmanovą „naktį nušovė grupė žmonių“. Taip pat pranešama, kad saugumo tarnybos paslėpė jo brolį.

Opozicinis čečėnų judėjimas „Adat“, stojantis „prieš čečėnų tautos genocidą, už Čečėnijos suvienijimą ir deokupaciją“, paskelbė, kad gandai apie T.Abdurachmanovo mirtį pasitvirtino.

„Kelias dienas atliekame savo vidinį tyrimą dėl Tumso nužudymo. Iš pradžių negalėjome patikėti tuo, kas atsitiko, tačiau šiuo metu, kaip visagalis Alachas norėjo, turime pakankamai informacijos patvirtinti jo mirtį“, – rašoma judėjimo žinutėje „Telegram“ kanale.

Švedijos teisėsaugos institucijos šios informacijos kol kas nekomentavo.

Stopkadras/T.Abdurachmatovas

Švedijoje gyvenantys T.Abdurachmanovas ir jo brolis, žmogaus teisių gynėjas Muhammadas Abdurachmanovas nustojo bendrauti, tai tapo žinoma gruodžio 2 d. Tuo pačiu metu buvo pranešta, kad tinklaraštininkas gali būti nužudytas. Nepatvirtinta informacija apie T.Abdurachmanovo nužudymą pasirodė viename iš remiančių „Telegram“ kanalų. 

Paskutinis T.Abdurachmanovo įrašas jo „Telegram“ kanale buvo paskelbtas lapkričio 30 d.

T.Abdurachmanovas Švedijoje turėjo politinį prieglobstį.

2020 metų vasarį į T.Abdurachmanovo gyvybę buvo pasikėsinta jo bute Švedijoje. Tinklaraštininkui pavyko nuginkluoti užpuoliką, kuris bandė jį užmušti plaktuku, ir iškviesti policiją. Nuosprendis šioje byloje paskelbtas praėjusių metų sausį. Nuteistieji yra Rusijos piliečiai. Konkretūs nusikaltimo iniciatoriai nenustatyti, tačiau prokuroras teisme pareiškė, kad „pėdsakai rodo į Grozną“.

Po apkaltinamojo nuosprendžio T.Abdurachmanovo byloje Vokietijoje buvo užkirstas kelias pasikėsinimui į jo brolio Muchamado gyvybę. Pasak žmogaus teisių gynėjo, jo nužudymą organizavo Parudi Edelgerijevas, kuris vadinamas R.Kadyrovo pusbroliu.

Rusijos Federacija ženkliai sumažino kovinių skrydžių skaičių kare prieš Ukrainą.

„Dabar Rusijos orlaiviai skraido dešimtis misijų per dieną, o 2022 m. kovą jų buvo daugiausia 300 per dieną“, – sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos pranešime, kuriame remiamasi žvalgybos.

Visų pirma, pastaraisiais mėnesiais užfiksuotas reikšmingas sumažėjimas.

Kaip pažymėjo Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūra, Rusijos orlaivių kovinių reisų skaičiaus sumažėjimą greičiausiai lėmė nuolatinė didelė Ukrainos oro gynybos pajėgų grėsmė, Rusijos orlaivių skrydžio valandų ribojimas, taip pat blogėjančios oro sąlygos. 

„Tikėtina, kad Rusijos oro pajėgos dėl nepalankių žiemos orų tęs nedidelį antžeminių atakų operacijų tempą“, – mano britų žvalgyba.

Per praėjusią dieną Rusija neteko dar 540 savo karių. 

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki gruodžio 5 d. yra: apie 91 tūkst. 690 (+540) karių, 2924 (+2)  tankų, 5900 šarvuotų kovos mašinų, 1914 artilerijos sistemų. 

Rusai taip pat neteko 281 lėktuvo ir 264 sraigtasparnių. 

„Didžiausius nuostolius priešas patyrė Lymano ir Bachmuto kryptimis“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo santraukoje.

Pirmadienį įsigalioja Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos suderintos rusiškos naftos kainų „lubos“, kuriomis siekiama apriboti Rusijos pajamas ir kartu užtikrinti, kad Maskva toliau tiektų „juodąjį auksą“ pasaulio rinkai.

Kainų viršutinė riba įsigalios kartu su ES embargu jūra gabenamai rusiškai naftai, kuris bus pradėtas taikyti praėjus keliems mėnesiams po JAV ir Kanados nustatyto embargo.

Rusija yra antra pagal dydį pasaulyje naftos eksportuotoja ir, nesant kainų „lubų“, Maskvai būtų paprasta rasti naujų pirkėjų, kurie jos „juodąjį auksą“ pirktų rinkos kainomis.

Ši priemonė reiškia, kad bus galima toliau tiekti tik naftą, parduodamą už 60 JAV dolerių (56,9 euro) už barelį ar pigiau.

ES, G-7 šalyse ir Australijoje įsikūrusioms bendrovėms bus draudžiama teikti paslaugas, reikalingas naftos krovinių gabenimui jūra, pvz., draudimo paslaugas, jeigu naftos kaina viršija minėtas „lubas“.

G-7 šalys – Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos – teikia draudimo paslaugas 90 proc. pasaulio krovinių, o ES yra stambi krovinių gabenimo jūrų transportu rinkos dalyvė.

Tai reiškia, kad šios šalys turėtų turėti galimybę primesti šias kainų „lubas“ daugumai Rusijos klientų visame pasaulyje, ir kartu tai reiškia, kad kainų „lubos“ turėtų būti veiksmingos.

Numatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis ir kainų viršutinė riba nebus taikoma kroviniams, pakrautiems iki gruodžio 5-osios. Tuo tarpu vasario 5 dieną įsigalios naftos produktų kainų „lubos“.

Rusijoje į pietryčius nuo Maskvos esančiame Riazanės regione aerodrome sprogo benzinvežis, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi šaltiniu gelbėjimo tarnybose, praneša apie tris žuvusiuosius ir šešis sužeistuosius. Taip pat pranešama apie vieną nukentėjusį lėktuvą.

Pasak šaltinio, po paryčiais nugriaudėjusio sprogimo įsiplieskė gaisras.

Incidento vietoje dirba gelbėjimo tarnybos, o internete paplito sprogimo vaizdo įrašas. Filmuotoje medžiagoje matyti keli ryškūs blyksniai ir dūmai.

Naktį į pirmadienį sprogimas driokstelėjo ir Rusijos Saratovo srityje esančiame Engelse. Rusų tvirtinimu, daugiau kaip už 800 km nuo Ukrainos esantį aerodromą atakavo dronai.

Engelso aerodrome buvo apgadinti du Rusijos lėktuvai Tu-95. Būtent šiais orlaiviais Rusija vykdė masinius smūgius prieš Ukrainą, pažymi ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. Šie lėktuvai sparnuotosiomis raketomis atakavo Dniprą, Ivano Frankivską, Lucką, Odesą ir kitus Ukrainos miestus.

Pasak žiniasklaidos, Engelse sužeisti du kariai. Valdžios institucijos dar nepateikė oficialių komentarų.

Ukrainos kariuomenė galės nuosekliai siekti sėkmės žiemą mūšio lauke, jei išlaikys savo pranašumą ir tęs savo operatyvines pergales.

Kaip praneša Karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi Ukrainos pareigūnais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos planuoja tęsti puolimo operacijas ir žiemą, siekdamos įtvirtinti sėkmę ir užkirsti kelią Rusijos kariams perimti iniciatyvą mūšio lauke. Tačiau Amerikos žvalgyba prognozuoja „karo Ukrainoje tempo sulėtėjimą žiemos metu“.

Instituto ekspertų teigimu, Ukrainos gebėjimas išlaikyti karinę iniciatyvą ir tęsti dabartinės operatyvinės sėkmės dinamiką priklauso nuo to, ar Ukrainos pajėgos ir toliau vykdys nuoseklias operacijas žiemą.

Analitikai taip pat teigia, kad Ukrainos kariuomenė greičiausiai ruošiasi pasinaudoti įšalusia žeme savo judėjimui į priekį.

ISW, remdamasi Rusijos šaltiniais, taip pat pranešė, kad Ukrainos kariai tęsia kontrpuolimą Kreminos ir Svativo srityse, o rusų okupantai vykdo puolimo operacijas Bachmuto ir Avdijivkos srityse.

Tuo pat metu rusai ir toliau turi problemų dėl „mobikų“. Mobilizuotos grupės sutrikdo Rusijos kariuomenės vadovybės pastangas kaupti pajėgas, atsisako kovoti, demonstruoja nepaklusnumą ir įžūlumą.

Perspektyvos susiderėti dėl karo Ukrainoje užbaigimo nėra, pareiškė Irina Ščerbakova, padėjusi įkurti Nobelio taikos premiją gavusią Rusijos žmogaus teisių gynimo grupę „Memorial“.

„Esu absoliučiai įsitikinusi, kad nėra diplomatinio sprendimo su [Vladimiro] Putino režimu, kol jis vis dar čia“, – sekmadienį Vokietijos Hamburgo mieste sakė I.Ščerbakova.

Tai ji sakė atsiimdama kitą apdovanojimą už savo daugelio metų darbą kataloguojant stalinizmo nusikaltimus ir ginant teises Rusijoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas I.Ščerbakovai įteikė Marion Doenhoff premiją ir pavadino laureatę sąjungininke kovoje už „taikią, laisvą ir demokratinę Europos ateitį“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irina Ščerbakova ir Olafas Scholzas

Apdovanojimas įteiktas tęsiantis Rusijos invazijai Ukrainoje, tad šie tikslai atrodo esantys toliau nei bet kada.

Tai, kad ji neturi vilčių dėl diplomatinio sprendimo, yra „tragiška žinia“, sakė I.Ščerbakova.

„Sprendimas... dabar bus karinis“, – sakė ji.

Diplomatija galiausiai suvaidins vaidmenį išsprendžiant šį konfliktą, „bet šie sprendimai, ši diplomatija vyks tik tada, kai Ukraina manys, kad laimėjo karą ir gali nustatyti savo sąlygas“, prognozavo ji.

Skuboti raginimai dėl taikos yra „nerimti“, sakė I.Ščerbakova ir pridūrė, kad padėtis niekada nebebus tokia, kokia buvo prieš karą.

„Šis karas apvertė labai daug dalykų, niekada nebebus taip, kaip buvo“, – pabrėžė ji.

„Geresnė ateitis“

Dabar Vokietijoje gyvenanti I.Ščerbakova teigė, kad „šiuo metu labai sudėtingomis aplinkybėmis reikia atlikti daug darbo, kad būtų užfiksuoti nusikaltimai“, įvykdyti per dabartinį karą.

Nors kai kurie jos kolegos iš „Memorial“ taip pat pasitraukė į užsienį, daugelis jų, pasak jos, tebedirba Rusijoje, patirdami „didelį spaudimą“.

„Dabar reikia parodyti žmonėms, kad yra ir kita Rusija, kad ji netyli“, – sakė I.Ščerbakova.

Gruodžio 10 dieną, šeštadienį, Osle Nobelio taikos premija bus įteikta I. Ščerbakovos organizacijai „Memorial“.

Grupė bus apdovanota kartu su kitais aktyvistais – Ukrainos „Pilietinių laisvių centru“ ir Baltarusijos aktyvistu Alesiu Bialiackiu.

Viena svarbiausių Rusijos pilietinių laisvių organizacijų „Memorial“ dešimtmečius stengiasi atskleisti sovietų diktatoriaus Josifo Stalino epochos baisumus, taip pat renka informaciją apie tebesitęsiančią politinę priespaudą Rusijoje.

1989 metais įkurtą grupę pernai Rusijos teismai priverstinai uždarė, o I. Ščerbakova išvyko iš Maskvos prasidėjus invazijai į Ukrainą.

O.Scholzo teigimu, I.Ščerbakovos pastangos rodo kelią „geresnei Rusijos ateičiai“, nors ši perspektyva „vis dar atrodo mažai tikėtina“.

Karas nesibaigs „Didžiosios Rusijos ekspansionizmo pergale“, sakė O.Scholzas, ne kartą sulaukęs kritikos dėl to, kad nepadarė daugiau Ukrainai paremti.

Pasak Vokietijos kanclerio, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „jau smarkiai nepavyko“ pasiekti savo karo tikslų.

Tačiau, pabrėžė O. Scholzas, pasibaigus karui Rusija „vis dar egzistuos“.

„Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu palaikyti tuos rusus, kurie pasisako už kitokią, geresnę ir šviesesnę Rusiją“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sekmadienio vakaro kreipimesi pabrėžęs, kad Rusija tikisi savo terorui pasitelkti žiemos šaltį ir sunkumus, paragino ukrainiečius vienytis ir padėti vieni kitiems ištverti šį sunkų periodą.

Pasak prezidento, žiema bus sudėtinga, bet ją reiktų vertinti ne kaip išbandymą, o kaip laikotarpį, priartinantį prie pergalės.

„Priešas labai tikisi panaudoti žiemą prieš mus: paversti žiemos šaltį ir sunkumus savo teroro dalimi, o mes privalome padaryti visa, kad ištvertume šią žiemą, kad ir kaip būtų sunku... Ir mes ištversime“, – sakė jis.

V.Zelenskis pripažino, kad Rusija „dar turi raketų ir pranašumą kalbant apie artileriją“.

„Tačiau mes turime tai, ko okupantas neturi ir neturės. Mes giname savo namus ir tai teikia mums pačią stipriausią motyvaciją... Mes kovojame už laisvę, o tai visada didina bet kokias jėgas. Mes giname tiesą, o tai vienija... visą pasaulį“, – pabrėžė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad išvaduotuose miestuose ukrainiečiai mato laimingus žmones, pasitinkančius Ukrainos vėliavą.

„Tai reiškia, kad mūsų laukia visur, kur dar yra okupacija. Laukia ir tikisi, kad Ukraina sugrįš“, – sakė V.Zelenskis.

Prezidentas taip pat paragino visus ukrainiečius „dar labiau padėti vieni kitiems, labiau nei bet kada, ir dar labiau rūpintis vieniems kitais“. 

„Ir prašom neklausti, ar reikia padėti ir kuo padėti. Tiesiog padėkite, kai matote, kad galite tai padaryti“, – ragino jis.